


#Article 2: Žemaitėjė (1904 words)


Žemaitėjė – krašts, esontis vakarū Lietuvuos Respoblėkuo. Ana īr vėina ėš Lietuvuos istuorėniu etnuograpėniu regėjuonu. Ožjėm aple 21000 km². Gīven čė aple 500 tūkst. gīvėntuoju. Šiaurie robežios ēn so Latvėjė, tūliau jau Lietovuo so Aukštaitėjė (Šiaulē imtėnā), pėitūs – so Sūdova, kompoks so Rosėjės Kalinėngrada srėtėm, vieliau so Mažuojė Lietova, vakarūs – prī Palonguos sėik Baltėjės jūra. Istuorėnis robežios rītūs īr palē Neviežė, bet iprastā tā palē Dubīsas opė. Istuorėnės suostėnės īr bovosės kelės: Medėninkā, Raseinē. Dabā laikuomi Telšē.

Žemaitėjės luotīnėšks ėr onglėškos pavadėnėms Samogitia.

Vėizėkėt da straipsni: Žemaitėjės istuorėjė

Dabartėnė Žemaitėjė sosidarė tėk XIX omžė pabonguo, lėgė tou čiesa Žemaitėjė ožjėmė dėdlesni pluota nego dabartėnēs čiesās.

Žemaitėjės vards ėr anuos konėgākštē (Vīkints ė Gerdvils) mėnavuonami 1219 m. Galiča-Vuolīnės taikuos sotartie. Bat anėi mosietās nabova pėrmi žemaitiu konėgākštē. Vagol legėnda aple Palemuona, pėrms žemaitiu konėgākštis bova Borks. Bet tūmetėnė Žemaitėjė bova vadėnams pluots daugiau dabartėnie vėdorė Lietovuo (terp Dobīsas ė Švėntuosės), nakap vakarūs. Bat pūton sosimaišė̄ so koršēs, žėimgalēs žemaitē pasistūmė i vakarus. Vakarū ė rītū žemaitius tūmet skīrė Karšovuos gėrė. Žemaitiu konėgākštē varžės so Mindaugu diel Lietovuos suosta. XIII o. vakarū Žemaitėjė ožkariava vuokītē. Tepuogė šiaurie bova kėits Kalavėjoutiu uordėns, ale žemaitē, vadovaunamė Vīkinta ana nūgaliejė Saulės kuovie 1236 m.

Žemaitėjės konėgākštīstė bova vėina ėš pagrėndiniu LDK daliū. LDK netgė kelis sīkius bova žemaitius parleidus i krīžėninku ronkas – 1382 m. Dobīsas sotartim, 1398 m. Salīna sotartim ė 1404 m. Raciuonža sotartim. No žemaitē vėsūmet nuognē prėišėnas vuokītiam ėr anū pėlnā nabova ožėmtė. Karšovuos žemės bova pastuovē poldėniejamas vuokītiu ė palėka tīrās. Pu Žalgėrė kuovės bova pasirašītas Tuorūnės ė Mielna taikuos sotartis, ė krīžėninkā daugiau nabpoulė Žemaitėjės. 1413 m. bova pradiets žemaitiu krėkštos. Ale Žemaitėjuo tvirtā laikės baltu viera],] ė žemaitē da ėlgā prīšėnas krėkštiunībē. Varniūs (Medėninkūs) bova ikorta Žemaitėjės vīskopėjė.

Žemaitėjuo diel anuos savaronkėškoma, suocēlėnės padėitėis lažos nabova tuokis sonkos kap Lietovuo ė tūdie čė spieriau radas naujė koltūra. 1569 m. Žemaitėjė sīkiom so Lietova patapa Žečpuospolėtas dalim. Ana palėka kap Žemaitėjės seniūnėjė, katra iejė nū Palonguos lėgė Kiedainiu, ė nū Žagarės lėgė Kībartu. Suostėnė bova Varnē, sodarė 28 tijūnėjės. Nū 1441 m. LDK konėgākštis palėka ė Žemaitėjės konėgākštio, tūdie krašts vadėnts Žemaitėjės konėgākštīstė.

Paskom Žemaitėjė palėka carėnės Rosėjės dalėm. XIX o. čiuonās pradietė vēktė Žemaitiu sājūdis – bova pradiets koltūras, istuorėjės, etnuograpėjės tīrėniejėms ė okatėjėms. Īpatėngā nūsipelnęės tuos gadīnės prietelios bova Sėmuons Daukonts, katros parašė žemaitiu istuorėjė. Pu sokėlėmu koltūrėni žemaitiu vēkėma cara valdė pradiejė gintė, bova oždrausts rašīms luotīnėškuom raidiem, ėmtas oždarėnietė bažninčės. Žemaitiu žemies nuognē liuob dėrbtė kningnešē.

Lietovā pasėikus liousoma 1918 m., Žemaitėjė bova kap neatskėriama Lietovuos dalės, ale toriejė nemažū etnuograpėniu-tautėniu skėrtomu. Vėins ėš valnuos Lietovuos prėzidentu, Aleksandros Stolgėnskis bova nū Žemaitėjės. Smetuonėnie-pruofašėstėnie Lietovuo bova stengiamas kū spieriau vėsėškā solietovintė žemaitius, bova primesta sovalkėitiu ruoda. Žemaitiu plents patapa pagrėndine Lietova ė Žemaitėjė jongiantio kelio.

Par suovėitu gadīnė Žemaitėjė da labiau solietovinta – daugums žemaitiu ėšvažėniejė pu vėsa Lietova ė daug lietoviu atsikielė i žemaitiu žemis. Šmuots mondrū žemaitiu bova prėverstėna ėšvežta i Sėbėra. Nabova palikta juokiū sālīgu riedītėis žemaitiu koltūras. Apent Lietovā palėkus liuosā, žemaitiu sālīgas pageriejė – prasidiejė koltūras atgėmėms. No da paslėka biedu diel žemaitiu kap tautuos napripažėnėma, žemaitiu ruodas sovaržīma.

Nūnā Žemaitėjė vagol istatīmus īr vėsėškā vėinuoda Lietovuos dalės, katra natora juokės savėvaldas. Ana ivēn ī Telšiū, Šiauliū, Klaipiedas (dalės), Tauragies, Kauna (dalės) apskrėtis. Žemaitėjės koltūrā ė ruodā atstovaun Žemaitiu kultūras draugėjė. Tepuogė vėik pats savėi pasiskelbė̄s Žemaitėjės parlaments ėr anam vadovaunantis „žemaitiu prezidėnts“ Justėns Burba, katros sėik Žemaitėjės autanuomėjės ėr apelioun ī istuorėnius faktus, kap pavīzdīs, ka ES torietom somuokietė žemaitiam, ka anėi apgīnė Euruopa nū muongolu. Žemaitėjės parlaments nātstovaun žemaitiu kalbas ė koltūras.

Tepuogė da vēk aktīvėstu gropės, katruos sėik žemaitiu tautuos iteisėnėma (Ontans Kontrims, Egėdėjos Skarbalios ėr kt.).

Ale dėdliuojė žemaitiu dalės ėšpažīst sava ėšskėrtėnoma nu lėkosės Lietovuos dalėis, bet īr prīš Lietovuos ėr Žemaitėjės dalėnėmus puolėtėnie pluotmie.

Žemaitėjės regėjuona dėdliausė dali ožjėm kalnouta, par paskotėni aplediejėma palėkos Žemaitiu aukštoma. Ana ēn lonko nug Skouda rajuona lėg pat Neviežė žemomuos. Aukštiausė Žemaitėjės vėita īr Medviegalė kalns (234,6 m), tepuogė da īr aukšti Šatrėjės (228,7 m) ė Girgždūtės (228 m) kalnā. Vėsė šėtė kalnā īr ont Žemaitiu ondenskīras kalvīna. Pėitū Žemaitėjuo ēn Karšovuos žemoma, katra skėra Vėlkīškiu kalvagobris. Vakarėnie dalie paviršios leidias ont Pajūrė žemomuos, katra ēn lėg pat Baltėjės jūras. Patiuo šiaurie īr šmuots ėš Latvėjės atēnontės Korša aukštomuos, vuo Vėntuos basēnė tesias Vėntuos vėdoropė žemoma. Rītėnie posie Žemaitiu aukštoma ledias i Rītū Žemaitiu plīnaukštė vuo paskom i Vėdorė Lietovuos žemoma.

Žemaitėjė īr vėdotėniu platomu klėmata joustuo. Čė uorā geruokā skėrias nūg Lietovuos uorū. Diel Baltėjės jūras artoma ė Žemaitiu aukštomuos žemaitiu žemie ėškrint daug daugiau krėtoliu negou Lietovuo. Ka vėsom kraštė daugomuo uorā atēn ėš vakarū šmuota, nū Baltėjės, sonkūs lītaus debesē ožsikabėn ož aukštomū, īpatėngā Žemaitiu ondenskīras kalvagobrė, ė palėik sava krėtolius anūm šlātūs. Patė šlapiausė Žemaitėjės (ė vėsuos Lėitovuos) vėita īr Laukovuo ėr i pėitus nū Rėitava. Čė par metus vėdotėnėškā ėškrint vėršom 900 mm krėtoliu. Ale tuo patiuo Laukovuo tepuogė īr tap bovė̄ (2002 m.), ka par ciela mienesi (rogpjūti) naėškrėta ani laša lītaus. ēnont tūlīn nū Laukovas krėtoliu mažie – Žemaitiu aukštomuos vėdorie ėškrint 850–900 mm, vuo dėdiuojė daugomuo Žemaitėjės 700–850 mm par metus. Patė sausiausė krašta vėita īr i rinki nug Šiauliu – čė par metus ėškrint mažiau nē 550 mm. Daugoms krėtoliu Žemaitėjuo ėškrint vasaras ė rodėnė čieso (lėipa, rogpjūti, sieji, spali) kap lītos. Ale žemaitiu žemie ėškrėnt i daug snėiga – vėdotėnis snėiga pakluota stuoroms īr 25-30 mm, bet 1931 m. Laukovuo bova orašīts Lietovuos rekuords – snėiga patals bova 94 cm stuoroma. ēnont ont pajūrė snėiga pakluota stuoroms mažiej, ė snėigs ėšsilaik trompā (prī Palonguos mažiau nekap 70 dėinas).

Žemaitėjuo temperatūra lėipas mienesi īr aple 16 °C ė mažā skėrias par vėsa pluota. Tėktās prī Tauragies ė Šiauliū īr šiltiou kap 17 °C. Ale žėima, sausė mienesie šiltiausė īr prī jūras – vėdotėnėškā -3 °C. Rītūs uors šaltiej: Žemaitiu aukštomuo -4-5 °C, a prī Kelmės šaltiau -5,5 °C. Žemaitėjuo paprastā pota viejē ėš vakarū, tepuogė ėš šiaurės, ė natonkē būn ėš rītū aba pėitū. Smarkiausis vies īr prījūras (vėd. 5 m/s), lėkosiam pluotė (4-4,5 m/s). Žemaitėjuo būn mažiausē saulietu dėinū par metus (palīgėnėmou so Lietova). Tas īr dielē tuo, ka debesē nū jūras ožstring aukštomūs. Pats „tamsiausis“ krašts ī trėkompis Platelē-Telšē-Rėitavs, ba čė par metus būn mažiau kap 40 saulietu dėinū. Daugiausė saulietu dėinū īr prī jūras (55 d.).

Dielē tuo, ka Žemaitėjuo tonkē līīn, čė īr tonkos opiu tinklos. Daugoms Žemaitėjės ivēn i Nemona basēna, šiaurie īr Vėntas basēns, patsā šiaurės rītinis šmuots pakliūn i Lėilopės basēna, vuo vakarūs – i Bartovas basēna. Dėdliausė žemaitiu opės Vėnta ī. Anuos dėdlesni intakā īr Vardova, Virvītė, Vadakstė. Pėitėnio robežiom tek Nemons. Anou basēna svarbiausės opis īr Jūra, Mėnėjė (žemaitiūs tėktās aukštopīs), Šešovės, Dobīsa, Mėtova. Žemaitėjuo tepuogė īr Mūšas, Bartovas aukštopē. Pu gausiū lītū žemaitiu opis smarkē patvinst. Žemaitiu aukštomuo īr nemažā ežerū: Plateliu (dėdliausis ė gėliausis), Loksts, Mastis, Plinkšiū ežers, Seduos ežers, Tausals, Bėržulis, Riekīva ė kt. Vuo pėitū ė rītū Žemaitėjuo ežerū zars nie. Tepuogė īr nemažū pelkiu: Kamanas, Tītuvienu tīralis, Rēskiū tīrs, Laukesa, Dėdlīsā tīrolis.

Pagrindėnā Žemaitėjuo būdingas jaurėnės pelkėnes ė velienėnes jaurėnes dėrvas, medies, pru ežerū da īr pelkėniu dėrvu. Ož Vėntas opėis ė Karšovuo prasided velienėnes gliejėnės dėrvas, tepuogė īr labā nedaug jaurėniu šėlainėniu, velienėniu karbuonatėniu ėr aliovėniu sėrvu. Geoluogėškā Žemaitėjė nier tortings krašts – čė īr tėktās smolkūs žvīra, smėltiu, muolė telkėnē, ale prī Naujuosės Akmenės ožtatās gausoms klintiu ė duoluomėta ī.

Žemaitiu žemės palīgėnėmou so Lietova natora daug mediu. Ale čė, nakap vėdorė Lietovuo, vīraun skojoutiu mediu (īpatingā egliu) medės. Dėdliausi eglīnā īr Rėitava, Koliū, Teneniu, Pagramontė medės. Karšovuos gėriuo daugiausė aug pošīnā. Tepuogė īr nedėdliū lapoutiu ė mišriū mediu. Lėkusie pluotā daugiausė pėivas, lonkas, tīrā, dėrvuonā ī. Žemaitėjės gīvūnėjė smarkē nasiskėr nū Lietovuos. Žemaitiu žemie īr paslėkė̄ da nemažā vėlkū, īr lūšū. Daugoms žvieriū īr zoikē, lapės, stirnas, elnē, vuoverės, brėidē, kiaunės ė kt. Senuobie žemaitiu medie gīvena meškas, katras īr žemaitiu sėmbuolis, nū jau senē anū nablėka. Plateliu ežerė gīven reta žovės ežerėnis sīks, opies pakliūn lašėšu, šlakiu. Žemaitėjės gomta keravuojama Žemaitėjės nacēnalėnėm parkė, Pagramontė, Rombīna, Varniu, Vėntas, Salontū, Kortovienu, Žagarės, Tītovienu, Dobīsas regėjuonėniūs parkūs, Vėišvėlės ė Kamanū rezervatūs ėrgė gausībie draustėniu ī.

Žemaitėjuo nier smarkē ėšvīstėta pramuonė, vuo daugiau žemės ūkis. Pagrėndėnē pramuonės cėntrā īr Šiaulē, Mažeikē, Gargždā, Telšē, Tauragie, Naujuojė Akmenė. Jiedė (pėina gamėniū, mēsuos, alaus, dounas; daugel miestu), tekstėlės (Šiauliūs, Plongie, Tauragie), mašėnu (dvėratē, televėzuorē – Šiauliūs), naftuos pardėrbima (Mažeikiūs), baldu (Gargždūs), statībėniu materėjalu (N. Akmenie, Koršienūs, Tauragie, Gargždūs) ė kt.

Žemaitėjuo augėnami kvėitē, lėnā, rogē, rapsā, bolbės, daržuovės, rītūs – sokrėnė ronkelē. Derlingiausi rajuonā īr Kelmės, Raseiniu, Jorbarka. Augėn čė ė karvės, paršus, vištas. Īr kelets žovū augėnėma ūkiu (Pasroujė, Paopīs, Bobē, Laikšės). Žagarie ė Pagiegiūs augėnami žėrgā.

Žemaitėjė kert kelets svarbiū transpuorta joustu: grētkelis Kauns-Klaipieda, plentā Paneviežīs-Palonga, Suovietsks-Rīga, senuobėnis Žemaitiu plents ė kt. Svarbiausi gėlžkelē: Vėlnios-Klaipieda so atšaka ont Mažeikiu, Suovietsks-Radvėliškis. Laivounama opės īr tėktās Nemons.

Žemaitėjė tor dėdlė naėšnaudouta torėzma galėmībės. Žemaitėjuo īr poikė gomta ė namažā ėšlėkosiu koltūrėniu, istuorėniu, vieras, arkėtektūras paminklu.

Dėdliuojė ožrobežė torėstu dalės atvažioun ėš Latvėjės, Lėnkėjės, Ispanėjės, Soumėjės ė Švedėjės. Dėdlė dalės anūm aplonka Žemaitėjės naciuonalėni parka. Namažā torėsto atvažiou lėipas mienesie ī Žemaitiu Kalvarėjuo ēnontius atlaidus.

Daugiausē Žemaitėjuo gīven žemaitē, jė veizietė kap i atskėra prieteliu gropė, tumet lietovē dėdliausē sosibūrė̄ īr miestūs ė rītū Žemaitėjuo, dā īr ė nadaug rosu ė kėtu tautībiu. Latvėjės parobežie īr latviu. Tonkiausē gīvenami īr Šiauliū, Plongės, Telšiū rajuonā, īpatingā abelnā tūm rajuonu cėntrus. Retiausē apgīvendinti īr Šėlalės, Kelmės, Akmenės rajuonā. Īpatingā retā gīvenama īr Juonėškė rajuona Gāžātiu seniūnėjė, katruo īr tėktās 4 suodas.

Žemaitėjuo īr dėdliausis vāku gėmstamoms ė mažiausis žmuoniu smertingums vėsuo Lietovuo, diel šėton čė īr dėdliausis gīventuoju priaugėms. Jēgo naskaitliounont emigracėjės, Žemaitėjės gīventoju priaugims īr 0-3 gīventuojē ont 1000 gīventuoju. Dėdliausis priaugims īr Mažeikiu, Plongės, Šėlalės, Rėitava rajuonūs. Žemaitėjuo tēpuogė nie dėdlė miestu gīventuoju dalės: Šėlalės, Skouda rajuonūs miestu gīventuoju skaitlios napriēn 35 %, Telšiū, Plongės, Akmenės rajuonūs 50-65 %, smarkiausē miestiuonėšks īr Šiauliū rajuons (80 %).

Pat dėdliuojė daugoma gīventuoju īr katalikā. Da īr bėški pruotestantu, ateistu, pravaslavu. Īr mažos skaitlios senuobėnės baltu vieras atstuovu.

Pėlna miestu sāraša veiziekat Žemaitėjės miestā.

Miestā, katrūs gīven nu 20000 gīventuoju:

Šiaulē Mažeikē Telšē Tauragie Plongė Kretinga

Miestā, katrūs gīven nu 7000 gīventuoju:

Palonga Gargždā Koršienā Jorbarks Raseinē Naujuojė Akmenė Kelmė Skouds

Miestā, katrūs gīven nu 1000 gīventuoju:

Šėlālė Rėitāvs Ariuogala Vėnta Akmenė Tītovienā Vėikšnē Skaudvėlė Salontā Varnē Seda

Mažesnė miestā:

Ožvėntis

Žemaitiu koltūra smarkē vēkė baltu viera, paskpm atiejosė krėkštiuonībė, maišėmasis so lietovēs. Nū paguonībės čiesā īr ėšlikė̄ daug alkū, alkakalniu, švėntvėitiu, kapū (mėlžėnkapiu), kūliu. Krašta istuorėjė atmen daug pėliekalniu. Ėš Perkūna čiesa ī dabartėnė žemaitiu koltūra pariejė legėndas, sakmės, padavėmā, dainės. Žemaitėjė ėlgiausė vėsuo Euruopuo (naskaitlioujant šiaurės ė rītū) ėšlaikė sava prigimtėnė viera. Ale paskom, ka parėjė i krikštiuonībė, palėka dėdlēs katalėkās. Žemaitėjuo kap nėikor kėtor prī suodu, palē plentus īr pilna krīžiu, kuoplītštolpiu, senuobėniu kapeliu. Zars kuožnam kaimė īr kuoplīčielės so Marėjės mūkelė. Daug bažninčiu, īpatingā medėniu. Žemaitėjės parobežie, Šiauliū rajuonė īr ėšskėrtėnis Krīžiu kalns. A Žemaitiu Kalvarėjė, kap ė Šėlova, īr dėdli katalįku vieras ėšpažinėmā cėntrā. Čė vīkst atlaidā, i katrus sosirenk tūkstontē žmuoniū.

Žemaitē īr ėšlaikė̄ sava senas, da nū paguonībės čiesa ėšlėkosės dainavėma tradicėjes. Dainės īr skombės, meliuodingas, daugiebalsės. Žemaitėjuo vēk šmuots mozėkas kuolektīvu, katrėi kieravuon sava senuobėnė mozėka. Tepuogė nūnā gīvoun ė šiūlaikėnė žemaitėška mozėka. Kuo gerā patsā garsiausis žemaitiu dainėninks Žilvėns Žvagolis ī, katros dainuo žemaitėška pop mozėka. Žemaitėjės varda vėsuo Euruopuo garsėna dainėninkė Aistė Smilgevėčiūtė, katra Euruovėzėjuo sodainava žemaitėška dainė „Strazds“.

Žemaitiu žemies ožauga daug garsiū rašītuoju, puoėtu, istuorėku, koltūras žmuoniu. Žemaitėjė Lietovā paduovenuojė tuokius prietlius kap Žemaitė, Sėmuons Daukonts, Šatrėjės Ragana, Vītauts Mačernis, Muotiejos Valončė, Mairuonis ė da daug kėtū. Nū Žemaitėjės kīln Lietovuos prezėdėntā Ruolandos Paksos, Aleksandros Stolginskis, premjėrs Gedėmins Vagnuorios, euoparlamėntars Eugenėjos Gentvėls.




#Article 3: Vėlnios (221 words)


Vėlnios (liet. Vilnius) īr Lietovuos suostėnė.
Miests ikorts dvījū opiu – Nerėis ė Vėlniuos sotekiejėmė. Miestė gīven aple 560,2 tūkst. žmuoniū (2010). Vėlnios īr katalėkū arkivīskopėjės cėntros ėr nug 1579 m. onėversėtetėnis miests. Vėlnious miestā savivaldībė īr vienintelė Lietuvuo, golontė par do miesto (Vėlniu ė Grėgėškės).

Vėlnios pėrma sīki bova pamėnavuots rašītėniūs šaltėniūs XII o., 1321 m. palėka žėnuoms pu konėgākštė Gedėmina 1323 m. rašītas gruomatas kopčėm. 1387 m. Juogaila davė Vėlniou Magdeborga teisės. Miesta herbė nu sena vaizdouts Šv. Kristuofuors, katros īr ė dabartėnemė miesta herbė.

Nu 1920 lėgė 1939 metū bova okopavots Lėnkėjės, bet prasidiejus II svieta vainā apėntās palėka Lietovā (kap LTSR).

Vėlniaus senamiestis 1994 m. itraukts ė UNESCO svieta pavelda sāraša. Čė palėkė̄ nemažā autentėškū XIV–XIX o. bodninku.

XIV a. miestou basiplėtent palėka dabartėnė Ruotošės ākštie. Ana vīrava miesta planė ėr ėšrīškėna anuo spindolėni ėšdiestīma. XV–XVI o. spierē būdavuoti gotėkėnē plintū mūra bodninkā: prancėškuonu, bernardėnu, domėninkuonu vėinuolīnu ontsamblē, naujė̄jē kopčiu gildėju pastatā, Lietuvuos gotėkā būdingas arkėtektūras rosu cerkvės. Vėlnios diel sava poikaus kraštuovaizdė ėr arkėtektūras laikuoms vėina dailiausiu Euruopas suostėniu.

Miestė ėšlėka nemažā (aple 30) variū stėliu bažninčiu. Garsiausės ėš anūm Šv. Onuos bažninčė ė Vėlniaus arkikatedra bazilika ī.

Ba katalėkėškū bažninčiu tepuogė īr ė kėtū vieru švėntuoviu. Vėlniou īr net 23 vėinuolīnā, daugiau nego bikatruo kėtuo Lietovus vėituo.

Vėlniaus onėversėtets ikorts 1579 m. jiezoėtu ėr īr vėins seniausiu onėversėtetu Europuo.

Svarbiausė̄jė Vėliaus rajuonā:




#Article 4: Lietova (343 words)


Lietova (lt. Lietuva) – Šiaurės Euruopas valstībė pri Baltėjės jūras. Anuos suostėnė īr Vėlnios. Lietova robežounas so Latvėjė, Baltarosėjė, Lėnkėjė, Rosėjė (Kalėningrada srėtėm). Lietova īr JTO, ES, NATO, EBPO narie.

Rašītėniūs šaltėniūs Lietovuos vards pėrma sīki pamėnavuots 1009 metās (Kvedlinburga analūs).

XI omžiou prasėdiejė baltu gentiū jongėmuosis i konfederacėjės, Vuolīnės sotartės tū poikē paruod, ka žemaitiu, aukštaitiu (deltuviu, nalšienu), lietoviu ėr kėtū žemiu konėgākštē tou čieso sodarėniejė sājongas.

XII–XIV omžiou LDK ėšauga i magtīnga valstībė. 1386 metās Lietovuos dėdliajam konėgākštiou Juogailā palėkos Lėnkėjės karalio, 1387 metās Lietova apkrėkštėjama. Pū Žalgėrė karies 1413 m. apkrėkštīta ė Žemaitėjė.

Pu 1795 m. tretė Abėjū Tautū Respoblėkas padalėnėma dėdlis šmuots dabartėnės Lietovuos terituorėjės palėka Rosėjės valdiuo. Ožnemonė atėteka Prūsėjē.

Tarpokare gadīnie Lietova vīsties, kāp liousa valstībė, katruo vīrava tuolerancėjė ė geroms vīsiems žmuoniems. 

Lietovos Respoblėka īr daugiapartėnė parlamėntėnė demuokratėjė. Valdīma sęstema: parlamėntėnė demuokratėjė.

Šalėis vaduovs – prezidėnts, renkams tėisiuogėniūs rinkėmūs pėnkiū metū kadencėjē. Prezidėnts skėr ministra pėrmėninka (tvėrtėn Seims), ministra pėrmėninka tėikėmo skėr mėnėstros. Īr vīriausėsis karėniu spieku vaduovs, tēpuogė skėr vėsū teismū (iskaitont ė Kuonstitocėnė teisma) teisiejus. Prezidėnts skvarmoun Lietovuos ožrobežė puolitėka.

Istatīmū leidamuojė valdė: īstatimu leidamuojė valdė prigol vėinū rūmu Lietovuos Parlamėntou – Seimou. 141 Seima narīs renkams ketorėms metams, posė (71) – tėisiuogē, kėtė 70 palē partėju sārašos (propuorcėnie rinkėmū sistemuo). Tėktās daugiau nekāp 5 pruoc. sorėnkės partėnis sārašos gaun vėita Seimė.

Vīkdomuojė valdė: Vīriausībė (vaduovaun Mėnėstros Pėrmėninks).

Narē savėvaldībiū tarībuos renkamė tėisiuogē, mera renk tarība. Ožtėkrėnėmou, ka apskrėtie būtom laikuomuos Konstitucėjės ė istatīmūu vėriausībė skėr kuožnas apskrėtėis vėršėninka.

Rėnkėmu teisė Lietovuo tor vėsė prietėlē, katrėi tor 18 metū. I Seima gal būtė renkamė prietėlē nu 25 metū, i prezidėntus gal kandėdatoutė prietėlis, ne jaunesnis kāp 40 metu.

Lietovuos terituorėjė soskīrstīta i 10 apskrėtiū. Apskrėtis sodara 60 savėvaldībiu – 9 miestu, 43 rajuonu ė 8 naujā soskvarmoutas 2001 metās. Savėldībės soskaidītas i 546 seniūnėjės.

Laukā ė pėivas ožjem 57 %, mėškā ė krūmā – 30 %, pelkės – 3 %, vėdaus ondėnīs – 4 %, kėtas žemės – 6 % terituorėjės.

Lietovuos uorā īr vėdotėnėškā šėlti, vėdotėniu platomū, ėš jūrėnė parēnontis i žemīnėni.

Lietovuo gīven šmuota tautū žmuonis.
Tautėnė Lietovuos gīventuoju sodietis (2015 m. Statėstėkas Departaments):




#Article 5: Mažeikē (797 words)


Mažeikē () - vėns ėš dėdliausiu miestu Žemaitėjuo, Telšiū apskrėtie, pri Vėntuos opės, 5 km i pėitos nu Latvėjės robežiaus; rajuona ė senionėjės cėntros. Miesta kert dvė gelžkėlė lėnėjė - Šiaulē-Lėipuojė ė atšaka i Rīga, īr do respoblėkėnės reikšmies kelio: Tauragie - Ventspėlis ė Šiaulē - Skouds. 

Mažeikiu vards pėrma karta pamėnavuots XIII om. - XIV om. šaltėniūs nuruoduoma, ka Lėvuonėjės kariuomenė pasėikė Mažeikas dvara. Musiet, ta Mažeikas žemė ė davė pradė Mažeikems. Arkeuoluogā tvėrtėn, ka Mažeikiu apīlinkies jau žmuonės givena IX-XI om. Lėg XVII om. Mažeikē rašītiniūs šaltiniūs nebepamėnavuotė, bet tas nieka ė nesaka, ka anū nebova. 1661 m. Vėikšniū seniūnėjės envenouriuo jau pamėnavuots nedėdlis Mažeikiu kaimielis, katramė bova tiktās posė valaka žemės ė 6 žmuonės. Mėslėjama, ka tuoks mažos giventuoju skaitlius galiejė būtė tudie, ka par 1655-1660 metu kara so Švedėjė Žemaitėjė neteka aple ketvėrtadalė vėsū sava giventuoju. Paskiau Mažeikiu krašta palietė ė 1708-1711 metu mars. 1728 metās tuos patiuos seniūnėjės envenouriou jau surašītas kėtas žmuoniū pavardės. Dā pu dešimtėis metu, 1738 m., jau pamėnavuota 12 giventuoju pavardiū. Rēk mėslėtė, ka nu tuo meta giventuoju skaitlius pu bėškė pradiejė dėdietė. 1775 m. bova 12, o 1789 m. - 13 kėimū, katrėi bova vadėnamė dūmās. XVIII om. Mažeikē priklausė Vėikšniū dvarou, katram toriejė doutė douklė ė dėrbtė kėtus darbus. 1821 m. Mažeikiūs bova 15 kėimū ė 130 giventuoju, 1866 m. - 17 kėimū su 260 gyventuoju. 

Mažeikē smarkē pradiejė pliestėis ė daugietė giventuoju, kumet 1869 m. bova pradiets tėistė gelžkelis ėš Vėlniaus i Lėipuojė par Mažeikius. 1871 m. ta gelžkelė lėnėjė atėdarīta, vuo Mažeikiūs pabūdavuota nedėdėlė stuotės. Tujaus ėš Mažeikiu bova pradieta tėistė ė kėta lėnėjė - i Rīga. Tuos gelžkėlė šakuos atėdarīms ivīka 1873 m. Ka tuos nuognē svarbės gelžkėlė šakas pradiejė pėlnā funkciuonoutė, Mažeikiūs tumet pastatė mūrėnė gelžkelė stuotė, katra ėšlėka lėg nūdėinas. Čė pat bova atėdarīts pašts ė telegraps. Paskiau pri pat stuotėis bova ėšdalinta žemė, katruo isėkūrė verslininkā ė prekībininkā. Aple 1887 m. Mažeikiūs atėdarīta vaistėnė. Ėš vėsa 1893 m. jau bova 13 krautoviu ė 5 smoklės. Čė pat sosėfuormava ė permuosės Mažeikiu gatvės - Stuotėis ė Didžiuojė, katruos 1895 pradietas grīstė kūlēs. 1899 m. Mažeikiu gelžkelė stuotės bova pavadinta Moravjuovo.

Smarkē ėšsėplietus prekībā, Mažeikiūs pradiejė apsėgīventė latvē, žīdā, rosā. Čė anėi pradiejė kortė sava kriautovės, malduos nomus. 1893 m. pradieta statītė rosu cerkvė, katra pašvėntinta 1894 m. lapkrėstė 25 dėina. Da pu keliū metu pradiejė veiktė žīdu sėnaguoga ė liuteruonu bažninčė. Pėrmuojė katalėku bažninčė pabudavuota ė pašvėntinta 1905 metās.

Mažeikiūs 1895 metās pabūdavuota ontriniu žaliavū īmuonė, aple 1897 m. pradiejė veiktė kavuos ė degtoku pabrikielē. 1902 metās bova plītinė, poudu dėrbtovės, moila, saldainiu, skarduos īmuonės. 1905 metās atėdaryts kningīns. 

Neramus Mažeikiūs bova 1905-1907 metu čiesos. Pradiejė kėltė maištā, žmuonės pradiejė reikalautė, ka būtom sutrompents darba laiks krautoviu pardaviejams, bova kovuojama prīš cara prīspauda. Tou čieso carėnė Rosėjė i Mažeikius atsiuntė kazuokus, katrėi čė kratė ė moša žmuonės. 1906 m. pri Mažeikiu bova statuoms tėlts par Vėnta (opė), čė pradiejė streikoutė dėrbantė̄jė, katrėi reikalava padėdintė darba ožmuokestė. 

Mažeikiūs 1922 m. pradiejė veiktė lėguonėnė, katra tetoriejė tiktās 30 luovu. Daktara Vlada Borbas pastonguomės 1938 metās pastaīta naujė 100 luovu lėguonėnė, katruos pastats īr ėšlėkės lėg nūdėinas.

Pati pėrmuoji religinė bendruomėnė Mažeikiūs, katra pabūdavuojė sava malduos nomūs, bova stačētikē. 1893 m. anėi pradiejė statytė cerkvė, katra bova 1894 m. pašvėntinta. Iki 1900 m. Mažeikiūs bova pabūdavuota i žydū sinaguoga. Tū gyventuojū bova nemažā: 1897 m. - 435 žydā, 1903 m. 310 stačetikiu, api 40 sėntikiu. Api 1900 m. evangelikā tap pat bova atsidarė sava laikėna bažnyčė. 1909 m. vėituo laikėnuos pabūdavuojė naujė mūrėnė liuteruonu bažnyčė. 2005 m. Mažeikiūs pastatyta ontruoji katalėku bažnyčė - Šv.Prancėškaus Asyžiečė.

Ėlga laika kalatėkėškas bažnyčės Mažeikiūs nebova. Vėitas gyventuojē religinius reikalus turiejė atlėktė Vėikšniūs, Tirkšliūs a Leckavuo. Pažangiuojė visuomenė pradieje rekalautė ka bažnyčė būto pastatyta i Mažeikiūs. 1904 m. bova gauts lėidėms privateme nome irėngtė ne bažnyčė, vuo kuoplyčė. Mažeikiū bėndruomenė greitā tamė nomė padėdėna patalpas, o 1906 m. i perstatė. Bova kalbama, ka vėituo kepyklas atsirada bažnyčė. Tūjaus i Mažeikius bova paskėrts i konėgs Prancėškus Meškausks. 1906 m. spalė 8 dėina Mažeikiu bažnyčė pašvėntinta.

Ka Mažeikē tapa svarbė gelžkeliu sosikėrtėma vėita, čė pradiejė apsigīventė ėš kėtū kraštū atvykėlē, katrėj nežinuoje vėitas kalbuos i paprotiū. Anėms prireikė ne tik malduos nomū, vo i muoklyklu. Jau 1896 m. Mažeikiūs pradiejė veiktė cerkvėnė muokykla, katruo ėš pradiū bova api 60 muokiniū. Tuos muokyklas muokinē mokėnuos gėiduotė religinės gėismės, bova diestuoma tikyba, skaitėms, rašīms, aritmėtika. Ta muokykla Mažeikiūs išsėlaikė ligi 1915 metū. Tap pat 1903 m. Mažeikiū pradieje veiktė ė gelžkelė muokīkla, katruo bova mokėnami tik gelžkelietiu vakā.

Be šiū muokīklū Mažeikiūs 1911 metās atidarīta prėvatė keturklasė prekības muokīkla, katra priklausė latvē L.Markevičienē. Muokīkluo bova mokėnama rosėška. 1914 m. tou muokykluo mokėnuos 217 muokėniū. Par Pėrmūji svieta kara bova uždarīta. 

Dabarčiou Mažeikiūs vēk šiuos muokīklas ėr kėtas švėitėma īstaigas:

i da 9 luopšelē-darželē.




#Article 6: Klaipieda (602 words)


Klaipieda - miests ė ousts vakarū Lietuvuo. Neofėcēlē laikuoms šiuos Lietovuos dalėis suostėnė. Miests tor savėvaldībis statosa, miestė veik pagrėndėnės vakarū Lietovuos instėtocėjės, stombės versla ė logėstėkas centrā.

Ofėcēlė miesta dėina - rogpjūtė 1-a (miesta gimtadėinis), kuožnās metās lėipas pabėnguo vīkst Jūras švėntė. Pru Klaipieda tek Dongės (Akmena) opė, katra itek ī Koršiu marės. Nu suostėnės Vėlniaus miests īr ož 311 km i šiaurės vakarū posė.

Klaipieduo gīven 187 tūkstontē žmuoniu (2006 m. skaitliavėms). Klaipieda īr trets vagol žmuoniu skaitliu Lietovuos miests, ė pėnkts palē dėdloma Baltėjės šaliū miests. Miests īr dėdlē ėnternaciuonalėnis, gīven ivairiu tautū prietelē: lietovē, žemaitē, rosā, baltarosē (godā), okrainietē ė kėtė. 

Miests īr vakarėnie Lietovuos posie, tuo vėituo, kor Koršiu marės itek i Baltėjės jūra, nu suostėnės Vėlniaus miests īr ož 311 km i šiaurės vakarū posė. Didliuojė miesta dalės īr rītėnie posie, nu Koršiu mariu, vuo mažesnė - vakarėnie Koršiu nerėjės terėtuorėjuo. Miests tė̄sas 25 km ėš šiauris i pėitus.

Klaipieda bova ikorta 1252 metās. Tumet Dongės opės krontė Livuonėjės uordėns ė Korša vīskūps pastatė Memelborga pėlė, šalėp katruos staties miests (Memelis). Bova planū, ka Memelis būs Vėskūpėjės centro. 

XIV-XV omžēs Klaipieda bova nesotarėmu uobjekts terp Žemaitėjės ė Vuokītėjės. 

Klaipieda bova Vuokītėjės platsdarms polėmou ont Žemaitėjės. Žėmaitē gīnies ė poulė Klaipieda. 1379 metās ožpoulė Klaipieda žemaitē vėsėškā sogriuovė miesta ė pėlė.

Klaipiedas vards (Caloypede) pėrma sīkė pamėnavuots Vītauta Dėdliuojė laiškė 1413 metās, katramė ruokoun, ka Klaipieda īr žemaitiu žemie.

Palē Versalė sotartė (1919 metās) miests ė krašts palėka Antantis valdiuo. Miests bova pardouts prancūzu valdīmou.
 

Miesta 1945 m. sausė 28 dėina ožjieme Tarību Sājonga. Suovietu uokopacėjės metās Klaipieda bova vīstoma tik kap Lietovuos TSR pruovincėjės miests. 

Klaipieda īr nuognē svarbos torėzma centros. Miesta kikvėinās metās aplonka tūkstontē torėstu ėš ivairiū šaliū. Dėdlē daug atvažiou ėš Vuokītėjės, Latvėjės, Rosėjės ė Jongtėnės Karalīstės. 

Klaipieda īr puopoliarė tarp torėsto ėš Lietovuos ė ožsėinė vasaras sezuono, kumet vīkst 

Katalėku:

Tēp pat Klaipieduo veik ė kėtū vieru bažninčės, pavėzdiou lioteruonu, staravieru ė kėtū. Īr jodieju ė mosolmuonu sonėtu bėndroumenės.

Klaipieda īr magtings Lietovuos ekuonuomėkas cėntros. Kleipeduo veik didlē daug svarbiū Lietovuos ekuonuomėkā versla cėntrū, pabrėkū, uoragnėzacėju ė panašē. Miesta rītūs veik vėinintelė veikontė Lietovuo valna ekuonuomėnė zuona, katruo veikontės imuonės gaun nūlaidu nu muokestiu. 

Miestė dėdliausė BVP dalės tėnk paslaugū sektuoriou. Klaipiedėškiu pajamas īr dėdlesnės, nego vėdotėnės Lietovuo. Miestė - vėins mėnkiausiu bedarbiu skaitlios. Darbėninku nuognē trūkst statībuos, rastoranūs, tarnspuortė ėr ouėtė. Pu Romonėjės ė Bolgarėjės petapėma ES narēs, i Klaipieda atvažiava dėrbtė nemažā romonu ė bolgaru.

Dėdlē svarbos ėr magtings īr statību sektuorios, katras nu 2004 m. ėšgīven boma. Dėdliuojė dalės naujuos statības tėnās gīvenamīsėms nomams ė gamīkluoms Klaipiedas valnuo ekuonuomėnie zuonuo.

Miesta ė šalėis ekuonuomėkuo nuognē svarbos ousts īr, katras īr vėinintelis ousts Lietovuo, katras modernėzounams ė pletamas kruovas apimtīs, oustė dėrb 19 kruovas benduoviu. Ousta spieks par metus īr 40 mėlėjuonu tuonu ivairiū kruovėniū. Ousts dėrb ėštėsus metus. Īr labiausē i šiaurė nutuolės neožšalontis Baltėjės jūras ousts.

Īr atlėkta ousta plietruos stodėjė, kartruo siūluoma statītė gėlėvondenė ousta Melnragie, atvėruo jūruo, sopėlont muolius.

Oustė tēp pat dėdlē svarbė īr ėr keleivėnē laivā, keleiviu parvežėms. Veik tarptautėnė keltu parkiela ėr kroėzėniu laivu prīplauka.

Klaipiedas transpuorta sėstema pagrīsta lėnėjėnio miesta pagrindo. Dėdliausė transpuorta srautā ēn šiaurės-pėitū krėptėm. Klaipieduo poikē ėšvīstėts vėišāsis transpuorts, katron sodara: keleivėniu, mėkrakelėivėniu eismos, planoujamas tranvajaus lėnėjės miestė. Miestė īr aple 97 km dvėratiu takū. Platē vīstoma Smėltīnie dvėratiu takū ėnfrastroktūra. Miestė planoujama ivestė trės parkavėma zuonas (raudonuojė, geltuonuojė ė žaliuojė), ėš katrū jau veik vėina (žaliuojė) pajūrie. Smėltīnie veik dvė keltu parkielė, senuojė (esontė miesta cėntrė) ė naujuojė (esontė miesta pėitūs). Naujuojė parkieluo vasara kelamė žmuonis ė vėsū rūšiū keliū transpuorta prīmuonės, vuo senuojė vėn piestė̄jė ė dvėratē.




#Article 7: Riports (102 words)


Riports (da gal būtė vadėnams - Rīports, Rībports) - īr rajuons pėitū Klaipėduo. Literatūriškā vadinams Žvejības uosta rajuons ().

Ripuorts bova ėkorts XX omžiaus vėdorie, pastatios daugiabotius gīvenamūsius numus. Lėgė ton čėštās bova nadėdelės kaimalės, katruo gīventuojā daugiausē bova žvejā.

I Riportā galėma pakliūtė miestā autuobosās: 1, 3, 9, 12, 13. 

Dėdliausės gatvės īr: Mėnėjės, Kalnopės, Naikopės.
Mėnkesnės gatvės - Solūpės, Nemona.

Žvejības ousts īr daugiausē givenamāsis rajuons, ale čė veik keleta uorganėzacėju, tonkiausē pri ousta dėrbontės imonės. Tāp pat čė veik Klaipiedas universėteta Suocēlėniu muokslu fakoltets, Klaipiedas keleivėnė transpuorta ėstaiga (lėgė 2010 m.), Lietovuos Krauja cėntra Klaipiedas padalinīs ė kėtas uorganėzacėjės.




#Article 8: Kauns (170 words)


Kauns () – ontros vagol dėdloma Lietuvuos miests, ėšsėdiestės šalėis cėntrėniam šmuotė, Nemona ė Nerėis santakuo, aple 100 km i vakaros nug šalėis suostėnės Vėlniaus ėr aple 214 km i rītos nū oustamėistė Klaipiedas. Svarbos pramuonės, transpuorta, muoksla ė koltūras cėntros. „Laikėnuojė Lietovuos suostėnė“, 2022 m. Euruopas koltūras suostėnė. Kauna apskrėtėis, miesta savivaldībės, Kauna rajuona savėvaldībės, arkivīskopėjės cėntros.

Kauns 1920–1940 metās bova Lietovuos suostėnė. 1939 metās miestė bova sorėngts tretėsis Euruopas vīru krepšėnė čempijuonats.

Miestė gīven aple 288 tūkstontiu žmuoniū, gīventuoju stėpē somažiejė diel emigracėjės. Miests dėdlē akademėšks, magtīnga dalės Kauna prieteliu īr stodentā, profesuorē, aba kėtēp sosėrėšėn so muokslo, teknuoluogėjuom.

Kaunė gerā vīstuoma transpuorta infrastroktūra, miestė īr 34 piestiūju ė transpuorta tėlptā. Palē tautībė miestė gėven 93 pruoc. lietoviu, 4 puoc. – rosu ėr 3 pruoc. kėtū tautu prieteliu. Kaunė stodėjaun žmuonis ėš vėsa Svieta. Dėdlis šmuots anū stodėjoun medėcėna.

Kauns īr glabnos Lietovuos transporta ė logėstėkas cėntros.
Šalėp Kauna, Karmielavuo, īr Terptautėnis Kauna uora ousts, katros gal aptarnaut vėsuokė tėpa liektovos. Kauns īr glabnos gelžkelė mazgos. Par miesta ēn krūva glabnū transporta keliū.




#Article 9: Muotiejos Valončė (107 words)


Muotiejos Valončios (liet. – Motiejus Valančius; 1801 m. vasarė 16 d. – 1875 m. gegožė 17 d.) – bova Žemaitėjės vīskops, rašītuos, koltūras veikies. Ons bova gruožėnės literatūrās pradininks Lietovuo ė Žemaitijuo.

Muotiejos Valončė gėmė 1801 metās vasarė 16 d. mėrė – 1875 metās gegožė 17 d. Gėmė Nasrienu kaimė (Kretingas rajuonė). Muokies Žemaitiu Kalvarėjės domininkuonu muokīkluo, Varniū konėgū seminarėjuo, Vėlniaus dvasinie akademijuo.

Lėgė 1863 metu sukėlėma Muotiejos Valončė kūrė muokīklas, katrūs bova muokama žemaitėškā ė lietovėškā. M. Valončė kuovuojė prīš pėjuokus, rūpėnuos kninguom ėr anū platėnėmu Žemaitėjuo ė Lietuvuo.

Ons nedavė sutėkėma 1863 metu sukėlėmou, nuors paslaptiuom riemė pėningās.

Muotiejo Valončė pastuovē sekė cara valdė. Anou palaikė vėsa Žematitėjės dvasininkėjė ė žmuonės.




#Article 10: Telšē (475 words)


Telšē (lt. Telšiai) - Žemaitėjės suostėnė, tāp pat apskritėis ė rajuona cėntros. Telšē valda Telšiū seniūnėjė. Telšiūs given 30000 (2005) prieteliu. Miests isėtaisės šalėp ežera Mastis, Žemaitėjės aukštomuo. Šiaurie ēn Klaipieda-Šiaulē gelžkelis. Palē legenda Telšius ikūrė mėlžėns Džiogs. Pėrma sīki pamėnavuots aple 1450 metus.

Miestė īr Šv. Ontana Paduvietė bažninčė (nu 1926 m. katedra) ė Švč. Panuos Marėjės Jiemėma i Dongo bažninčė, vīskupū rūmā (Telšiū vīskopėjė), konėgū seminarėjė, rosu stačiatikiu Šv. Mīkaluojaus cerkvė, bovės bernardėnu vėinulīns. Masčiaus rītėniam krontė īr Koltūras parks so Zaksa kalno. Miestė tāp pat īr Žemaitės dramas tētros, žemaitiu moziejos „Alka“, Žemaitėjės kaima moziejos, onėkalė A.Juonoša žemaitėška-japuonėška suodība. Telšiūs īr 4 gimnazėjės: Žemaitės, Džioga, V.Borisevičiaus katalėkėškuojė ė Telšiū vīskopėjės liciejos. Be anū dā īr 5 muokīklas ė vėina Jaunėma, mozėkas, dailės ė kėtas muokīklas.

Telšiūse īr savėvaldībė, pašts, aukštesniuojė taikuomuosės dailės muokīkla, apskritėis cėntrėnė lėguonėnė. Ož gelžkeliaus (lėg  plėnta Šiaulē-Palonga) īr pramuonėnē rajuonā.

Miesta pėitūs liolioun ežers Mastis. I anūn itek Telša, katros suovietinēs metās bova sokėšts i vomzdius, Dorbėns, ėštek Mastopis, katros itek vieliau i Vėrvītė, paskiau i Vėnta ėr i Baltėjės jūra.

Telšē stūksa ont 7 kalnū:

Palē legėnda - Telšius ikūrė mėlžėns Džiogs. Tuos legėndas īr kelės versėjės:

Paprastiesnė versėjė. Džiogs sobūdavuojės pėrmāsės truobas pri mastė ežera. Anam numėros, žmuonis sopīlė anam kapa - Džioga kalna.

Mondriesnė versėjė. Džiogs toriejė žmuona. Ė tāp jau ėšējė, ka ana pasėmėrė. Džiogs anūn laiduojė ė vėino ronkas muosto pakabėna žemės ė sopīlė kapa - Džioga kalna. I ton vėita ėš kor ėškabėna - sosėrinkės ondou ė atsėrada Mastis, katruo vards īr nu tuo muosta, kumet pakabėna žemės. Pri tuo ežera sobūdavuotas ė pėrmuosės truobas.

Istuotėniūs duokomėntūs pėrma karta pamėnavuojė 1450 metās. Tās metās mėnams Telšiū dvars, stuoviejės natuolėi dabartėnė Alkas moziejaus.

Aple XVI om. pradė Telšē patapa valsčiaus cėntro.

Kai katrėi istuorėkā spie, ka jau XVI om. Telšēms būktās bova soteiktas miesta teisės, katruos bova prarastas, nes Žemaitiu seniūnėjės matininks Juokūbs Leskausks Telšiū miesta rubežio bova numieravės jau 1569 metās. Daug koltūrėškā Telšēms ė Žmeitėjē nusėpelnės īr Sapiega Puovėls, katras 1624 metās miestelie ikūrė bernardėnus.

Ne vieliau kap nu XVII om. Telšiūs čiesās liōb rinktėis Žemaitiu seniūnėjės seimelis.

Par 1710 metu mara dėdliuojė dalis prieteliu ėšmėrė, ale miests grētā atgėjė. 1764 m. uns tapa Telšiū repartėcėlės (Žemaitiu konigaikštėjės šiaurėnė šmuota) teisma cėntro: bova isteigtė žemės ė pėlėis teismā. 1775 m. repartėcėjės cėntros bova ėškelts i Šiaulius, bet 1790 m. koront tretė Žemaitėjės konigaikštėjės repartėcėjė, t.ī. būsėma Telšiū pavieta, Telšiūs vielek jiemė vēktė žemės ė pėliū teismā.

Telšē senā jau toriejė prekības privėlegėjė, vuo 1791 m. anam bova soteiktas Magdeborga teisės ė miesta gerbs.

XIX om. pabonguo Telšē pradiejė spierē augtė. Ėš tuo čiesa īr daug ėšlėkosiu pastatū rauduonū plītu.

Telšiū senūsiūs kapaliūs palaiduots puoets Botku Jozė (1893 - 1947 m.), katruo jaunīstės eilieraštiūs atsėspind fantastėnē pasaku vaizdā, vuo vielībesniūs suocēlėnē, revuoliocėnē muotīvā. Naitėkės tarpokarė Lietovuos valdē kaliejė, puokarie dėrba Telšiū moziejou.




#Article 11: HTML (130 words)


HTML (ongl. - Hypertext Markup Language) pėlns pavadėnėms hiperteksta žīmiejėma kalba. Ta īr kuompiuteriu pruogramavėma kalba, katra īr skėrta pruogramoutė internetėnius poslapius. 

Glavns HTML kalbas vėinets īr elements. Kāp ėr XML, HTML elements tor varda ėr gal torėt bėkoukė skaitlio atrėbuto. Elementa vėduo gal būť tekstos ėr kėtė elementā. Tekstos, ėr dukterinē elementā gal kartuotėis ėr eť bet katra tvarka.

Elementa atribotā tor varda ėr reikšmi.
Je galėmi atribota nenuruodomė, paprasta galioun sutartas nutīlėjėma taisīkles. Pavīzdžiou, HTML fragments naraudonalt;font color=redgt;lt;bgt;rlt;/bgt;raudonalt;/fontgt;neraudona tor do elementos. 
Katras elements - (font) perjūng rodoma teksta spalvo ė raudono. 
Tuon elementa vėdou esantis ontrasis elements (b), perjungontis šrifto ė parīškinto. 
Pėrmasis elements tor vein atributo (color) so reikšmi red. Ontrasis elements atributu natur.

HTML kode atributu reikšmes rekomendoujama apgaubtė kabotėmės, nuors HTML 4.01 standarts ton nereikalaun.




#Article 12: Žėdėkā (420 words)


Žėdėkā īr miestalis Mažeikiu rajuonė, 21 km nū Mažeikiu i vakarus. Žėdėkā īr Žėdėku seniūnėjės cėntros, miestelie īr Šv. Juona Krėkštītuojė bažninčė, vėdorėnė muokīkla.

Rašītinius šalteniūs Žėdėkā pėrma sīki pamėnavuotė XVI omžiou, kūmat Rasėiniu žemės teisma kningous nuruod vėituovie asont dvāra ė miestali. 1568 metās Grūstės valstė inventoriou aprašīts Žėdėkū miestalis, katruo valdas krūvuo so dvaro Žigīmants Augusts dovėnuojės J. J. Chodkevičiou. Mėslėnama ka Žėdėkā egzėstava jau prīš Valaku refuorma, aba mieruonont valakus, suoda bova parkelta i kėta vėita. 1659 m. pri Žėdėkū notėka mūšis terp švedu ė lietoviu kariaunu. Švedā sodegėna Žėdėkus, 1850 metās mėnavuojama parapėjėnė muokīkla, 1865 isteigta valdiuos pradėnė muokīkla, Nūg XIX om. vėd. lėgė 1950 m. Žėdėkā bova valstė cėntros.

Nūg 1915 metu Žėdėkūs gīvena Marėjė Pečkauskaitė – Šatrėjės Ragana, ana Žėdėkūs parašė geriausius sava kūrėnius, muokėna vākus, ė vėsū bova mīlėma, ana čėštās gīvena lėgė pat smertėis 1930 metās.

Terpovainė čieso, kumet Lietova bova liuosa Žėdėkā bova dėdlis ė klestos miests. Čėštās bova valstios, pašta ė policėjės istaigas, keturiū komplėktu pradiuos muokīkla, svēkatas ponkts so daktaro ė felčerio, aptieka, pavasarėninku bėbliuotėkielė, parapėjes ėšlaikuoma ūbagū priglauda, rajuona agronoms, alektras jėgainė, gatars, vėlnu karšīkla, kōperatīvs, keliuolėka krautoviu, pėina nugrėibėma ponkts, smolkaus kredita draugėjė, žīdu liaudies banks, šauliū gaisrininku kuomanda, Blaivībės draugėjė.

ī Svieta Vainuos metās miestali geruokā sumažiejė gīventuoju, zars vėsėškā sunīka ūkėnė veikla. Puokarie, Lietuvuo isėgaliejos suovietu valdē, Žėdėkā vīsties panašē kāp ė daugoms Lietuvuos miestaliu. 1952 m. bovosiuojė dvijū aukštū klebonijuo isteigta 75 luovu lėguonėnė, 1954 m. septīnmetė muokīkla bova parformouta i vėdorėnė. 1956 m. sava veikla pradieja kultūras nomā. 1959 m. Žėdėkūs gīvena 429 gīventuojā.

Ėš Žėdėkū īr kėlė: poets A. Bukonts, nepriklausomībes akta sėgnatars K. Inta, režisierė L. Pocevičienė, arkitekts ė dailėninks P. Šadausks, profesuorios V. Urbutis, ŠU docėntė L. Liukinevičienė, VPU docėntė I. Urbonienė, fotomeninks J. Strazdauskis ė daugel kėtū.

Miestalis īr ont kalnelė, kor sosėkrīžioun Mažeikiu, Seduos, Īlakiū ė Pikeliū vėiškelē.

Žėdėkū senuojė dalis – orabanėstikas pamėnklos; valstībės sauguoma: gatviū tinklos, aikštės plans. Miestalė plans radialinis, pradiejė formoutėis par Valakū refuorma, kumet i sosėkluostios gatvėnė kaima galus suėjė daugiau pagrėndiniu ulītiu i praplatiejus kaima ūlītem paslėka aikštie. Plans ėš esmies sosėdarė lėgė XIX omžiaus pradiuos. Pri aikšties īr nedėdlė klasėcistėnės struktūras ė ruomantėzma arkitektūrā būdingu formu bebuokštė bažnīčė – arkitektūras pamėnklos. Šalėp stuov varpėnė. Orbanėstikas pamėnkla terituorėjuo vīraun XX omžiaus pėrmuos posės 1-2 aukštū pastatā, īr ė XX omžiaus ontruos posės statiniū, pastatītu palē tėpinius pruojėktus. Aikštie ė ūlīties rondas nemažā želdiniū.

Dabā Žėdėkūs īr 3 krautovės, bažnīčė, aptieka, ambulatuorėjė, gaisrėnė, pašts, vėdorėnė mokīkla, benzėna kuolonielė, bėbliuoteka, kultūras nomā, mozėkas mokīkla, M. Pečkauskaitės memorēlinis moziejos, dontėsta kabiniets. Žėdėkūs gīven 536 giventuojē.




#Article 13: Auksuodė (101 words)


Auksuodė (aba Auksūdīs, ist. šaltiniūs – Auxudī) ī kaims Mažeikiu rajuonė, Laižūvos seniūnijuo, 15 km ī šiaurės rītus nu Mažeikiu. 2001 metās bova 400 gīventuoju.

Istuoriniūs šaltiniūs pamėnavuota 1661 m. Vėikšniū seniūnėjės invėntoriou, katram ī nuruodomi 3 dūmā (kėimā). Kėtam tous patės seniūnėjės 1775 metu duokomėntė jau sorašītė 29 kėimā, katrėi prīvaliejė i Vėikšniū dvara atvežtė 20 šėina vežėmū, sumuokietė 1120 činša. Tam patiam duokomėntė pamėnavuota, ka Auksuodie ī dvė karčiamė, katrėdvė prigola Zelmā.

Šaknės auk – kėlos nug žuodžē auka, aukuotė, vuo dėmou sūd, rasiet, ī bendra prīgėmėma kap ė sūduva, katros rēšk „klompīnė raistė“, „okės“, „garmalā“. Vėitas žmoniū pavadėnėms kėldėnams ėš auksa varda.




#Article 14: Vėnta (opės) (260 words)


Vėnta (latvėškā ė lietovėškā Venta) īr opės šiaurės Žemaitėjuo, Lietovuo ė Kuržemie, vakarū Latvėjuo. 

Prasėded Kelmės rajuonė, Veniū apīlinkie, 10 km i pėitvakariu posė nu Ožvėntė. Pradiuo tek i šiaurės rītū posė; paskum nu Vėntas-Dobīsas perkasa tek i šiaurė par Koršienus Šiauliū rajuonė; tropoti aukštiau Papėlies, opė priartie prī Šiauliū-Mažeikiu gelžkėlė ė pasok i šiaurės vakarū posė, tek par Akmenės ė Mažeikiu rajuonus. Nu Leckavuos 3 km teka Latvėjės robežiom vuo paskum par Latvėjė i šiaurė ė šiaurės vakarus. Šalep Kuldīgas miesta Vėntuo īr nuognē platos kriuoklis (Vėntas kriuoklis), katron aukštoms īr 2 m. Vėnta ītek i Baltėjės jūra prī Latvėjės oustamiestė Vėntspėlė. 

Dėdliausė ėntakā:

Vėdotėnis opės nūlīdis Lietovuo īr 85 cm/km. Aukštopie vaga īr 3–5 m platoma, nu Ožvėntė lėgė Vardovuos žiuotiū platoms īr 30–50 m. Būdings vaguos gīloms īr 1–2 m. Aukštopie īr daug kūlėnioutu rievu. Būdings slienė platoms īr 0,3-0,8 km. Sruovės bistroms īr 0,1-0,4 m/s. 

Ondens līgis par metus svīruo Papėlie 4 m, prī Abavas žiuotiū - 12 m. Opė ožšāl tonkiausē groudė pabėnguo, onkstiausē lapkrėstė vėdorie. Dėdliausis leda stuoroms būn nu 58 cm (žemopie) lėgė 90 cm prī Papėlies. Leda donga aukštopie ė vėdoropie laikas 54-74 dėinas. Pavasarė čieso prī Papėlies opė nutek 41 %, vasaras čieso 6 %, rodenė čieso 20 %, žėimas čieso 27 % vėsa metėnė ondens kėikė.

Prī Ožvėntė padarīts 17 ha tvenkėnīs. Vėntas slienis prī Papėlies īr paskelbts geoluogėnio draustėnio. Opės vėdoropis patenk i Vėntas regėjuonėni parka. Lietovuo prī Vėntas īr 5 miestā: Ožvėntis, Koršienā, Vėnta, Vėikšnē, Mažeikē.

Seniau vuokītē opė liuob mėnavuotė kāp Windau, vuo lėnkā - kāp Windawa.




#Article 15: Arvīds Sabuonis (101 words)


Arvīds Sabuonis (Arvydas Sabonis) gėmė 1964 metās groudė 19 dėina Kaunė. Ons īr vėins geriausiu vėsū čiesu Lietovuos krepšėninku. Sabuonė pravardie īr „Sabas“.

Arvīds Sabuonis sava karjiera pradiejė Kauna „Žalgėrė“ meistru kuomanduo ėr atvedė šiou kuomanda pri dėdliausiu anuos pergaliu. Daba Sabuonis īr Lietovuos krepšėnė federacėjė prezidėnts.

Sabs īr apsižanėjės so „Mis Vilnius-88“ Ingrėda Mikeliuonītė ė augėn ketoris vākus. Sabuonis laisvā ruokounas pėnkiuom kalbuom: lietoviu, lėnku, rosu, onglu, ėspanu).

Sabuonis īr vadėnams vėino ėš 6 geriausiu vėsū čiesu svieta krepšėninku, katrėi žaidė vėdorė puoliejė puozicėjuo. Karto so tuokiuom legenduom kāp Hakems Olaidžuvuons, Bils Rasels, Vilts Čemberlėins, Karems Abdul-Džabars ir Šakils Onils.




#Article 16: Baimė (175 words)


Baimė (baugoms) īr čīstā prīgimts jausmos, ēnons ėš savėsaugas instīnkta. Ksp īr aprašīta, ana apsauguo nu nerēkalīngas rėzėkas, vuo baimė prarastė artėmus žmuonis sāded ėšlaikītė rīši so anās, pastuovoma. Kūmet baimės, pavīzdiuo, baimė prarastė darba, vert geriau dėrbtė ėr tuobolėntėis. Nuors bikatra baimė, jēgo ana īr par dedlē stipri, tamp patoluogėnė (nesvēka) ėr vėituo tuo, ka padietom geriau prītaikītėis aplėnkuo, praded tam trokdītė.

Patoluogėnės baimės īr dedlē īvairės. Psikiatrėjės vaduovūs aprašīta daugiau kāp 300 baimiu rušiū. Anuos gal būtė ėr sosėjosės, ėr nesosėjosės su savėsaugas instīnkto. Pavīzdiou, baimė sosėrgte viežio, vadėnama kancerofuobėjė, īr pardieta kuožnam būdīnga baimė. Nuors grafofuobėjė, rāšėma baimė, kūmet žmuogos bėjė paėmtė i ronkas rašėma prīmuonė, daugeliou īr nasoprontama.

Tonkiausē sotīnkamas baimės īr tanatofuobėjė (baimė nūmėrtė), nozofuobėjė (nesvēka baimė sosėrgtė naėšgīduoma lėga), niktfuobėjė (tomsuos baimė), agorafuobėjė (erdvies, atvėrū vėitu baimė), klaustrofuobėjė (onkštū, oždarū vėitu baimė), mizofuobėjė (nesvēka baimė nusitēpte arba užsikriėste mėkruobās).

Tonkės īr vadėnamas socialėnės fuobėjas, kumet žmuogos bėja rokoutėis audėtuorėjē, laikītė egzāmenos a net būtė vėišuos vėituos, valgītė kitėms veizontėis.

Jēgo baimės pagrīnds īr gėlomėnē pasamuonėnē procesā, tūmet taikuoma psikoterāpėjė.




#Article 17: Chelsea F.C. (124 words)


Chelsea FC () īr futbuola komanda vakarėnemė Londonė. Klobs īkorts 1905 metās. Numū rongtīnes žaid „Stamford Bridge“ stadijuonė, katramė īr 42449 sėdėmū vėitū.

īkorts 1905 metās kuova 14 dėin, īkuriejē „Stamford Bridge“ stadijuona savininkā. Pėrmas rongtīnes bova sužaistas prieš „Stockport“ („Chelsea“ praluošė 1-0). 1915 metās komanda tapa F.A. Tauries vicečempijuonė, 1955 metās tapa Anglėjės čempijuonās, 1965 metās laimiejė Anglėjės līgas taur', 1970 metās F.A. Taur', 1971 metās Tauriū laimietuojū taur'.

Pu tuo „Chelsea“ išgīvena sūnkius laikus, turiejė daug fėnansiniu bėdū, bova iškrėtė ėš Anglėjės aukščiausiuoses līgas. 

Ī aukščiausi divizijuona komanda pargrīža 1989-1990 metū sezuonė, 1997 metās laimiejė Asociacijū taur', ėr bengė 26 metū laikuotarpi ba trofiejū. Pu metū laimiejė Līgas taur', Tauriū laimietuojū taur' ėr Euruopas Supertaur'. 2000 metās laimiejė dar vėin F.A. taur'.




#Article 18: Ruolonds Paksos (238 words)


Ruolonds Paksos (lt: Rolandas Paksas, gėmė 1956 metās bėrželė 10 dėin Telšiūs) – bovė̄s Lietovuos prezėdėnts. Pėrmāsā Euruopas valstībės prėzidėnts, katros palėka nūšalints nū pareigūm apkaltuos būdo.

Paksos liousē rokounas žemaitėškā ė dėdžiuonas ka īr žemaitis.

R. Paksos gėmė Telšiūs, Elėnas ė Pelėksa Paksūm šeimuo. Īr vėintortis anūm sūnos. 1974 metās bengė Žemaitės vėdorėnė muokīkla ėr istuojė i Vėlnious ėnžėnerėni statības instėtota (daba Vėlniaus Gedėmėna Teknėkas onėversėtets – VGTU). 1979 metās apgīnė dipluoma ėr igījė Pramuonėnės ė cėvėlėnės statības ėnžėnėrė specialībė.

Da stodėjūm metās Paksos tapa akruobatėnė skraidīma meistro. Bova Lietovuos ė TSRS kuomandūm narīs. 1980 metās tapa TSRS čempijuono. Ons īr daugkartėnis Lietovuos čempėjuons, S. Dariaus ėr S. Gėriena tauries laimietuos.

Ruolonds Paksos bova S. Dariaus ėr S. Gėriena aerokluba vėršėninks, Lietova atkūrus liuosoma bova Savanuorėškas krašta apsauguos tarnības avėjacėjės jongėnė vaduovs. 1992 metās ėkūrė akcėnė bėndruovė „Rasteko“ ėr ana vadovava, kol 1997 metās bova ėšrinkts i Vilniaus miesta tarība ė palėka Lietovuos suostėnės mero. 1999 metūm bėržielė tapa Lietovuos premjiero, anou bova lėgė spalė mienėsė. 1999 metū groudi tapa Lietovuos Liberalum Sājongas pėrmėninko.

Nū 2001 metūm lėipas lėgė lapkrėstė bova Libralu frakcėjės seimė seniūns ėr Seima opuozėcėjės līdėris.

Ėšrinkts prezėdento R. Paksos pradiejė refuormas, katruos napatėka Seima daugomā, ė sīkiom ons bova itarts Konstėtocėjės pažėidėmās. Paksou bova ivardītė kaltėnėmā pažėidos Konstėtocėjė, ėr ons 2004 metūm balondė 6 dėina apkaltuos būdo bova nūšalints nu prezidėnta parėigūm.

Ba skraidīma da miegst tenėsa ė mutuocėklus. Vertėn geras kningas ė mozėka.

Apsėžanėjė̄s.




#Article 19: Marks Tvens (225 words)


Mark Twain (Marks Tvens, tėkruojė pavardie Samuel Klemens Samuelis Klemensos 1835-1910) - JAV rašītuos, ėšgarsiejės nuotiu ruomanās „Tuoma Suojerė nuotės“ ė „Hekleberė Fėna nuotės“.

Samuelis gėmė 1835 metās lapkristė 30 dėina Fluorėduo, Misūrė vasltėjuo. Pu ketoriū metu uns so tievo persikielė i Hanibala miestieli, asontė tuo patiuo Misūrė vasltėjuo.

Vėitas pakeitėms toriejė didlies itakas tuolesniam būsėma rašītuojė gīvenėmou. Hanibals bova isėkūrės ont opės kranta ė pru anū liuob pravažious šmuots ivairiausiu keleiviu. Vieliau vėsos anos Klemensos aprašīs sava knīnguos.

Būsėms rašītuos dėdlē žaviejės garlaiviu kapituonās ė pats nuoriejė kumet nuorintās palėktė tuokio.

Kumet Samueliou bova 12 metū pasėmėrė anuo tievs. Pu tieva smertėis Marks Tvens metė muokīkla ė stuojė muokītėis spaustovėninka amata.

Ėlgainiou uns pradiejė rašīt straipsnios i laikraštios, vuo zars ėšsėpėldė ė vaikīstės svajuonė - Klemensos ketorios metos vairava garlaivi Misisėpės opė.

Ėš tū čiesu, ka plaukiuojė garlaivio ė atejė slapīvardis Marks Tvens, bo onglėškā pasakīms marking the twain znuočie, ka jūras gėloms īr ožtektėns.

Marka Tvena dėdliausē ėšgarsėna ėš pradiū joukėngs apsakīms Garsiou šuokėniejontė varlie ėš Kelavera grafīstes, vieliau anū garsėna humuorėstėnē ė rėmtė ruomanā. Ėš anū geriausē žėnuomė Tuoma Suojerė nuotės, Heklbera Fina nuotės, Prėncos ėr obags, Jankis karaliaus Artūra dvarė ė šmuots kėtū.

Marks Tvens pasėmėrė 1910 metās. Api ton rašītuojė daug teigiamu atsėlėipėmu. Pvz., Bat mėlėjuonams skaitītuoju vėsam svietė ons būs omžėnā gīvs kāp nepakartuojamu literatūrėniu heruoju kūries (E. Joškīs).




#Article 20: Ruoberts Javtuoks (119 words)


Robertas Javtokas (Ruoberts Javtuoks, gėmė 1980 metās kuova 20 dėina Šiaulius) - Lietovuos krepšėninks, rinktėnes i Atienū Panathinaikos komandas žaidies.

Javtuoka ūgis īr 211 cm, svuoris 115 kg. Uns žaid Cėntr puozicėjuo. Apsižanėjes, žmuona Vilma.

Javtuoks īr vėins geriausiu Lietuvuos krepšininku. 2001 metais pakartojo pasaulio dėjimo į krepšį rekordą, įdėjęs kamuolį į 3,65 m aukštyje iškeltą krepšį. 2002 metās uns patyr laba sunk traum, bet ne krepšėn aikštie,o važioudams su mutuociklo. Vėsus metus praleides be krepšėn, Jaftuoks grįž i daugel nustebėmou viel tap vėino geriausiu, nors daktara sak kad uns ne tik nebžais krepšėn, bet gal i neišgyvent.

Į krepšinį grįžo 2003–2004 metų sezono pradžioje. 2006 metų Pasaulio krepšinio čempionate Japonijojesu rinktine užėmė 7 vietą.

Po 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių ketvirtfinalio rungtynių pareiškė baigęs karjerą Lietuvos rinktinėje.

 




#Article 21: Olympiacos BC (204 words)


Olympiacos (Olympijakos) - Piriejė (Graikėjė) miesta krepšėnė kuomanda, vėina stėpriausiu Graikėjės ė Euruolīgas kuomandu. Ėkorta 1931 metās. Pernā kuomanda vadovava lietovis Juonis Kazlauskis, vuo komanduo žaid lietovē Renalds Seibutis ė Eurelėjos Žukauskis. Olympiacos tēp pat tor futbuol i tinklėn komandas.

Kuomanda bova ėkorta 1931 metās. 1949 metās kuomanda pėrmė kart tap Graikėjės čempėjuonė. Vėliau kuomanda dar aštuvnis kartus tap Graikėjes čempijuonė. Paskutin kart 1997 metās. Tas pačias metās bov pasėikta įspudingiaus pergale - laimieta Euruolīga. Vėleu komanda ėšgīven nuosmuk, ėlga laika čīstā niek nelaimiejė. 2004 metās finansiniu sunkumu kamoujam komand pradiej trenirout lietuvis Juonis Kazlauskis, bet tas metās i anam niek nepavyk padėrbt, komanda Graikėjes lyguo užjiem tikta aštont vėit, o Eurolyguo iškrėt pu pėrmuoj etap. Prait sezuon ekipa pradiej su strategėje ka rek žiuriet i ateit. I prisipėrk daug jaunu krepšininku, bet komandas vaduova suprat ka rek jau i patīrosiu žaidieju, dėltuo bova i keli šėlt i šalt mata žaidieja. Strategėj pasiteisėn - komanda tap Graikėjes čempijuonė, o Eurolyguo tik per plauk nepatek i finala ketverta. Pu sezuona kuomanda palėka vīr. treneris Juonis Kazlauskis, bat anū pakeit vėins tituluotiausiu Euruopas treneriu - žīds Pini Geršuons, komanda nusipėrk laba daug riškių superžvaigždžiu (tarp anū i lietuv Arvyd Macijausk i ateinančiam metou tėkas laba daug.




#Article 22: JAV naciuonalėnė krepšėne rėnktėnė (268 words)


Dram Team (žemaitėškā Svajuoniu komanda) - tep vadėnama JAV nacionalėnė krepšėnė rinktėnė nu 1992 metū kada tartautinies varžībuos gal dalīvautė NBA žaidiejā. 

I Atlantas olimpėnes žaidīnes atvīka Svajuoniu komanda katruo bova net pėnkė 1992 metū rinktėnes narē, komanda tep pat turiejė 1994 metū ekipas do narius, tikta pėnkė žaidieja nebova žaidė Svajuoniu komanduo.

Olimpijaduo JAV žaidiejā viel be varga tāp čempijuonāss

Tas kas vos neivīka Sidniejou ivīka Indijanapuolė, Svieta čempijuonatė JAV Svajuoniu komanda patīrė tris pralaimiejėmus i teužjiem tiktā šešt vėit. JAV pralaimiejė Argentinā (gropes varžībuos'), Jugoslavėjē (ketvirtfinalie) ė Ėspanėjē (kovuo dėl 5-6 vėitū). Komand sudarė daug riškiū žvaigždžiu. Bova ė naujuoku ė senbuviu ė gers treneris, bet nieks nepadiejė. Mits apie Svajuoniu komandas nenugalėmom pradiejes nīkt pu mača su Lietova galotėnā prapoulė.

Po patėrta fiasko svieta čempijuonatė JAV krepšėnė federacėjė žadiejė subortė super komand, katra viel laimies be didėsniu problemu Olimpėnes žaidīnes, tačiau susidūrė su problemuom katrū nesitikiejė - vėsas rīškiausias žvaigždes atsisakė žaistė už tėvīn' ė ī rinktėnė bova pakvėistė daugiausia jaunė talentingė krepšininkā. JAV rinktėnė gropes varžībuos' praluošė Puerto Rikou, Lietovā vuo pusfinalie nusileida Argentinā, bet bronz laimiejė.

I Svieta čempijuonat JAV važiava su daugoma sava žvaigdžiu, bet superkomandas viel nesurinka. Daug žaidieju bova traumuotė kėtė dėl asmeniniu priežasčiu nežaidė. Vės dėltuo JAV komanda žaidė ganietėnā gerā, komanda praluošė tik pusfinalie graikams, ė užjiemė tret vėit.

JAV rinktėnė i Pekina Olimpijad atvežė itin stėpr komand, katruo žaid pates rīškiauses žvaigždes. Komanda be didėsniu sunkumu tapa B gropes nugalietuojė, vuo ketvirtfinalie neturiejė varga su Australėjė. Pusfinalie pu ganietėnā atkakliuos kovuos nugaliejė Argentin, vuo finalė pu dėdlē dramtėškas ė atkakliuos kovuos nugaliejė svieta čempijuonus ėspanus rezoltato 107-118.




#Article 23: Lietovuos naciuonalėnė krepšėnė rinktėnė (767 words)


Lietovuos naciuonalėnė krepšėnė rinktėnė () īr vėina stėpriausiu svieta rinktėniu, FIBA reitingė Lietovuos rinktėnė ožjem 6 vėit. Lietovuos rinktėnė 3 kartus ėšluošė Euruopas čempionata ė 3 kartus ožjiemė 3 vėita Olimpinies žaidīnies. Nu 1940 m. lėgė 1990 m. Lietovuos rinktėnė nežaidė jokiamė tornīrė diel TSRS okupacėjės ė vėsė geriausė Lietovuos krepšininkā atstovava tuos šalėis komandā. 1935 metās Lietova mėgėna patektė i pėrmūji Euruopas čempijuonat, no nesiekmingā.

Lietovē pėrmuosiuos rungtīnies baisē sunkē nugaliejė latvius, no pu tuo vėsus kėtus priešininkus be varga sutrioškėna ė apgīnė Euruopas čempijuonū tėtol.

Kadangi pu Ontra pasaulėne kara Lietova atsidūrė Tarībū Sajunguo ta ana ė negaliejė žaistė krepšėnė kāp atskėra valstībė, dėltuo geriausė Lietuvuos krepšininkā atstovava TSRS rinktėnė.
Su TSRS daugiausē pasėikė M. Paulausks, S. Botauts, S. Stonkos, A. Sabuonis, Š. Marčiuliuonis, V. Chomičios, R. Kurtinaitis ė daug kėtū.

Lietova 1992 metās debiutava Olimpinies žaidīnies ė laimiejė bronzas medalius. Ož Lietov žaidė geriausė šalies žaidiejā. Komanda bova baisē draugėška ė susižaidus'. Toukart rinktėnes žaidiejā bova vadėnamė dėdles patrijuotās.

Lietova pu tuo ka laimiejė bronza olimpijaduo nesugebiejė patektė i Euruopas čempijuonat. Per atrunkuos varžības šalē neatstovava geriausė žaidiejā ė dėltuo komanda neiškovuojė tep truokštā kelialapė, vuo nepatekėms i Euruopas čempijuonat automatėškā atiemė ė galimībė kovuotė dėl patekėma i Svieta čempijuonat. 

I 1997 metū Euruopas čempijuonata rinktėnė bova ėšlīdieta be dėdlesniū ėliozėju mat komanda bova jauna ė nepatīrusi. Rinktėnē pradiejė vadovautė jauns treneris Juonis Kazlauskis. Rinktėnē bova ėškelts uždavinīs patektė i geriausiū aštontoka ė komanda tūn ivīkdė. Rinktėnė Euruopas čempijuonatė ožjiemė šešt vėit ė gava galimībė debiotoutė Svieta čempijuonatė.

Vīr. treneris: Jonas Kazlauskas

I Svieta čempijuonata Lietova važiava ne kāp favoritė, komanda neturiejė superžvaigždžiū, ėšskīros A. Karnišova.

Lietovā bova ėškelts uždavinīs patektė i šešiolėktoka, vuo rinktėnė geruokā viršėjė uždavin ė užjiemė septīnta vėita.

I Lietuvuos rinktėnė sugrīža A. Sabuonis dėltuo vėsė tikiejuos ka lietovē apėntās užlėps unt prėzėninkū pakėluos, bet vīltis nebova pateisnitas. Ketvirtfinalie Lietova praluošė Ėspanėjē ė neteka galimībes kautėis dėl čempijuonū varda. No vės dėltuo komanda sugebiejė užjimtė pėnkt vėit ė pateka i Sidniejaus olimpėnes žaidīnes.

Pu nesėkming Euruopas čempijuonata i olimpijad išvažiavusi Lietuvuos rinktėnė nepuoseliejė dideliū vilčiū iškovuotė medalius. No lietovē iveikė gropes varžības, peršuoka ketvirtfinale barjier, ė pateka i pusfinali kor turieje kovuotė su dar nenugalieta Svajuoniū komando. Prieš rungtīnes nebova abejuoniū ka laimies amerikietē, no lietovē paruodė charakteri ė tik per plauk nenugaliejė nenugalėmūjū, rezoltats 85-83. Tuos' rongtīnies api savė pranėšė būsėmuoji krepšėnė superžvaigždie Šarūns Jasikevičios, uns užtemdė vėsas JAV žvaigždžes ė tapa geriausio rongtīniu žaidiejo. Pralaimiejė pusfinalie lietovē atsitėisė ė nugaliejė Autralėjė kovuo dėl bronzas ė trečio olimpijaduo iš eiles laimiejė tretė vėitė.

I 2001 metū Euruopas čempijuonat Lietova važiava kāp favoritė, vuo ė patīs lietovē neabejuojė ka laimies kuoki medali, no jau gropes varžībuos lietovē pralaimiejė prancūzam ė dėl patekėma i ketvirtfinali turiejė kovuotė su latvēs. Lietova neabejuojė ka nugalies kaimīnus, no Latvėjė pateikė dėdžiaus staigmen ė nugaliejė lietuvius. Lietova Euruopas čempijuonatė užjiemė prasčiausė vėit per vėsa istuorėjė - pasidalėjė 9-12 vėitās. Fiasko Euruopas čempijuonatė liemė ka Lietova nepateka i Svieta čempijuonat.

I Atienū olimpėnes žaidīnes lietovē važiava kāp vėinė iš favoritū, gropes varžībuos' rinktėnė užiemė pėrm vėit, nepatīrė nė vėina pralaimiejėma, nugaliejė netgi Svajuoniū koamand, ketvirtfinalie lietovems nepasipriešėna kinā. Bet pusfinalie apie čempijuonū tėtol svajuojos komand nugaliejė Italėjė, Lietova bova baisē nusivīlusi, bėt mažajamė finalė vėstėik stingies ėš vėsū jėgū, no nugalietė JAV rinktėnes ontra karta nebsugebiejė. Pėrmūji kart olimpinies žaidīnies bova užjimta ne tretiuojė vuo ketvėrtuoji vėita.

Euruopas čempijuonatė Lietova tikiejuos apgīntė tėtol, no vėskū sujaukė žaidiejū atsisakīmā atstovautė Lietovā, bei krepšininkū traumās, kėtė krepšininkā nusprėndė bengtė karjier rinktinie.
Komandā bova iškelts uždavinīs patektė i Svieta čempijuonat i lietovē anū ivīkdė. Vagol sudieti laikītė autsaideres anėi tepralaimiejė vos kārt - ketvirtfinalie prancūzams ė užiemė pėnkt vėit. Lietova ė Graikėjė bova vieninteles komandas čempijuonatė patīroses tik pu vėin pralaimiejėm. Lietova užiemė pėnkt vėit, vuo graikā palėka naujāsēs Euruopas čempijuonās.

Lietovuos rinktinė Euruopas čempijuonatė sava C gropie nugaliejė vėsus 3 varžuovus i pateka i F gropė, katruo apėntās vėsus nugaliejė ė pateka i ketvirtfėnali kāp vėinintelė nė vėina pralaimiejėma neturinti komanda, ketvėrtfėnalie lietovē nugaliejė kroatus, vuo posfėnalie nusileida Rosėjės rinktėnė ė siejės 16 d. kovuojė so graikās dėl Euruopas čempijuonata bruonzas medaliū ė anus nugaliejė ė pėrma karta sava ėstuorėjuo laimiejė tretė vėit Euruopas čempijuonatė.

Olimpijad lietovē pradiejė dėdlē gerā ėr iškovuojė 4 pergales iš eilies, ė tik paskutinies gropes rongtīnies, katruos nieka nebliemė, praluošė Australėjē 31 taško. Ketvirtfinalie rinktėnė sutrioškėna kiniečius, vuo pusfinalie pu atkakliuos kovuos nusileida svieta čempijuonam ėspanam. Pėnkt kart iš eilies lietovē žaidė mažajam finalė, ėr ontr kart iš eilies anū praluošė. Šī kart ož lietovius stėpresnė bova argentinietē, katrus lietovē bova nugaliejė patiuos pėrmuos rongtīnies. Untruo olimpijaduo iš eilies Lietova palėka ketvėrtuo vėituo.




#Article 24: Pranas Lubinas (140 words)


Pranas Lubinas (onglėškā Frank Lubin, žemaitėškā Prans Lubins 1910-1999) - vėins geriausiu 1930-1940 metū svieta krepšėninku. Ons bova lietovis, aug išeiviu iš Lietovuos šeimuo, bet lietovėškā namuokiejė. Lubins īr išrinkts geriausio Pietū Kalėfornėjes krepšininnko mėgiėjo nu 1900 iki 1950 metū.

Mokykluo Prans domiejuos daugoma sport šakū, o krepšin pradiej žais tik priešpaskutinie klasie, uns tujau patek i mokyklas rinktėn, o kėtas metās jau ir i simbuolėn miest rinktėn.

Baiges mokykl (1927) pradiej žais UCLA universitėtė, katram žaid kap universitet komandas narys. Baiges studėjes Lubins žaid AAU (Mėgiėjėšk Sport Sajunga) varžybuos.

Grįžes i JAV uns dėrb kin studėjes filmavim grupes scenas darbininko. Iki 54 metū žaid AAU varžybuos, katruos ne kart patek i Vėsū žvaigždžiū komand. 

Bov apsižanėjes, žmuona irgi krepšinink Mary Agnes. Su ana susilauk dvijū vakū - dokters i sonaus. 

Mėr 1999 metās lėipas 8 dėin, palaiduot Riversaidė, Kalifornijuo.




#Article 25: Latvėjė (473 words)


Latvėjės Respoblėka (, līviu: Leţmō, Leţmō Vabāmō) - īr šalės Euruopuo, šiaurės rītūs. Latvėjė tor robežio so Estėjė, Lietova, Baltarosėjė ė Rosėjė, Latvėjė tēpuogė īr Baltėjės jūras rītėnie pakrontie. Suostėnė īr Rīga.

Latvėjės Respoblėka nu 2004 metu gegožės pėrmuos dėinas īr ES narie.

Latvėjės naciuonalėnē sėmbuolē īr baltuojė kielė, dvėtaškė Dieva marelė, baltuojė ramonė, ōžuols ė lėipa.

Pasėbėngos XIII omžė baltu kuovuoms so vuokītēs, dabartėnė Latvėjės terėtuorėjė pateka terp pėnkiū feodalėniu valstībieliu, katruos sodarė Livuonėjes kuonfederacėjė (da bova vadėnama Livuonėjės uordėno). 1561 metās Latvėjės Vėdžemė ė Latgala bova prijongtas pri LDK, vuo Koršos, Žemgala ė Siela bova sojongtė i Korša konėgākštīstė, katra nūg 1569 m. palėka Abījū Tautū Respoblėkas vasalė. 1629 metās Vėdžemė ė Rīga atėteka Švedėjē, vuo 1721 metās - Rosėjā. 1772 metās pri Rosėjės imperėjės bova prijongta Latgala, vuo 1795 metās Korša konėgākštīstė.

Vuokītėjē kapėtoliavos pėrmuo svieta vainuo ė tebvīkstont pėlėitėnē vainā Rosėjuo, Latvėjė 1918 m. lapkristė 18 dėina paskelbė sava liousībė. XX omžė tretėm i ketvėrtam dešimtmetiūs, Latvėjė bova demuokratėška respoblėka, bat vieliau isivīrava Karla Ulmanė autuorėtarėnis režėms. 1940 metās lėipas 17 dėina bėngės pėrmasā liousībės perijuods. 

Ontruojė svieta vainas čieso Latvėjė bova trompā okopouta Vuokītėjės, vieliau ligė pat 1991 metu rogpjūtė 21 dėinuos Latvėjė prigolė TSRS. 2004 m. Latvėjė palėka ES ė NATO narie.

Latvėjuo īr parlamentėnė demuokratėjė. 100 vėitu torontė Seima () narē īr ėšrenkamė par vėsoutėnius rėnkėmus. Kadencėjė tronk tris metus. Prezidėnta renk parlamėnts paprasta balsū daugoma ketoriem metam. Prezidėnts gal sava pareiguos būt daugeusē do lėikos. Ons paskėr premjiera, katrs formoun vėriausībė.

Dabartėnem Latvėjės seimė daugeusē mandatū tor Santarvės cėntros (31) ė Vėinībė (20).

Latvėjės akanuomėkou duomėniuon paslaugū ė pramuonės sektuorē. Akuonuomėka nuognē aug nū liousoma atgavėma 1991 m. Valstībie notėka keles akanuomėnės krėzis, bat šalės tuoliau vīstuos ė tuobolėn pragīvenėma līgė. Latvėjė aksportoun krūva pruodokcėjės, magtīngiausē prekiaunama so Euruopas Sājongas šalėm. 

Latvėjuo poikē dėrb transpuorta sektuorios. Magtīngė ī oustā, par katrūs perkraunama galībė tranzėta kruovėniu, katrie ēn ėš Rosėjės, Godėjės ė kėtū valstībiu i Vakarū Euruopa. Rīguos uora ousts ī dėdliausės uora ousts palē keliaunīnku skaitlio Baltėjės valstībies.

Latvėjės pluots īr 64 000 kvadratėniu kiluometru. Baltėjės kronta ėlgoms īr 5000 km.

Aukštiausė vėita īr Gaizėnė kalns (311m), žemiausė vėita īr jūras līgie.

Ėlgiausė Latvėjes opė īr Daugova, Latvėjuo tek 357 ėš 1020 km.

Latvėjės suostėnė īr Rīga (815 000 gīventuoju). Kėtė dėdesnė miestā īr Daugpėlės, Lėipuojė, Jelgava, Jūrmala, Vėntspėlis ė Rėzeknė.

Svarbiausė Latvėjės oustā īr Ventspėlės, Rīga ė Lėipuojė.

Latvėjuo skėramė tuokėi istuorėnē-etnuograpėnē regėjuonā:

Admėnėstracėškā Latvėjė skėrstuoma i 26 rajuonos ė 7 miestos.

Latvėjuo gīven 2,25 mėlėjuonā gīventuoju. Ėš anū 62,1% īr latvē, 26,9% rosā, 3,3% godā, 2,2% okrainėitē, 2,2% lėnkā, 1,2% lietovē ė 2,1% īr kėtū tautībiu žmuoniu. Lietovē tonkiausē gīven šalėp robežiaus so Lietova ė dėliūsiūs Latvėjės miestūs. Lietovē Latvėjuo gīven nūg senuobės. Dėdlis šmuots Lietoviu atsikielė i Latvėjė XIX omžiou, kūmat Latvėjuo vīka ėndostrėlėzacėjė.

Glabniausė ė dėdliausė miestā palē prieteliu skaitlio īr:




#Article 26: Krepšėnis (178 words)


Krepšinis () - komandėnė spuorta šaka žaidama so sviedėnio.

Krepšinis īr žaidams aikštelie, katruo dvījū skirtingu komandu luošiejā stėngas pelnīt kū daugiau taškū mietīdamė sviedėnė i specialū krėpšė. Krepšinis īr ontra palē populiariom spuorat šaka svietė pū futbuol.

Pėrmūjū krepšėn rungtyniu rezultats bov net 1:0.

Krepšinis spartē tuobolie i populiarie. 1936 metās pėrm kart i olimpijad bov įtraukta kap atskėra spuor šaka. Tada tas olimpėnes žaidynes laimiej JAV komanda. 

Krepšėn aikštelie vėino meto īr pėnkė žaidiejā (īžaidies, atakuojantis gīnies, lėngvasis ė sonkėsis kraštā ė cėntros). Rongtīnes tronk 4 kielinius pū 10 mėnūtiū palē FIBA taisīkles,
Palē NBA taisīkles rongtīnes tronk 48 mėnotes, pū 12 mėnutiu par kielėni.

Terptautėne krepšėne tornīrā īr:

Zars kuožna šalės tor sava nacionalin čempijuonat katram luoš ton šalėis kuomandas.

Garseuses svieta līgas īr NBA, Eurolyga NCAA ėr ACB.

Garseusė krepšėne luošiejā:

ė šmuots kėtū

Pagrindėni Lietuvuos krepšini lyga īr LKL (Lietuvuos Krepšini Līga), katruo 2009 m. luošė vėinioulėka kuomandū : Vilniaus „Lietuvuos ryts“, Kauna „Žalgeris“, Klaipiedas „Neptūns“, Šiaulių „Šiaulė“, Alytaus „Alytus“, Kauna „Trijuobets“, Panevieži „Teksasas“, Kiedainiu „Neviežis“, Vilniaus „Sakala“, Marijampuolis „Sūduva“ i Kauna „Aisčią“.




#Article 27: Leda rėtolīs (184 words)


Leda rėtolīs (ongl. - Ice hockey) - komandinis žaidėms katrou rēk žaistė unt ledo padėngtuos aikštes. Tasiīkles labā paprastas: rek ėmošt ritulė ī priešinku komandas vartos.

Leda rėtolīs bova ėšrasts Kanaduo XIX omžiaus vėdurie, 1855 metās bova sužaistas pėrmuoses rongtīnes. 1879 metās Makgil universitetė studėnta susistemėna taisykles ė vėsuo Kanaduo susikūre daug komandu ė līgu. 

Vīru leda ritulīs īr olimpėne sporta šaka nu 1920 metu, muoteru leda rėtolīs - nu 1998 metu. Mėgieju pasaule čempijuonata vīkst kuožnās metās nu 1930 metu. Leda ritule žaid maždaug 30 šaliu. Populiariausis uns īr Šiaures Amreikuo, Skandinavijuo ė Rusijuo.

Leda ritole rungtīniems terek leda, lazduos ė ritole.

Leda rėtole rungtīnes sudara 3 kėlėne pu 20 mėnutu. Īr dvė pertraukas pu 15 mėnutiu. Kadangi žaidieja dažnā patėr traumas, fiksoujamas baudas ė nuošales. Dėltuo rungtīnes trunk ape 2-3 adīnas.

Leda rėtole kuomanduo īr 20 žaidieju. Anie kėitas zars ne kuožna mėnote. Aikštie īr 6 žaidiejā ėš katru vėins vartėninks.

Stenl Taurie (ongl. - Stanley Cup) īr ėteikiama NHL nugalietojams. Ano sugalvuojė ėteikt šeštasis Kanadas generalgubernatuorios lords Stanley iš Preston. Stanley taurie īr seniausis trofiejos dovanuojams profesionalaus spuort komanduo Šiaures Amerikuo.




#Article 28: Benedikts XVI (181 words)


Benedictus XVI (Benedikts XVI, gėmė 1927 metās balondė 16 dėin) - 265-asis Katalėku Bažnīčės vaduovs. Puopižios. Vuokītiu kėlėma. Tėkruojė pavardie Juozeps Ratcingeris (Joseph Ratzinger). Nu 2005 metū balondė 24 dėinuos ofėcēlē ēn puopėžė pareigas. Benedikts XVI īr atvėrā pasėsakės prīš tuos patiuos lītėis sosėvėnčiavuojėms, eutanazėjė, abuortos, kluonavėmos, prezervatīvos ė konėgės muotrėškas.

Būsėmasis puopiežios gėmė Marktl prie Ina opes mėstelie. Anuo tievs bova policėjes karininks. 1937 metās uns bova priversts atsistatīdintė ė kelis kartus kraustītėis iš vėitas i vėit dėl priešėšku naciams pažiurū.

Bova pervests atgal i Bavarėjė, būsėmasis Katalėku bažnīčės vaduovs dezertīrava kelias dėinas priš vuokiečiu kapituliacėj. Grīžės nomėi uns bova 6 savaites laikuoms belaisviū stovīkluo dėltuo ka vilkiejė vuokiečiu uniform.

Pu kara uns su bruolio Georgo istuojė i konėgū seminarėj. 1951 metās bėrželė 29 dėin abodo bova išventintė i konėgus. 1957 metās gava teoluogėjes daktara laipsni, vuo 1958 metās tapa Freizinga kuoledža diestītuojo. Nu 1959 iki 1963 metū diestė Buonas universitetė. Vėliau diestė Miunstere universitetė.

Ontramė Vatikana susirinkėmė J. Ratzingeris bova pagrindinis teologėjes eksperts. 1977 metās tapa Miunchena arkivīskopo. 1981 metās puopiežios Juons Paulios II paskīrė būsėmuj sava īpėdin prefekto.




#Article 29: Ontuons Smetuona (135 words)


Ontuons Smetuona (, 1874 m. rogpjūtė 10 d. Ožolienės kaimė – 1944 m. sausė 9 d. Klīvlendė, JAV) – pėrmāsis Lietovuos prezėdėnts. Lietovuos naprėklasuomībės akta signatars.

Būsėmāsis prezėdėnts gėmė 1874 metās rogpjūtė 10 dėina Ožolienės kaimė.

Bėngė Taujienu pradėnė muokīkla, paskiau prėvatē muokies Okmergie ė Lėipuojuo. 1893 metās bėngė Palonguos pruogėmnazėjė, jau bova ėšlaikės egzamėnus i Žemaitiu konėgū semėnarėjė Kaunė, ale parmėslėjė ėr istuojė i Mintaujės gėmnazėjė Latvėjuo. Ėš anuos bova pašalints ož tautėnius rēkalavėmus. 1897 metās bengė Petrapėlė gėmnazėjė ėr istuojė ī Petrapėlė onėversėteta teisės fakolteta. Do karto ėš anuo bova pašalints, sojimts, trompē kalints. Muokslus bėngė 1902 metās.

Dėrba Vėlniaus Žemės bankė.

Pėrmuojė svieta vainuos metās bova Lietoviu draugėjės nukėntiejosīms diel kara šelptė Cėntra Komėteta I vicepėrmėninks, paskiau palėka pėrmėninko.

Lėgė 1924 metū dalīvava Lietoviu šauliū sājongas veikluo.

Žova 1944 metū sausė 9 dėina gaisrė Klīvlendė, JAV.




#Article 30: Augostėns Vuoldemars (134 words)


Augostins Vuoldemars (, 1883–1942 m.) bova terpvainė Lietovuos puolitėks, pėrmāsis Lietovuos Respoblėkas ministros pėrmėninks.

Gėmė 1883 metās balondė 16 dėina Dīsnas kaimė.

Onėversėtetė rengies pruopesūrā, skaitė graiku ė ruomienu lėteratūra Peterborga muoteru aukštūsius korsūs ė Imperatuorėškuo teisės muokīkluo.

Pasitraukė i Vuokītėjė, vuo 1918 metū pabėnguo atsirada Lietovuo, bova itraukts i Valstībės tarība.

II M. Šleževėčė, III P. Dovīdaitė, IV M. Šleževėčė, V E. Galvanausks Ministru kabėnietūs bova ožrobežė rēkalū ministros.

Versalė taikuos kuonferencėjuo bova Lietovuos delegacėjės vaduovs.

Nu 1920 metū diestė aukštūsius korsūs, 1922–1926 metās bova Lietovuos onėversėteta pruopiesuorios.

Ėšrinkts III Sėima atstuovo nug Lietuvuos tautėninku sājonguos.

Sīkiom so kėtās ikūrė Lietoviu tautuos pažonguos partėjė (1916), Lietoviu tautėninku sājonga (1924). Bova anūm vēkies. „Gelžėnė vėlka“ uorganėzacėjės vėins vadū.

Bendradarbiava spauduo. Parašė savuotėšku korėniū, goldė gruožėnė lėteratūra.

Mėrė 1942 metās groudė 16 dėina Maskvuos Botīrku tiormuo.




#Article 31: Algėrds Brazauskis (108 words)


Algėrds Mīkuols Brazauskis (, gėmė 1932 metās siejės 22 dėina Ruokiškie – mėrė 2010 m. bėrželė 26 d.) – Lietovuos politiks, bovė̄s prezėdėnts ė premjiers. Brazauskou būnont ministro pėrmėninko Lietova istuojė i NATO ėr Europas Sājonga.

Brazauskis bėngė Kaišiaduoriu vėdorėnė muokīkla 1951 metās ėr istuojė i Kauna politeknėkas instituta. 1956 metās institota bengė ėr igījė ėnžėnėrė hidroteknėka specialībė. 1974 metās palėka ekonomikas muokslu daktaro. Vėlniaus Gedėmėna teknėkas, Kėjeva, Minska homanėtarėnė, Kauna teknuoluogėjės onėversėtetu garbies daktars.

Anuo kandidatūra palaike „Sājūdis“, Brazauskiou vadovaujint Lietovuos kuomonėstu partėjė atsiskīrė nu TSRS kuomonėstu partėjės.

Paskiau bova Soceldemuokratu partėjės garbies daktaro.

So pėrma žmuona Julėjė išaugėna dvė doktė dvīnė. 2002 metās ėšsiskīrė ė apsėžanėjė so Kristina Botrėmienė.




#Article 32: Kazīs Grėnios (196 words)


Kazīs Grinios (lt: Kazys Grinius 1866–1950) bova Lietovuos terpokarė puolėtėnis vēkies, tretėsis Lietovuos prezidėnts. Trompiausē sava puostė ėšbovė̄s Lietovuos prezidėnts par vėsa istuorėjė.

Grėnios gėmė 1866 metās groudė 17 dėinė Selemas Būduos kaimė. Muokies Oškėnės pradėnie muokīkluo. Paskom muokslus tēsė Marėjampuolės gimnazėjuo, kor prisidiejė prī „Aušruos“ platėnėmė. Stodėjava Maskvuos onėversėteta medicėnas fakoltetė. Stodėjuodams dalīvava slaptuo lietoviu stodėntu vēkluo.

Pėrmuosės svieta vainuos metās gīvena Rosėjuo. 1918 metās spalė 8 dėina pliešėkaujantīs kareivē nušuovė Joana Grėniovienė ė sonkē sožeidė dokteri Gražėna, katra zars pasėmėrė. Palaiduotas Kisluovuodska stačiatėkiu kapūs.

Ėšrinkts i Steigiamāji Seima. 1920 metās bėrželė 19 dėina paskėrts vaduovautė mėnistru kabėnetou, katros valdiuo ėšbova ligė 1922 metū vasarė 2 dėinuos. K. Grėnios ėšrinkts i I, ī, īI Steigiamūsius Seimus. 1926 metū bėrželė 7 dėina ėšrinkts Lietovuos prezėdėnto, katrou bova lėgo 1926 metū groudė 17 dėinuos parversma.

Pu parversma pasitraukė ėš puolitėkas, dėrba medėcėnas srėtie, redagava kelis leidėnius. 1942 metās ož pruotesta rašta vuokītiu valdės ėštrėmts i Ōžoulū Būda. Dėdesniū represėju anam neskīrė diel senīva omžiaus. 1944 metās pasitraukė i Vakarus. Naciu okupacėjės čieso so žmuona ratavuojė žīdu kėlėma Kauna geta kalėni Dmitriju Gelpena anou kavuodamė pas savė. Diutuo po smertėis K. Grėniou so žmuona soteiktsSvieta tautū teisėnguojė tėtols.




#Article 33: Aleksėndra Stolginskis (205 words)


Aleksėndra Stolginskis (lt: Aleksandras Stulginskis. 1885–1969 m.) bova Lietovuos terpokarė puolėtėnis vēkies, Lietovuos naprigolnoma akta signatars, ontros Lietovuos prezėdėnts.

Gėmė ons 1885 metās vasarė 26 dėina Kotaliu kaimė, Žemaitėjuo. Bova 12 vāks šeimuo.

Muokies Kaltėnienu liaudėis muokīkluo, metus dėrba Kaltėnienu valstiaus raštėninka padiejiejo. 1904 metās bėngė Lėipuojės gimnazėjės ketorės klasės, a 1908 metās bėngė Žemaitiu konėgū semėnarėjė Kaunė. Metus tuobolėnuos Insbruka onėversėtetė teoluogėjės pėliuosuopėjės fakoltetė. Atsisakė īšvėntėnėma i konėgus. Muokės Halės onėversėteta žemės ūkė ėnstėtotė, katrou pabongė 1913 metās.

Bėngė̄s muokslus grīža i Lietova ė bova paskėrts Traku apskrėtėis Alītaus rajuonėnio agruonomo.

Pėrmuojė pasaulėnė kara metās bova Lietoviu draugėjės nukentiejosėm nu kara šelptė vėins ėš vaduovu Vėlniou. Diestė gomtuos muokslus lietoviu gimnazėjuo, vadovava Lietoviu pedaguogėnėms korsams. Bova Vėlniaus daržū steigies.

I M. Sleževėčė mėnėstru kabėnetė bova mėnėstros ba puortpėlė.

II P. Duovīdaitē Mėnėstru kabėnėtė mėnėstra pėrmėninka pavaduotuos, vėdaus rēkalu, maitėnėma ė vėišūju darbū mėnėstros.

IV M. Sleževėčė Mėnėstru kabėnėtė iej žemės ūkė i valstībės tortū mėnėstra rieda.

Steigiamuojė seima narīs, pėrmėninks ėr ēnontis prezėdėnta parēgas.

I Seims ana ėšrinka Lietovuos Respoblėkas prezėdėnto, tuoms pat parēguoms perrinkts ī Seimė. īI Sėimė bova anou pėrmėninks.

Vėins Lietoviu krėkštioniu-demuokratu partėjės kūrieju, anuos CK pėrmėninks, Ūkinėnku sājongas kūries ė pėrmėninks.

Redagava „Viensiedi“, „Ūkėninka“.

Mėrė 1969 metās siejės 22 dėina Kaunė.




#Article 34: Valds Adamkos (122 words)


Valds Adamkos (, gėmė 1926 m. lapkristė 3 dėina Kaunė) - puolitėks, aplėnkuosergėninks, Lietovuos Respoblėkas prezidėnts.

Gėmė tarnautuoju šeimuo. Tievs bova naprogolnoma kuovū nepriklausomībes kovu savanuoris. Ans bova vėins pėrmūjū Lietovuos vainuos avijacėjes muokīklas vaduovu. Vieliau dėrba Kauna gelžkelė stuotėis policėjės vėršėninko. Muotėna dėrba sosėsėikėma ministerėjuo.

Muokies J. Jabluonskė pradiuos muokīkluo, vieliau Kauna Aušruos gimnazėjuo.

Prasėdiejos vainā dalīvava rezistencėnie vēkluo, 1944 metū lėipas mienėsie so tievās pasitraukė ė Vuokītėjė.

Vuokītėjuo Adamkos bėngė lietoviu gimnazėjė. Stodėjava Miunchena universitetė gomtuos muokslu fakultetė.

Aštonta dešėmtmetė pradiuo pakvėists dėrbtė i korama JAV aplinkuos apsauguos federalėnrs valdiuos institucėjė - Aplinkuos apsauguos agentūra. Vaduovava aplinkuos apsauguos muokslėniu tīrėmu cėntrou. Vieliau bova paskėrts pėnktuojė regijuona Aplinkuos apsauguos agentūras administratuoriaus pavadoutojo. 1981 metās palėka šiuo regijuona Aplinkuos apsauguos agentūras administratuorio.




#Article 35: JAV (164 words)


JAV (pėlns pavadėnėms - Jongtėnės Amerėkas Valstėjės, ) - valstībė Šiaurės Amerėkuo. JAV prasided vėinam šmuotė pri Atlanta ondėnīna ė bėngas pri Ramiuojė ondėnīna. Nu 1959 m. ligė daba tor 50 valstėju. JAV prigol terituorėjės Karėbū jūruo (Puerto Riks) ė Ramejėm ondėnīnė (Mėdviejos, Guams).

Vėsa glabna Jongtėniu Amerėkas Valstėju terituorėjė pargoldīta vakarū posrotolie: ana tēsos nu Ramejė ondėnīna pakrontės vakarūs ligė Atlanta ondėnīna rītūs. Pėitrītiūs valstībē atsėver Meksėkas ilonka, pėitūs ana tor robežio so Meksėka ė šiaurie - so Kanada.

JAV valstėjės (skliaustūs suostėnė ė JAV pašta sėstemuo nauduojams žīmiejėms):

Jongtėnėms Amerėkas Valstėjėms prigol 50 valstėju, torontiu ribuota autonuomėjė, nes federacėnē istatīmā tor pėrmenībė prīš valstėju istatīmos. Valstėjės atskėrā sprend vėdėnios dielos, sosėjosios so nūsavībė, sossėikėmo, verslo, valstėjės baudemoujo kuodekso, darba sālīguom.

Dėdliuojė dalės ėš 300 mėlėjuonu JAV gīventuoju kėlėn ėš imėgrontu, atvīkosiu nu Euruopas. Aple 12,9% gīventuoju īr afroamerėkėitē, daugoma anū īr kėlėn ėš vergū, atvežtū i šali XVII-XVIII omžiūs. Gīven gers šmuots žmuoniū, katrėi īr kėlėma nū Luotīnū Amerėkas ė Azėjės valstībiu.




#Article 36: Argentėna (1851 words)


Argentėna, oficēlē vadėnama Argentėnas Respoblėka (ėsp. República Argentina) — ontra vagol dīdi valstībė Pėitou Amerėkuo ėr aštonta vagol dīdi vėsom svietė. Ana ėšsėdėstiosi terp Andu kalnū ėr Pėitū Atlonta vuondenīna. Suostėnė īr Buenas Airēs.

Argentėna robėžioujas so Brazilėjė, Paragvajom, Bolivėjė, Čile ėr Urugvajom. Ožėm 2 791 810 km² pluota. Teipuogi Argentėna pretendouna i Malvėnu salas, Pėitū Džuordžėje ėr Pėitū Sandvėčė salas, bė šėta da i 969 464 km² ožėmantė Antarktėdas dali – Argentėnas Antarktėda.

Argentėnas istuorėjė skėrstuoma i trės glabnas dalis: ligėkolumbėni čiesa, XVI o. prasėdiejosi kuolonėjėni čiesa ė nu XIX o. pradiuos prasėdiejosi valnas Argentėnas valstībės čiesa.

Šiuo čiesu Argentėnā prėklausantios terėtuorėjės lėgė ėspanu kuolonėzacėjės bova palīgėnt mizernā apgīvendėntas. Midlėnama, kuo pėrmi žmounis čė pasiruodi aple 10 tūkst. metu pr. m. e., nuo nier tėkslē nustatīta ar apgīvendėnėms vīka par Šiauris Amerėka o par Polėnėzėje, kap teig' kai katrė tīrėnietuojā.

Pampuo gīvenosės gentīs – kverandžē, teuelčā lėgė ėspanu pasėruodīma bova klajuoklėškas ėr netoriejė juokės pažongesnės teknoluogėjės, tuo čieso šiaurės vakarūs gīvenosės gentīs nu ankstīvūjū vėdoromžiu ožsijiemėnėjė gīvolėninkīstė ėr ožvi arkitektūras srėtie bova nuognē pažangosės. XIII-XIV o. Ėnkā stėprē pasėstūmiejė i pėitus ėr aple 1450 m. apiemė dėdli Argentėnas šiaurės rītū šmuota. Daugoms šėta regijona gentiū pariemė kečioju ruokonda ėr ėnku teknuologėjė. Gvaranē ėr so anās sosėjė čirigvanē, Mbya ėr Chané gīvena da tuolielau i rītus Gran Čiake ėr Tarpopie.

Pirmakart regiona europėitē pasėikė Amerėga Vespočė keliuones čiesu 1502 m. Ėspanu jūrėninks Juan Díaz de Solís dabartėne Argentėna aplonkė 1516 m.

Dabartėnės Argentėnas terėtorėje XVI o. ėspanā kuolonėzava dvėm krīptėm: ėš Peru ožiemė šiauris vakarū dali, ėr ėš kėtuos pusies nu Atlonta, bova kourėmas ėspanu kuolonėjės La Platuos baseini, taipuogi ėr Buenas Airė̄s, kor 1580 m. ėspanā ėlgam ėsėtvirtėna, po to kuo pėrmuosios kuolonėjės korėms 1536 m. diel pampas indienu pasėprėišėnima sožloga. Ėspanā teuorėškā teipuogi pretendava ėr i toliau i pėitos esontes terėtorėjės, nuo kuolonėalėzma čiesu anū vėitu neožėmė.

Argentėnas pavadėnėms kėla ėš luotīnėška sėdabra pavadėnėma – argentum. Pėrmėjė europėitē, vaduovaunamė Juan Díaz de Solís, pasėike La Plata. Čė anie pas vėitėnios žmuonis rada tropotoka sėdabra ėr išgėrda legenda aple Sėdabra šale. Diel šėto Paranuos estoarėjė pavadėnta Río de La Plata („Sėdabra ope“), o šalis ėgijė Argentėnas varda. Pėrma karta Argentėnas vards rašītėnios šaltėnios mėnavuojams 1612 m. raštos pas Ruy Díaz de Guzmán.

Adminėstracėškā dabartėnė Argentėna ėš pradiū bova Peru vicekaralīstės dalės, no 1776 m. pėitrītios bova atskėrta La Platas vicekaralīstė. Anos suostene tapa Buenas Airė̄s. Miests teipuogi gava teisiu savaronkėškā vīkdėt prekība. Diel šėta miests nuognē soklėstėjė ėr tapa regiona cėntro.

Padedamas Prancūzėjės revoliucėjės ėr siekmėnga JAV valnoma kara Luotīnu Amerėkuo plėta liberalės idiejės.

Karėnės Chuosė de San Martėna ėr Sėmona Bolivara pargalies 1814-1817 metās pakaitė situacėjė ėr vėsa Argentėna terėturėjė bova ėšvadouta ėr valna. 1816 m. bėrželė 9 d. Tokomana mieste paskelbts vėsos Argentėnas valnoms.

Puo šėtu keleta metu vīka vėdėnē kuonflėktā, katrū čiesu atiskīrė Buolivėjė (1825 m.) ėr Urugvajos (1828 m.). To patiu čiesu ėsižėibė kuonflėkts terp unitaru, katrie sėikė Buenas Airiem besiramiantios cėntralėzoutos valstībės ėr federalistu, katrie sėikė atskėrū provincėju valnoma. 1827-1852 m. provincėjės bova valnos vėina no kėtous, no Buenas Aires diel sava prekībinės galiuos pasėikė hegemuonėjė.

Puo ėšsivadavėao kuovū nu 1829 m. lėgė 1852 m. sekė konservatīvus ėr federalėstinis kontrsōjūdis, vadovaunams Juan Manuel de Rosas. Ans ėmesi dėktatūruos ėr šalėna sava prėišėnenkos. No generuols Justo José de Urquiza sokėlė parversma ėr so karioumene ožėmė suostene. Šalis bova sovėinīta ėr prėzidėntu patapa Bartolomé Mitre, uo vieliau Domingo Faustino Sarmiento.

Rokuos vīriausībė ėr paskesnės vīriausībės bova olėgarkėška puobūdė, stėprē itakaunamas dėdliūjū žemvaldiū. Dėdiuojė dalės žmuoniū netorėjė puolitėniu teisiu. Tėk prigolontīs aukštomėnē galiejė balsoutė. Diel tuokiū dalīku kėla liaudėis kustiejėms Unión Cívica (Pėlėitiu sajonga). Ana rangė sokėlėmos, mėtėngos ėr gava tropoti noulaidū. Argentėnuo plėta socēlėzma idiejės, kūrės darbėninku pruofsājongas ėr galiausē prėzidėnts Roque Sáenz Peña bova privėrsts ivest vėsoutėni balsavėma.

Yrigoyen ėr pu anuo prėzidėntavės Marcelo T. de Alvear (1924-28 m.) miegėna vīkdītė nacionalėnės sontarvies puolitėka. Pruofesėnės sājongas bova itrauktas i derības, tēpuogė ėr so stodėntu kustiejėmo, katros 1918 m. Kuorduobo raikalava universėtėtu refuormas. Nepaisont šėta, kėla krovėni darbėninku maištā Buenas Airė̄s (1919 m.) ėr Pataguonėjuo (1921-22 m.).

Svieta prekības žlogėms paskatėna ėndostrėalėzacėje, katra torėjė pakaist ėmpuorta ėr sostėprėnt ekuonomėni Argentėnas valnoma. To čiesu auga itampa terp dešėniūju, fašėstiniu ir kairiūju, radėkaliųju partėju. Argentėnas puolitėkā to čiesu būdėngas dešiniosės ėr karėnės vīriausībės. Bandėmā stėpėnt demuokratėja baigdavuos karėniu jiegū isikišimu.

Ramón Castillo 1943 m. nuvertė pučėstā ėr lėgė 1946 m. valdė karėškē. Ontrajam svieta kare Argentėna oficialē laikies neotralėtėta, ale sėmpatėzava Ašėis valstībiems, o kara pabaiguo palaikė sōjongėnėnkos. To čiesu jaunam karėnėnkui Chuanui Peronui pavīka prasėbraut lėgė valdiuos: anam karėškē patikieja Darbuo mėnisterėjė ėr diel sava platiū noulādu pruofesėniems sōjongoms ans graitā patapa darbėninku klasės didvīrio. Kumet 1945 m. prėiš karėškios sosėfuormava demuokratėnė opozėcėjė, kariškē pabandė atkort socialėne santarve, o Perona atlaiduo ėr sojemė. Ale diel navalduomos padėtės Perons bova palaists ėr bova soorgėnėzoutė rėnkėma.

Chuans Perons laimėjė 1946 m. rėnkėmos mizerna persvara, no so sava žmuona Eva Perón (da vadėnta Evita, m. 1952) duomėnava Argentėnas puolitėniam gīvenėmė ligė 1955 m. Dalės peronistėnės puolitėkas bova svarbiū pramuones šakū nacionalėzavėms ėr impuorta pakatima vėitėne gamība muodelio vīstīms. 1949 m. Perons igīvendėna konstėtucėjės pakaitima, katras anam laida ontra prėzidėnta kadencėje.

Perona valdīma čiesa galėma apibūdėnt kap demuokratėjės ėr diktatūras hibrida: kėtos partėjės bova laidžamas ėr vīka valni rėnkimā, no žėniasklāda ėr pruofesėnės sōjongas bova kontrolioujamas Perona ėr anoo partėjės aparata. Pritele kolts ėr nacionalėstėnė propaganda bova Perona valdīma pagrėndinē ramstē. Perona valdīma laiko, īpat par pėrmōja kadencėjė Argentėnas ekuonomėka soklestėjė ėr bova pasėikts gerbūvė līgis, katro nėikad vieliau pasėikt napavīka. Ėš tuo čiesa kiles Perona pasakėms, kuo ėš tuo, ko vėina argentėnėitiu šėima ėšmeta i šiokšlīna, galietu pragīvent penkiuos europėitiu šėimos.

Konservatorē stebiejė Perona veikla so nepasitėkiejimu ėr ontrousės anuo kadencėjės čiesu nusprendė sorangt parversma. Sosėformava platos konservatoriu-liberalu opozėcinis jodiejėms, katros riemės, vėsū pėrma, senaja dvarėnėnku olėgarkėja, no palaikuoms dalėnā profesėniū sājongu ėr vieliau net katalėku bažninčės. Ekuonomėnės pruoblemas liemė, ko šėts jodiejėms bova palaikuoms ėr dalies vėdorėnė slouksnė, no darbėninku klasė lėka ėštėkėma Peronou.

Tolėmesnēs metās ėšrīškėjo konflėkts terp puolėtiniu interėsu gropiu: nacionalpuopolėstā nuorėjė tik troputi reformoutė peronistine ekuonomėkas puolitėka ėr toliau remtės ėndostrialėzavėmu. Liberalā, daugiausė riamėmi dvarėninku ėr boržuazėjės, siek' atsisakīt nerantabėliū pramuonės šakū ėr pareit pri valnuosės prekības.

Lonardi da 1955 m. pakaitė Pedro Aramburu, katros viel iteisėna 1853 m. Kuonstėtucėjė. 1956 m. rėnkimos daugoma laimėjė Ricardo Balbín (Radėkalu partėjė); 25% biuletieniu bova tošti, katrū nežīmiet ragėna oždrausta peronistu partėjė. Naujā ėšrinkts parlaments patvėrtina 1853 m. Kuonstėtucėjės grōžinėma. 1958 m. vasarė m. rėnkėmos ėšluošė vīstīmuos puolitėkas šalėninks Arturo Frondizi ėš UCRI (Unión Cívica Radical Intransigente).

Frondizi vīriausībe 1962 m. novertė karėškē, katrė anā prėkiša sėmpatėjės peronistam. Vėito Frondizi, katros bova internouts Martín García saluo, paskėrts senata pėrmininks José María Guido. Sekantios rėnkėmos 1963 m. lėipa, katros peronistam ėr komunistam bova oždrausta dalėvautė, laimiejė Arturo H. Illia ėš UCPR (Unión Cívica Radical del Pueblo), katros nuors ėr skelbies nesōs peronists, no atstavava nacionalpuopolistam ėr bandė grižt pri peronistėnės puolitėkas.

Peronistu siekmė regėonėnious rėnkimous ėr papėldomous rėnkėmous 1965 m., teipuogi darbėninku neramumā sokelti bluogos ekuonomėnės padietėis, sokielė nauja puča 1966 m. bėrželė 27 d., katram vadouvava generuols Juan Carlos Onganía. Ans ivedė diktatūra, katruo vadovautė torėjė „ekspertā“. Bova palaists parlaments ėr oždraustas puolitėnės partėjės. Onganijės vīriausībė siek' ekuonomėkas vīstīma ėr ėndustrialėzacėjės.

Tās patēs metās kila neramumā Kuorduobo ėr Rosarėjėm diel katrū Onganėjė prarada prėzidėnta puostu. Pradėjė kortis vėsuokės teruorėstinės gropoutės, radėkalu organėzacėjės.

Galiausē karėškē notarė sogražėnt demokratėjė. 1973 m. kuova rėnkėmos laimiejė peronistā, katrū atstuovs Héctor José Cámpora laimiejė ėr sava puostu parlaida Chuanū Peruonū. Ans grižės ėš tremtės pradiejė vīkdīt kėita dešinėjė puolėtėka, parsekiuojė vėsos kuomonėstus ėr suocėalėstus no ekuonomėniu pruoblėmu naišspredė. 1974 m. Peruons pasėmėrė ėr po anuo smertės anuo žmuona Isabel Perón patapa Argentėnas vaduove. Prasėdėjė teruorėzms, Alianza Anticomunista Argentina pradėjė kuomonėstu žodīmos.

Dualdė ėr ano admėnėstracėjė sogebiejė sostabdīt krize taikīdami kuonservatīves no efektīves ekuonomėnes prėimones. Somažėnts nadarbs, infliacėjė, ožsėinė skuolss. Stabilizavos padieti, bova paskelbti nauji prėzidėnta rėnkimā, katros so dėdle parsvara laimiejė Nestors Kiršneris. Anam valdont šalės ekuonomėka pradiejė kilt. Panaikėntas ožsėinė skuolas. Pageriejė Argentėnas santīkē so Venesoela, Brazėlėjė.

Vagol 1853 m. kuonstėtucėjė, reformouta 1994 m. Argentėna īr federacėnė prėzidėntinė demuokratėnė respoblėka. Šalėis ėr vīriausībės vaduovs – prėzidėnts. Valdē soskirstīta i vīkduomaja, istatīmu laidamaja ėr teismine. 

Vīkduomaja valdē atstovaun prėzidėnts ėr anuo kabinets. Prėzidėnts ėr viceprėzidėnts rankami tėisiogē kas 4 metos ėr gal ėit paraigas 2 kadencėjės ėš ėilės. Mėnėstru kabineta formoun prėzidėnts.

Istatīmu laidamajė valdė sodara vīriausybė ė parlaments: dvėju rūmu Argentėnas Nacionalėnis Kuongrėsos (Congreso de la Nación), sodarīts ėš 72 Argentėnas Senata (Senado) nariū, ėr Deputatu Rūmu (Cámara de Diputados), sodarītu ėš 257 deputatu. Senatuoriu kadencėjė – 6 metā. Deputatu Rūmu narē renkamė tėisiuogē 4 metu kadencėjē pruoporcine sėstema, posė anū – Žemotiniu Rūmu narē – renkamė kas 2 metus. Tretė dalės partėju siūluomu kandėdatu tor būtė muotrėškas.

Teisinė valdė valna nū istatīmu leidamuosės ė vīkdomuosės. Argentėnas Aukštausė̄ji Tesima sodara 9 narē, siūlomė Senata ė tvėrtinamė prėzidėnta. Kėtė teisiejā tvėrtinamė Valstībės Magėstru Tarības.

Argentėna priklausa Mercosur – terptautiniam bluoko, katros privaizė katras nekartas teisines funkcėjės. Šėta organizacėjė sodara 5 narē: Argentėna, Brazilėjė, Paragvajos, Urugvajos ė Venesoela. Kėtas Pėitu Amerėkuos šalīs šėtuo organizacėju tor stebietuoja statosa.

Partinė sėstema - daugēpartinė. Vīraujantios partėjės: dešiniuoji peronistu ė kairiuoji Unión Cívica Radical.

Argentėna dėdliausē naudas tor ėš gamtėniū resorsū, gerā ėįsėmuokslėnoses vėsoumenė, i ekspuorta orientouta žemės ūke ė ėvairiuos pramounės. Valstībie ėstuorieškā sosėpuormava platė vėdorėniuojė klasė, kas nier būdinga Luotīnū Amerėkas valstībiem.

XXI omžiaus pradiuo valstībe toriejė biedū so infliacėjė, ožsėine skuola (nū 1970 metū Argentėnā jiemė kauptėis ožsėine skuola.), kapėtala notekiejėmo ė biodžeta defecėto.

Valdė pradiejė prekības lėberalėzacėjė, deregolecėjė ė prėvatėzacėjė. Infliacėjės ruodėklės nokrėta ė BVP pradiėjė augtė, bat par grētās repuormas 2001 metās atvedė pri akuonuomėkas krėzės. 

Argentėna platē prekiaun so ožsėine valstībiem, daugiause ekspuortoun maista pruodoktū (jautėina, aliejos, arbeta, vaisē, grūdā, vīns), degalū, energėjės, ėrengėmū. Glabniausė ekspuorta partnerē īr Brazilėjė 15,8 pruoc., JAV 10,7 pruoc., Čėlė 10,3 pruoc., Kėnėjė 8,2pruoc. (2005 m.). Glabniausė impuorta partnerē īr Brazilėjė 35,6 pruoc., JAV 16,6 pruoc., Kėnėjė 15,4 pruoc., Vuokītėjė 5,2 pruoc. (2005 m.).

Argentėna aktīvē dalīvaun terptautinėsė taikuos palaikīma misijėsė. Ana īr vėinintelė Luotīnu Amerėkas šalis, 1991 m. so JTO mandatu dalīvavosė Persu ilonkas vainuo ė Haitė operacėjuo. Argentėna teipuogi dalīvaun ivairiuosė kėtuosė taikuos palaikėma misėjėsė.
 

Argentėnas karėnės magīngoms sosīded ėš Argentėnas armėjės, Argentėnas respoblėkas karėne laivīna ė Argentėnas uora magīngomo. Tarnavėms karoumenie īr liouso nuoro nū 18 metū, rezervėsto magīngoma sodara 18-49 metū žmuonis. Vainuos čiesė galėm būto muobėlėzuotė 7 mln. kariū. Metėnės karėnės biodžets 4,3 mlrd. JAV doleriū.

Argentėna soskėrstīta ī 23 provincėjes (provincia) ė vėina autonuomėni miesta* (truopnē vadėnama capital federal).

Buenos Airės īr Argentėnas suostėnė nū pat valsībės suskūrima, no valdant prėzidentui Rauliū Alfonsėnū, bova planoujama suostėne parkeltė i Rio Negra provincėjės centra – Viedma. No diel hiperinflecėjės 1989 m. pruojekts žluga ė bova pamiršts.

Argentėna īr Pėitū Amerėkas šalis, ėšsėdiestiosė žemīna pėitūs, terp Andu kalnū vakarousė ė Atlonta ondenīna rītous. Šiaurie robežiounas so Buolivėjė ė Paragvajom, šiaurės rītous – so Urugvajom ė Brazilėjė, a vėsos vakarėnis robežios ein so Čilė. Argentėna īr ontra vagol dīdi Pėitū Amerėkas šalis ė aštonta vagol dīdi svietė (2791800 km²). Argentėna pretendaun i Antarktėdas sektoriu (Argentėnas Antarktėda) ė JK okupoutas Malvėnu salas ė da krūva salū, so katruom anuos pluots būtuo 3761274 km².

Argentėnuo ėšskiriamė keli gamtėnē regėjuonā:




#Article 37: Brazilėjė (111 words)


Brazilėjė – valstībė Pėitū Amerikuo, šalėp Atlanta vuondenīna. Tōr 26 valstijės ė suostinēs apīgarda. Suostėnė īr Brazilijė, vuo dėliausis miests – San Pauls. Brazilėjuo gīven 188 mėlėjuonā žmuoniū. Ta ī dėdliausė palē pluotībė ė gīvėntuoju skaitliu Pėitū Amerėkas valstībė.

Šiaurėnė ė vakarėnė šalėis posė ožjėm Amazuonėjės gėrės, pėitrītėnė ė vėdorėnė posė – Brazilėjės pluokštakalnis. Patiuo šiaurie, ont robežious so Venesolėla kīln Gvianas pluokštakalnis, katramė ī aukštausė šalėis vėita – Neblėnas kalns.

Uorā Brazilėjuo daugomuo karšti ė lītingi, ba šali kert posiaujis. Dėdlė šalėis dali ožėm medės, kėtor plīti savanas, posdīkīnės (rītūs, pėitūs), kūlīnā. Par Brazilėjė srūn daug dėdliū ė dedlē ondeningu opiu – Amazuonė, Parana, Paragvajos, Urugvajos, San Fransiskos, Madeira, Negros, Aragvajė, Tokantinosos ė daugībė kėtū.




#Article 38: Phil Jackson (134 words)


Philip Douglas „Phil“ Jackson (Filips Daglasos „Fils“ Džeksuonos, gėmė 1945 metās rugsiej 17 dėin Der Lodžie) – JAV krepšėn trenris, vėins tituluočiausius pasaul treneriu. 9 kart NBA čempijuons. Vėins iš nedaug treneriu laimiejusiu NBA čempijuonat su dvijuom skirtinguom komanduom.

Jau kėtas metās Fils Džeksuons pradiej dėrbt CBA līguo. Vėliau dėrb BSN līguo Puerto Rikė. Džeksuons padiej Albani „Patrōns“ komanda laimiet CBA čempijuonat.

Prieš kėt sezuon Džeksuons komand sustėprėn NBA veteranas Karlo Melouno i Gari Pėituono. Komanda šīkart patek i NBA final bet anū pralaimiej, pu nesėkmies Onils i Brajants galotėna susipīk. I Džeksuons nusprand tokiuo komanduo geriau nebdėrbt. Bet pu metū puols „Lakers“ viel ikalbėn trener dėrbt su komanda i Džeksuons sutėk. „Lakers“ uns tebdėrb iki pat daba.

Fils Džeksuons per sav karjier NBA laimiej 10 čempijuonu žėidū. 9 kap treneris, o 10 kap žaidies.




#Article 39: Vatikans (191 words)


Vatikana Miesta Valstībė (Vatikans, čiesās da vadėnams Švėntoujo Suosto) - miests-valstībė, asontė Italėjės suostėnės Ruomas vakarėniam šmuotė, ont Vatikana kalvuos, puopīžiaus rezėdencėjė.

Vatikana pėlėitībė tor aplė 350 žmuoniū.

Nuors Vatikans īr vėina mažiausiū valstībiu svietė, bat ons tor sava gvardėjė, pėnėngus, pašta žėnklus ė kėtus valstībē būdėngus atrėbutus. Vatikana pasėdėdžiavėms - Šv. Petra bazėlėka, laikuoma dėdlingiausė ė fainiausė svieta katalėku bažnīčė.

Senuobie ont Vatikana kalvuos, kor daba isėkūrus valstībė, stuoviejė Nerona cirks. Valdont tam imperatoriou cirka terėtuorėjuo bova nukrīžiouts pėrmasis puopīžios - Šv. Petros. Pu katra čiesa krėkštiuonē tuo vėituo pabūdavuojė bažnīčė, a praejos 250 metu imperatuorios Konstantėns ont apaštala Petra kapa pastatė dėdlinga bazėlėka. 

Ligė XIX omžiaus Vatikans nabova puopiežiu rezėdėncėjė, bat XIX omžiou dėdlesnė dali puopiežiaus žemiu atiemė naujē susėkūrus Italėjės valstībė. 1870 metās kumet Ruoma bova prijongta pri Italėjės, puopīžiaus valdas da labiau somažiejė. Kadongė puopiežē bova tō nepatenkintė, anėi ragėna boikotoutė Italėjės valstībė, vuo tō patio čieso faktėškā valdė Vatikana. 

Valstībės sontvarka īr absuoliutėnė muonarkėjė (teokratėjė). Puopīžios tor aukštiausė īstatīma leidomojė, vīkdomujė ė teismėnė galė. Draugom ons īr ė Ruomas Katalėku bažnīčės galva. Puopiežio renk ligė gīvuos galvuos kardėnuolu tarība.

Dabartėnis Vatikana vaduovs īr puopīžios Prancėškos I.




#Article 40: Lietoviu kalba (104 words)


Lietuviu kalba - stombiaus ėš rītu baltu ruodu. Ano rokounas apie 4 milijuona žmoniu vėsam svieti.

Lietuviu kalba īr glaude susėjos so latviu kalba ėr jau ėšmėrose prūsu kalba.

Apie 1620 metus ėšējė pėrms lietoviu kalbuos žuodīns - Konstantina Sirvīda „Dictionarium trium linguarum. A 1653 metās ėšējė pėrma lietovėška gramatėka - Danieliaus Klėina Grammatica Litvanica“. 

Dabartėis lėteratūrėnės kalbuos pagrinds sodarīts remontėis vakaru aukštātiu pėitietiu (sivalkėitiu) tarme.

Lietoviu kalbuos abėcėle sudara 32 raides:

Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž




#Article 41: Latvėjės gimnos (118 words)


Latvėjės gimnos - oficēlos Latvėjės gimnos. Meluodėjės ė žuodiu autuorios - kompozėtuorios Karlis Baumanis. Pėrmuojė lėika ta gėismie sogėidouta 1873 metās per vėsoutėnė latviu dainiu švėntė Rīguo. 

Kāp valstībėnis gimnos tašėta gėismie bova panauduota 1918 metu lapkristė 18 dėina Latvėjės Respoblėkas naprīgolnoma paskelbėma čieso. 1920 metu bėrželė 7 dėina dainė oficēlē palėka Latvėjės gimno.

Dievs, svētī Latviju, (Dievė, laimėnk Latvėjė,)
Mūs' dārgo tēviju, (Mūsa brongiuojė Tievīnė,) 
Svētī jel Latviju, (Laimėnk gi Latvėjė,)
Ak, svētī jel to! (Ak, laimėnk gi anou!)

Kur latvju meitas zied, (Kor latviu dokteris žīd,)
Kur latvju dēli dzied, (Kor latviu sūnā dainioun,)
Laid mums tur laimē diet, (Lēsk moms tėn ėš laimės šuoktė)
Mūs' Latvijā! (Mūsa Latvėjuo!)

(Pastaba: kuožnos stolpielis gėidams pu do lėiko).




#Article 42: Chicago &quot;Bulls&quot; (218 words)


Chicago Bulls (Čėkagas Jautē) - NBA komanda. Tretė vagol ėškuovuotu tėtolu skaitlio.

Komanda ikorta 1966 metās. Komandas pavadėnėma somėslėjė savėninks Diks Klėins, tėisiuog nuoriedams soaktīvėntė gīvoliu importavėma miestė.

Pėrma sezuona komanda bėngė toriedama 33 laimiejėmos ė 48 pralaimiejėmos. Tuoks rezoltats īr geriausis vėsū laikū NBA debiotoujontės komandas rezoltats.

Pu tuo daug metū komandas žaidėms bangava. Komanda tā liuob pasėruodīs geriau, tā prastiau.

Būsėmuojė krepšėnė legenda ėsīk isitvėrtėna komanduo ė palėka anuos līderio. Per pėrmos metos NBA Džordans vėdotėnėškā pelnė pu 28 taškos ė bova ėšrinkts metu naujuoko.

Ale vėsė soprata, ka vėin Maikla Džordana talenta neužteks laimietė čempijuonatou ė 1988 metu NBA naujuoku bėržuo Čėkagas komanda 5 nomerio pasėrinka Skota Pipena.

Paskiau komanda da laimiejė tēpuogė 1992, 1993 metu čempijuonatus. 

Pu pergalėnga 1993 sezuona api karjieras pabėnga pareiškė M. Džordans. Komanda palėkos be līderė nabimeiga apīgntė tėtola. 1994 i 1995 komanda net nepateka i NBA fėnala.

Pu pergalėnga sezuona galotėnā ėš komandas pasėtraukė Džordans. Ėš komandas ėšiejė ėr vėsos tėtolus padiejės ėškuovuotė treneris Fils Džeksuons.

Komanda prarados sava līderios nusmoka ė daug metu bova tėktās NBA autsaiderė, ale 2002-2003 metu sezuonė prasėdiejė komandas atgėmėms. I sava sodieti prisėmilmėna perspektīvo gīnieji K. Hinrich. Kėta sezuona isigėjė B. Gordon ė L. Deng. Bulls vielēk pateka terp geriausiu NBA komandu.

Komanda bova atstuovavės tēpuogė lietovis Darios Songaila.

Ėškeltuomis vielevuom pagerbtė īr:




#Article 43: Freeciv (142 words)


Freeciv - kelīms žaidiejams, ējėmās parėmts kuompiuterinis žaidėms, somėslīts palē Sid Meier'iaus kuomercėnė Civilization serėjė. Ons īr valns, somėslīts ont GNU General Public License ėr korams bėndrā - kuods, grapėka, garsos ė t.t., ėš vėsa svieta. Paskotėnė stabėlė versėjė 2.0.9 īr, vuo testounama - 2.1 (anuo jau īr itrauktė ė žemaitē). Freeciv īr itraukts i daug puopoleriū Linux distrėbocėju.

Žaidies patomp tautuos vado 4000 pr.m.e ė tor vest sava žmuonis par omžius. Ēnont metams ėšrondamas naujės teknuoluogėjės, katruos lēd konstroutė naujus pastatus miestė ė kėtus karėnius vėinetus. Žaidiejē gal paskelbtė vėns kitam vaina arba kortė dipluomatėnius rīšius.

Žaidėms bėngas, kumet vėina civėlėzacėjė pargaliejė vėsas kėtas, kumet vėns žaidies pabėngė kuosmuosa kuoluonėzavėma pruograma arba nustatīta data pabonguos. Jė lėikt daugiau nē vėns žaidies pasėbėngus čiesou - laim tas, katros īr daugiau taškū sorinkės. Taškā doudami ož civilėzacėjės miera, gamība, koltūra ė muokslinius ėšradėmus.




#Article 44: Pat Riley (124 words)


Patrick James „Pat“ Rileī (Patriks Džėimsos „Pets“ Railis, gėmė̄ 1945 metās kuova 20 d.) – JAV krepšėn treneris. Daugkartinis NBA čempijuons.

Railis jaunīstie bov gers krepšininks i futbolininks. Uns žaid Linton mokīkluo, vėliau, 1966, tap Kentok Universitet krepšėn komandas nario. Su šia komanda uns patek ir i NCā final, bet anū pralaimiej Teksas universitet komanda. Tas pates metās uns bov pašaukts San Diego „Rockets“ komandas pėrmam NBA naujuoku biržas ratė. Tou pačio meto anū 11 naujuoku biržas ratė pasirink i futbol komanda Dalas „Cowboīs“. Bet Railis nusprend geriau tap krepšininko.

Kap žaidies Pets Railis žaid San Dieg „Rockets“ komanduo, vėliau perėj i Los Andžel „Lakers“ i padiej šia komanda tap 1972 metū NBA čempijuonė. Karjier krepšininks baig Fīniks „Suns“ komanduo laimiedams NBA vakarū konferencėjes final.




#Article 45: NKL (297 words)


Naciuonalėnė Krepšėnė Līga (lt: Nacionalinė krepšinio lyga) - ontra vagol mačnoma Lietovuos krepšėne līga susikūrus pu 2004-2005 m. sezuona i pakeitė lėgė tuol gīvavosė Lietovuos Krepšėne A Līga (LKAL). 

NKL tėkslos īr pataptė magtingiausė Lietovuos līgo ė rėngtė pamaina Lietovuos krepšėnė rinktėnē.

Geograpėnio princėpo līga apėm vos ne vėsa Lietova. 2005-2006 m. sezuonė līguo varžiesė 16 komandu ėš 13 miestu. 

Pėrmāsēs NKL čempėjuonās tapa Vėlnious Akademija MRU vadovaunama trenere Gėntara Puociaus. 

I etaps (regoliarusis sezuons): Vėsas komandas sužaid terposavie pu dvejės rongtīnes.

Sužaidos 4 ratus komandas ėš abėjū puogrupiu sužaid su prīšinga puogropė komanduo pu 2 rongtīnes. Kuožna komanda sužaid pu 16 rongtīniu. 

Pasėbengos regoliariajam sezuonou komandas vagol taškus puogrupius atskėra. Pėrmas dvė komandas ėš kuožna puogropė nežaid II etapė pėrmuo dalie.

II etaps (atkrintamuosės varžības): Pėrmuojė dalie (aštontfėnalie) regoliariajamė sezuonė 5-12 vėitas ožiemoses NKL komandas žaid lėgė 3 laimietū rongtīniu (5-12, 6-11, 7-10, 8-9). Puorū pralaimietuojē žaid 2 rongtīnes. Puoros nugalietuos ėšaiškėnams skatliounant dvėjū rongtīniu galotiniu rezoltatu taškū santīki.

Regoliariajamė sezuonė 13-17 vėitas ožiemoses NKL komandas žaid ratū sistemo. Komanduoms ožsėskaita terposave regoliariajamė sezuonė surinktė taškā. Žemiausė vėita ožiemus komanda žaid su Regėjuonu līgas pėrma komanda diel ėšlėkėma NKL. 

Ontruo dalie (ketvėrtfėnalie) aštontfėnale puorū nugalietuojē žaid so 1-4 vėitas ožiemosiom komandom lėgė 3 laimietu rongtīniu. Nomū aikšteles pranašoma tor regoliariajamė sezuonė 1-4 vėitas ožiemoses komandas. Puorū pralaimietuojē žaid 2 rongtīnes. Puoruos nugalietuos ėšaiškėnams skaitliounant dvėjū rongtīniu galotiniu rezoltatu taškū santīki.

Trečiuojuo dali (posfėnali) tarposavi žaid ketvėrtfėnale porū nugalietuojē. Komandas žaid terposavie lėgė 3 laimietū rongtīniū. Nomū aikšteles pranašoma tor komanda, laimiejus prīš aukštesnė vėita regoliariajamė sezuonė ožiemosė komanda.

III etaps (Fėnalā): Posfėnale nugalietuojē sosėtink superfėnalė ė kuovuo lėgė 4 pergaliu. Superfėnala laimietuos patamp NKL čempėjuono ė gaun teisė žaistė pereinamuoses varžības so sėlpniausė LKL komanda.

Posfėnali praluošoses komandas žaid lėgė 3 laimietu rongtīniu diel trečiuos vėitas.




#Article 46: Toronto &quot;Raptors&quot; (126 words)


Toronto Raptors (Toront Dinozaura) - NBA komanda šiuoj līguo pradiejus žaistė nu 1995 metu.

Komanda da nė kart nie tapus NBA čempijuonė. 

Vėliau komandas rezultat geriej. Kanadas komanda ėsigėje ger žaidiej Marcus Camby, vėliau pasiraše kontrakta so Tracy McGrady ė Vinco Karterio, ė 2000-2001 m. sezuonė pėrm kart patek ī atkrintamases varžības, bat jau pėrmam pralaimieje Niu Jork Knicks 3-0. 

Vėliau sek nuosmokės, komanda palėka McGrady, Camby. 2004-2005 m. sezuon pradžiuo komanda palėka ė V. Carteris. 2005-2006 m. sezuonė komana ožieme vėina ėš paskutiniu vėitu NBA ė gava pėrm šaukėma Naujuoko biržuo ė pašauke itala Andrea Bargnani. Komanda pakeit vaduovus i pradiej ruoštėis naujam sezuonou su nauja strategėja ė pasikvėit Europas žvaigždes Anthony Parker, Jorge Barbajosa ė 2006-2007 m., sezuonė jau tėkas daugeu nego praitam sezuonė. 




#Article 47: Puortogalėjė (109 words)


Portugalėjė (Portugal)- pėitvakariu Euruopas valstībė. Ona tor robežio tik so Ispanėje, kėtas anuos sėinas skalaun Atlonta ondėnīns. Portugalėjė īr labiausē nu Lietovuos notuolos Euruopas valstībė. 

Portugalėjė lėgė XV-XVI omžious bova paprasta valstībė, bet tas omžēs palėka labā magtīnga jūrėne valstībe. Vėliau seke nuosmokis. Portugala sava tortos prarada daugiausē XVIII-XIX omžiū sanduruo, tam daug itakas toriejė 1755 m. žemes drebiejėms, sunaikėnes suostėn Lisabuona, uokopacėjė Napuoleuona karū meto ė dėdliauses kuoluonėjės Brazilėjes liousoma paskelbėms 1822 m. 1910 m. revoliucėjė panaikėna šalie monarchėjė. Vieliau seke zars šešė represėne rėžėma dešimtmetē. 1974 m. pradietas dėdles demokratėnes refuormas pu katrū suteikts liousoms vėsuom Afrėkuo turietom kolonėjuom. 1986 m. Portugalėjė prėsėjong pri Euruopas Sājungas bendrėjes.




#Article 48: Portugalėjės gimnos (196 words)


A Portuguesa - Portugalėjės Respoblėkas valstībėnis gimnos. Žuodius parašis  Henrique Lopes de Mendonça īr, mozėka Alfredo Keil. Pradiuo nauduots tėk kāp respublikuonu gimnos. 1910 m. Portugalėje palėkos respoblėkā pakeitė lig tuolē bovosi gimna. 1911 m. uns paskelbts oficēlio Portugalėjės gimno. 

Gimna sodara trompa ižonga, trīs stolpelē ė prīdainis. Originaliuo poemuo ižonga skumbie kāp Contra os bretões marchar, marchar (Prīš brėtos žėgiounam, žėgiounam)

Heróis do mar, nobre povo,
Nação valente e imortal,
Levantai hoje de novo
O esplendor de Portugal!
Entre as brumas da memória,
Ó Pátria sente-se a voz
Dos teus egrégios avós,
Que há-de guiar-te à vitória! 

Desfralda a invicta Bandeira,
À luz viva do teu céu!
Brade a Europa à terra inteira:
Portugal não pereceu
Beija o solo teu jucundo
O Oceano, a rugir d'amor,
E teu braço vencedor
Deu mundos novos ao Mundo!

Saudai o Sol que desponta
Sobre um ridente porvir;
Seja o eco de uma afronta
O sinal do ressurgir.
Raios dessa aurora forte
São como beijos de mãe,
Que nos guardam, nos sustêm,
Contra as injúrias da sorte.

Às armas, às armas!
Sobre a terra, sobre o mar, 
Às armas, às armas!
Pela Pátria lutar
Contra os canhões marchar, marchar!




#Article 50: Vėina kėna vargā Kėnėjuo (329 words)


Vėin kėna vargā Kėnėjuo (Les tribulations d'Un chinois en Chine) - prancūzu rašītuoje Žiule Verna ruomans, parašīts 1879 metās.

Diemes: Žemiau atskleidžiamas kūrėn detales

Knīnga pasakuoj aple kiniete Kin Fo, katras īr baisē baguots. Ons īr nelaimings, nepatėr jokiuos laimes. Kin Fo tor sužadietėn Le U. Anuo geriausis draugs īr pėluosuofs Vangs.

Vėin dėina Kin Fo gaun laiška ka ons prarond vės sava torta. Ton pat dėina ons novēn ī draudėm kompanėj Šimts metū ėr apdraud sava givīb 200 000 duoleriu. Jeigo uns mėrs 150 000 atiteks anuo sužadietėne, vuo 50 000 gaus muokītuos Vangs. Grīžės ī sava numus Šanchajou Kin Fo paraša raštiel ka ons sotīnk būt ožmošts ėdoud ton raštiel Vangou ė lėip anam lėgė bėrželė 30 dėinuos anū ožmošt.

Pu keliū dėinū Vangs dingst, o Kin Fo gaun laiška ka uns tebtor vės sava torta. Kin Fo praded ėiškuot Vang, nes nebnuor būt nužudyts. Šimt metū draudėm komapnėjes viršininks isak sav geriausėm sekliam Krėigou i Fri sauguot klijėnt. No o Kin Fo negaliedams ištvert uždarym numūs nusprėnd eit ėiškuot Vang. Aiško su anou keliaun i Krėigs su Fri, heruojos su savim pasije i nerung liokaj Sun. Ketvertoks keliaun per vės Kinėj ėišk Vang, bet anuo nėkor nerond. Atkeliav i Padangiu imperėjes suostėn - Pekin enėi galvuo ka Vangs žou, dėltuo Kin Fo nusprėnd susituokt su Le U, bet anųū vestuviu ceremuonėj sužlogd... imperatorien katra paskelb gedul dėl sav vyr smertėis. Tou pat dėin Kin Fo gaun laišk kad nu Vang, kad uns mėršt i anuo raštiel ydėv sav senam draugou nusikaltėliou Šeo Linou. tada Kin Fo su sav trim draugas nusprėnd keliaut pas Šeo Lin i atsijimt raštiel, bekeliaudami i vondėnio i sausoma enėi patėr daugyb nuotykiu, kol galiause atein bėržel 30 i Krėigs su Fri pasitrauk nu Kin Fo. Toukart kin iškart pagruob Šeo Lin gauja ė nugaben pas Vanga. 

Pasiruod senasis pėluosofs periem žėn ka Kin Fo apėntās īr turtings ė nosprėnd sava muokin ėšbandīt ė sutėikt anam džiaugsma, ka ons apėntās džiaugtomes gīvenėmo. 




#Article 51: Al Kapuonė (285 words)


Barnis Kenis (1899–1947 m.) – garsos JAV bandėts (gongsteris), geriau žėnuoms kāp Al Kapuonė. Uofėcelē – prekiautuos baldās.

Kapuonė nabova ni terp stombiausiu mafėjuozu, nei toriejė dėdlė rēkšme Cosa Nostra svietou. Ons ėšgarsiejė diel vėina dalīka – bėndravėmo so žėniasklaida, katra ėš anon padėrb žvāzdė.

Kapuonės nūpelno gal laikītė ė ton, ka Čėkaga tėtoloujama nūsikaltieliu svieta suostėnė, bet tas nier teisībė. Nepalīgėnama dėdesnes ė itakėngesnės mafėjės šeimas gīven Niojuorkė.

Bosėmasis mafėjuozos gėmė 1899 m. sausė 17 d. Bruklinė, JAV. Anuo tievs Gabrielis bova kėrpies šalėmās Neapuole asountiuo suoduo, vuo muotėna Teresina – siovėjė Salerna provėncėjuo. Šėima ī JAV ėmėgrava 1894 metās.

Da būdams pauglīs Kapuonė ėstuojė i dvė nosėkalstamas gaujas Brooklyn Rippers ė Forty Thieves Juniors. 14 metu metė muokīkla ė dėrba vairius darbus. Vieliau istuojė ī liūdnā pagarsiejosi Five points gang. Ton pat gadīnie Harvarda smoklie dėrba barmeno ė apsaugėnio.

Al Kapon apsigīven Čėkagas priemėstie ė pradiej dėrbt Džon Tor vaduovaujamam burie paprasto kareivio, bet vėršėninks gretā pastebiej anuo gabomos ė nu 1922 m. Alfuonsos jau bov ontros palē rang, atsakings ož prostėtocėjė, azartėnios luošėmos ė alkohuolė.

Puo keliu metu Tor priešā pasikėsinta i anuo gīvībe, sožeists vads grīž i Italėje, a Čėkaga palėk Alou. Per tū laik ka vald ons oždėrb milijuonėnes somas i daug kariav so priešėškuom gaujuom.

Greitā ons persikiel i Metropol viešbot, katram dėina kaštouja 1500 duoleriu. Ons pažėnuoj žornalėsta Har Rīd. Gretā šiuo žmuogaus dieka spauduo pasėruod tuokėi pranešėma kāp „Dėdliausias vėsu laiku mafėjės līderis“.

Terp 1925 i 1930 m. kai kuriū šaltiniu teigėmo, anuo metėnes īplaukas pasėik šimt milijuonu duolėriu.

Ėš pradiu, mafėjuozos bov ėkalints Atlantas tiormuo, 1934 perkelts i Alkatraza.

Netekus līderė Kapuones, ėmperėjė pradiejė ėrtė.

Galiausē anam sosilpniejė pruots. Ka bova paleists ėš tiormuos, palėka aiško, ka ons bovosė vēkla jau nabgal ožsė̄mt.




#Article 52: Seda (106 words)


Seda īr miests Mažeikiu rajuonė, 26 km i pėitvakarios nu Mažeikiu, pri Mažeikiu-Plongies kelė; seniūnėjės cėntros. Īr 7 keliu sosėkertėma vėituo. Ėš čė gal nuvažioutė i Telšios, Plongė, Renāva, Žemalė, Robėkos, Navarienos. Īr dvė bažnīčė: Švč. Mergelės Marėjės ėmėma i Dongo(pabūdavuota 1770 metās) ė Šv. Juona Nepomuka, Vītauta Mačernė gėmnazėjė, koltūras nomā, Mažeikiu mozėkas muokīklas Seduos filials, bibliuotėka, vākū daržielis, pėrmėnės sveikatas slauguos centros, pašts, gaisrėnė, kredėta ūnėjė. 

Seda rašītėniūs dokumėntūs pamėnavuota jau XIII omžiou. Ėlga laika bova žėnuoma kāp jodros prekības cėntros. 1529 metās Seda pateka i Korša vīskupėjės i Žemaitėjės parobežio. 1538 metās jau pamėnavuota kāp miests. Tās patēs metās pabūdavuota ė parapėnė muokīkla.




#Article 53: Truoba (105 words)


Truoba - žemaitiu gīvenams noms. Patės seniausės ė lėgė šiū dėinū īr ėšlėkosės paprastas žemaitiu truobas, katras īr nuognē dėdlės, so šmuoto kambariū ė stuogo ketorēs šlātās. Tuokė truoba sodara dvė atskėrė dalė. Terp anū par patė vėdori irėngts kamėns, katramė bova kepama douna, vėndziaja miesa. Vėins trobuos gals vadėnams prastuojė ė geruojė truoba so vėrtovė, vo kėts bova paprastā eš keturiū nevėinuoda dėdoma patalpū: alkieriaus, longėnės, prīšinės ė kamaras. Patės senuosės truobas bova apdengtas skėidruom, tėktās kuolūkiu metās anas uždėngė šėperė lapās.

Pri truobuos bova irėngiams kvietkū daržielis, čė pat netuolėi ė šolnės ondėniou semtė. Truoba soduo bova statuoma ne ėšėlga, vuo statmenā kelė.




#Article 54: Kalba (230 words)


Kalba - ruodas znuoku (rašta znuoku, garsū) sėstema, skėrta žėniuoms dalītėis.

Žmuoniū kalbas. Tas īr tuokės kalbas, katruomis ruokoudamė vėinė kėtėims nauduo žmuonis, pvz., žemaitiu, lietoviu, onglu, kėnu kalbas. Tas kalbas natūralės īr ė kūries ėlga čiesa. Žmuoniū kalbas keitas ė nūdėinuo. Paprasts žmuoniū kalbū sārašos pateikams kalbū klasėfėkatuoriuo.

Znuoku (žestu) kalbas. Tas īr dėrbtėnės kalbas, tonkiausē kortė̄sėms. Anūsė infuormacėjė pardoudama ronku znuokās, bet ne balso. Tuokiūs kalbūs nie kalbuos daliū, panašūs žuodē nie skėramė (šaltis - šalta) ė pan.

Gīvūnu kalbas. Tas īr natūralės kalbas, katruomis ruokoudamė vėinė kėtėims nauduo gīvūnā. Tuomis kalbuomis gīvūnā vėinė kėtėims pardoud kuokiustā pranešėmus, pvz., aple pavuoju, jiedė šaltėnius ė kt. Delfėnu bėndravėma kalba laikuoma primitīvė kalba ė gretėnama so žmuoniū kalba.

Dėrbtėnės kalbas. Tas īr kalbas, sokortas vairėms kėtėms tėkslams, pvz., pruogramavėma kalbas kompiuteriniams algoritmams ožrašītė. Kai katruos dėrbtėnės kalbas sokortas kap natūraliū kalbū pakaitala tarptautėniam bėndravėmou (pvz., esperanto). Anū gramatėka dėrbtėnā sopaprastėnta īr, ka anas būtom lėngviau ėšmuoktė. Esperanto gramatėka uofėcēlē remas šešiuolėka paprastū gramatėkas taisīkliu.

Kėtāp dā vadėnamas žmuoniū kalbas, katruomis ruokoudamė vėinė kitīms nauduo žmuonės ė patė kalba nie dėrbtėnė, bet par laika atsėradus ruodas sėstema.

Dėrbtėnės kalbas sokortas kap natūraliū kalbū pakaitala tarptautėniam bėndravėmou (pvz., esperanto). Anū gramatėka dėrbtėnā sopaprastėnta īr, ka anas būtom lėngviau ėšmuoktė. Esperanto gramatėka uofėcēlē remas šešiuolėka paprastū gramatėkas taisīkliu.

Pruogramavėma kalbas īr sokortas kompiuteriniams algoritmams ožrašītė, ka nerēktom doutė kuompioteriou darbū tėisiuogē dvėjetainio kuodo.




#Article 55: Svieta Banks (257 words)


Svieta banks - Vašėngtuonė (JAV) isikūros Terptautėniu banku gropė (), katruos tėkslas bova fėnansoutė pu ontra svieta vainas sogriautas ė nokentiejusias valstībes.

Svieta banks apėm kelias savaronkėškas uorganėzacėjės, torontes jurėdėne asmens statosa:

Svieta bankas dėrb so basėvīstontiuom ė biednuom valstībiem, katruos skatėn ė parem tuokes pruogramas, katruos skėrtas žmuoniu plietrā (pavīzdiuo muokslos, svēkata), žemės ūkis (pavīzdiuo irėgacėjė ė žemės ūke paslaugas), aplīnkuos apsauguojėms (pavīzdiuo teršėma menkėnėms, ikorėms ė stėprėnėms aplėnkuos apsauguojėma fonkcėjū ėkorėms ė ožtėkrėnėms), ėnfrastruktūta (pavīzdiuo kelū tėisėms, miestu plietra, alektras plietra) ė valdīms (pavīzdiuo antėkuoropcėjės skatėnėms, tėisėniu ėnstėtocėju plietra).

IBRD ė IDA tėik paskuolas so noulaiduom valstībiem nariem ė duotacėjės patiuom biedniausiuom valstībiem. Paskuolas ė duotacėjės vėiniem pruojektam jongas so platesnies polėtėkas pasėkėitėmo tam sektuoriou ė bendrā vėsuo akanuomėkuo. Pavīzdiuo, paskuola pagerėntė pakrantiu valdīma gal būt sosėjosė so nauju aplinkuos apsauguojėma ė teršėma mažėnėma ėnstėtocėju korėmo ė vīstėmo vėitėnem ė bendrā valsībės līgie.

Svieta banka ėlga čiesa krėtėkava ėvaires navīriausībėnė uorganėzacėjės ė akademėkā, ėskaitont ė anuo bovosė glavnuojė akanuomėsta Joseph Stiglitz, katras tēp pat sokrėtėkava ė Terptautėnė Muonėtarėnė Fuonda, JAV Torta Departamenta ė JAV ė kėtū valstībiu prekības sosėtarėmos. Krėtėka gėnčījas, ka tēp vadėnamas liousuos rėnkas refuormu puolėtėka, katron rem daugomuo notėkėmu Svieta banks, īr bluogas ė nanaudingas, jē anas prėtaika so klaidingā. Grētā taikuoma šuoka terapėjė biednu valstībiu akanumėkuoms dėdlē pakenk. 

Krėtėka bandontės atremtė prietelē rokoun, ka valsībės nie vertamas jimtė paskuolas aba duotacėjės. Pates paskuolū palūkanas bienuoms ė vėdotėne baguotoma valstībiem īr menkesnes, nego rinkas kainas. Svieta banks rokoun, ka ton paskuolas ė duotacėjės gal būt gera pagelba prėtraukent papėldomū paskuolū ė duotacėjū.




#Article 56: Černuobīlis (174 words)


Černuobīlis (, ) — miests šiaurės Okraėnuo, Kėjeva srėtī, 90 km ī šiaurē nū Kijeva, 15 km nū robežė so Baltarosėjė. Černuobīlis bova svarbus rīšiu, prekības ė uomėrcėjės cėntrs, īpatėngā XIX o. Ož 14,5 km nū miesta bova pastatīta Černuobīlė atuomėnė alektrėnė. Miests ėšgarsieja, kumet diel operatoriu klaiduos ė trūkomu RBMK tėpa reaktuoriaus konstrukcėjuo 1986 m. balondė 26 d. 01:23 vėitėniu čiesu īvīko dėdliausė svietė atuomėnės jiegainės avarėjė, toriejosi gluobalaus masta pasiekmiū. Spruogus reaktorioj ė kėlus gaisruou ī aplinka patek radioaktīvūs materijalā. Oficēlē žova 56 žmuonės, avarėjės čiesu ėš miesta ė apīlinkiu bova evakouta aple 130 tūkst. gīventuoju (skaitont Pripetės ė Opačičiu miestus). Tik apīlinkies gīvenama vėresnio omžiaus žmoniū, katrie nevierėjė radiacėjė a nenuorėjė palėktė gėmtuosės žemės. Daba reaktuorios īr ožbetonouts sarkuofagė, no Černuobīlė zuona ėšleikta vėina ėš patiū radioaktėviausiu veitu visuo Žemie. Apsauguos zuona irinki Černuobīliaus īr 30 km spėnduoliu.

Ėvairēs skaitlevėmās diel prižastiu sosėjusiu so katastruofa žova 10 tūkst. žmuoniu, dā 3,5 mėlėjuona sosėrga. Diel radiacėjės, skīdliaukės vėžīs padažnieje dešėmts sīkiu. Černobīlio elektrėnė alėktra gamėna da 14 metu — ėkė 2000 m.




#Article 57: Tievė Mūsa (136 words)


Tievė Mūsa aba Viešapėtėis malda - labiausē paplėtus krėkštiuoniu malda. Ana ožrašīta Naujajamė Testamėntė. Šėtio malduo sava muokinius - apaštalus, ėšmokėna patsā Jiezos Kristos.

Katalėkėška malduos teksta versėjė: (lietuvėškā)

Tėve mūsų, kuris esi danguje, 
teesie šventas tavo vardas,
teateinie tavo karalystė,
teesie tavo valia
kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti,
bet gelbėk mus nuo pikto. Amen

Malda “Tievė mūsa” žemaitėškā
(Pajimta ėš: )

Tievė mūsa, katros esi dongou, 
Tebūn švėnts tava vards, 
Teatēn Tava karalīstė, 
Tebūn Tava valė 
Kap dongou, tep ėr ont žemės. 
Kasdėinės mūsa dounas douk mums šėndėin 
Ėr atlēsk mums mūsa kaltės 
Kap ė mes atlēdam sava kaltėninkams 
Ė nelēsk mūsa gundītė, 
Bet gelbiek momis nu pėkta. Amėn. 

Malda „Tievė mūsa“ luotīnū ruodo:




#Article 58: Svēka Marėjė (104 words)


Sveika, Marija (luotīnėškā Ave Maria) arba Angela Pasveikėnėms - vėina labiausē žėnuomuū katalėkėškū maldū. 

Pėrmuoj malduos dali sudara Angela pasveikėnėms, bei Elžbietas, lonkioses Marėjė sveikėnėmā. Ta malduos dales jau žėnuoma nu XI omžiaus.

Ontruoj malduos dali sudara nu XV omžiaus žėnuomė prašīmā ė maldavėmā.

Sveika, Marija, malonės pilnoji! 

Viešpats su Tavimi! 

Tu pagirta tarp moterų, 

ir pagirtas Tavo Sūnus Jėzus.

Šventoji Marija, Dievo Motina, 

Melsk už mus, nusidėjėlius, 

Dabar ir mūsų mirties valandą. 

Amen.

Sveika, Marija, maluones pėlnuoji! 

Viešpats su Tavim! 

To pagėrta tarp muotrėškū, 

ė pagėrts Tava Sūnos Jiezos 

Švėntuoji Marija, Dieva Muotina, 

Melskes už mumis, nusidiejėlius, 

Dabā ė mūsa smertes adīnuo. 

Amen. 




#Article 59: Plongė (277 words)


Plongė - miests cėntrėniam Žemaitėjės šmuotė, aple 27 km i vakaros nu Telšium. Plongės rajuona cėntros. 

Per Plongė tek Babronga opė, katra netuolėi Plongės ožtvėnkta īr. Tas dėrbtėnā ėš ėštvėnosės opės sosėdarės ežers vėitėniu tonkē vadėnams Plongės jūra. Netuolėi gelžkėlė stuotėis Ogėnskiū paluociu rūmā ė parks īr, katramė isėkūrės Žemaitiu dailės muziejos, Plongės parks (gamtuos pamėnklos – Perkūna Ōžouls).

Cėntrė īr Senamiestė aikštė, neoruomantėnė Plongės Šv. Juona Krėkštītuojė bažnīčė so varpėnė, linkou rītū - Plongės vėsū švėntu kuoplīčė, Lurds, Plongės jūra. Patiūs pėitūs lėguonėnė īr.

Tēpuogė īr Koltūras cėntros, pašts, 3 vēkontis kapā ė senė žīdū kapā (palėka tėk kelė pamėnklā), daug krautoviu. Stuov Liousoma dešėmtmetė pamėnklos, šv. Fluorėjuona skolptūra.

Mėslėjama, ka žmuonės Plongės terituorėjuo gīvena da V-I o. pr. Kr.

Tėkslės kōrdėnatės: 55o 54’ 40’’ N, 21o 50’ 30’’ E. Miests īr pabudavuots ont Žemaitiu aukštomuos ė patsā kalvuots īr. Mažne vėsos miests īr aukštiau kāp 100 metru vėrš jūras līgė, vuo aukštiausės vėitas - ė aukštiau kāp 120 metru. Tek Babronga opė ė keli maži opelē.

Pruo miesta ēn do svarbio kelio: Mažeikē - Tauragie ė Palonga - Šiaulē. Tēpuogė pruo Plongė ēn gelžkelės Šiaulē - Klaipieda. 

Plongie īr daug muokīklu ė kėtū švėitėma instėtocėju. Vėina gimnazėjė - Saulės, 1 specēliuojė muokīkla, Plongės teknologėju ė versla muokīkla, 5 pagrėndėnės muokīklas, darželē. Īr bibliuoteka.

I miesta atvīkst svetiu ėš vėsuos Lietovuos, ipatėngā ėš Žemaitėjės.

Istuorėškā miestė liuob tonkē gīventė žīdū (1923 m, - 42,85%, vuo onkstiau tėk daugiau), ale dėdlės šmuots bova ėšžodīts Holokausta čieso. Pu 1990 m. Plongės gīvėntuoju skaitlios ėš lieta mažie. Daugoms gīvėntuoju īr žemaitē/lietovē (98,34%), a kėtū tautībiu mažā (rosu - 0,62%, okrainėitiu - 0,16%, baltarosiu - 0,09%, vuo kėtū - 0,78%.




#Article 60: Česluovs Kontrėms (137 words)


Česluovs Kontrėms (liet. Česlovas Kontrimas, 1902 m. gegožė 27 d. - 1989 m. gegožė 27 d.) - žemaitiu dailininks i pedaguogs. Gėmė 1902 m. gegužies 23 dėina Mažeikiu apskrities Žėdėku valstiaus Dapšiū kaimė. Pėrmus mena pažėnėma pamatus gava pas lietuviu akvarelėsta K.Sklierio. Muokėnuos Lėipuojės i Telšiū gėmnazėjuos, vuo septīnioulėkas metu būdams ėšiejė savanuorio i Lietovuos kariuomene. Vieliau stodėjava Kauna mena muokykluo. Čė kāp tik K.Sklierius paskatėna Česluova Kontrėma lėitė akvarelės. 

Česluovs Kontrėms dėrba muokītuojo Kauna, Pasvalė, Mažeikiu gėmnazėjuos. Čė uns bova īkūrės dailies ratelius, katrūs ėšmuokė nemažā gerā žėnuomu dailėninku - J. Švaža, B.Jokūbuonienė, A.Martinaiti, V.Juonīna ė kt. 

Česluovs Kontrėms Kaunė īkūrė dailies muokīkla ė bova anuos pėrmasės direktuorius. Lėgė pat 1986 metu gīvena ė kūrė Kaunė. Nu 1986 m perikiele i Vėlniu. Čė nutapė Sėmuona Daukanta, Vīdūna, Mairuonė puortretos. 

Mėrė 1989 m., palaiduots Vėlniou, Antakalnė kapūs.




#Article 61: Kretinga (114 words)


Kretinga - vėins ėš seniausiū vakarū Žemaitėjės ė Lietovuos miestū. Ons īr isikūrės pri Akmenuos opės, šalėp Palonguos kurorta, 25 km ė šiaurės rītus nu Klaipiedas. Rajuona cėntros, tēp pat senionėjės ė apīlinkiu senionėjes cėntros.

Kretinguo ėš šiauris ī pėitus tek opis Akmena. Dėdlesniuojė miesta dalės ėšsėdiestiosė rėtėniamė opės krontė. Čė īr savėvaldībė, Viešpatėis Apreiškėma Švč. Mergele Marījės bažninčė (pabūdavuota 1617 m.), bernardėnū vėinuolīns (so seniausio ėšlėkosio Saulės laikruodio Lietovuo - aplė 1610 m.), Evangelėku liuteruonu bažnīčė, koltūras nomā. Šiaurėniame pakraštie īr Dvara rūmā, Kretingas moziejos, rajuona cėntrėnė lėguonėnė, puoliklinika, čė telkša do ežero. Vakarėniamė Akmenuos opės krontė īr pramuones dėrbīklas, ēr gėlžkėlis ī Klaipieda.

Kretinga pėrmuojė lėika pamėnavuota 1253 metās Kurša vīskopa raštė. 




#Article 62: Žėima (676 words)


Žėima ī vėins ėš ketoriū metu laikū vėdotėnė klėmata joustuo. Ana ėšsiskėr žemesnė uora temperatūra ė trompesniem dėinuom nē kėtūs metu laikūs. Tuoliau nu posiaujė tonkē ėškrent snėigs. Laikuoma īr, ka žėima trunk groudė, sausė ė vasarė mienesēs, bet ėš tėkra šalti uorā atēn kuožnās metās skėrtingā: sīkēs šalta būn jau spalė pabonguo aba lapkrėsti, vuo sīkēs ciela žėima būn kāp rodou. 

Vagol uora skaituoma, ka žėima prasided kumet vėdotėnė uora temperatūra nukrent žemiau kap 0 °C. Tas Lietovuo paprastā liuob nutėktė spalė pabonguo, bet paskotėnēs metās šėloma laikuos lėgė groudė. Tēpuogė, žėima žemė sokausta šalmenē (paprastā tas liuob būtė nu groudė vėdorė), praded snėgtė ėr atsirand snėiga pakluodė (nu groudė pabonguos). Pu Kaliedu, par katras būn patės trumpiausės metu dėinas, prasided vėdoržėimis. Žėimuos pabonguo praded tėrptė snėigs, pašals ė tap atēn pavasaris. 

Lietovuo žėimuos uorā bū nuognē vairi: būn ė dėdliū speigū, ė tonkiū atdriekiu. Speigā laikas kap atēn šaltė uorā nug žėimiu posės. Jēb vies nug jūrės posės, tap tonkē sning, drimb šlapdraba, būn pūgas, apskards, daba tonkē ė līn. Par vėsa Lietova žėima būn skėrtinga; prī jūras laikas šėlts uors, snėiga mažā, tonkē pūt dėdlis vies, Žemaitėjuo ėškrint daug snėiga, šaltis nie nuognē smarkos; Vėdorė, Šiaurės Lietovuo, Sovalkėjuo snėiga mažiau, vuo Aukštaitėjuo ė Dzūkėjuo snėiga būn daug ė speigs pasėtaik tonkē. 

Žėima īr ė gomtuos atėlsė čiesos. Daug paukštiu rūšiu ėšskrend i pėitus, palėik tėktās tuoki paukštē kāp varnas, žagatas, žīlės, žvėrblē, snėigenas, kiekštā, genē, pūtės, katrėi geb rastė jiedė kap nieks neaug. Vėsė šaltakroujē ė kap katrėi šėltakroujē gīvē (meškas, ežē, barsokā) ožmėigt žėimas mėigo. Vėsė augalā (skīriom pošis, eglės ė ieglius) pamet sava lapus prīš žėima ė patiuos žėimas čieso nabaug. Dėdlis speigs gal apšaldītė kāp katrus augalus, īpatingā jēb anėi ī kėlėma ėš pėitū kraštū. Pu stuoro snėigo gal sošostė žėimkentē. Tēpuogė, ont stuora snėiga žuoljiedėm žvieraliam sonkē rastė jiedė. Diel tuo, daugoms žvieriū ēn artiau žmuoniū, kor lengviau rastė jiedė – paukštokā sokas aplinkou lesīklas, kūtės, truobas, stirnas, elnius galam pamatītė laukūs šalėp suodu, kor anėi rond šėina, paliktū daržuoviu. 

Žėima īpatings čiesos žmuogou īr nug senuobės. Diel šalta uora žmuonis dėdliuojė dali sava čiesa liuob būtė nomūs. Dėdlē svarbē žėimā torietė ožtektėnā jiedė ė kora. Par vasara ė rodeni gauts jiedis liuob būtė atėdē kieravuojams, seikiejams, ka ožtektom lėgė pavasarė, tūdie lėgė Kaliedu liuob laikītės pasninka. Vėsos gīvenėms liuob soktėis aplėnkou pečio žėima (tūdie īr ė tuokė mīslė: vasara muolis, vuo žėima bruolis); anon kūrentė par vėsa vasara ė rodeni ī dėrbams kors. Diel šaltė, snėiga, pūgū, viepūtėniu par žėima žmuonis liuob retiau kortās keliaus: jēgo būtėnā rēks, tūmet kinkīs arklius i ragės. Par žėima liuob būtė svarbo ė gīvolēs rūpintėis ka nesošaltom, ka suotūs būtom, nes anėi žėima leid kūtie ė jied par vasara padėrbta šierala. Ka nesošaltom, žėima liuob būtė dėdlē svarbo pasrūpintė šėltās apriedās: pagrindėnē žėimas apriedā ī kailėnē, žėimišks pluoštios (mėlėnė), keporė, šalėks, pirštėnės, vailuokā.

Dūšėškā žėima tēpuogi īpatings čiesos ī – tas īr svieta smertėis, mėiga čiesos, patsā tomsiausis mets. Ožtatās vierīn, ka nug ėlgiu ont svieta atēn vielės, vieliuokā, tūdie tou čiesou liuob nebūtė dėdliū smagībiu (nē dainiu, nē vakarošku), vuo žmuonis sosė̄jė̄ badėrbont rokous sekmės, mins mīslės, minklės, darīs muonus. Patsā svarbiausis čiesos žėimuo ī Kaliedas. Kap tas patė ėlgiausė naktės par metus ī, tap tou čieso smertėis sviets ī artiausē, tūdie par Kūčiū nakti liuob būtė svarbo pasuotintė vielės, ka anas gīviem naprėdarītom ėškadas, ka nieka napasiėmtom pas savėi, ka sviets apent grīžtom i švėisa. Čiesos nug ėlgiu lėgė Kaliedu ī laiks apmīslėtė savei, sava dūšė, sava svieta, nosleistė i dūšės tomsa ka apent gimtė ony švėisuos ė Dieva. Vuo nug Kaliedu, kāp dėina apent ėlgie, dūšiu, veliuoku sviets traukias atgal. Pu Kaliedu prasėded Naujė̄jė metā, sviets ėš tomsuos ė šaltė randas apent. Žėimuos pabonguo būn Ožgavienės – par anas rēk ėšvarītė veliuokus, vielės ėš šėtou svieta, nes sogrīžt švėisa ė gīvībė. 

Dabartėnie gadīnie žėimuos rēkšmie žmuogou somažiejė – alektra ėšstūmė tomsa, šėldīma sėstėmas leid gīventė šėlta nevākštont aplink pečio, diel jiedė kieravuojėma teknuoluogėju ė īvežėma ėš šėltū kraštū par vėsou žėima gal jiestė švėiži jiedi, mašėnu ēsmos vīkst nepaliaujamā.




#Article 63: Pavasaris (681 words)


Pavasaris ī vėins ėš keturiū metū čiesu vėdotėnė klėmata joustuo, ēn pu žėimuos. Tas ī gomtuos atsigavėma pu žėimuos čiesos – dėinas praded ėlgietė, saulė švėit vis gausiau ė šiltiau. Vagol kalenduorio pavasaris būn kuova, balondė ė gegožė mienėsēs, bet ėš tikrā anou čiesos prėgol nug metu – šėltās metās jau vasarė pabonguo nutirpst snėigs ė leds, dėina temperatūra pakīln lėgė 5 °C, vuo šaltās metās da kuova būn snėigs, pūgas, speigs. Kuova 20–21 d. būn līgiadėinis – tūsīk dėina tomp ėlgesnė kap naktės.

Laikuoma, ka pavasaris prasided kap uora temperatūra praded laikītėis vėršom 0 °C, tirpst snėigs, leds, šalmenē. Prauda, da lėgė vėdorė pavasarė (sīkēs ė lėgė vielība pavasarė) naktim būn šalnas. Kuova, balondie sīkēs da pasning, pašāl, bet bendrā uorā spierē šiltie, nesīk parlip ė 10 °C temperatūra. Nug balondė vėdorė jau vėsos snėigs ė šalmenā paprastā būn ėštirpė̄, uors sīkēs sošīl ė lėgė 15–20 °C. Vuo gegožie prasided tikrasis šėltoms, jau būn ė pīlas, oudras, uors sovėsam vasarišks. Onkstiausē Lietovuo pavasaris prasided šalėp jūras ė pėitūs, vuo vieliausē atēn i šiaurės rītū Lietova. Kap tiktās saulė smarkiau ožšilda, kap prasided lītā, tap spierē tirpst vėsuokis snėigs, leds ė šalmenā, tūdie vėsas opis, opiekšlē, ravā ėštvinst, stuoj plūds. Kap pavasaris ožēn nuognē staigē, tap plūds būn nuognē dėdlis ė gal virstė tvano. Paskiausē leds soīžt ežerūs, paviesiūs, medies.

Pavasaris ī gomtuos atgėmėma čiesos. Ėš pėitū praded grīžėnietė paukštē, vuo ė tėi, katrėi palėka par žėima, praded smagiau čiolbietė (nug pat onkstīviausė atšėlėma jau čiolbaun zīlės, čirškaun žvirblē). Daugoms paukštiu pargrīžt kuova (kuova 19 būn „pīmpės dėina“ – grīžtontiu paukštiu sotiktovės): atskrend ne tiktās pīmpės, bet ė cīrolē, gondrā, ledspėras, gervės, žōsis ė daugoms kėtū. Tiktās pargrīžė̄ paukštē skobėnas touktėis, krautė kėnius ė vestė vākus, tūdie pavasarie paukštē truopniausē čiolbaun: dongou cīraun cīrolis, vėršom laukū malas gīvės, pamedies šuok gervės. Jau žėimuos pabonguo soskont ė žvierē – prasided vėlkū, šonū, lapiu, elniu rojė, toukias ė kėtė žvieralē, vuo pavasarė pabėnguo daugoms anūm jau ved vākus. Pavasaris tēpuogė ėr augmenėjės atsigavėms. Da žėimuos galė sava sieklas ėšsien alksnē, tiktās nutirpus snėigou prī nomū ėšlend snėigoulē, beržā ė klevā leid solas, sava žėidus ėm krautė lazdīnā, blindis, žilvėtē, glousnės, karklā, balondė pradiuo sožalioun žuolie, medies sožīda žėbotės, balā. Nug balondė vėdorė ėr ont gegožė pradiuos jau viskos ėm žīdietė, spruogtė, vešietė – sospruogst suodnā, paopiūs žīd ėivas, lonkūs – kiaulpėinės ė kėtė augmenā.

Žmuogou pavasaris ī dėdliūju darbū pradiejėms. Tik ėšlindus saulē, žmuonis praded taisītė rakondus darbam, čīstėtė kėimus, truobesius, riedītė, kas par žėima solūža, sotronījė. Kap tiktās daras šiltiau, stuoj siejės čiesos – žmuonis siej daržuovės, suodėn, apgena medalius, ara ėr ožsiej laukus, šiltnomiūs suodėn tuomatus, agorkus. Pavasarie jau būn ėr onkstīvasis derlios – rėdėkielē, cėboliu lāškā, vėsuoki žuolīnā. Kap tik rondas žuolie jau i ganīklas ved gīvuolius ganītėis.  

Dūšėškā pavasaris ī žmuogaus atsigavėma, atgėmėma, pabodėma ėš žėimuos sāstingė čiesos. Kuožna dėina vis daugie saulės, šėlomuos, vis ėlgie dėina ė žmuogos sīkiom daras žīvesnis, krotesnis, anuo dūšiuo daugie švėisuos. Tam pavasarėniam švėisiejėmou pažīmietė ciels šmuots švėntiu ī: žėimuos pabonga žīma Ožgavienės ė Pelenė, pėrmi pavasarė znuokā rondas par Šv. Jūzapa. Vuo tikruojė pavasarė švėntė ī Velīkas, katras būn jau pu pavasarė līgiadėinė – anas ī galotėnis svieta pabodėma, vieliu ėšvarīma čiesos, dūšės atsidarīms švėisā. Kėta dėdlė švėntė ī Šv. Jorgis aba Juorė balondė pabonguo – tas ī tasā čiesos kap vėskos praded žalioutė, kap praēn pėrmi dėdli lītūs ė dund Perkūns, katros tap „atrakėn“ ė apvaisėn žemė. Nug Šv. Jorgė prasided dėdlė linksmoma čiesos (šuokē, dainės, mozėkavėms), žmuogos būn sava vėsuo galībie, gīvatuo. Da vėina švėntė ī Sekmėnės, katra ēn mienesis pu Velīku. Par vėsas tas švėntės žmuonis jied kiaušius, sūri, svėista, pīragus ba rēk ka būtom suotoms, pėlnoms – jēgo žmuonis suotē prijies tā ė Žemīna būs tuokė pat suoti ė gausinga. Gegožė mienesie dā būn Muojavas. Tou čiesou žmuonis meldas Šv. Panā Marėjē (onkstiau anuos vėituo bova Žemīna), jaunėms dara vakaroškas. Tas ėr meilės čiesos ī ba vėsa gomta tūmet būn patė gīviausė, patė visliausė. Par vėsas pavasarė švėntės žmuonis dabėn savi, sava truobas, gīvuolius spruogstontiuom šakalėm, žalēs žuolīnās, kvietkās tap nuoriedami stipriau pajostė pavasari, gautė anou galė, stiprībė.




#Article 64: Vasara (632 words)


Vasara ī vėins ėš ketoriū metu čiesu vėdotėnė klėmata joustuo ėr ēn terp pavasarė ė rodėnė. Pasižīm šėlto uoro. Vasara ī patsā švėisiausis metu čiesos, par Šv. Juonė nakti būn trompiausė metu naktės. Paskom pamažo dėinas ėm trompietė vuo naktis ėlgietė.

Šiaurės posrotolie kalenduorėnė vasara ī laikuoma ka būn bėrželė, lėipas ė rogpjūtė mienesēs. Astruonuomėnė vasara prasided aple bėrželė 21 dėina, bėngas aple siejės 23 d. Pėitu posrotolie kalenduorėnė vasara ī laikuoma ka būn groudė, sausė ė vasarė mienesēs, vuo astruonuomėnė – nū groudė 21 lėg kuova 21 d.).

Klėmatuoluogā skaita, ka vasara būn tūmet, kap cieluos paruos vėdotėnė uora temperatūra laikas vėrš 15 °C. Vasaras dėinuom uors sošīl lėg 20-25 °C, vuo kap ožēn šėltė uorā – ė lėg 25–30 °C. Bavēk kuožna vasara būn tuokiu kaitru, kūmet uors sošīl daugiau kap 30 °C (karštiausė Lietovuo bova kap sošėla lėg +37,5 °C 1994 m. lėipas 30 d. Zarasūs). Bėržėlė pradiuos ė rogpjūtė pabonguos naktėm būn šalnū, ale paprastā nakti uors atviest lėg 10-15 °C (par kaitra lėg 20 °C). Vasaras čiesio ėškrint daugoms metu krėtoliū. Diel nūlatėnė Saulės energėjės parvėršė šėloma ė vilgšmė neš i aukštesnius atmuosfėras slouksnius. Dielē tuo, ka i vėršu kīln galingi uorā srautā, gamėnas kamūlėnē lītaus debesē. Tūdie vasara tonkē smarkē līn, būn pīlas, oudras, bongā, perkūnėjė. Sīkēs par smarkės oudras ėškrint kroša, pakīln viesols. Ale tuokis uors paprastā tēsias trompā ė paskom stuoj pagada. Tėktās kap ožēn dėdli debesē nug vakarū palėik dargana. Tonkė vasara būn ė tap, ka stuoj sausībė ė nelīn 10-15 dėinū (1994 m. Laukovuo nelījė ciela mienesi). Ont vasaras pabonguos, kap uorā ėm viestė, tonkē (daugomuo vakarās, naktėm) stuoj rūks, ėškrint rasa (žmuonis saka, ka zoikē perenė kūrėn). Karštiausi uorā vasara būn Lietovuos pėitūs, rītūs ė vėdorie, vuo ēnont ont jūras būn viesiau, ba nug jūras uors viesiej. Pu smarkiū pīlū opies kīln plūdā, ale spierē nūslūgst, vuo par sausībės daugoms opiekšliu ė nat dėdlesniu opiu ėšsausiej.

Gomtuo vasara ī patsā žīdiejėma, gausiejėma, deriejėma, vešiejėma čiesos. Par vasara sožīdia ė paskom sava sieklas ėšsiej daugoms augalū. Bėrželė vėdorie pražīdia jazmėns, žėimėnē rogē, vėdorvasarie žīdia lėipas, nūnuokst mielīnės. Vasara jau būn soskridė̄ vėsi paukštē (paskotėnės atskrend blezdingas) ėr augėn sava vākus. Sava vākus augėn, muokėn ė vėsi žvierē. Rogpjūtė pabonguo paukštē jau praded skirstė i pėitus.

Žmuogou vasara dėdlis darbū čiesos ī, ba par vasara rēk ožaugintom vėsa derliu, ka būtom kon jiestė lėg kėtuos vasaruos. Par vasara rēk priveizietė (laistītė, ravietė, kauptė) pavasarie pasietus ė sosuodintus augalus. Tas tepuogė gīvuoliu ganīma čiesos ī. Pėimenā liuob ganīklūs ganīs karvės, jautius, žōsis, kiaulės, arklius (tūs ganīs ė par nakti – naktiguonė). Pu Šv. Juonė ėm žīdietė žuolės, ta prasided šėinpjūtė, vuo vasaras pabonguo (rogpjūti) lauka dėdliausis metu darbs – rogpjūtė. Tepuogė par vasara žmuonis renk vėsuokius žuolīnus, ēn ont medės rinktė ougu, grību. Vasara ė linksmībės čiesos ī – žmuonis liuob šuoktė, dainioutė, maudītėis opies, ežerūs, prūdūs. Daba vasara daugoms važioun atostuogautė prī jūras, ėškīlautė prī ežerū, medies, keliaun dvėratēs, laivās.

Dūšėškā vasara vėsuokės geruovės, vešiejėma čiesos kap aplinkou vėskos švėisa, geroms, meilė ī. Dėdliausė vasaras švėntė ī Šv. Juonis aba Rasas. Tas ī trompiausė metu naktės, katra, kap žmuonis vierīj, čiūdnos čiesos ī. Degėnami laužā, pinami vainėkā, šuokē, dainės, apieras, apeigas tora sovēktė tap, ka vasaras derlios būtom gausings, ka vėskos derietom, ka ožtektom lītaus ė saulės. Kėta dėdlė švėntė būn rogpjūtė vėdorie – Šv. Žuoliū dėina. Par ana laimėnami sorinktė žuolīnā ė diekavuojama Šv. Marėjē ož gera derliu. Senuobie vasara bova muotrešku deiviu (Žemīnas, Laumės-Raganas, Medėinas-Žvierūnės) čiesos, ba vėsas muotreškas deivės ī gomtuos, anuos gausingoma valdītuojės. Paskum anūm abruozdielis soviejė i Šv. Marėjės abruozdieli.

Žuodis vasara baisē senuobėšks ī. Ons tou patėis kėlėma kap ė senuobės indu vāsara („auštons, rītėnis“) ī. Tasā indu žuodis kėlė̄s nug žuodiu uṣás („aušra“) ė vas-/ucchati tepuogė uṣ-/oṣati (anėi rēšk „auštė, švėisietė, degtė“). Tas mosietās ī dielē tuo, ka vasara onksti aušt. Lietovuo žmuonis gė saka ėšaūš šėlta vasarielė, žalious tava lapelē.




#Article 65: Rodou (472 words)


Rodou īr vėins ėš ketoriū metū laikū vėdotėnė klimata joustuo ėr ēn terp vasaras ė žėimuos. Tas ī tuokis čiesos, kūmet gomtuo vėskos ėm nīktė, pūtė, dėinas spartē trompiej, dongos tonkē būn ožsiniaukė̄s, tonkē būn dargana.

Šiaurės posrotolie kalenduorėnis rodou laikuoma ka būn siejės, spalė ė lapkristė mienesēs. Astronuomėnis rodou prasided aple siejės 23 dėina, bėngas aple groudė 21 d. Pėitu posrotolie kalenduorėnis rodou laikuoma ka būn kuova, balondė ė gegožė mienesēs, vuo astruonuomėnis – nū kuova 21 lėg lėipas 23 d.).

Klimatoluogā skaita, ka rodou būn tūmet, kap cieluos paruos vėdotėnė uora temperatūra nukrint žemiau kap 15 °C, ė tēsias 2,5–3 mienesius. Pėrmuojė rodėnė dalės sakuoma ka ī „auksėnis rodou“. Tūmet temperatūra da laikas vėrš 10 °C, tonkē būn pagada, mediu lapā ėm geltonoutė, pamažo kristė. Kap paruos temperatūra nukrint žemau kap 10 °C, ta jau būn lapkristis (ne mienėsė, vuo aplamais tuokis čiesos). Ons paprastā prasided patiuo siejės pabonguo. Tūmet būn ė pėrmuosės šalnas. Kažkor tās spalė ontruo pusie (aple 23 dėina) prasided tretiuojė rodėnė dalės prīšžėimis. Tūmet uors basošīl lėg 5 °C, pastuovē būn dargana, pasiruod pėrms snėigs, šlapdraba (aple lapkristė mienesė vėdori). Kap palīn pu 8–9 adīnas par dėina, tap apent sošlomp par vasara ėšsausiejus dėrva. Tonkē, ale ne kuožnās metās, kor tās aple spalė vėdori da uorā sošīl, ėšsipagadīn ė stuoj buobu vasara – tuokis tromps pagadas čiesos vėdor rodenė.

Gomtuo rodou pasiroušėma žėimuos puoėlsiou čiesos ī. Rīškiausē galam pamatītė, ka jau prasided roudou, ta kap ėm geltonoutė mediu lapā. Pėrmasis nuogeltonou beržos (aple siejės 10 d.), paskom paroudonoun klevs (aple siejės 15 d.), spali jau krint vėsū mediu lapā, vuo spalė pabėnguo jau mažne vėsė augalā palėik ba lapu. Tou čieso jau būn bengosės augtė ė žuolės. Rodeni ėšskrent i pėitus vėsi mėgroujotis paukštē, aple siejės 13 d. ėšleka blezdingas.

Žmuogou rodėnė pradė da i dėdlis darbīmetis. Bengams kastė, skintė ė duoruotė derlios – bolbės, kokorūzā, sokrėnē boruokā, vielībus muorkus, kėtas šaknėnės daržuovės. Soduoruojė̄ derliu žmonis anou kraun i rūsius, skladus, klietės, ka ėšsilaikītom par ciela žeima lėg pavasarė. Tepuogė siejės pradiuo siej žėimkentius – rogius, kvėitius. Par rodeni sava vaisius sėrpėn rodenėnės vuobelis, sorauduonuo šermokšlė, potėna, goduobės ougas. Paprastā seniau žmuonis rodenė pradiuo liuob keltė vestovės, ba tou čiesou pamažie lauka darbū, gausoms jiedė ī.

Rodou ī atēnontės tomsuos ė smertėis čiesos, tūdie žmuonis tam senuobie liuob vėsap rouštėis. Dėdliausė rodenė švėntė Vėsū Švėntū aba Dūšiu dėina ī. Žmuonis vierīj, ka tou čieso, kap naktės palėik ėlgesnė kap dėina, i svieta pagrīžt nabašninku dūšės – vielės, tūdie anas rēk vėsap pagerbtė, pavaišintė. Tūdie par Vėsū Švėntū dėina žmuonis ēn i kapus ė degėn tenās žvakės aba laužus, senuobie da liuob neštė ė jiedė. Rodou paprastā būn liūdesė, gedola, ėlgesė čiesos, ba žmuogos rodeni pamata, kap prabiega da vėini metā, ė kap biega anou patėis gīvenėms. Par tomsės ė darganuotas dėinas žmuonis tonkiau ė tonkiau pasilėik nomūs, tora mažiau darbū ė gal apmīslėtė sava gīvenėma.




#Article 66: Žėdėku Marėjės Pečkauskaitės vėdorėnė muokīkla (153 words)


Žėdėku Marėjės Pečkauskaites vėdorėn mokīkla () īr Mažeikiu rajuonė, Žėdėku miestelie, S. Dariaus ė S. Giriena 14. Muokīkluo muokėnas aple 300 mokiniū. Dėrb 34 pedaguogā. Muokīkla tor sava vieleva, herba i himna.

Mokīkla ėkorta 1865 metās. Api pėrmūsius anuos gīvenėma metus žiniū išlėkė nier. Žėnuoma tik ka 1904 m. muokīkluo bov 4 klases, mokėn muokītuos nė žuode nesuprates lietovėška.

Prasidjiejos karou muokīkla bova uždarīta. 1915 m. Žėdėkūs apsigīven Marija Pečkauskaitė katra ikūr slapt lietovėšk muokīklel. 1918 m. Žėdėkūs atodaruoma legali lietovėška muokīkla. 1929 m. muokīkla suteikts Marėjes Pečkauskaites vards, katras tarībėnes laikas bov atimts.

Žėdėkū vėdorėn muokīkl īr bėngė tokėi žīmos žmuones: R. Grušas (Mažeikiū muzikoas muokīklas dėrektuorios), L. Liukinevičienė (ŠU docėntė), P. Vasiliauskas (Vėlniaus OMNITEL tinkla pruojektavėma vaduovs), S. Vainutis (Lietuvuos Respublikas Krašta Apsauguos ministerėjs ginībėne štaba luogistikas valdīma skīriaus viršininks), V. Kesmėns (VU Ekuoluogėjes instituta vondenū ekuoluogėjes skīriaus viršininks), K. Inta (puolitks, Atkoremuoje Seima narīs).

Šiou meto mokīklā vadovaun Rima Širvinskien.




#Article 67: Skouds (176 words)


Skouds () - īr miests Klaipiedas apskrėtie. 80 km i šiaurė nu Klaipiedas ė 2 km i pėitus nu Latvėjės robežiaus. Miests tor seniūnėjes statosa, tēpuogė īr apīlėnkiū seniūnėjes cėntrs.

Pru Skouda tek Bartova, čė ana īr patvėnkta, diultuo miesta pėitvakariūs telkša Bartuvuos tvėnkėnīs. Vakarėnio pakraštio ein Kretinguos - Priekolės gėlžkėlis. Glabnė miestā bodīnkā sotelktė miesta cėntrė: Švč. Trejībės bažninčė, Skouda muziejos, pašts, koltūras nomā, savėvaldībė, kėik i šiaurė - rajuona cėntrėnė lėguonėnė, īr globuos nomā. I šiaurė nu miesta i Bartova itek Louba, vuo rītėnis miesta pakraštīs ein Loubas kairioujo intako - Pošopio.

Skouds īr pėrmasā miests Lietuvuo katros nosprendė rajuona savėvaldībes puosėdius vestė ne lietoviu, vuo žemaitiu kalba.

Pėrma sīki Skouds pamėnavuots 1253 metās (kāp Scoden, Sckoden) - tumet uns priklausė Ceklė žemē. 1259 m. čė ivīka Lietuvuos ė Livonėjės mūšis - Skouda mūšis. 1572 m. gava miesta teisės, vieliau miesta valdė Sapiegas. 1914 m. nutėists gelžkėlė roužos - Rīga-Klaipieda. 1992 m. gegožės 6 d. Lietovuos Respoblėkas Atkoremuosės Tarības nutarėmo patvėrtėns miesta herbs.

Miesta pavadėnėms kėla nu asmenvardė, da i daba tebesontės pavardies Skouds.




#Article 68: Mažeikiu Pavasarė vėdorėnė muokīkla (138 words)


Mažeikiu Pavasarė vėdorėnė muokīkla () - īr vėdorėnė muokīkla Mažeikiu miestė, Pavasarė (Pavasario) gatvie. Ana īr jauniausė Mažeikiū muokīkla.

Pavasario g. 53, 
Mažeikē, 
ėl.pašts: pavasariovm@takas.lt,
tėl. 8 443 90050, faksos 8 443 90050;

vaikų pamėgti tvenkiniai,
ten nušvinta vaivorykštės spalvos septynios, 
mokykla tai antrieji namai.

kai rankoje draugo ranka, 
čia išmokom gyvent ir taip noris sušukt:

Priedainis: Skris mūsų dienos lyg paukščiai į šviesa,
skambės mokykloj jaunystės daina
Čia mes pražydom ir čia 
sutvirtėsim, 
tad sakom: 

išplauks mūsų dienos Venta.
Jei ne žingsniais, tai bent mintimis čia sugrįšim,
kur jaunystė, kur mūs mokykla.

vaivorykštė švies akyse,
ir palaiminta bus vėl po gandro sparnu 
sužydėjusi mūs mokykla.

Priedainis: Skris mūsų dienos ...

netilps ir širdyse daina, 
išsilies ji per pievą ir baltą beržyną, 
išsilies ir sušildys tave.

vaikų pamėgti tvenkiniai,
ten nušvinta vaivorykštės spalvos septynios, 
mokykla tai antrieji namai.




#Article 69: Šv. Ontana Paduvietė bažninčė (260 words)


Šv. Ontana Paduvietė bažninčė - baruokėnė-klasėcėstėnė Telšiū vīskopėjės katedra, pastatīta 1761-1791 metās (dabartėnis buokšts bėngts 1821 m.). Pri anuos īr ėr Telšiū dekanats. Vėinintelė Lietovuo bažninčė, torontė dvėukštė altuorio. Katedra pastatīta ont aukštiausės Telšiū Insolas kalna. Gerā matuos miesta panuoramuo. Pri anuos stuov bovės bernardėnu vėinoulīns (dabartėnė semėnarėjė (ikorta vīskopa V. Borisevičiaus 1927 m.)) ė vīskopū rūmā (pastatītė 1929 m., palē žīmaus tuo meta arkėtekta V. Dobeneckė briežėnius). Īr šalėp ėšlėkės pastats, katramė seniau bova pėrmuojė Telšiū muokīkla (statīta 1798 m.). Švėntuorio so Katedras aikšyė jung vartā, šaukamė Garbies vartās. Vėsa šėta pastatū kuompleksa žmuonis miegst vadintė Žemaitėjės Vatėkano.

Šalėp bovosės (laikėnuos) bažninčės 1624 m. pastatīts bernardėnu vėinoulīns, katrėi bova pakvėistė fundatuoriaus Telšiū žemės valdītuojė (seniūna) LDK puokanclerė Puovėla Sapiegas ėr anuo patiuos Kuotrīnas. P. Sapiega ton dėrba sekdams kėtū magnatu pavīzdio: J. Chodkevīčė (1609 m. ikordėna bernardėnus Kretinguo) ėr A. Valavīčė (1614 m. ikordėna bernardėnus Tītovienūs). Fundacėjės akta 1624 m. kovo 31 d. patvėrtėna tėkrāsis Telšiū savėninks karalios Žīgėmonts III.

Bernardėnu mūrėnė vėinoulīna (L skvarmas) vėins šmuots pastatīts 1702 m., kėta - 1762 m. Ėš Kretingas parkelta muokīkla, katruos mūrėnis dviaukštis pastats ėškėla 1796 m. (dabā dā stuov).

Par 1830-1831 metu sokelema bažnīčiuo bova švėntėnamas sokėlieliu boriū vielevas.

Bažninčė vielībuojė baruoka ė klasėcėzma stėliaus, stačiakompė plana, vėinabuokštė, so trisėinė apsėdė. Vėdos 3 navu, atskėrtū pėliuorēs, dėngtū skliautās, balkuonā. Meistros Jorgis Mažeika sokūrė septīnis altuorios, vėins ėš anū (didīsis) īr vadėnams Loreta Švč. Panuos Marėjės. Puožemiūs (senuosiuos bažninčės) bova irėngta sodietinga hipuokaustėnė šėldėma sėstema (rasta par kasėniejėmus 1987 m.). Īr kriptas kor palaiduotė vīskopā J. Staugaitis, V. Buorėsevīčė, P. Ramanausks. 




#Article 70: Palonga (139 words)


Palonga () — Lėtuvuos kurortėnis miests pri Baltėjas jūras, 25 km ī šiaure no Klaipiedos, Klaipiedos apskrėtie. Miests tor savo savėvaldībės statosa ė apėm Palonguos, Švėntuoses ė Būtėngės gīveinveites.  Dėrb 3 pašta skīrē (centrėnis LT-00001).

Miesta terėtuorėjuo žmuonės gīvena nū III-I tūkstontmetē prīš mūsū era. Arkeuoluogė Rimutė Rimantienė, katra kasėniejė snuobėne gīvenvėite Švenuojuo, nostatė, ka žmuonės tinās gīvena prīš 5000 metū.

Pėrmuojė lėika Palonguos vards pamėnavuots 1161 m. bėrželė 15 d., kūmet danā ožjiemė Palonguos koršiu pėli ė mėslėnama, ka čėštās bova ėšlėpis Danėjės karalios Valdemars I so karūna.

Lėvuonėjės uordėna ė Korša sosėtarėmė 1253 m. Palonga mėnavuonama, kāp Palange.

XV–XVII o. Palonga bova svarbiausės Lietovuos ousts.

Miests īr ont Baltėjės jūras kronta. Miests gal būt paėikts kelēs nū Šiauliū, Liepuojės ė Klaipiedas šmuotu. Vėik Palonguos uora ousts ėš katron skrend liektovā i  Danėjė, Latvėjė, Nuorvegėjė ė Rosėjė (vasara).




#Article 71: Čarlis Čaplėns (146 words)


Čarlis Čaplėns (Charlie Chaplin aba sir Charles Spencer Chaplin, 1889–1977 m.) bova vėins žėnomiausiu XX omžė aktuoriu ė režėsieriu, kuomedėjėnė žonra atlėkies. Toriejė valkatas (The Tramp) pravardė.

Č. Čaplins gėmė 1889 metū balondė 16 dėina Luonduonė. Anuo vākīstė bova sonkė, tievs bova alkahuolėks, muotīna bova Music Hall artėsts, bet diel dūšės lėguos toriejė nūtrauktė sava karjiera. Vīresniuojė bruolė dieka Čarlis pradiejė vaidintė „The Eight Lancashire Lads“ tropie, 1908 m – „Karn“ tropie, so katra 1912 metās pasiruodė Amerėkuo. 1915 metās ons jau bovs Huolėvoda aktuorios. Sokūrė ė sovaidėna daugībie fėlmū, bet tėktās paskotėnis – „Modern Times“ bova igarsints – vėsė onkstesnė bova bagarsē. Č. Čaplins gava dvė Uoskara statolieli – 1929 m. ė 1972 m.

Aktuorios toriejė pasisekėma terp muoteru ė toriejė net 11 vākū.

Rīšē su JAV valdė bova itėmpti, īpatingā nu II svieta vainas, diel tuo ons pargrīža i Onglėjė, vuo paskom apsigīvena Šveicarėjės miestė Veviejou. Mėrė 1977 metās groudė 25 dėina.




#Article 72: Karen Bliksen (118 words)


Karen Bliksen (1885-1962 m.) - Danėjės rašītuojė, vėina garsiausiu XX omžiaus rašītuoju, ėšgarsiejė, kūmet parašė ruomana Ėš Afrėkas.

Rašītuojė jaunīstie paskelbus kelės apīsakas so vīro 1914 metās ėšvažiava i Kenėjė ė Ngong kalnū papiedie ikūrė kavuos ferma. Ana čė praleida 17 ispūdingiausiu sava gīvenėma metū. K. Bliksen zars ėšsiskīrė su vīro, katras ana ožkrietė sėpėlio, vuo galiausē nabgaliedama ėšlākītė fermas anou pardavė ė grīža i Danėjė. 1934 metās pu ėlguos pertraukas pasiruodė anuos kninga :Septīnės guotėškas sakmės. II pasaulėnės vainas metās parašė ruomana Ongelėškas keršītuos, vuo vėliau daugiausė rašė apīsakas ėš katrū garsiausė - Babetes.

Svieta līgė šluovė rašītuojā atnėšė autobiograpėnė kninga Ėš Afrikas.

Ana kelis sīkius bova nomėniuta ont Nuobelė literatūras premėjė, bet anuos tap ė negava.




#Article 73: Bioluogėjė (121 words)


Biologėjė vuo bioluogėjė īr muokslos aple gīva gamta, anuos diesnius. Graikėškā bios znuočie gīvībė a gīvenėma, a logos - žuodi, savuoka, muoksla. Termėna biologėjė pėrma čiesa pasiūlė Žans-Baptis Lamarks i G. R. Trevirans 1802 metās.

Biologėjė apjem platu akademėniu srėtiū spektra:

Anatomėjė -- astrobiologėjė -- biokemėjė -- bioinformatėka -- biomekanėka -- biofizėka -- bioteknologėjės -- botanėka -- citologėjė -- kriptozoologėjė -- lėgas -- ekoluogėjė -- embijoluogėjė -- entomoluogėjė -- evoliucėjė -- genetėka -- histoluogėjė -- antropoluogėjė -- iktioluogėjė -- imunoluogėj -- pataluogėjė -- epidemioluogėjė -- jūrū bioluogėjė -- mikrobioluogėjė -- molekulėnė bioluogėjė -- mofoluogėjė -- mikoluogėjė -- neuroanatuomėjė -- neurobioluogėjė -- onkologėjė -- uornitologėjė -- paleontuoluogėjė -- parazitologėjė -- pėziologėjė -- struktūrėnė bioluogėjė -- toksikoluogėjė -- viroluogėjė -- ksenobioluogėjė -- zuooluogėjė




#Article 74: Robert Langdon (149 words)


Roberts Lengdons - ėšgalvuots veikies, Harvard ikonografėjes i religėn men profesuorios, Den Braun romanūs Angelā i Demonā, Da Vinč kods i da neišleistam Saliamuon rakts. Pėrmuos dvijuos kninguos R. Lengduons gelbie pasaul nu pražutingu ivikiu.

Abijuos kninguos R. Lengduons (tėksliau pats autuorios) atskleid idomiu faktū apie masuonus i krikščionīb.

Pačiuo pradžiuo R. Lengduons iškvėitams tėrt žiauriuos muokslinink žmogžudīstes i Šveicarėj. Vėliau veiksmos persikel i Vatikan. R. Lengduonou tenk imint daug misliu susijusiu su architektūra i iliuminatas. Anam paded nužudīr profesoriaus duktie muokslinink Viktuorėj Vetra.

Pačiuo pradžiuo R. Lengduons apėntās ėškvėitams tėrt žmogžudīstes tik šī kart i Luvra, Prancuzėjuo, bat ši kart nužodėm aplinkībes labā mistėškas. Kūrėn eiguo Lengdonou tenk biegt nu policėjes i netgi sprokt i Anglėj. R. Lengdonou tenk imint daug mislius susijusiu su Sijuon vienolīno, tamplieriās, men kurėnes. Šiou kninguo mīsles profesoriou paded imint nužudītuoj anūk Sofi Nevė.

Filmė Da Vinč kuods R. Lengdon vaidėn Tuoms Henksos.




#Article 75: 12 kiediū (1971 metu fėlms) (140 words)


Films pasakuo apie pagivēnus neturting žmuog Kisa Vorobjaninov. Films prasided tou ka mėršt anuo oušvien madam Petuchova, katra prieš mirt pasak Kisa ka sav senajam 12 kėdžiū komplėktė katrū pu Spal revoliucėjes tek pardout pasliep deimantus. Anuos prisipažėnėm išgėrd i Tievs Fiodors. Abod leidas ėiškuot tū dėimantū, bet ne karto o atskėrā (konkuroujančias firmas). Vėso pėrmā Kisa atvīkst i sav buvus dvar ėiškuot tū kėdžiū, kor susitink su Ostapo Benderio. Dėdžioujo kombinatuorio, abod karto praded ėiškuot išsvajuotū dėimantū, bet anus vės līd nesekmes. Pasiruod kiedes jau senē išpardavinietas pu vėin, o atrastuosiuos dėimantū nier... Galiausė belėikt vienintel kėdie, draugā anou atrond i nusprėnd nakt pasijimt dėimantus, bet būdams labā skūps Kisa nužod Ostap i vėins išbieg pri sava tort, bet pasiruod ka dėimanta jau senē atrastė o iš anū pastatīts naus pastats. Tep films i pasibaig.

Pagrindinius vaidmėnis filmė vaidėn:




#Article 76: Estėjė (328 words)


Estėjės respoblėka īr šalės Šiaurės rītu Euruopuo. Robežioujas so Baltėjės jūra, Latvėjė ė Rosėjė. Bėndra sausomuos robežiaus ėlgoms - 633 km.

Estėjė jau XII omžiou bova vadėnama estu gentėis apgīvendinta terituorėjė, katron sodarė 8 žemės. Krīžiaus žīgiū Pabaltie pasekuo Estėjė palėka padalėnta. Pietėnė Estėjė iējė i Livonėjės uordėna, vuo šiaurėnė Estėjė lėgė 1346 metu prigolė Danėjā. katra pu estu sokėlėma perdavė anou Teutuonu ordinou. Vieliau Estėjė prėgolė Lėnkėjės-Lietovuos respoblėkā, Rosėjės imperėjē.

Estėjė īr konstėtocėnė demuokratėjė, so vėinu rūmu parlamento renkamo prezidėnto. Prezidėnta 5 metū kadencėjē renk parlamėntėnė 2/3 daugoma. Glabna prezidėnta funkcėjė - mėnėstra pėrmėninka paskīrėms, katron tvėrtėn parlamėnts.

Istatīmu vīkduomuojė valdė sodara premjiermėnėstros ė 14 mėnėstru.

Istatīmu leidamuojė valdė prigol vėinu rūmu parlamėntou, vadėnamam Riigikogo. Anam īr 101 narīs. Parlamėnta narē renkamė ketoriū metu kadencėjē.

Aukštiausis teismos īr vadėnams Riigikohus, katram īr 17 teisieju so parlamėnta ligė gīvuos galvuos skėramo pėrmėninko.

Estėjė īr mėškėnga šalės, mėškā dėng aple 61% šalėis terituorėjes. Klimats - vėdotėnis driegnos. Dėdliausis ežers - Peipos. Ėlgiausė opė - Emajuogis, katruos ėlgoms 218 km. Estėjī prigol tēpuogė kelets šalėp asontiu salū, ėš katrū dėdliausė - Sarema. Aukščiausė vėita - Munamiag kalns (318m.)

Estėjės statistikas doumenėm, 2018 metu sausė 1 dėina Estėjės tautėnė gīvėntuoju sodietės bova:

Šalie gīven nemažā žmuoniū, katrėi tor Rosėjes pėlėitībė.

Estėjuo vėinėntelie terp Baltėjės šaliū gīvėntuoju skaitlios pu ėlga krėtėma dėdie. Estėjė terp Baltėjės šaliū īr patīrosi mažiausi gīvėntuoju somažiejėma, līgėnont so 1989 m.

Estėjės akanuomėka īr pakankamā magtīnga ė geram stuovie. Šalės sogeb pritraukt šmuota investėcėju ėš ožrobežė. Vīkst gera prekība so šiaurės Euruopas šalėm, klest infuormacėniu teknoluogėju sektuorios. Žmuoniu pragīvenėma līgis īr geriausės terp Baltėjės valstībiu. Šalės tor mėnka skuola ožsėiniou. Darba jiega gerā apmuokinta ė kvalėpėkouta. Šalės bova pėrma ėš Baltėjės šaliu, pradiejosė nauduotė eura.

Estėjė īr soskėrstīta i 15 apskrėtiu (maakond), vuo anie – i valdas (vald).

Estėjės apskrėtīs (ožvadėnėmā palē Euruopas vėituovardiu žuodīna):

Religėngu gīventuoju šmuots nier dėdlis. Tonkiausē estā naprigol juokē konfesėjē. Apie 32% gīvėntuojū priskėr savi tam tėkrā konfesėjē.

Daugiausė ėš anū īr evangelikā-liuteruonā.




#Article 77: Baltarosėjė (127 words)


Baltarosėjes Respoblėka (Беларусь) īr žemīnėnė valstībė rītu Euruopuo, terp Lėnkėjes, Okraėnas, Rosėjes, Latvėjes ė Lietuvuos. Da vadėnama Godėjė.

Lėgė pat 1918 metu Baltarusėje priklausė ėvairiuom valstībiem - Kijeva Rosėjā, LDK, Rosėjes imperėjā. 1918 metās Baltarusėjė atkūre nepriklausomībe, bat jau 1919 metās anou okupava TSRS. 1991 metās Baltarusėje ėšėros SSRS palėka nepriklausuomā valstībe ė palėka NVS nare.

Valstībes galva - prezidėnts - Aleksandros Lukašėnka, pėrma lėika i ton puosta ėšrīnkts 1994 metās. 1996 metās lapkristė 24 dėina notėka referendoms, katram bova ėšpliestas prezidėnta gales. Bova pakeista valstībėne vieleva ė himns.

Tautėnė gīventuoju sudietes: gudā, tēp pat īr rosu, lėnku, okrainietiu, lietoviu ė kt.

Baltarusėje bendradarbiaun so dėdlio skaitlio svieta valstībiu, īpatīngā so Rosėje. Santīke so ES īr komplikoutė, bet čiesās gerė.

Godėjė soskėrstīta i 6 regėjuonos (вобласць, voblast'):




#Article 78: Kanada (147 words)


Kanada - valstībė Šiaurės Amerėkuo. Rėbuojas so JAV pėitūs ė vakarūs. Tēp pat so Atlanta vandenīno ritūs, Ramioujo vandenīno vakarūs ė Arktėis vondenīno šiaurie.

Kanada faktėškā valda Jungtėnės Karalīstės karalios, anuo skėrams gubernatuorios ėr ministros pirmininks, katras ėšrenkams renkont Kanadas parlamenta.

Kanada padalėnta i 10 provincėju ė 3 terėtuorėjės. 

Provincėjės (tonkiau gīvenamė regėjuonā pėitūs, katrėi tor daugiau teisiu nego terėtuorėjės):

Terėtuorėjės (retā gīvenamė šiaurėnē regijuonā, katrėi tor mažiau tėisiū nego provincėjes):

Pėrmė̄jē Kanadas gīventuojē bova eskimā (inuitā). 

Kanaduo īr dvė valdiškė kalbė – francūzu ėr onglu. 1969 m. lėipas 7 d. patvėrtėnus valdišku kalbū akta francūzu kalba bova solīgėnta so onglu vėsuom puovīzom, tas padiejė Kanadā palėktė stėprē dvėju kalb9 valstībe.

Francūzu ėr onglu kalbė tor vėiniouda līgė federalėnėm tėismė, parlamėntė ė vėsūs federalėniūs ėnstėtocėjūs.

Kanada prėskėrama pri baguotiausiu Svieta valstībiu. Ta īr liousuos rėnkas akanuomėkas valstībė. Tor dėdli BVP tėnkontė žmougou, aukšta žmuogaus suocēlėnės raiduos indeksa.




#Article 79: Žemaitiu Kalvarėjė (136 words)


Žemaitiu Kalvarėjė () - miestalės Plongės rajuonie, pri kelė Plongė-Seda. 25 km. ī šiaurės rītus nu Plongės. Seniūnėjės cėntros. Pro miestali tek opės Vardova. 

Miestalės īr Žemaitėjes nacionalėniuo parko terituorijuo. Īr boves domininkuonu vienolīns, katramė dabā isikūrės Tėlšiū konėgū semėnarėjės propedeutinis kursos, Šv. Mergeles Marėjes Apsilonkėm bazilika. Opiū santakuo stūks šv. Juona kalns. 

Žemaitiu Kalvarėjuo īr 19 Krīžiaus kelė kalna koplītiu. Ėš tuolėi matuoma Bazėlėka so stebuklėnga Dieva Muotėnas Marėjės pavėikslo. 

Vėdoromžēs gīvenvėitė bova istuorėnie Ceklė žemie (ton kart liob vadīntėis Gardė arba Gardā). Pėrma karta mėnavuojama 1253 m. kalavėjoutiu raštė. 1619 m. ėšbūdavuota kuoplītalė. 1644 m. ėstēgta pėrmuoji muokīkla. Miestalis smarkē nukintiejė nū 1831 ė 1863 m. sokėlėmū. Terpokarie liuob veiktė vėinouliu marijuonu vėinoulīns.

Kuožnās metās Žemaitiu Kalvarėjuo zars dvė nedielės vīkst Dėdlėjē Žemaitiū Kalvarėjes atlaidā, katrėi sotrauk tūkstontios pėlėgrėmo nū Lietovuos ė ožrobežė valstībiū.




#Article 80: Šv. Panuos Marėjės Apsėlonkėma bazėlėka (168 words)


Žemaitiu Kalvarėjės Švt. Panuos Marėjės Apsėlonkėma mažuoję bazėlėka īr Telšiū vīskopėjuo, Plongės dekanatė. 

Stuov Plongės rajuona šiaurie, Žemaitiu Kalvarėjės miestelie. Kalviu g. 8, Vardovuos kairiajam krontė. Tinkouta mūram pastatīta 1822 metās, perēnamū ėš baruoka i klasėcėzma skvarmu. 

Bazėlėkuo īr dīvėno laikuoms Švt. Panuos Marėjės abruozdielis.

Žemaitiu Kalvarėjė (lėg XVII o. vėdore vadinta Gardās) 1421-1842 m. bova Žemaitiu vīskopa valda. Lėgė 1593 m. pastatīta bažninčė. Pradiuo nūlatėnė konėga netorie. Vīskops Mėrkėlis Gėidrātis pastatė nomus ė ikordėna konėga. 1636 m. mėnavuojama Gardū parapėjė. 1636 m. vīskops Jorgis Tiškevėčios kėtuo vėituo pastatė naujė bažninčė, pakvėitė vėinoulius duomėninkuonus.

Žemaitiu Kalvarėjuo gīvena pėrmuoėes lietoviu maldakningės kūries, konėgs Jurgis Kasakauskis (aplė 1650-1722), lietoviu raštėjės darboutuos, konėgs Rapuols Jasėkevėčios (1801-1879).

Bažninčė īr pagrėndėnis Plongės rajuona miestalė Žemaitiu Kalvarėjės arkitektūrėnis uobjekts. Ana garsė tou, ka tėn kuožnās metās notīnk vėins dėdliausiu Lietovuo katalėkėškū rėngėniu - Dėdlėjē Žemaitiu Kalvarėjės atlaidā.

Bažninčė īr pereinamū ėš baruoka i klasėcėzma skvarmu, so 2 neobaruokėnēs buokštās, bazėlėkėnė, statēkompė plana, so trisėinė apsėdė. Vėdos 3 navū, atskėrtū 3 piliuorēs. Īr 9 altuorē.




#Article 81: Atienā (101 words)


Atienā () - Graikėjes suostėnė i dėdliausis miests. Atienū vards kėles iš graikū dėives Atienes. Atienūs gėmė pėrmuoj demokratėj, Olimpėnes žaidīnes i filosofėj. Dabā Atienus gīven 770 tūkst. gīventuojū, so priemėstēes - apie 4 mln.

Miests ėšsėdiestės ont dėdžiausiuo Atikas ligumuo so Ilysos ė Kephisos upiem. ėš trijū pusiu miest sop kalnū grondėnes. Ėš ketvėrtuos poses prieš miest atsiver jūra, Saron īlanka.

Atienā īr seniausis miests Europuo, sava istuorėjė skaitontės dar nu neolita, prīš 7500 metū nu šėndėin. 1896 ė 2004 metās Atienūs notėka šiolaikėnes uolėmpėnes žaidīnes.

Atienūs vīka pėrmuoses muodernes uolėmpėnės žaidīnės 1896 m. ė 2004 m. vasaras uolėmpėnės žaidīnės.




#Article 82: Italėjė (1136 words)


Italėjė vuo Italėjės Respoblėka īr valstībė Pėitū Euruopuo. Italėjė apjem bata skvarmas posėsali ė dvė dėdlės salas Vėdoržemė jūruo: Sardėnėjė ė Sėcėlėjė, a tēpuogė daug mažėsniū (žīmesnės Elbas, Kaprė salas). Šiaurie šalės remas i Alpiu kalnus, kor tor robežio so Prancūzėjė, Šveicarėjė, Austrėjė ė Sluovienėjė. Italėjes terėtuorėjuo tēpuogė īr ė dvė liousas valstībės: San Marėns ė Vatikans.

Italėjė īr garsė sava vėrtovė, maduom ė dėzaino, drabožiu pramuonė, arkitektūra, meno, mozėka ė kāp poikė vėita torėzmou. Italėjė priklausa labiausē ėšsėvīstiusiu svieta pramuonėniu valstībiu gropē G8.

Italėjės istuorėjė musintas īr svarbiausė vėsū vagol Vėdoramže jūr ėšsidiestiusiū šaliū koltūrėnem ė socialėnem vistimous. Pu dėdžiuoses Graikėjes, etruskū cėvėlėzacėjes ė ipatinga Ruomas imperėjes, katra dominava ton pasaule posie kelės šimtmetiū , ateje vėdoramžiū humanizmos ė Renesansos, toleu formaves Euruopas filosofėjė ė mens. Ruomas mieste īr bene patīs ispudingiausė baruoka paminklā.

XVI o. dėdlioujė Italėjes dalie isitvėrtėna ėspanā, o pu 1701-1714 m. Austrėjes Habsborgā.

Nu XVIII o. pabėnguos Italėjuo prasidiejė judiejiems už natiuonalėne ėlėšsivadavėm ė terituorėne susiskaidīma likvėdavėm (Risordžimento). XVIII o. pabėnguo – 1814 m. Italėjė bova Napoleuona Prancūzėjes valdiuo. 1814-15 m. Vienas kongresos Italijuo atkūrė feodalėnes-absoliutines monarchėjes. Kuovā ož Italėjes suvienėjėm vadovava karbonarā, „Jaunuoji Italėjė“ ė kėtas organizacėjes.

Benita Musolėnė fašėstėnė dėktatūra (1922-1943) užguob Etijuopėjė (1935-1936) ė Albanėjė (1939). Sodariosė karėn sąjung su Vokietėjė ė Japuonėjė, 1940 m. Italėjė istuoj i Untruj pasaulin' kār ė anū pralaimiej. 1945 m. pasipriešėnėma judiejėma ė onglū bei amerikietiū pajėgū Italėjė bova išlaisvinta. 1946 m. referendums dėl monarchėjes pasibaig Italėjes respublikas paskelbėmo ė naujuos konstitucėjes prijėmėmo. 1948 m. sause 1 d. Karalėškuoses šeimuos narē bova išsiūstė i trėmti dėl anū rišiū su fašistėnio rėžėmo, ė grīžt i šal' anims leista tikta 2002 m.

Pu Untruoje pasaulėne kara puolitinie arenuo dominavakrikščiuoniū demokratų partėjė, katra 1945-1981 ir 1987-1992 m. formava viriausībes. Didėlis korupcėjes augėms vėsūs valdžiuos sluoksniūs privėd pri rinkėmū sistemas pakeitėma. 1993 rugpjūte 4 d. prijimts naus parlamėnta rinkėmū istatīms.

Italėjė bova tarp NATO ė Europuos Sajunguos isteigusiū valstībiū, 1999 m. isīved eura.
lopai aha aha aha aha

Valstībės fuorma - demuokratėnė respoblėka su dvėjū paluociu parlamėnto (Parlamento), renkamo 5 metam.

Prezidėnts īr renkams 7 metams ėr īr valstībes vaduovs. Anū renk parlamėnts bėndramė puosėdie su nedėdėlio skaitlio regijuonū atstuovū. Prezidėnts skėr premjiera, katras siūla kėtus mėnėstrus (formalē ivardėnamė prezidėnta). Mėnėstrū tarība (daugiausē, bet nebutėna susidedūntė ėš parlamėnta nariū) tor torietė pasitėkiejėma (Fiducia) abijūs parlamėnta paluociūs.

Parlamėnta paluocē renkamė vėsuotiniūs ė tėsiuoginiūs rinkėmūs mėšrė mažoritarėnė i proporcėnė sistemo. Vagol 1993 m. prijimtus istatėmus, Italėjė tor vėinmandates apīgardas 75% vėitū parlamėntė. Lėkusius 25% ožjėm proporcėnė sistemo išrinktė depotatā. Atstuovū paluocē tor 630 nariū. Šalėp 315 renkamū nariū. Senatou prėklausa bovė prezidėntā ėr kai korėj kėtė asmenīs, paskėrtė iki givuos galvuos pagal speceles konstitucėnes nuostatas. Abejė paluocē renkamė 5 metams, bėt gal būtė paleistė onksčiau laika. Istatimū pruojėktā gal kėltė ėš abijū paluociu ėr tor būtė prijimtė daugumuos abijūs paluociūs. 

Italėjes teisėnė sistema remas Ruomas teisė, modifikouta Napoleona kodeksa i vėlesniū statutu. Konstitucinis cūds(Corte Costituzionale) sokorts pu II Pasaulėne kara.

Italėjė dalėnama i 20 regijuonū (5 iš anū ipatingėjē), 110 provincėjes ė 8092 komunas (bendruomenes).
Regijuonā (ipatingėje pažimietė žvaigždele):

Italėjės pagrinds īr ėlgs, i aulin bat panašos Apneninū posiasalis, katras išsīkėš i Vėdoržeme jūr, kor karto su Sardinėjės ė Sicilėjes saluom atskėr Vėdoržeme jūras dalis: Ligūrėjes jūr, Juonėjes jūr ė Adrėjės jūr. Jūras pakrantes ilgis sudara 7600 km. Italėjė priskėrama Pėitū Euruopā.

Šalėis ilgis iš šiaures i pėitūs sudara aple 1140 km. Italėjė daugiause īr kalnū šales. Apeninū kalnā (aukščiausis tašks - Korna vėršukaln' 2914 m.) sudar posiasale pagrind, einunt i šiaures vakarūs iki susijungėma su Alpiem, kalnagobrio, katras „uždara Italėj iš šiaures. Čė īr Auostas, Fiemes ė Gardenas tarpukalniū slienē ė dėdėlė aliuvėnė līgoma, vadėnama Po-Venecėjes līgomo, per katro tek Po opė i anuos pagrėndėnē intakā iš Alpiū, Apeninū ė Dolomitū.

Aukščiausia šalėis vėršukalnė īr Monblans (Monte Bianco) unt sėinas su Prancūzėjė (4810 m. vėrš jūras līge), nuors Italėjė dažniau siejama su sava garsiauses ognėkalnes: šiou meto mėigtontio Vezuvėjo ė baise aktīve Etna, tep pat žīmos īr Stuombole ognėkalnis.

Ėlgiauses opes (km):

Dėdliausė ežerā (km²):

Bėndra Italėjės sausumuos sėina sudara 1932,2 km. Italėjė rėbuojas su Prancūzėjė (488 km.), Šveicarėjė (740 km), Austrėjė (430 km) i Slovienėjė (232 km). Italėjės terituorėjė vėdou tep pat rėbuojas su San Marino (39 km) ė Vatikano (3,2 km).

Klimats - Vėdoržeme jūras (mediteraninis), Sicilijuo - subtruopinis. Vėdotėnė sause temperatūra nu 0 iki 12 °C, lėipas 20-28 °C, krėtolē daugeusē žeim (600-1000 mm per metus, kalnūs vėituom vėrš 3000 mm).

Naudinguoses iškasenas: lauk špatā, marmors, pemza, pocuolans, akmens droska. Pagal energetikas ė rudū išteklius tarp OECD šaliū biednesnė tikta japuonėjė.

Užterštoms: Milanė iregistrouts vėins aukščiausiū sieruos dioksida kiekiū pasaulie; Po opė kuožn met „išmet i jūr aple 250 t. arsena.

Augalėjė - tipėškė plačialapē ė spėgliuočiū mėškā prieškalnies. Labiausē paplėtė medē: oužols, boks, kaštuons, europinis maumedis, italėškasis kiparisos, italėškuoji pošes (pinėjė).

Givonėjė: žvierė, gemžė, strina.

Aukščiausia užtvanka: Vajontas 265 m.

Ėlgiausis geležinkėlė tunelis: Simpluons 19,8 km (jung Šveicarėj su Italėjė).

Italėjė tor diversout pramonėn ekonuomėk su panašė bėndro apimtīm ė skaitliounont vėinam giventojou kāp ė Prancūzėjuo i Dėdliuojė Brėtanėjuo. Italėjes kapitalistėnė akkanuomėka išlėikt pasidalėnus i Šiaurė, dominoujam prėvataus sektoriaus, i mažiau išvīstītūs žemes ūkio besiremūnčius Pėitūs so 20% badarbīstes.

Pagrėndėnes pramuones šakas: mėšinū ėšdėrbėms, metalurgėjė, kemėjes ė naptas kemėjes pramuonė, lėngvuoji ė maista pramuonė. Italėjė īr vėina stombiausiū mašinū, dvėratiū i mopiedū, traktuoriū, skalbėma mašėnū ė šaldituvū, radėjelektuorėnkas, pramuones irangas, plieniniū vamzdžiū, plastmasiū ė dėrbtėne pluošta, mašinū padungū, i tep pat gatavū rūbū i odėnes avalīnes, makaruonū, sūre, alīvū aliejaus, vīna (pėrma vėita pasaulie pagal eksport), vaisiū ė pomėduorū konservū gaminttuojū ė eksportoutūjū pasaulie.

Italėjė īr ketvėrta valstībė Europuo pagal gīventuojū skaičio, anuo ganietėna didėlis gīventuojū tankis, nuors gīventuojā pasiskėrstė netolīgē.

Vėinamė kvadratėnem kiluometrė vėdotėnėška gīven 190 žmoniū, bet kai kuriūs regijuonūs pu kelis kartus daugiau. Žīmē mažėsnis gīventuojū tankoms pijtinie dalie (Bazilikatuo vos 66 gīv./km². Rečiausē apgīvendints īr Auostas slienis - 36. Dėdžiausiuos saluos - Sicilijuo ė Sardinijuo atitinkama 198gīv./km² ė 63gīv./km².

Nu aštoundešimtūjū XX a. metū padidieje imigracijėjė iš Albanėjes, šiaures Afrikas šaliū, daugiausia ėiškont darba. Šalie gīven aple 1,2 mln. užsėniečiū.

Gīventuojā rokounas ivaires italū kalbuos dialektas i mažumū kalbuom. Šalėp italū kalbuos atskėrūs regijuonūs oficialiuom laikuomas i vokietiū, prancūzū, ladinū ė slovienū kalbas. Be tuo da kelės mažumū kalbas tor speciali statos: albanū, kataluonū, kroatū, provansalū, oksitanū ė sardū.

Italijuo īr ėšlėkė nemažā senū žimiū pastatū Romuo: Koliziejos, Ruomas foroms, Penteuons, Angela pėles, Šv. Petra bazilika, Šv. Muorkaus bazilika (Venecėjė), Monreales katedra (Sicilėjė). Antikinis miests „Pompiejė atkats i lonkoms turistū.

Italėjė tēpuogi īr ižimi sava dailininkas, arkitektas, kompozitores ė rašītuojes.

Italėjes valstībėnes švėntės:

Italijuo populiariausia spuorta šaka īr futbuols. Nacionalėnė Italėjes komanda īr daugkartėn pasaule ė Euruopas čempijuonė. 2006 m. ketvėrt kart ėškovuoj pasaule čempijuonū tėtulus. Italėjes futbuola komandas taipuogi īr vėinas stėpriausiū ė turtingiausiū pasaulie. Italėjes komanda AC Milan 2007 m. laimiej UEFA Čempijuonū līg.

Be futbuola Italijuo populiarios īr ė krepšinis, regbis, dvėratiū spuorts, Formoles 1 lenktīnes. 




#Article 83: Ispanėjė (143 words)


Ispanėjės Karalīstė - valstībė Euruopas pėitvakariūs, Pirienu posēsalie. Tor robežio so Portugalėjė vakarūs, Prancūzėjė ėr Andora šiaurie, so Gibraltaro pėitūs.

Ispanėjė - kuonstėtocėnė muonarkėjė, valdė šalie dalėnas karalios, dvėjū rūmu Parlamėnts ė Nacėnalėnis sosėrinkėms. Šalėis vīkduomuojė valdė sodara Mėnėstru Tarība, katron vald Viriausībės prezėdėnts (tapatėnams Mėnėstrou pirmininkou), katruo kandėdatūra pasiūlius Karaliou ėšrenk Nacėnalinis sosėrėnkėms.

Ispanėjė sokīrstīta i 50 pruovincėju, katras sodalintas i 17 autonuomėniu kuolektīvu ė 2 autonuomėnius miestus.
   
Savėvaldūs kuolektīvā (comunidades autónomas):

Be tuo, īr do autonuomėnio miesto:

Ispanėjė ožjem šešis septintadalius Iberėjės posēsalė. Pakrontės ėlgoms - 4964 km. Aukštausė vėita: Teidės kalns Kanaru salūs (3718 m), vuo žemīnė - Mulasėns (3478 m). Ėlgiausės opės - Tachos (Ispanėjuo 727 km, bendros ėlgoms 1007 km) ėr Ebros (928 km).

Tonkiausē Ispanėjuo rokounamas ispanėškā. Be anuos vairiūs šalėis kraštūs rokounamas ė kėtuom kalbuom, platiausē vartuojamas kataluonu, basku ė galėsu kalbas. Daugoms ispanu īr katalėkā.




#Article 84: Afrėka (111 words)


Afrėka - ontros palē dīdė (pu Azėjės) ė palē gīvėntuoju skaitliu žemīns, esontis terp Atlanta ėr Indėjės ondenīnu. Ožem 29,2 mln. km², so saluom - 30 244 050 km², Afrėkas žemīns sodara 20,3% svieta sausomuos ėr anamė gīven septėntadalis Žemės gīvėntuoju (800 milijuonu žmuoniū). Žemīna ėlgoms - aple 8000 km šiaurės - pėitū krīptėm ėr aple 7500 km vakarū - rītū.

Afrėkas pavadėnėms kėla nu Afridi gentėis, katra givena šiaurės Afrėkuo pri Kartagėnas. Ruomienā Afrėka vadėna tik vėina ėš pruovincėju nūdėinas šiaurės Afrėkuo.

Kartās sakuoma īr, ka Afrėka nie atskėrs žemīns, bet karto so Eurazėjė sodara vėina Eurafrėkas žemīna.

Puolitėškā žemīns organėzouts i Afrėkas Sājonga, katrā prigol mažne vėsas Afrėkas šalis.




#Article 85: Azėjė (300 words)


Azėjė īr dėdliausė svieta dalis (~30% vėsa sausomuos pluota), čė given aple 60% svieta gīventuoju. So Euruopa sodara Eurazėjės žemīna. Rubežios tarp Azėjės ėr Afrėkas bē Azėjės ėr Euruopas žemīnu nie tėkslē apibriežams. Nu Šiaurės Amerėkas Azėjė skėr Beringa sāsiauris.

Gīventuoju skaitlios – 3657 mln.;

Aukštiausės kalns – Džuomuolongma – 8850 m;

Žemiausė vėita – Negīvuojė jūra – minus 400 m;

Ėlgiausė opė – Jangdzė – 6300 km;

Dėdliausės ežers – Kaspėjė – 371 000 kvadratiniu km;

Dėdliausė valstībė – Rosėjė – 17,06 mln. kvadratėniu km;

Dėdliausės miests – Tuokėjs – 19,21 mln. gīventuoju.

Pluots 44,3 mln. km². Tuolėmiausė Azėjės sausomuos taškā īr: šiaurie – Čelioskėna kīšolis (77°43' š. pl.), pėitūs – Piajė kīšolis (1°16' š. pl.), rītūs – Dežniuova kīšolis (169°40' v. ilg.), vakarūs - Baba kīšolis (26° r. ilg.). Neskaitont Malaju salīna, ciela Azėjė īr šiaurėnie hemėsperuo.

Azėjė ėš trėjū posiu apsopta ondėnīnu - šiaurie Arktėis, rītūs – Ramosis, pėitūs – Indėjės ondėnīns, pėitvakariūs – Atlonta ondėnīna jūras (Vėdoržemė, Egiejė, Marmora, Joudojė ė Azuova). 92 km pluote Beringa sāsiauris skėr Azėjė nu Amerėkas. Sueco sāsmauka jong Azėjė so Afrėka (robežios tėrp anū ein Soeca kanalo). Vakarūs Azėjė tor robežio su Euruopa, so katra sodara Eurazėjės žemīna. Sotartėnės robežios terp Azėjės ir Euruopas ēn Urala kalnū rītėnie papiedie, Embas opė ė Komas-Manīčo idoba, šiaurėnio Kaukaza kalnū pakraštio (Kaukazos priskėrams Azėjē). Pėitrītiūs Malaju salīns Azėjė atskėr nu Australėjės.

Azėjės krontū ėlgoms - ~70 600 km. Api 8 mln. km² Azėjės pluota tenk posiasaliams ė 2 mln. km² – saluoms. Platiausiuo vėituo (ėš šiaurės rītū i pėitrītios) Azėjė īr 11 000 km pluote.

Dėdliausė posiasalē: Jamala, Taimīra, Čiokčiu, Kamčiatkas, Kuoriejės, Indėkėnėjės ė Malakas, Indėstana, Arabėjės, Mažuosės Azėjės.

Dėdliausės salas ė salīnā: 

Ėlgiausės opės:

Dėdliausė ežerā: Kaspėjės jūra, Arala jūra, Baikals, Balchašos, Isīk Kolės, Urmėjė, Vans, Smertėis jūra, Tuonlesaps, Duongtėngs, Chanka, Chubsogols.




#Article 86: Leckava (110 words)


Leckava - miestielis Mažeikiū rajuonė, Lietuvuos-Latvėjes parobėžī 10 km i vakarūs nū Mažeikiu. Īr pradėnė muokīkla (Mažeikiū Senamiestė pagrėndėnes muokīklas filials), bibliuoteka, medėcinas punkts, Šv. Laurīna bažninčė.

Leckava pėrm karta ivardinta miestelio 1658 m. Pėrmuojė katalėkū bažninčė pastatīta 1630 m., 1622 m. pastatīta evangeliku-refuormatū bažninčė. Katalėkus globuoj žemaitiū seniūns Liackis. Vėitas gīventuojā bažninče i vėituove vadėna anuo vardo. 1644 m. bažninčė sudėgė. Dvarininks pastatė kėta dėdesne, no i ta 1783 m. sudėgė. 1785 m. Aduoms Gurskis pastat nauja bažninče, no per II svieta vaina bažninčė bova sudeginta. Puo vainuos parapijietem ėlga nebova leista statītė bažnīčes senuojė vėituo, dėltuo 1955 m. bov pastatīta laikėna bažnīčė. 1958 m. bažnīčė pastatīta senuojie vėituo.




#Article 87: Darbienā (107 words)


Darbienā (lt: Darbėnai) - miestālis Kretingas rajuonė, 16 km i šiaurė nu rajuona cėntra - Kretingas. Seniunėjės cėntros. Ožvadints palē Darbuos opālė, tekontė pār Darbienus. Kėts miestele opālis īr Tėnžė. Īr pašts, daržielis, bibliuoteka, vėdorėnė muokīkla, ambolatuorėjė, vaistėnė, policijas nuovada, kultūras nomā, gėrėnėnkėjė, Šv. apaštalū Petra ė Paulė bažninčė, akmenskaldas imuonė, degalėnė. Šalėp miestālē statuomas vieja jiegainės.

Darbienā mėnamė nuo 1591 metu. Mėslėjama, ka kaims ikorts 1566 metās per Valaku refuorma, kadangi S. Daukants mėslėj, ka 1550 m. Darbienū vėituo da buvus Palunguos gėre. Aplė 1620 m. pastatīta pėrmuoji koplīčia. Nu 1730 m. Darbienā vadėnamė mėstelio.

Mėstielis pavadints vagol Darbuos upieli, šalėp katruo ėsėkūrė, pridedont priesag -ienā.




#Article 88: Kaliedas (128 words)


Kaliedos (vuo Švėntos Kaliedos) - Jiezaus Krėstaus gėmėma švėntė. Kaliedos švėntamos groudė 25 dėinā. Šiolaikėniam pasaulie Kaliedos patāpo ekonomėškā itėn svarbė švėntė, susieta so duovėnū pėrkėmu ė anū dovanuojėmo, Kaliedū Sėneliu ė pnš. So Kaliedom sosėjosios ė ėvairės vietėnės be regionėnės tradėcėjos, katros geruoka skėrās nepaisont dėdelio amerekietėškū ė britėškū Kaliedū tradėcėjū ėšpopiuliarėnėmo literatūruo, televizijuo ė kėtuos žėniasklaidas priemonies.

Krėstaus gėmėma istuorėjė daugiausē remas Mata ė Loka evangelijuom. Palē tas evangelėjės Krėsto pagīmdė mergelė Marėjė Betliejou, kor ana su sava vīro Jūzapo bova laikėnā apsistuojė. Pasekiejū mėslėjėmo, Krėstaus gėmėms – išsipėldžioses judaizao pranašīstės aplė mesėjo (pranaš). Onkstīvė̄jē krikščionīs švėsdava vėlesn' Trijū Karaliū dėin, vuo gėmėma data pradieta nustatinietė tiktā pu keliū šimtmėtiū. Dabā laikuoma, ka Jiezos gėmė gruodė 25 dėin, nuors dėl tiksliuos gėmėma datuos nier vieningas mėsles.




#Article 89: Vašingtons (141 words)


Vašingtons (oficēlē - Kolumbėjės apīgarda; onglėškā: Washington, District of Columbia) - JAV suostėnė, miests šalėis rītūs, pri Atlanta ondėnīna. Nuors patem miestė tegīven apie 650 000 gīventuojū, metropolitėnem Vašingtona-Baltimorės regijuonė gīven apie 7,6 mln žmuoniū. 

Vašingtonė īr tarptautėnis uora ousts Friendship. Daugoms gīvėntuojū dėrb valstībės tarnībuo, paslaugū sferuo, prekības ė fėnansū srėties. Ėšvīstīta jiedė, poligrafėjes, vainas pramuonė. Īr metropolitens. Miestė tēpuogė īr nacionalėnė muokslu akademėjė, JAV kongresa bibliuoteka, universitetā.

Miestė īr balts 169 m. aukštė Dž. Vašingtona obelisks, pastatīts 1848-1884 m. ėr atidėngts 1888 m. spalė 9 d., lėgė Eifelė buokšta ėšbūdavuonėma bova aukštiausės bodīnkos svietė. Kongresa rūmu bodīnkos - Kapitolėjos (1793-1865 m.), prezidėnta rezidencėjė - Baltė̄je rūmā (1792-1829 m.). Tēpuogė īr JAV nacionalėnis moziejos, orlaivīstės ėr aeronautikas moziejē, mena galerėjė, dailies galerėjės.

Miests ikorts 1791 m. ėr ožvadints pėrmuojė JAV prezidėnta Džordža Vašingtona garbē. JAV suostėnė - nū 1800 metu.




#Article 90: Bagdads (152 words)


Bagdads (arabėškā: بغداد = Baghdād) - Ėraka suostėnė ė dėdliausis miests. 5,67 mln. gīventuojū. Uns īr uostamiestis, išsidiestes vakarėniamė Tigra opes krantė, Bagdads īr vėins seniausiū Artėmūjū Ritū miestū. Vėinuos kartuos laikuotarpie miests tap pagrėndėnio muoksla ė prekības cėntro. Īr tarptautinis uor uosts. Išvīstīta naftuos i lėngvuoji pramuones. Īr kelė universitetā.

Miestė īr Zubaidas mauzoliejos (XIII a. pradžia), Dustunsirėjes mendresė (XIII a.), Bab Al astane vartā (XIII a.), Musos Al kadmėna mauzoliejos (XVI a.; da vadėnams auksėnė mečetė), Iraka muziejos ė kėtė.

Bagdad 762 m. ikūr' Abasidū dėnastėjes ontrasis kalėfs Al Manusra kapAbasidū suotėn. IX-X a. miests bova pagrindinis Artėmūjū Ritū ekonuomikas ė koltūras cėntros. Nu XVII a. iki 1917 m. prėklausė Osmanū imperėje, vėliau anū užjiem britū kariuomen'. 1920-1921 m. bova britū mandatėnes terituorėjes administracinis cėntros. 1921-1958 m. Irak karalīstes, o nu 1958 m. Irak Respublikas suostėnė. 

Miest pavadėnėms persėška reišk diev douts, diev duovėna (bagh - dievs, dad - douts).




#Article 91: Briuselis (119 words)


Brioselis (, flam.: Brussel) - Belgėjės suostėnė, tēp pat laikuoma ė Europas Sajunguos suostėne, kadongė čė īr dvė ėš trėjū svarbiausiū ES ėnstėtocėju. Īr NATO būstėnė. 1,02 mln gīventuoju. Miests īr Brabant pruovincėjės suostėnė. Svarbos uosts, daug kanalū. Īr tarptautinis Zaventem uor uosts. Išvīstīta mašinū gamības, chemėjes, lėngvuoj, puolėgrapėjės pramuones. Amatininkā nu sen čė gamėn pruoduktus, kėlėmus, juvelīrinius dirbinius. Īr metropolitens.

Miestė īr kelė universietā. Dailes i men akademėjė, Lui Pastar instituts. Karalėškasis dailes menū muziejos, dailes i istuorėjes muziejos, Menjė muziejos i kėtė. Gotikėnė ruotušė (XV a.), katedra (XIII-XV a.). 

Vėdoromžēs Brioselis bova Brabant hercuogū rezidencėjė. 1830 m. susiformavos Velgėje tap anuo suostėne. Pu II svieta vaina tapa laikėna besėkorontiu tarptautėniu struktūrū būstėne, bet palaipsniou tapa nuolatėne suostėne.




#Article 92: Douna (121 words)


Douna (Dona - vakarū žemaitiu tarmie, Dūna - rītiū žemaitiu tarmie) ī miltėnis jiedis, kepams ėš kvėitiū rogiū ėr kėtū javū mėltu. Vėins ėš svarbiausiu jiediu svietė.

Douna ī glabos jiedis žmuogaus mėtībuo. Vėdotėnėškā svietė kuožnos žmuogos par dėina sojied aple 150–500 g. dounas (Lietovuo ~300 g). Douna ī dėdlē glabnos jiedis.

Lietovuo daugomuo keps rogėnė douna. Anā ėš rogiū mėltu ožraugs rauga, katra laikīs par nakti. Paskom minkītovie somaiša rauga, mėltus, sokru (medu), ondeni, ded kvīnu, tropotoka droskas. Ėšminkīta tešla palėikt pastovietė šėltā kelės adīnas vuo paskom kep pečiou arti adīnas.

Douna jied so svėisto, sūrio, rokīta mēsa, so ana ožkond zopės.

Svietė jiedamas ė kėtuokės dounas – mėilėnės, nakildintas. Bėndrā – douna ī vėsa jiedė, derliaus, skalsuos, pėlnatvės znuoks, muotīnas Žemės vāsios.




#Article 93: Airėjė (131 words)


Airėjė (airėškā Éire) - valstībė Vakarū Euruopuo, katruos suostėnė īr Doblėns. Airėjė īr muodernėška, baguota akanuomėška valstībė, torėnti ėlga istuorėjė, pagrėndėnė viera valstībie īr Ruomas katalėku.

Pėrmė Airėjės gīventuojē atsėrada akmens omžiou. Aple 300 m. pr. m. e., parēnamuo gadīnie terp bruonzas ė gelžėis omžiu saluo atsėrada kelptā. Ruomas imperėjės gadīnie sala liōb vadīnt Hibernia. Ruomienā saluos nabova ožvaldė, čė sosėfuormava keles karalėjės. V o. pradiuo Airėjė, par brėtu vergos, pasiėkė krėštuonībė. Airėjė, kāp dabartėnė valstībė, sosėskvarmava XX omžious pėrmuo posie.

Palē 1937 m. kuonstėtocėjė Airėjė īr parlamentėnė respoblėka. Auštiausė valdė prėgol parlamėntou (air. k. - Oireachtas).

Ėlga čiesa Airėjė liōb būt dėdlē biedns krašts, bat anuos akuonuomėka grēta auga XX o. pabėnguo ė palėka vėina ėš baguotiausiu kraštū svietė, bat aple 2008 m. Airėjė labā nokentė̄jė nū Svieta akuonuomėnės krėzės. 




#Article 94: Budėzmos (172 words)


Budėzms - svieta līgė viera, katra atsėrada šiaurės Indėjuo I tūkstontmetė pr. m. e. vėdorie, paskiau ėšplėta Pėitrītiu ė Cėntrėnie Azėjuo, dā Tuolėmūsiūs Rītūs. Budėzma pradėninko laikuoms Sidharta Gautama (apė 560-480 m. pr. m. e.), gava Budas (Buddha sanskrėta kalbuo rēšk pabodės, praregiejės, nušvėtės) vardo. Ons - istuorėnis (palē kai katrus šaltėnius - posiau legėndęnis) indu princos, valna valė ėšsėžadiejės karalėšku paluociu prabonguos.

Budas muokslos pruopagoun žmuogaus tuobuliejėma ė muoka, ka žmuogus pats kor sava lėkėma. Budėstėnis mėslėjėms neprėpažīst vėina prietelė garbėnėma - žmuogaus aba Dieva. Budėzma esmie - tikiejėms, ka atbustė ar nušvėstė gal bet katros žmuogos, katros vis besekartounontiu isėkūnėjėmo (Samsara) tekmie vaduovausas Budas pavīzdio ėrgė muokėmo ė remsas sava asmeneniem pastonguom. Budėstu tėkslos - atbostė patiam ė padietė ėšsėgelbietė ėš skausmengu atgėmėmu visīms kitīms padarams; galotėnis atbodėma (nušvėtėma) tėkslos - nėrvana.

Indėškasis budėzmos zars ėšninka, vėn kelės vėitas Nepalė. Svietė gīvėn 520 mln. budėstu.

Trīs pamatėnės dabartėniu dėinū budėzma aštakas Vadžrajana, Theravada ė Mahajana īr. Kėtė muokslėninkā anas klasėfėkoun bėškioka kėtēp.

Budėzmos tor trės svarbius ėšlėkosius švėntraštios skėrtėnguos ruokonduos:




#Article 95: Lėnkėjė (127 words)


Lėnkėjės Respoblėka () - valstībė cėntrėnie Euruopuo, katruos suostėnė īr Varšova. Lėnkėjė īr muodernėška, magtīnga akuonuomėškā valstībė, torontė ėlga istuorėjė. Glabna viera valstībie īr Ruomas katalėku, ofėcēlē ana nu valstībės palėkosė atskėrta īr. Mažne 88 procentā lėnku prigol Ruomas katalėku bažnīčē.

Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradė X omžios laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ė Lietovuos, vuo krūvuo ė tepuogė Žemaitėjės istuorėjė dėdlē sosėjosė.

Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo 1997 m. prijėmta kuonstėtocėjė. Šalėis vaduovs īr prezidėnts. Ans renkams vėsoutėniu balsavėmu. Kadencėjė tronk 5 metos. Prezidėnta mandats gal būtė vėina lėika atnaujėnts.

Lėnkėjė soriedīta ėš 16 vaivadėju (, vns. ; skliaustūs parašītas suostėnės):

Lėnkėjė īr centrėnės Euruopas valstībė. Šiaurie Lėnkėjė prėēn pri Baltėjės jūras, pėitūs - pri Karpatū kalnū.




#Article 96: Vuokītėjė (526 words)


Vuokītėjė - dėdliausė vagol prieteliu skaitliu valsībė Euruopuo, vėina ėš ES ikūrieju. Robežiounas šiaurie so Šiaurės jūra, Danėjė, Baltėjės jūra, rītūs so Lėnkėjė ė Čekėjė, pėitūs so Austrėjė ė Šveicarėjė, vuo vakarūs so Prancūzėjė, Lioksemborgo, Belgėjė ė Nīderlandās.

Jau maždaug prīš 2500 metu dabartėnės Vuokītėjės terituorėjuo apsėgīven germanā, pėitūs, Alpies' - retā, vuo i vakarūs nu anū - keltā. I o. pėitėnes žemes bova ožkariautas ė ijungtas i Ruomas imperėj. Per didliūji tautū kraustīmuos (IV-VI o.) sosėkūrė Bavarėjės, Saksuonėjės, Tiūringėjės, Frankuonėjės ė kėtas ginčiū hercuogīstes.

IX o. suėros Ruomas imperėjē, hercuogīstes ieje i Vuokītėjes karalīstė, katra zars praidejė vadintėis Teutuonū karalīstė. Lig pat XIX o. dabartėnes Vuokītėjės terituorėjuo gīvava šėmtā smolkiū karalīsčiū ė kelias dešimtīs neprėklausuomū miestū.

XII-XIII o. Saksuonėjės konėgaikštē pradiejė Krīžiaus žīgiūs i Rītū Euruop prīš paguonis. Net do šimtemtiūs anei miegėna pakrėkštītė Lietova, Žemaitėjė ė kėtas Rītū valstībės, ale tas anim tep i nepavīka. Galiausē 1410 m. pu Žalgėrė mūšė vuokītē galotėnā pralaimiejė. 

Vuokītėjė īr vėina galingiausiū svieta pramuoniniū valstībiū, katra užjem ontra vėita svieta prekībuo pu JAV. Nuors par Ontra Svieta vaina daugoma pramuonės imuoniū ė bova sogriauta, bat nemažė naudėngūjū iškasenū telkėnē, žmuoniū darbštoms ė JAV kapėtala investicėjės, dėdėlė indėlē i muoksla ė naujū teknoluogijū kūrėma šali grētā pakielė ėš griuviesiū. Ūke plėtuotė skatėna ė gerė kelē, tonkos laivībā tinkamū opiū ė kanalū tinklos. Žemes ūkis Vuokėtijuo īr baisē aukšta līge, ūkininkā pasėik itin gerū rezoltatū.

Vakarū ė Rītū Vuokītėjē sosėjungos i vėina valstībė, šėik tėik somamžiejė krašta dėrbinsėnas augėma tempā. Ė nuors VDR pėrmava tarp bovusiū socēlistėniu šaliū, ale ne tėik ka prilīgtom VFR.

Svarbiausės Vuokītėjės kasības pramuonės šakas - rusvūjū ė akmens ongliū, gelžėis, neptas ė doju, cinka, švina, droskū gavība. Vuokītėjė ėšgaun tiktā 1% svieta naudingūjū iškasenū, vuo suvartuo aplė 10%. Dėltuo baisē daug an ivežama iš kėtū žemīnū. 

Vuokītėjės pramuonė valda dėdėjē gamības sosėvienėjėmā, vadėnamė koncernās. Vuokītėjės kemėjės pramuonė sotelkta pri Reina - Reina-Rūra, Maina ė Manheima, Leipcigė ė Halie. Vuokītėjė užjem pėrma vėita svietė vagol kai katrū kemėjės prėkiū dėrbinsėnas māst. Ana tenk 20% chemėjės gaminiū ekspuorta. Ženuomė BASF, Henkel, Bayer koncernā, katrėj gamėn vaistū, plastmases, dažus, pluošt, trašas ė kėtkū.

Pu JAV ė Japuonėjės , Vuokītėjė užjem tret' vėit svietė vagol padėrbamū lėngvūjū mašinū kieki. Volkswagen, Werk, Adam Opel, Daimler-Benz, BMW, Ford-Werke mašinū gamīklās ėsėkūroses daugėlie Vuokītėjės miestū.

Klėmats īr vėdutiniū platumū, pėitū krīptė laipsnėškā pereinuntis iš jūrėne i žemīnini. Žėimuos ė vasaras temperatūrū skėrtomā šiaurie nier dėdėlė. Sausė vėdotėnė temperatūra šiaures vakarūs aplė 1, šiaures rītūs - -1, vuo pėitūs aplė 3 laipsnius. Tiktā Alpies ana nukrint lig -10, -11 laipsniū. Vuokītėjės žemomuo ė Reina slienė laukā žaliuon vėsa žėima. Sėniga danga, jeigo ė sosėdara, ta vakarūs' laikuos baisē trumpā, vuo rītūs aplė puora nedieliū. Vėdore Vuokītėjės kalnūs snėigs, nelīgo kuoks aukštis, išsilaika 3-5 mienėsius.

Vasaras šėltiause mienėse vėdotėnė temperatūa šiaurie būn aplė 15-18 lapiniū, vuo pėitūs - 18-20 laipsniū. kalnūs lėipas vėdotėnė mienėse temeperatūra - 14-16 laipsniū. Pėitū Vuokītėjės gėliūs, viejė neožpptamūs slieniūs lėipas temperatūras vėdorkis - daugiau kāp 20 laipsniū. Ė tėn gerā ėšaug šėlom miegstontės vīnuogės ė tebuoka. 

Krėtuliū ligumuo iškrėnt 600-800 mm per metus, neaukštūs kalnūs - aplė 1000 mm, vuo Alpies - 1500-2000 mm. Krėtuliū maksėmoms būn vasaras laikė.




#Article 97: Barkuods (108 words)


Barkods, arbe brokšnėnės kods (ongl. - barcode) īr aparatās noskaitoma reprezentacėnė informacėjė ožkoduota vėzoalėnem formati. Tonkiausē barkodā īr pateikami paralelē ėšdiestītuos horėzantaliūs stōlpeliūs. 

Barkodos noskaita optėnē skanėrē, vadėnamė barkodu noskaitīma skanėrēs. 

Pėrms barkods bova sokorts 1948 metās. Barkodus sokūre do Dreksele teknoluogėjės instūta (ongl. - Drexel Institute of Technology) stodėntā Bernards Silver (ongl. - Bernard Silver) ėr Normans Jūzeps Vudlands (ongl. - Norman Joseph Woodland).

Barkodā prītaikomė didlēm spektri veiklu. Platiausē prītaikėti mažmenėnė prekībuo. Pėrmo leika barkuods krautovie panauduots 1974 metās, JAV, Ohajė valstėjuo, Marša sopermarkėtė (angl. - Marsh's Supermarket).

Barkodu nauduojėms gal soteiktė didlē tėkslē informacėjė api pagrėndėnios versla objiėktos ėr ėgalīnt didlesne greite sprandėmo priėmėma. Pavėzdžiou:




#Article 98: Jongtėnė Karalīstė (879 words)


Jongtėnė Dėdliuosės Brėtanėjės ė Šiaurės Airėjės Karalīstė (arbe tropnē Jongtėnė Karalīstė) īr valstībė vakarū Euruopuo. 

Jongtėnė Karalīstė sosėskvarmava pu keliu unėjės aktu, ė sosėded ėš Onglėjės, Škuotėjės, Velsa, tēpuogė Šiaurės Airėjės provincėjės ėr keliū smolkesniū terituorėju vėsam svietė. Jongtėnė Karalīstė īr dėdliuojė Brėto salīna (ėšskīros dėdlė Airėjės saluos dali, katra atsėskīrė nu Jongtėnės Karalīstės 1922 m.). Kornvalė grafīstė, isėkūrosė Kornvalė posiasalie, reikalaun savėvaldas, faktėškā īr liousa Mena sala Airėjės jūruo.

V-VI o. brėtu salas ožkariava onglosaksā. Pu 1066 m. nuormanu ožkariavėma pasėbėngė Onglėjės feodalėzacėjės laikuotarpis, šalės bova sovienīta.

Škuotėjė ė Onglėjė kāp atskėras vėiningas valstībės sosėskvarmava X omžiou. Velsos bova valduoms Onglėjės nu 1284 m., vuo Onglėjės karalīstės dalem patapa 1536 m. Nu 1603 m. Onglėjės ė Škuotėjes karalīstes turieje vėin karalio, vuo 1707 m. sosėjungė i Dėdliuoses Brėtanėjės Karalīst'. 1801 m. ta karalīstė sosėjungė su Airėjės Karalīste ė tēp bova ikorta Jongtėnė Dėdliuoses Brėtanėjes ė Airėjės Karalīste. 1922 m. 26 Airėjės pruovincėjės sosėbūrė i liousa Airėjės Valstībė, vuo išlėkosės 6 (Šiaures Airėjė arba Alsteris) lėka Jongtėnie Karalīstie. Pu šiuo atsiskėrėma valstībė pervadinta i Jongtėnė Dėdliuoses Brėtanėjes ė Šiaures Airėjes Karalīste.

XIX o. Jongtėnė Karalīstė patapa svarbiausė pramuonėne ė jūrėne galībe svietė. Sava galībes vėršūnie brėtā užjiem 1/4 svieta terituorėjės. Pėrmuojė X o. pusie Jongtėnė Karalīstė nusėlpa pu dvijū pasauliniū karū. Untruoj omžiaus pusie anuo imperėjė išėra, bet pati Karalīstė patapa moderne ė klestontė Euruopas valstībe.

Onglėjuo vīrau kalvuotas līgomas, tėktās šiaurės vakarūs ė šiaurie – kalnoutas vėituobės. Pagrėndėnė opė – Temzė, pagrėndėnē miestā – Luonduons, Bėrmėngems, Mančesteris, Šefėlds, Liverpolės, Līdsos, Brėstuolės).

Dėdliuojė dalės Velsa – kalnouta. Aukštiausė vėita – Snowdon vėršūnė (1 085 m vėrš jūras līgė). Glavnos miests ė regiuona suostėnė – Kardifs, esontės pėitėnie Velsa dali.

Škuotėjės pėitūs ė rītūs vīrau žemomas, vuo vakarūs ė šiaurie – kalnā. Aukštiausė vėita – Ben Nevis kalns (1 343 m). Ans tēpuogė īr ė aukštiausė vėita cieluo Jongtėnie Karalīstie. Pagrėndėnē miestā – Edėnborgs, Glazgos, Aberdīns.

Šiaurės Airėjė – kalvuota. Pagrėndėnē miestā – Belfastos ė Deris.

Jongtėnė Karalīstė sosėded ėš 4 kraštū:

Onglėjė skėrstuoma i 9 regiuonos:

Kuožnos regiuons skėrstuoms i grafīstės. Atskėrā da ėšskėrams Dėdlīsės Luonduons. 

Škuotėjė īr soskėrstīta i 32 grafīstės, Velsos – i 22 terituorėjes, vuo Šiaurės Airėjė – i 24 savėvaldībės, 2 miestus ė 6 provincėjės.

Jongtėnė Karalīstė - vėina ėš septīniū pažongiausiu pramuonėniu šaliū. Be pramuonės valstībė dėdlē svarbės kuomercėniu paslaugū, banku, laivības ė kėtas speras. Ūkėnė veikla koncentrouta dėdliūsius svieta masta kuoncernus ė bankūs.

Valstībė īr tarp 6 pėrmaujunčiū šaliū vagol pliena išlīdėm. Ana tam tor īpatingā palonkes sāligas. Dėdliausė plėina līdėma cėntrā īr Rītū Onglėjuo ė Vėdore Škuotėjuo. Dėdliuoji Britanėjė niekam Europuo nenusileid vagol spalvuotūjū metalū išlīdėm, nuors dėdliuoj aliomėne, varė ė alava dalės īr atvežama ėš kėtū kraštū. Dėdliauses gamīklas dėrb Luondonė, Birmingemė, Brėstolie.

Jūrėni klimata skvarmoun vīraujontės pernašas ėš Atlanta ė Brėtū salas gaubūnti Šiaurės Atlanta šėltuojė sruovie. Vėdotėnė metėnė temepratūra - 8 - 11 laipsniu. Žėimas šėltas, driegnas. Pot gūsingė viejē, vuo tėrštas mėglas īr vėsus metus.

Šalčiausė mienėsė vėdotėnė temperatūra vėsumet teigama. isėvīravos šiaurėniem uora masiem Škotėjuo žėima uors atšal ligė -18 laipsniū. Snėigt vėsuo saluo, ale Škotėjuo snėigs ėšsėlaika aplė 1 - 1,5 mien., vuo Onglėjės pėitūs ne ėlgiau kāp nedielė, diutuo žuolie tėn žalioun vėsus metus. Pavasaris ė roudou ėlgė, viejoutė, driegnė ė žvarbė. Vasaras viesės, vėdotėnė temperatūra 2-3 laipsnēs žemesnė nego tuoliau žemīnė esontiuos srėties. Krėtoliū ėškrīnt per vėsus metus, bet vakarėnie saluo dalie žėima anū būn dvėgobā daugiau nekāp vasara. Šalėis vakarūs driegna, diutuo tėn bluogiau aug javā.

 
Aplė 81 % Jongtėnės Karalīstes žmuoniū īr onglā, dar gīven škuotū (aple 9,2 %), airiū (aple 2,4 %) ė kėtū tautībiū žmuoniū. Valstībie dėdlē aktoales naciuonalėnes biedas. Nėkāp nerimst sosėrėmėmā Šiaures Airėjuo tarp katalėku ė pruotestantu, katrėi tesas jau ėlga čiesa. Nu XIX o. vėdore praisidejė masėnė emigracija ėš Brėtanėjės i Australėj, Kanda, JAV, vuo pu Untruoje Pasaulėne kara i Dėdliouj Britanėj kuožnas metās atvīkst daug imigrantū iš vėsa pasaule, pu 2004 m. kumet i Euruopas Sajung istuojė naujas narės ėš Rītū Euruopas, i Jongtėnė Karalīstė atvīkst vės daugiau emėgrantū ėš naujūjū ES šaliū, tamė tarpė daug lietoviu ė žemaitiu). 

Onglū kalba priklausa germanū ruodū gropē. Ana īr populiariausia kalba pasaulie. Škuotā tor sava kalb, katra īr išlaikiusi senuoses gielū kalbas elėmėntūs ė patīros' skondinavū ruodū ītak. Diutuo škuotu kalba geruokā skėras nu literatūrėnės onglu kalbuos.

Jongtėnė Karalīstė pasėžīm i tou, ka per 80% anuos prietėliū gīven miestūs ė vuos 2% tedėrb žemės ūkie. Aplė 40% miestūs gīvenontiu prietėliū gīven 8-niuos santalkuos' - aglomeracėjuos, ėš katrū kuožnuo gīven per milijuona prietėliū. Daugiausia Luondonė - aplė 14 mln.

Nu sena kraštė gīvoun prėvaluoma 5-12 metū vakū muokīma sėstema. Šalie prestižiškiausė īr Oksfuorda, Kembrėdža ė Mančesterė universitetā.

Iš Dėdliuosės Brtanėjės īr kėlė daug vėsam svietė populiariū rašītuojū - V. Šekspīrs, Dž. Bairuons, D. Defo, Dž. Svėfts, V. Skuots, Č. Dikensos, B. Šo, Dž. Guolsvuortis, Dž. Oldridžos, J. K. Rowling, Agata Kristi ė daug kėtū.

Jongtėnie Karalīstie prasėdiejė šiolaikėnės mozėkas era, kator pradiejė gropė „The Beatles“. Vieliau daug popolēroma sosėlaukė gropės „Queen“, „Rolling Stones“ ė daug kėtū.

Brėtū saluos padėrbta daug muoksla ė teknėkas ėšradėmū. Fėzėks i. Niutuons, gara varėklė išradies Dž. Vats, gelžkelė kūries Dž. Stefansuons, bioluogs Č. Darvins, žīmė keliautuojē Dž. Kuks, D. Livingstuons, R. Skuots, televėzėjės kuriejā R. Vuotsuons-Vats ė Dž. Berds - čė tiktās dales vėsame svietė garisū muokslėninku ė vėsė anėi īr kelėma ėš Brėtanėjės.




#Article 99: Škuotėjė (110 words)


Škuotėjė - (škuotu gėlu kalba Alba, ongl. Scotland) īr bovos valna karalėjė šiaurės vakarū Europuo. Daba ana vėina ėš 4 šaliū, sudarontiu Jongtėnė Karalīste. Pėitūs tor robežio so Onglėjė. Be pagrėndėnės saluos, katruo isėkūros Škuotėjė, ana sodara da per 790 salū, tarp anū Šiaurėnės salas ė Hebrėdā.

Slėnkdamė ledīnā, katrėi dengė ėštėsa muodernės Škuotėjės terėtuorėjė, sonaikėna bilikuokios iruodėmos api galėmos ankstībos gīventuojos ėkė Mezuolėta periuoda. Mėslėjama, ka pėrmė̄jė gīventuojē, klejounontīs mediuotuojē ė žuoleliu rėnkiejē, pu ledīnmete čiuonās atsėkraustė prīš 12 800 metu, nu terėtuorėjės nuslėnkos ledīnou.

Škuotėjės valstībės galva īr JK muonarks, kas nu 1952 m. īr karalienė Elžbieta II. Īr renkams Škuotėjės parlaments.

Škuotėjė īr Dėdžiuosės Britanėjės salīna šiaurie.




#Article 100: Ontuons Puocios (278 words)


Ontuons Puocios (1913 m. rogpjūtė 19 d. Pagėriū k., (Eržvėlka valst., Tauragies apskr.) – 1983 m. balondė 1 d. Plongie) bova varguonėninks ė chuorvedīs. Tepuogė – kuompozėtuorios.

Baigėns pradiuos muokīklas trės skīrius, trompa čiesa muokies krautė amata, bet toriejė dėdli puolinki mozėkā, gera klausa ė graži balsa. Tievou onkstė pasėmėrus, muotīna sūnu leida muokītėis varguonu mena pas Eržvėlka varguonėninka S. Batuora; nedielėm vākioks gėiduojė bažninčės chuorė. Pu dvejū muokīmuosi metu pralenkė sava muokītoja ė 1933 m. ėšvīka varguonėnkautė i Baisuogalas parapėjė, a pu vėinu metu patapa varguonėninko Lenkėmu (Skouda raj.) parapėjuo, kor souorganėzava pajiegesni chuora. Priklausė „Pavasare“ koupā ė anuos valdībā. Parapėjės klebuons A. Sotkevėčios, pastebiejėns jaunoulė mozėkėnius gabomus, patarė sėiktė mozėkas muoksla.

Atlėkėns vainas tarnība, grīža i tievėškė, vieliau metus varguonėninkava Kartenuos parapėjuo. 1938 m. vasara grīža i Lenkėmu parapėjė ė, klebuona A. Sotkevėčė ragėnams, tās patēs metās nūvīka i Klaipieda ė istuojė i mozėkas muokīkla, vaduovaujama Juzės Karuosa. Muokīkluo muokies varguonoutė. Pu metu stodėju kai katrėi egzamėnū kuomėsėjės narē siūlė ėšdoutė anam muokīklas bėngėma dėpluoma, bet dalės diestītuoju tam pasiūlīmou napritarė ė ragėna da pasėmuokītė bėnt vėinus metus. 1939 m. siejės 1 d. vuokītiams uokopavus Klaipieda, mozėkas muokīkla bova parkelta i Šiaulius, kamė nūvīka muokītėis ė O. Puocios. Čė gava trėjū korsu bėngėma liecība ė ligė 1940 m. varguonėninkava Lenkėmūs.

Varguonėninkava Rauduondvarie, Gaurie, Endrė̄javė, a 1948–1960 m. – Plongie, kor gīvena ligė pat sava smertėis. Vėsor toriejė souorganėzavėns ė chuorus, katrėi gėiduodava pamaldūsė, dalīvava koltūrėnie vēkluo. Suovietūm valdiuos bova pradėm parsekiounams ė ragėnams atsisakītė varguonėninka darba. Ton spaudėma neatlaikėns, 1960 m. ėš varguonėninka pareigūm pasitraukė. Plongės rajuona koltūras skīrios pasiūlė dėrbtė Nausuodnė koltūras nomūs. Toužīg muokītuojava ė Alksnienu aštūnmetie muokīkluo, vaduovava Plongės medė apdėrbėma kuombėnata mena miegiejūm būrelėms.

Buolesluovs Zobrėckos. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.  




#Article 101: Kraus (206 words)


Kraus (luot. sanguis) īr cėrkoliounontis jongemasės audėnīs, sodarīts ėš skīstuos krauja plazmas (aple 55-60 proc.), krauja lōsteliu (aple 40-45 proc.) (raudonūju krauja kūneliu (erėtocėtu), baltūju krauja kūneliu (leukocitu) ė krauja pluokšteliu (trombocėtu). 

Soaugis žmuogos tor organėzmė aple 5 lėtros krauja (6-7,5 proc. kūna svuorė), ėš katrū 3,5-4 lėtrā cėrkoliou kraujagīslėm. Kraus gal būtė parpėlams ėš vėina žmuogaus kėtam, pasėnauduojos krauja duonorīstė.

Kraus sodarīts ėš skīstuos kraujė plazmas (aple 55-60 proc.), kraujė lōsteliu (aple 40-45 proc.) (raudonė̄jė kraujė kūnelē, baltė̄jė kraujė kūnelē) ė kraujė pluokštieles (trombocėtā). Kraus īr specėfėnė kvapa, sūruoks ė klompus skīstis, katruo ondenėlė juonu koncentracėjė īr pastuovė ė sodara 7-7,8 pH. Nažīmos tū ruodīkliu nokrīpėms nu nuormas gal pakenktė organizmou. Zars vėsa čiesa pastuovė īr kraujė sodieties spalva ė kemėnės savībės. Anuoms keitontėis itarama lėga. Kraujė sontīkėnis tonkis īr aple 1,060. Klampoms priklausa nu plazmuo asontiu baltīmu, ė nu kraujė kūnieliu koncentracėjės. Kraujė kūnieliu santīkėnis tonkis īr dėdlesnis nekāp plazmas, dieltuo centrafugoujont anėi nusied ont miegintovielė dogna, vo vėršou sosėrenk plazma. Tēp īr nustatuoms kraujė kūnieliu ė plazmas santīkis, arba hematokrita vertie (nuorma – 0,36-0,48 l/l, arba 36-48 proc. nu bendra krauje kieke). Ba tuo, ipīlos kraujė i miegintovieli, pu katruo čiesa anamė nosied erėtruocėtā, katruo nosiedėma veikis īr dėdlē svarbos nustatont žmuogaus lėgas. 




#Article 102: Krauja donorīstė (340 words)


Krauja donorīstė - procesos, kumet krauja donors valna valė doud sava krauja keravuojėmou krauja bankė, katras vieliau īr panauduojams krauja perpėlėmou. 

Krauja davėma procesos apjėm krauja patėkrėnėma, sveikatas patėkrėnėma, krauja davėma ėr atsėgavėma laikotarpė. 

Dėinuom lėgi krauja davėma donuors tor rengtėis krauja davėma procesou, katras gal laikėnā sosėlpnėnt organiėzmo. Donorā torėto sožėinot kon rekomendou vėitas krauja cėntros. Dėdliuojė dalės krauja banko rekomendou gertė daugiau vondens ė kėtu skīstiu priš doudant karauja. Bat narekomenduojam priš pat krauja davėma procedūro gertėi gėrėmos, katrūs ī kofeīna (kāp pavīdžiou narekomenduojam gert kavuos). Tepat rekomenuojama jiestė suotē, dėdlē rekomandoujamė jiedē, katrūs īr daug galėžėis. Ton dėina, katra doudams kraujos, narekomenduojam kūrėntė cėgariėtos, a cėgaros.

Atėjos ī vėita, katruo būs doudams kraus, ožsėrėgėstruojama, patėkrėnama žmuogaus sveikata, patėkrėnams kraus (nostatuoma krauja gropė ė lėgas).

Doudont krauji žmuogos pagoldoms patuogē isėtaisa, ėštėis ronka ėr anam tumet īr dėzėnfekuojama ronka, ėdorams špricos ė vėna, sojungams so krauja paėmėma aparatu ėr ėmams kraus. Dažnā žmogaou gal būt doudams gomėnės žaislos, katra mīnkīdams žmogos gal pagreitėnt krauja davėma pocėso. Pu krauja paėmėma ėš vėnas ėštaukams špricos ėr vėita greitā ožrėšama so binto. Tokė tvarstė rekomanuojama laikītė oždiėta mažiausē dvė adīnas. Ėškart pu krauja davėma rekomenduojama žmogau pabūtė so žmoniėm, kor bova douts kraus, nas pasėtaika atvejo, kumet žmonės gal pradiet, a praded alptė. Vėinos procedūras meto paėmama standartėškā 450 ml krauja. Ontra leika žmuogos gal dout krauja pu na onksteu, kāp ož 60 dėinu.

Žemaitėjie, kāp ė lėkosiuo Lietovuo kraus gal būt doudams Nacionalėnem krauja centri, katras tor fėlialos ėvairiūs miestūs . Žemaitėjie ė Lietovuo dėdlē propogoujama natlīgėntėnama krauja donorīste, bat galėm dout krauja ėr ož pėnėgos. Informacėjė aple pacientos ī slapta ė niekor naskalbama. Natlīgėntinėms krauja donorams dėdlē dažnā doudama nadėdles sėmbolėnes dovīnas, kāp pavėdžiou bėliuota ī kėna, tošėnokā, šokolads ė panašē, pėrma leika davos krauja ėteikam dėploms, katram prieteliou dėkoujam ož ėšgelbieta gėvībi. Priš ė pu krauja davėma pracedūras, dažnā donorou namokamā doudam ėšgertė arbetas ėr ožjiėstė sausainiu. Žemaitėjie, kāp ė lėkosiuo Lietovuo dėrbontės prietelē, krauja davėma dėina gal gautė liouse dėina no darba.

Krauja donorīstė pagerėn donora sveikata:




#Article 103: Japuonėjė (541 words)


Japuonėjė (jp.Nippon arbė Nihon 日 (saulė) 本 (šaknės/kėlėms), požuodiou „saulės kėlėma“) - Rītū Azėjės šalės, asontė terp Ramiuojė ondėnīna ė Japuonėjės jūras, Kuoriejės posesalė rītū.

Mėslėnama, ka pėrmė žmuonis Japuonėjuo apsėgīvena prīš 15000-30000 metu. Anėi bova ainu ė malaizėjėitiu-polinezėitiu pruosenē, prigolontis australoidėnē rasē. Aple 300 m. pr. Kr. prasėdiejė da vėina invazėjė i salīna, musėntās vīkosė ėš Kuoriejės ė sosėjosė so Kočiosona valstībės ekspansėjė. Naujė atsėkielelē, vadėnamė Jajojaus žmuoniem, atsėnešė žėnės aple gelžėis apdėrbėma ė žemdėrbīstė – Jajojaus koltūra. Anėms maišontės so vėitėnēs skvarmavuosė japuonu tautībė. Palē mėtuoluogėjė 660 m. pr. Kr. Japuonėjė ikūrė legendėnis imperatuorios Džinmu, tėisiuogėnis saulės deivės šintoėzmė Amaterasu palėkounės. Ale pėrms istuorėškā iruodīts imperatuorios īr Imperatuorios Odžins, valdės api 270-300 m. pr. Kr.

Japuonėjė perėmė kėnu rašta IV-V o., tumet jiemė plėstė bodėzmos, atsėrada pėrmė japuonu literatūras kūrėnē. 794 m., perkėlos Japuonėjės suostėnė i Heian-kyō prasėdiejė Hiean čiesos, dažnā vadėnams Japuonėjės menū auksa omžiom. Jau ontruo tū čiesa posie skvarmavosė kariū-samuraju slouksnės, vuo pu Genpei vainas 1185 m. laimietuos Yoritomo Minamoto palėka pėrmo šiogūno ė ikūrė karėni Kamakuras šiogūnata. XVI o. salas prigavos Onglėjės, Puortogalėjės, Uolandėjės ė Ispanėjės prekībėninkams prasėdiejė Vakarū svieta itaka Japuonėjē, ale 1600 m. nugaliejos Iejaso Tokugavā ė anam tapos šiuogūnou, bova ėšvarītė vėsė katalėku mėsiuonierē ė muožnė vėsė pėrklē, a Japuonėjė izuoliavuosė. Tas troka ligė 1853 m., kumet i Japuonėjė atplaukės JAV laivīns isakė atsėvertė svietou. 1867 m. atsėstatīdėna paskotėnis šiuogūns, vuo 1868 m. prasėdiejė maktīngė akuonuomėnē, puolitėnē ė suocēlėnē puokītē, katrū čieso vakarū pavīzdio veikē bova pritaikītas valdės stroktūras, teisėnė sistema ė karioumenė. Tokugavas šiogūnats palėka Japuonėjės imperėjė.

Ta sostėpriejosė imperėjė jiemės vīkdītė imperēlėstenė puolitėka, prisėjongdama svetėmas žemės ė 1910 m. jau valdiosė bovosė Riūkiū karalīstė, Taivana, posė Sakalina, Kuoriejė. Antantės bloka, katramė bova Japuonėjė, pergalė pėrmuojuo svieta vainuo padėdėna šalėis itakėngoma ė leida tuoliau vīkdėtė ekspanciuonėstėnė puolitėka. 1931 m. ana uokuopava Mandžiūrėjė ė sosėlaukė Tautū Sājongas pasmerkėma. Ale veikē ėš anuos ėšstuojosė Japuonėjės imperėjė 1936 m. so Nacėstėnė Vuokītėjė pasėrašė Antikominterna paktos.

Ontruojuo svieta vainuo Japuonėjė kuovuojė Berlīna-Ruomas-Tuokėjė Ašėis šmuotė. Japuonėjė kapėtoliava tėktās 1945 m. rogpjūtė 15 d., muožnē nedielė pu JAV atuomėniu buombu numetėma ant anuos. Pu vainas Japuonėjė ėšlėka okopouta Jongtėniu Valstėju ligė 1952 m. 1946 m. sošaukto Terptautėnė vainas Tuolėmūju Rītū trėbonuolo bova teisiamė Japuonėjės imperėjės līderē ož vainas nosėkaltėmos. 1947 m. isigaliuojė naujuojė Japuonėjės konstitucėjė, palē katrou šalės īr čīstā pacifėstėnė ė atsėsaka teisės skelbtė vaina.

JAV karioumenės bazės šalie īr palėkė ligė šiuolē.

Japuonėjė – salū valstībė, asontė parsėgoldios palē Azėjės Ramiuojė ondėnīna pakrontė. Ėš rītū salas sop Ramosis ondėnīns, a vakarūs - Japuonėjės, pėitūs - Rītu Kėnėjės, šiaurie - Ochotska jūras. Terp Honšiū ėr Šikoku salū isėterpos Japuonėjės vėdėnė jūra.

Japuonėjė īr soskėrstīta i 47 oficēlios admėnėstracėnios vėinetos – prefektūras. Anuos sosėskvarmava XIX o. pabėnguo vėituo daugiau kāp tūkstontė metu egzėstavosiu žemiu. Be anū, īr neoficēlūs admėnėstracėnē vėinetā - regijuonā.

Etnėnė sodietės: ape 99,2% japuonā, 0,6% kuoriejėitē, 0,1% kėnā, 0,1% ainā ė kėtė. Daba mizernā aug imigracėjė ėš Artėmūju Rītu ė Pėitrītiu Azėjės. Genetėškā tėktās aple 4,8% japuonu īr grīna japuonėška tėpa.

Miestūs gīven ape 82% pieteliu, vėrš 26% – Tokėjou. Daugoma pieteliu sosėtelkė rītėnie šalėis dalie, katruo īr mažnē vėsė dėdliausė miestā.

Krūvuo so JAV ėr ES, Japuonėjė īr vėina magtīngiausiu svieta akanuomėniu jiegū. Japuonėjes akuonuomėkuo dėdlē taikuomas inovacėjes ė praktėkuo taikuomė muoksla pasėikėmā.




#Article 104: Kompaktėška fluorescentėnė alektras lėmpalė (192 words)


Kompaktėška fluorescentėnė alektras lėmpalė (CFL; dar gal būt vadėnama „alektras energėje tauponti alektrėnė lėmpele“) – fluorescentėne lėmpele, katra gal būt patalpėnama ī standartėnė alektras lėmpelē skėrta patrōna.

CFL veik ėlgiau ė sonauduo mažiau alektras energėjės, līgėnont so kaitrinėmės lėmpelemės. Paskaičiouta, ka ėšdegoses api 500 adīnu anuos atperk anu dīdlesne pėrkėma kaina ė praded taupīt pėnėgos alektras energėjės vartotojou. CFL lėmpeles būn dažniausē B ėr A ekonomėškoma klasiu. Ekonomėškesnes (t.ī. naudojontios mažiau alektros energėjės) īr A klasės CFL lėmpeles, bat anos īr brongesnes ož B klases lėmpeles.

Pasaulinie rinkuo kompaktėškas fluorescentėne alektras lėmpeles atsirada 1980-1981 metās. Lėmpeliu pardavimā vėsa čėso auga ėr aug. Tēp īr dėl ėlga lėmpeliu tarnavėma čėsa ė mažesne porėike alektras energėjā.

Žemaitėjuo ė Lietuvuo kompaktėškas fluorescentėne alektras lėmpeles atsirada api 1990 m., bat ėšpopoliarėja ape 2005-2006 m. Tēp bova dėl santīkėnā ėlgā bovusiu dėdliu šiu lėmpeliu kainu.

Brongstont alektras energėjā Žemaitėjė ė Lietovuo kompaktėškas fluorescentėne alektras lėmpeles palėik vės popolerenses ė īr naudojamas vis platiau.

Žemaitėjuo ė Lietuvuo dėdliausē pardoudamas ėmportėnes CFL lėmpeles, dėdliausē ėmportuojama ėš Vokėitėjės ė Lėnkėjės. 

Žemaitėjuo CFL lėmpėles ėšdėrb Klaipiedas bendrove Naujasis Sirijus, katros īr aukštos A klases (dėdliausē sutaupontes alektras energėjės klase) ė kokībėškas.




#Article 105: Rosėjė (155 words)


Rosėjes Federacėjė (Rosėjė) – dėdliausė palē pluota valstībė vėsam svietė, katros terituorėjė tēsos nu Baltėjės jūras lėgė Ramejė ondenīna. 

Rosėjė tora gausoma gomtuos ėštekliu, truopnē dėdli šmuota naptas, gamtėniu doju, auksa, onglėis, gelžėis rūdas, brinkūliu ė tēp tuoliau. Vēk daug sonkiuosės pramuonės (mašėnu, metalorgėjės, metala ėšdėrbėma, kemėjės), tepuogė jiedė, alektruonėkas dėrbīklu, ondens, šėlomėniu ėr kondoulėniu alektrėniu. Plietuojams žemės ūkis – rosā augėn javus, sokrėnius ronkuolius, vāsmedius, grėkus; dėdlē svarbė ī žvejība, medė kėrtėms ėr ėšdėrbėms.

Rosėjuo dėdlis parskīrėms palē žmuoniū baguotoma – ī dėdlē baguotu žmoniū, katrėi valda daugoma šalėis ūkė, vuo kėtūm gīvenėma līgis, pamieravus so baguotēs, skordos.

Rosėjė īr dėdliausė Svieta valstībė, katruos terituorėjė ēn par Euruopa ė Azėjė.

Rosėjė ī federacėnė valstībė. Federacėjė sosīded ėš 85 federacėjės sobkektu. 1993 m., prėjiemos Rosėjės Kuonstėtocėjė bova 89 federacėjės sobjektā, bat anū skaitlios somenka apjūngont anūs. Pū nalagaliuos Krīma aneksėjės bova prajūngtė da so sobjektā – Sevastuopuolės ė Krīma respoblėka.

Federacėjės sobjektu sārašos:
(skliaustūs nūruodīts sobjekta cėntros):




#Article 106: Tarībėnė karė pamėnkla konflėkts Estėjuo (117 words)


Tarībėnė karė pamėnkla konflėkts Estėjuo, aba liaudie vadėnama, kāp Bruonzas naktės - konflikts Estėjės suostėnie Talinė, katram bovosi pamėnkla, skėrta Tarībėniou kariou bova miegėnama perkaltė stuoviet i kėta vėita, bat tam atsėrada magtīngs pasėprėišėnėms. 

Demonstracėjes ė bardaks prasėdiejė pu ton, kumet balondė 25 d. rīta Talinė pradieta rouštėis Tarībėnė karė pamėnkla demontavėma darbams ė palaiduotu suovietu armėjės kariū palaiku perkėlėmou .

Šėts konflėksts sosėlaukė dėdlė dėimesė Rosėjuo, katros dėdlė dalės politėku pasmerkė Estėjės valdžiuos sprendėma perkelt karė skolptūra ė perlaidout karios. 

Tarībėnė karė pamėnklos bova pabūdavuots 1947 m. ėr ėlgā bova nažėnuoma karė, žovosė Ontruo svieta vainuo, sėmbolės .

Balondė 30 dėina dėinuos čieso protestuojontis Talina šuoferē jiemė dėdlē lietā vairout sava mašėnas, kas padėrba transporta komštius. 




#Article 107: Grand Theft Auto: San Andreas (171 words)


GTA San Andreas (Grand theft auto: San Andreas (GTA: SA)) – 2005 m. pasėruodės GTA serėjės kuompioterėnis žaidėms. 

Prīš 5 metos Karls Džuonsuons, (pravardie CJ), pabiega nu gīvenėma naštū Los Santos miesteli, San Andresė. Miesta, katramė karaliau nosėkaltieliu gaujės, narkuotėkā ė kuoropcėje, kor ižīmībės ė mėlėjuonierē dara vėska, nuoriedamė ėšvengtė narkuotėku prekiautuoju ė nusėkaltieliu.

Daba ankstībs dešimts dešimtmetis (1992 m.). Karls grīžt nomei. Anuo muotėna nesenē nužudīta, šeima krėtos, a vākīstės draugā sosėskaldė ė nėvėinėngė.

Onam grīžtont nomei kelė kuorompoutė puolėcėninkā neteisietā apkaltėna CJ žmuogžudīstė. CJ praded keliuonė apkeliaudams ciela San Andreso valstėje tam, ka apkeravuotu sava šeima ė ka Gėraitės gatvės šeimuos (Grove Street Families) valdītu Los Santos miesta gatvės.

San Andreso vėitas paremtas Kalėfuornėjos ė Nevadas kvartalās. Ėš vėsa San Andresė trīs miestā: Los Santos, San Fierro ė Las Venturas. Los Santos ė bedlendā atėtink Luos Andžela ė Kalėfuornėjės bedlendos. Las Venturas so dīkomuom atėtink Las Vegasa ė Nevadas dīkoma. San Fierro miests atėtink San Francėska. San Andresa pluots īr maždaug 44 km² – 4 kartos dėdlesnis neg .




#Article 108: Aleska (153 words)


Aleska vuo Aliaska () - dėdliausė, bat retiausē apgīvėnta JAV valstėjė, rītūs tor robežio so Kanada.

Nū Azėjės i Šiaurės Amerėka par Aleskas terėtuorėjė pėrmė žmuonės atējė prīš 15-40 tūkstontiu metu. Eskėmā ė aleutā Aliaskuo pradiejė gīvent prīš 3-8 tūkstontius metu. Pėrms euruopėitis čėštās atplaukė 1741 m. ė tas bova V. J. Berings. 1784 m. ikorta pėrmuojė rosu gīvenvėitė, 1799 m. ikorta Rosėjės ė Amerėkas bendruovė, katra faktėnā ligė 1867 m. kontruoleva prekība kailēs ė mediuojėma. 1867 m. kuova 30 d. Rosėjė pardavė JAV Aleska ož 7,2 mln. JAV duoleriu (pu 2 cėntos ož kuožna akra). XIX omžiaus 9 dešimtemtie bova rasta auksa, prasidiejė auksa karštėnė, atvažiava šmuots koluonėstu, grētā ėšplėta akonuomėkas vīstīmasės. 1884 m. Aleska palėka gubernatuorė valduoma apīgarda, 1903 m. nustatīts robežios so Kanada, nū 1912 m. patapa terituorėjė. 1959 m. Aleska palėka JAV valstėjė.

Valstėjės akonuomėkuo glabnė īr nėptas, kalnakasības, dėrbības, turėzma sektuorē. Aleskuo ėškasama 1/4 vėsuos JAV ėškasamas nėptas.




#Article 109: Starcraft (130 words)


StarCraft - realaus čiesa stratėgėniu kuompioterėniu žaidėmu serėjė, sokorta JAV kuompanėjes Blizzard. Žaidėms īr mokslėnes fantastėkas stėlieus, pagrėndėnė mėntės – kovas žvaigždiu sėstemuos. Ėšleists 1998 metās balondė 1 dėina. Tās patēs metās bōva perkamiausis žaidėms ė geriause RTS žaidėma tėtola laimėtuos. Tas īr vėinas ėš populiareusiu RTS žaidėmu svieti, dėdlē popoleros - Pėitu Korėjuo, katruo egzėstuo profesionalūs žaidėjā, katrie ėš to pragīven ė tor panašo ė sporta žvaigždies statuso.

Nors Starcraft mokslėnės fantastikas žaidims, ons īr dėdlē panašos ī senesni populiaro Blizzard kompanėjes žaidėma Warcraft II. Kūrėjā stengės, ka žaidėms nabūtom žinoms tėk kāp „WarCraft“ klons, todie ėš esmiės perraše žaidėma grafėnė varėklė.

Žaidėma istuorėjė apėm nesibaigiontius ė sosėpīnosios karos terp trėju rasiu: 

Oficiales tėnklopē

Žaidėma noveles

Žaidėma archīvu ėr apžvalgu tėnklopē

Žaidiėjo bendruomenine tėnklopē

Tornīru tėnklopē

Kovuos īrašu tėnklopē




#Article 110: Euruovėzėjė (177 words)


Nors rokounama, ka „Euruovėzėjė“ nepaded ėšgarsietė, bet par ona ėškėla tuokes gropės kāp ABBA (Švedėjė) ė Celine Dion (ėš Kanadas, bet atstuovava Šveicarėjē).

Daba „Euruovėzėjės“ dainiu kuonkorse dalīvau 47 šalīs: Airėjė, Anduora, Armienėjė, Austrėjė, Baltarosėjė, Belgėjė, Bosnėjė ėr Hercuogovėna, Bulgarėjė, Čekėjė (nuo 2007), Danėjė, Estėjė, Graikėjė, Grozėjė, Islandėjė, Ispanėjė, Italėjė, Izraelis, Jongtėnė Karalīstė, Joudkalnėjė (nu 2007), Kėpros, Kruoatėjė, Latvėjė, Lenkėjė, Lietova, Lioksemborgs, Makeduonėjė, Malta, Maroks, Moldavėjė, Monaks, Norvegėjė, Nīderlandā, Portugalėjė, Prancozėjė, Rumunėjė, Rosėjė, Serbėjė (nu 2007), Slovakėjė, Slovėnėjė, Soumėjė, Švedėjė, Šveicarėjė, Torkėjė, Ukraėna, Vengrėjė ė Vuokītėjė.

Lietova Euruovėzėjuo dalīvaun nu 1994 m., kumet so Ovėdėjaus Vīšniauskė dainės palėka paskotėntuo vėituo ba vėina taška. Lietova viel sodalīvava 1999 metās, kumet Aistė Smėlgevėčiūtė žemaitėškā dainava dainė „Strazdos“ ė gava dvėdešėmta vėita. Tas bova vėinėntelis nutėkėms, kumet Lietova konkursė atstuovaunantė dainė bova atlėikama žemaitėškā. 

Siekmėngiausē Lietova sodalīvava 2006 m., atstuovaunama konkursa labou sosėbūrosės gropės LT United. Anū dainė „We Are The Winners“, katruo nauduotas onglu ė prancūzu rokundas, fėnalė pajiemė šešta vėita. Posfėnalie geriausē iejė Donny Montell so dainė „Love Is Blind“  — tretė vėita, ale fėnalė palėka tėk ketoriuolėkta.




#Article 111: Prancūzėjė (609 words)


Prancūzėjės Respoblėka, Prancūzėjė () īr šalės Euruopuo, ES ė NATO narė. Prancūzėjės krontus skalaun Atlanta ondėnīns ė Vėdoržemė jūra. Pėitūs tor robežio so Ėspanėjė, šiaurie so Vuokītėjė, Belgėjė, Lioksemborgo, Šveicarėjė, Monako, Andora, vuo rītūs - so Italėjė. Diel terėtuorėjės skvarms patīs prancūzā sava šali čiesās vadėn šešiakampio (L'Hexagone).

Prancūzėjės pavadėnėms kėlėma ėš franku, vėinuos germanu gėntėis, varda. Frankā dabartėnės Prancūzėjės terėtuorėjuo pasėruodė ė anon ožvaldė pu Vakarū Ruomas Imperėjės žlogėma.

Pėrmė̄jė rašītėnē šaltėnē, karėi pateik žėniū aplė Prancūzėjės terėtuorėjuo gīvenosės gėntis, īr graikū. Maždaug nu Žalvarė omžiaus dabartėnės Prancūzėjės terėtuorėjė bova apgīvendėnta galu (keltu).

I. o. pr. Kr. vėdorie Galėjė ožkariava Ruoma, ale V o. dabartėnė Prancūzėjės terituorėjė patapa pagrėndėnė Franku valstībės dalėm.

Vagol Verdena sotarti 843 m. sokorta Vakarū Frankū karalīstė ožjiemė terituorėjė, paviedė i dabartėnės Prancūzėjės. Nu X. o. šalės praded vadėntėis Prancūzėjė. Ligė XII o. vėdorė šalie vīrava feuodalėnis sosėskaldīms.

Dabartėnė kuonstitucėjė bova prijėmta 1958 m. rogsiejė 28 d. 

Istatīmu leidamuojė valdžė - Naciuonalėnė Asambliejė (Assemblée Nationale), katruo dėrb 5 metū kadencėjė ėšrinktė deputatā. Dalės istatīmū leidžiamuosės valdžiuos prigol Senatou.

Prancūzėjē būdėngė baisē ivairūs kraštuovaizdē, pradedont nu pakrontės līgomū šiaurie ė vakarūs, kor Prancūzėjė skalaun Šiaurės jūra ė Atlanta ondėnīns, bėngont kalnū grondėniem pėitūs (Pirienā) ė pėitrītiūs (Alpės), kor īr aukštiausė Euruopas vėršokalnė - Muonblans (4810 m).

Tarp tū kraštuovaizdiu isiterposės līgomas ė kalnā, tuokėi kāp Cėntrėnis masīvs a Vuogiezā ė ėš anū ėštekontiu opiū baseinā - Luaras, Ruonas, Garuonas ė Senas.

Prancūzėjė soskīrstīta i 13 žemīnėnės Prancūzėjės regėjuonus (région de France métropolitaine) ė 5 ožjūrė regėjuonus (régions d’outre–mer). Regėjuonus sodara 100 departamėntu. Tēpuogė īr kuolektīvėnės terėtuorėjės (Collectivités territoriales) ė pėitėnės ė antarktėkas terėtuorėjės.

Žemīna terėtuorėjės:

Ožjūrė departamėntā (Départements d’outre mer):

Prancūzėjės akuonuomėka vertėnama kāp pėnkta vagol dėdoma svietė, pu JAV, Kėnėjės, Japuonėjės ė Vuokītėjės. Svieta Prekības Uorganėzacėjės doumenīm, Prancūzėjė vagol ekspuorta apėmtis 2009 m. ožjiemė 6 vėit.

Prancūzėjė ožjėm 1 vėita vagol torėstu skaitlio - šali per metos aplonka aplė 82 mln. torėstu.

Nu prīšistuorėnė čiesa Prancūzėjė bova prekības, mėgracėju ė isiveržėmū šakėnė. Ketorės pagrėndėnės Euruopas etnėnės gropės - pruokeltā, keltā (galā ė bretuonā), luotīnā ė germanā (frankā, borgundā, vikingā, vestguotā) maišies tarposavie. Vuo nu XIX o. prasidiejė nauja mėgrantu banga, daugiausē anėi bova italā, ispanā, belgā, puortugalā, lėnkā, armienā, tēpuogė žīdā iš Rītū Euruopas.

Pu Ontruosės svieta vainuos prasidiejė ganietėnā dėdlė imigracėjė ėš Tretiuojė svieta šaliū, īpatingā daug prieteliu atvīka ėš bovosiu Prancūzėjės koluonėju. Vėsas tuos imigracėju bangas padėrba Prancūzėjė etnėškā vėina ėš ivairiausiū Euruopas šaliū. Nepaisont tuo, vės dar gajos Prancūzėjės, kāp galu valstībės, stereuotėps. Pažīmietėna ė tas, ka imigrantā iš kėtū Euruopas valstībiū greitiau integrounas i valstībės ekonuomini, koltūrini ė suocēlėni gīvenėma nekāp Tretiuojė svieta šaliū atvīkielē.

Vagol gīventuojū skaitlio Prancūzėjė užjem tretė vėita Euruopuo pu Rosėjės ė Vuokėtėjės.

Katalėkā sodara aplė 80 %, musulmuonā 5–10%, pruotestantā 2 %, žīdā 1 % gīventuojū.

Prancūzėjės koltūra neabejuotėnā īr vėina iš dėdliausiū, seniausiū ė svarbiausiū Euruopas koltūru. Prancūzėjės koltūrėnės puozicėjės bova ėškėvuotas da vėdoromžēs. Ipatėngā Prancūzėjės koltūrėnis vaidmou sostėpriejė XVII o., katros Euruopuo laikuoms Prancūzėjės omžiom. Prancūzėjės karaliaus dvars vėsā Euruopā diktava madas ė taisīklės (maduos, tēpuogė ė mena repotacėjė, Parīžios sėkmingā ėšlaika ligė pat dabartėnė čiesa). Būtent toukart prancūzū kalba patapa vėsū cėvėlėzoutu aristuokratū, dėpluomatu ė paprastiausē ėšsėlavėnosiu prieteliu bėndravėma kalba.

Ė šėndėi Prancūzėjuo gal atrastė daugībė arkitektūras pamėnklu - nu ruomantėkas ligė muodernėzma. Prancūzėjės intelektualėnis gīvenėms klestė jau nu XVIII o. enciklopedisū čiesu. XIX ė XX o. sandūruo dailie ivīka dėdlės reikšmies pruoveržis - sosėkūrė impresiuonėstu muokīkla, katruos ožvado tapa Kluods Muonė (Claude Monet). Žīmiausis anuo abruozdos - „Ondėns lelėjės“.

Prancūzū literatūras istuorėjuo vielgė gauso svieta garsa pavardiū. Ožtėnk pamėnavuotė „Trėjū muškietėninku“ ė „Grafa Muontekrista“ autuorio Aleksandra Diuma, „Parīžiaus katedras“ autuorio Vėktuora Hugo arbe „20 000 mīliū pu ondėnio“ autuorio Žiuli Verna.




#Article 112: Afganėstans (138 words)


Afganėstana Islama Respoblėka ī valstībė, esontė Azėjės pėitvakari9s. Ona šiaurie toria robežio so Torkmėnėjė, Uzbekėjė ėr Tadžėkėjė, š. rītūs – so Kėnėjė ėr Š. Kašmīro (ons kontrolioujams Pakėstana, rītūs ėr pėitūs – so Pakėstano, vakarūs – so Irano.

Afganėstans īr bovė̄s daugėlė senuobės valstībiu sodėtie, iskaitont Aleksandra Makeduonėitė, Čėngėschana valstībės ė Persėjės imperėjė. Afganėstana monarchėjė sosikluostė XVIII o., XIX o. pakliova ī D. Brėtanėjės imperėjes ītaka, pėlnā savaronkėška palėka pu Pėrmojė svieta kara. Paskotėnės karalios bova nūversts 1973 m.

Pu suovietu vaiska ėšvedėma Afganėstanė kėla cėvlėnė vaina. Lėgė 1997 m. dėdlėjė šmuota Afganėstana (ėšskīrus tėktās nedėdlė dalie šalėis šiaurie) ožiemė Talėbana jodėjėms, ons ivedė šariata ė dėdlē kėita islamėška rieda. Dėdlē Talibana riemė Pakėstans.

Afganėstans ī kalnu šalės – mažiau kap 10% terituorėjes ī žemiau kap 600 m vėršom jūras pavėršė. Hindokoša (lėgė 7500 m aukštoma) ė Sefid Kuha kalnā ožiem dėdlė dali Afganėstana.

Dėdliausi miestā:




#Article 113: Jūras švėntė (113 words)


Jūras švėntė - kuožnās metās būnontė švėntė Klaipieduo. 

Pėrma leika Jūras švėntė sorėngta 1934 m. Tarpokarė čiesu ana liōb popolerėntė jūra, jūreivīsti ė jūrėnes profesėjes.  Šventie liōb dalīvautė svarbos Lietovos vėsuomenines atstovā, polėtėkā. Dėdliausia Jūras šventi bova 2002 m., kumet šventi sotapa so Klaipiedas miesta 750 m. jobėlėjom. Tas 2002 metās anou aplonkė ape vėins mėlėjons torėsto.

 

 
Jūras šventi īr svarbi šventi Klaipiedas miestou, nes šventis meto atvīkst dėdlē daug svetiu ėš ožsėine valstībiu (daug ėš Vokėitėjes, 2006 metās dėdlē daug bova ėš Olandėjes ėr Estėjes) ė Lietovuos. Klaipieduo Jūras šventi vadėnam ontruosiom (aba vasaras) Kalėdomes. 

Šventi īr pōikē reklamou miesta. Anou dažnā transliou nacionalėne ė kėtas televėzėjes, solaukiam nemažā ožsiene spauduos dėmese.




#Article 114: Jiezos Krėstos (147 words)


Jėzos Krė̄stos (Jėzos, Jėzos ėš Nazarėta; gė̄mė aple 6 m. pr. Kr. – 4 m. e. m., pasėmėrė aple 29-33 m.) - svarbiausė asmenībė krėkščiuonībie. Īr mėslėjama, kūg Jėzos apraiškė o sokūrė krėkščiuonėškajā vierā ėr ož anuos skelbėmā bova nuteists smerties bausme. Krėkščiuonīs tep pat tėk, ka Jėzos mėrdams atkūrė praeitie prarast prieteliaus galėmībė ī omžėnūji gīvenėmā so Dievo. 

Jiezos prasėdieje ėš Šventuosios Dvāses ėr gė̄mė ėš Švt. Marėjės mažaė Betliejaus tvartė. 

Ons bova baisē ėšmintings: Biblėjuo mėnavuojama istuorėjė, ka Jėzos, būdams 12 metū, sinaguogo rokovuos so fareziejes ėr anėj baisē dīvījuos Jėzous ėškalba. 

Jėzos mokieja gīdītė prietelius. Biblėjuo netgė mėnavuojama, ka ons prikielė jau mėrosė mergėlk. Ne ōž ėlga pasklėda gandā apie steboklėngos Jėzous, vadėnama Mesijom gebiejėmus, pasėikė ėr rāšta aiškėntuojos fariezėjus. Anej apkaltėna Jėzū šventvagīstiem ė, so mėniuos palaikīmo, Jėzos bova pasmerkts žiaurē smerte ont krīžiaus.

No vagol krikščiuoniū viera, Jėzos pu 3 deinū prisikielė.




#Article 115: Juons Paulios II (144 words)


Johannes Paulus II (Jonas Paulius II; tėkros vards Karol Józef Wojtyła; 1920 m. gegožė 18–2005 m. balondė 2) – 264-asis puopīžios, katalėku bažninčės vaduovs. Ėšrėikts puopīžiom 1978 m. spalė 16 d. Ons bova pėrms ne itals puopīžios per 455 metus. Tēpuogė - vėsėškā pėrms slavėška kėlėma puopīžios. Muokiejė daug kalbū.

Karuolis Jozefs Voitīla (Karol Józef Wojtyła) gėmė 1920 m. gegožė 18 dėina Vadovėcū miestė (Lėnkėjė) ėr bova ontros bovosė Lėnkėjės karioumenės seržanta ėr ėš Lietovuos kėlosės anuo žmuonuos sūnos. 

Juons Paulios II puopīžiava gan ėlgā – no 1978 m. ligė 2005 m. (zars 27 metus). Kāp puopīžou tas īr dėdlē ėlgā, bo ož anou suostė ėlgiau pavīka ėšbūtė tėk Pijuo IX (zars 31 metus) ėr patiam pėrmam puopīžiou Šventajam Petrou (īr duomėnū, ka ons puopiežiava 34 a net 37 metus).

Puopīžios aplonkė daug šaliū, tamė tarpė ė Lietova.

Pasėmėrė 2005 m. balondė 2 dėina. 




#Article 116: Albanėjė (105 words)


Albanėjės Respoblėka (Albanėjė; albanėškā Shqipëria, erelių žemė) – valstībė peitrītiū Euruopuo. Robežiounas so Joudkalnėje šiaurie, Kosovo šiauries rītūs, Makeduonėje rītūs ėr Graikėje peitūs. Vakarėniuos šalėis krontus skalaun Adrėjes jūra, a peitvakariūs – Juonėnū jūra.

Šiulaikėniu albanu pruotievē ilīrā ī vakaru Balkanos atsėkraustė aple 2 tūkstontmeti pr. m. e. Tumet anei bova apsoptėi keliu nadraugėšku valstībiu. Graikā šiulaikėnes Albanėjes terėtuorėje pribova VII o. pr. m. e. ėr, paverte anū sava kuoluoniėje, taikuo prekeva so vėitėnēs prietelēs ilīrās.

Nūnās Albanėje apibūdėnama kāp besivīstonti demokratėje, valstībi kamou koropcėjė, organėzuots nosėkalstamoms, dėdlis nadarba līgis.

Albanėjė ī vakaru Balkanūs.

Albanėjė tor vēna ėš slabniausiu akanuomėku Euruopuo, bat šalės grētā vīstous.




#Article 117: Google (119 words)


Google – interneta paėiškuos sėstema, ėkorta Google Inc. kompanėjės, katruos būstėnė īr Mountain View (Kalifornėjė, JAV). 

Fėrmas ėkorė̄jā – Lari Page ė Sergej Brin (1998 m. siejės 7 d.). Ton pate dėina bandūmuojė versėjė bova pasiūlīt rėnkā. Google vards siejams so žoudiu „Googol“ (gugols), katras vadėnamas skaitlios, sudarīts ėš vėina ė šimta nolio. Google vartuo frazi, ka atspindėito kompanėjes mėsėje, katra īr „sotvarkītė svieta informacėjė ė padarīt anau valnā prėinam ė vartounama.“

Google paslaugu sėstema veik keliūs kompioteriu saugīklūs, katrū kuožna sodara keli tūkstontē nabrongiu kompioterio, katrūs vėik specēlē pritaikīta Linux versėjė (veizėkēt Goobuntu). Nors kompanėjė napatėik detaliuos infuormacėjes aple īronga, bat ī soskaitliouta, ka 2006-āsēs bova naudonama daugiau, kāp 450 000 serveriu so Linux programėne īronga.

(abėceles tvarka)




#Article 118: Šiaulē (121 words)


Šiaulē vuo Šeulē () - miests šiaurės Lietovuo, 210 km i šiaurės vakarus nū Vėlniaus ėr 160 km i rītus nu Klaipiedas. Uns īr ketvėrts palē gīventuoju skaitlio Lietuvuos miests. Apskrėtėis, miesta savėvaldībės ė rajuona savėvaldībės cėntros. 

Miesta pėitrītiūs īr uora ousts, katramė īr sutelktas NATO uora magtėngomā.

Šiauliū vards pėrma lėika rašītėniūs šaltēniūs pamėnavuots 1236 metās, kumet siejės 22 d. jongtėnė lietoviu, žemaitiu ė latviu kariauna sotrioškėna Livuonėjes Ordėna karios.

Šiauliū kāp miesta vards pėrmuojė lėika pamėnavuots 1524 m. bėrželė 11 d. Žėgėmanta Senuojė raštė, katrou Šiauliū valsčios perdouts valdītė Vėlniaus vīskupou Juonou. Miestielis Sovli pažīmiets 1555 m. K. Vuopelas sudarītamė Euruopas žemielapie.

Šiauliūs īr gėmė:

Šeulē īr Šiauliū vīskopėjes cėntros, miestė īr 4 katalėku bažnīčės:

Be tuo Šiauliūs īr:




#Article 119: Žemaitėjės istuorėjė (214 words)


Dabartėnė Žemaitėjė sosėformava tėk XIX omžeus pabėnguo, lėgė tuo čiesa Žemaitėjė ožiemė dėdlesne terėtorėjė nego dabartėnēs čiesās. 

Žemaitėjės teritorėjuo pėrmėje pastovūs prietelē šeuris elniu medžioutuojē­ ėsėkūrė prasėdėjos Alerioda šėltmetiou, aple X tūkstontmetė prėš Kristo, patė palrolėta pabėnguo. Unksteusē Žemaitėjės terėtorėjuo īsėkūri medžioutojā­ ė žvejā prėklausi Kundas koltūrā .

Žemaitėja torieja magtīnga ītaka formoujontīs Lietovuos valstībė̄. Lietovuos valstībė gėme kāp dvīju galvnu etnoso - žemātiu ė lietoviu (aukštātiu) - integracėjės rezōltats. Sosėformavos valstībē Žemaitėjės autonomėškoms bova ėšlaikīts. Svarbos faktorios, nolėmis žemātiu polėtėne separatėzma ė dėdle dalėm koltūrėnes raiduos īpatībis XIII o. ontruo posie – XV o. pradiuo bova aktīvē žemaitiu kuovas so krīžioutiu ir kalavėjuotiu ordėnās ė Lietovuos valduovu pozėcėjė ė žemaitios, kovuos meto: Mėndaugs, Jogaila 1382 m., Vītauts Dėdlīsės 1384, 1392 ė 1398 metās dovėniava žemaitiu žemis Ordėnam ė nuognē XIII a. ontruo posie žemaitē vės dėdleu tuola nu Lietovuos, nesolaukdamė anuos pagelbas kovose su Ordinais. 1398-1409 metās vokietiu Ordėna valdžiuos dešėmtmetės pamačėja krėstalėzoutė žemātiu politini sāmoni. Po Vītauta smertėis anuo īpėdėniu silpnībė, kuova diėl LDK suosta leida žemātiu konėgaikštėjės bajuoram pajōstė, ka anie patīs gal formoutė sava polėtėka, ė ėšgautė Kazėmėra prėvėlegėjės . 

Terp XVIII ėr XIX o. (Vakaru) Žemaitėjė, dėdliausē vėitėniu bajuoru pastongomės, jėmė grētā plėituotės lietoviu ė žemātiu ruodu raštā, a XIX o. pradiuo čė kėla pėrmuojė lietoviu tautėnė judėjėma banga.




#Article 120: Florencėjė (136 words)


Florencėjė (it. Firenze) - miests vėdore Italijuo, Toskanas regijuona suostinė. Isikūrus pri Arna opes i rītus nu Pizas. 403,3 tūkstonte gīventuojū. Versla, pramuones ė torėzma cėntros, geležinkėle mazgos. Pagrindinis miesta pajamū šaltinis - torėzmos, tep pat stėkla gaminiū, brungiūjū metalū, oduos, keramikas pramuonė, aprunguos ė avalīnes gamība, mena kurniū reprodokcėjė. Florencėjės universitets īr tarptautinis koltūras cėntros. Īr nacionalėnė bibliuoteka. Per Untrūj pasaulin kar išlėka tikta vėins tėlts - Ponte Vecchio (pastatīts XIV a.), dėltuo pu kara pastatīta kelė naujė, modernė tėltā. Savininkas Jason Wong.

Senuovie Florencėjė bova etruskū gīvenvietė, vėliau - romienū miests, vėdoramžes bova stėpros miests-valstībė, vėins iš pagrindiniū Renesansa koltūras cėntrū. Florencijuo kūr' ė gīvena tokėj žėnuomė menininkā kap Džuots, Mikelandžels, leonardo da Vinčis, Dantė, Rafaelis, Džovanis Bokačos ė daug kėtū. 1865 m. Florencėjė palėka suvienītas Italėjės suostinė, bet 1871 m. anou pakeit Roma.




#Article 121: Ondou (158 words)


Ondou ī labiausē svietė paplėtos medega. Tas ī tuokis skīstėms, katros netor juokės skvarmas, kvapa a skuonė, bet gal prėjėmtė bikuokė douta skvarma, skuoni aba kvapa. Ondou sodar 71 % Žemės pavėršė ėr ī bikuokės gīvībės pagrinds. Prī 0 °C ondou jėm kietietė (tas ī šaltė) ė pavirst ledo vuo prī 100 °C jėm virstė dojėm (garās). Kemėškā ondou ī ondenėlė dvėdegėnis (H2O).

Ondėnė sosėtelkėmā ont žemės vadėnamė vairē – nug mažū rasuos lašioku, klanū lėgė milžėnišku ondėnīnu. Uorė ondou renkas kāp debesē, rūks, ūkana.

Žmuogou gīvībē laikītė nūlatuos rēk gertė ondeni. Tas īr ė švaruos pamats. Ondou ī nuognē svarbos mėtuoluogėjuo, žmuogaus svieta veiziejėmė: ons īr kauosos, vėskon pradė ė smiertės katra netor juokės skvarmas, so ondenio nesīk mieruojama dūšė īr (pvz., žuodē siela ė sala ī tuopatė kėlėma – vėita, apsopta ondenė). Skėrams gīvs ondou, tas ī biegons ondou (šaltenis, opiesmos, opės), katros ī gīvs švėnts, ė stuovins ondou (liūns, jūrė, klans), katros ī smiertės, tomsa.






#Article 123: Italėjės vieleva (177 words)


Italėjės vieleva (italėškā tonkē vadėnama Il Tricolore) - trėspalvė vieleva, sodarīta ėš trėjū vėinuoda dėdoma spalvū: žaliuos, baltuos ė rauduonuos. Spalvas vielevuo ėšgoldītas vertėkalē.

Pėrma karta paviedaus dėzaina vieleva bova nauduojama 1796 m. Kispadanės Respoblėkuo pu Napoleuona armėjes žīgiū par Italėjė. Tou meto bova ikorta daugīb' smolkiū respoblėku remontėis Jakobinū valdima muodelio ė mažne vėsas sava vielevuoms nauduojė Prancūzėjės trėspalvės dėzaina derėnont skėrtėngus spalvū varėjantus. Kispadanės respoblėka pasėrinka rauduona ė balta spalvas (Milana vielevas spalvas) ė žalė, katra bova Luombardėjės legėjuona spalva.

Tonkiausē vielevas spalvū reikšmes aiškėnamas tēp: žalė sėmbuolėzoun līgomas ė kalnus, balta sėmbuolėzoun snėigoutas Alpės, vuo rauduona znuočėj krauja pralėita Italėjės liousoma vainas čieso. Egzėstoun da vėina labiau religėnė interpretacėjė, katra saka, ka žalė sėmbuolėzoun vėlti, balta - viera ė rauduona - duosnoma.

Diel sava kėlėma ėš Prancūzėjės vielevas, italu trėspalvė īr paviedė i daugoma vielevu, katruos tor tas patės kėlėma šaknis. Pažīmietėns vielevas paviedoms i Airėjės vieleva, katra īr žalė, balta ė muorkėnė ė i Dramblė Kaula Kronta vieleva, katruos spalvas ėšgoldītas atkalē: muorkėnė, balta ė žalė.

Italėjės vieleva īr idėntėška Meksėkas vielevas pagrindou.




#Article 124: Romano Prodi (108 words)


Romano Prodi (g. 1939 m. rogpjūtė 9 d.) - Italėjės puolėtėks, bovės Italėjės mėnėstros pėrmėninks.

R. Prodi 1961 m. bėngė teisės stodėjės katalėku onėversėtetė Mėlanė, muokies podėpluomėnies stodėjuos Mėlanė, Boluonėjuo ė Luonduona akuonuomėkas muokīkluo. 1969 m. apsėžanėjė so Flavėjė Fronzini, tor do vākus.

Nū 1963 m. Boluonėjės onėversėteta puolitėkas muokslu skīriaus asistėnts. 1966 m. gava pruofesuoriaus laipsni ė pruofesuoriava ligė 1999 m. Pagrėndėnės muokslėnes vkluos krīptis bova smolkaus ė vėdotėne versla vīstims ė antitrestėnė puolėtėka. Vėliau užsijiem valstībes ė rinkas santikiū bėduom ė ivairiū kapėtalėzma muodeliū dėnamėkas nagriniejėmo.

Nū 1984 m. iki 1995 m., so pertrauko nū 1989 m. lėgė 1993 m., bova dėdžiause Italėjės valstībėne huoldina prezidėnts.




#Article 125: Nikuolia Sarkuozī (141 words)


Nicolas Sarkozy (g. 1955 m. sausė 28 d. Parīžiou) - Prancūzėjė puolitėks, bovė̄s Prancūzėjės prezidėnts.

N. Sarkozy gėmė 1955 m. vėngra imigranta Pala Sarkozy ė Graikėjės žīdės Andree Mallah šėimuo. N. Sarkozy vėdorėnie muokīkluo muokies vėdotėnėškā, vuo gereusē anam sekies prancūzu kalba. Vākīstie būsėmasis prezėdėnts daug spuortava ė lėgė pat šiuol tonkē biegiuo, važėnie dvėratio ė juodėnie.

N. Sarkozy 2004 m. palėka dešiniūju partėjės RPR vaduovuo. Nug 2000 rogpjūtė 29 d. lėgė 2002 m. gegožė 7 d. ė nu 2005 m. gegožė 31 d. lėgė 2007 m. kuova 26 d. bova Prancūzėjės vėdaus rēkalū mėnėstros. 2007 m. Prancūzėjės Prezėdėnta rėnkėmu pėrmajamė ratė (balondė 22 d.) ožjiemė pėrma vėita, sorinkės 31,18 % balsū. Ontram ratė (gegožė 6 d.) sorinka 53,06% balsū ė ėšluošė prīš socialistū kandidata Seguolėn Ruojal.

N. Sarkozy 1996 m. apsižanėjė ontra lėika, tor tris vākūs. Ėšpažīst Ruomas katalėkū viera.




#Article 126: Omžios (139 words)


Omžios (liet. amžius) - žemaitėškā ėr lietovėškā rēšk 100 metu tronkantė gadīnė.

Omžē prīš Krėsto (aba prīš mūsu gadīnė):

I omžios pr. m. e. II omžios pr. m. e. III omžios pr. m. e. IV omžios pr. m. e. V omžios pr. m. e. VI omžios pr. m. e. VII omžios pr. m. e. VIII omžios pr. m. e. IX omžios pr. m. e. X omžios pr. m. e. ė tēp tuoliau...

Mūsu gadīnės omžē (aba omžē pu Krėstous):

I omžios II omžios III omžios IV omžios V omžios VI omžios VII omžios VIII omžios IX omžios X omžios XI omžios XII omžios XIII omžios XIV omžios XV omžios XVI omžios XVII omžios XVIII omžios XIX omžios XX omžios XXI omžios XXII omžios ė tēp tuoliau...

Tēp pat omžios rēšk pargīvėnta trokmė ėr tam tėkra laikuotarpė (pvz: Kūlė omžios).




#Article 127: Ramīgala (238 words)


Ramīgala (lt: Ramygala) - Lietuvuos miests Paneviežē rajuonė, 24 km i pėitūs nu Paneviežē. Pri kele Panevėžīs-Kiedainē. Seniūnėjės cėntros. Stuov Šv. Juona Krikštītuoja bažninčė (pastatīta 1914 m.), veik gimnazėjė (anuo istuorėjės muziejos), lėguonėn, pašts, vaistėnė, socialėnės globuos nomā (nu 2006 m.). Miests isikūrės Opītes opes kairiajamė krontė.

Pri miesta rondas Ramīgalas vėinsiedis. Ramīgalas telmoluoginis draustinis (346 ha).

Ramīgalas bažninčė ė gėmėnazėjė - vėinė seniausiū pastatū miestė, torintīs ėstuorėn reikšm'.

Ramīgalas vards ėstuoriniūs šaltiniūs bova mėnavuojams nu XIII omžiaus (kāp „Remigale“). Prīš 1492 m. (kėtas šaltėnes, 1431–1500 m.) pastatīta pėrmuoji bažninčė. Pats miestielis pamėnavuots 1503 m., 1525 m. mėnavuojams valsčios, vuo 1540 m. ė dvars.

Iki tarībėnes melioracėjes Ramīgal sopa Liūnū, Pėkšruos, Uslajas ė Žarčiū pelkes ė durpīnā.

Ramīgalas vards ėš pradžiū, musintas, reiškė „ramos gals, rami vėita“, kadangi anuos pavadėnėm sudara do sondā: ram- (nu ramos – „tīlos, be triukšma, jaukos“) ė -gala („krašts, pakraštīs, srėtes“). Mažiau tikietėna versėjė, ka vėituovardis kėles nu asmenvarde Ramīs , bet tuoks asmenvardis dabā neaptīnkams.

Miesta herba ė vielevas etaluonus sukūr' dailininks Arvīds Každailis. Dieka sava oficialiū sėmbuoliū - herba ė vielevas - Ramīgala bova prijimta i Euruopas gondrū miestū asocijacėj.

Ramīgalas herbs bova patvirtints 2003 m. sausė 13 d. Prezidėnta dekreto. Herba žaliamė fuonė īr vaizdoujams unt vėinuos stuovintis gondros.

Vielevas žaliamė fuonė - gondros katras stuov unt vėinuos kuojas. Kampūs išdiestītas pasagas. Vielevas kraštā apvestė rauduono apvalaus pjūve apvado. 

Ramīgaluo gėmėė dailininks keramiks Mīkuols Vrubliauskis (1919-1998), artists Saulios mikuolaitis (1966-2006).




#Article 128: Dūkšts (miests) (101 words)


Dūkšts () - miests Ėgnalinas rajuonė, 27 km i šiauri nu Ėgnalėnas. Seniūnėjės cėntros. Stuov medėnė Šv. Stanisluova Kuostas bažninčė (pastatīta 1936 m.), vėdorėnė muokīkla, īr išlėkės dvars, īr geležinkelė stuotės. Pri miesta rondas ežerā Parsviets, Parsvietatitis ė Dīsnā. Tep pat miestė īr bevardis tvėnkinīs.

Dabartėne miesta vėituovė vėdoramžes bova dvars, katrū lig 1573 m. valdė Giedraitē. Gīvenvįitė pradiejė augtė XIX a. vėdorie kumet bova pradiets tėistė geležkelis Peterburgs-Varšova. Dūkšts mėnavuojams nu 1862 m., miesta statusa gava 1956 m.

Senuoji Dūkšta gīvenvėitė vadėnama Dūkštelēs.

Mėslėjama, ka miests pavadints vagol bendravard' ežera - Dūkšta, telkšunti ož 5 km i šiauri ož miesta.




#Article 129: Baltuojė Vuokė (121 words)


Baltuojė Vuokė () - miests Šalčininkū rajuonė, Baltuosės Vuokės seniūnėjuo, anuos cėntrs, 30 km i šiaures rītus nu Šalčininkū ė bavēk tėik pat i pėitūs nu Vėlniaus. Seniūnėjės cėntros. Īr dvė vėdorėnės muokīklas („Šėla ė E. Ožeškuovas), pašts, ambolatruorėjė, aptieka, toberkoliuozėnes lėguonėnes skīrios.

Ėšsidiestios Rudninkū gėrės parobežiō, Vuokes dešėniam krontė, i pėitus nu Baltuosės Vuokės dorpīna. Par miesta ēn Pape kanals katras jung Mėrki so Pape ežero (2 km i šiauri nu miesta). Baltuosės Vuokės pelkė (40 km²) - vėina dėdliausiu Lietuvuo.

Prīš Ontrūjė pasaulinė kara pelkie pradieta kastė dorpes, 1950-1952 m. pelkes pėitėniamė pakraštie pri Žagarėnes kaima pastatīta dorpiū īmuonė, vuo šalėp kanala ė dorpīna jiemė kortėis darbininkū gīvenvietes. Ėš pradiū miests vadints Naujuojė Žagarėnė. 1958 m. soteiktas miesta teisės.




#Article 130: Tītovienā (147 words)


Tītovienā () - miests Žemaitijuo, Kelmes rajuonė, 17 km i rītus nū Kelmes. Miests tor senionėjes statosa, tēp pat īr apīlinkiū senionėjes cėntros, regijuonėunė parka dėrėkcėjė. Miestė īr Švč. Mergeles Marėjės bažninčė (ėšbūdavuota 1633 m.), bovės bernardiniū vėinuolīns ė anuo ansomblis (XVII o. pradė - XVIII o. pabėnga, vėins dėdngiausiū baruoka paminklū šiaures rītū Europuo), īr gėmėnazėjė. Uriedėjuo īr moziejėnė ekspodėcėjė. 

Nū 2004 m. Tītovienūs vasara vīkst terptautėnis menū festivalis. Siejės mienėsie vīkst maldėninkū ētīnes i Šėlova.

Miesta pėitinie dalie telkša Brėdvaiše ežers. Ož miesta rondas gelžkele stotėis gīvenvėite.

Tītovienū dvars mėnavuojams jau nu 1500 metū. 1555 m. ėšbūdavuota pėrmuoji bažninčė, dvara invėntoriou mėnavjuomas miėstielis. 1633 m. pastatīta Švč. Mergeles Marėjes bažninčė ė vėinuolīns. 1724 m. Augusts II soteikė kasmetėne torgaus privilegėjė.

XX a. pradiou Tītovienā liōb būt garsos Lietovuos kuruorts. 1956 m. Tītovienā gava miesta statosa. 2002 m. rogpjūtė 19 d. Prezidėnta dekreto patvirtints miesta herbs.




#Article 131: Šėlova (108 words)


 
Šėlova (lit. Šiluva) – miestielis Rasėiniu rajuonė, pri kelė Raseinē–Tītovienā, Tītovienu regijoninėmė parkė. Senionėjės centros. Stuov Švč. Mergelės Marėjės Gėmėma bazilika (pabūdavuota 1760–1775 m., īr stebuklās garsijontis Marėjės paveikslos, katros īr bažnyčės dėdėliajamė altuoriou), kuoplīčė Švč. Marėjės apsireiškėma garbē (pabūdavuota 1924 m. Marėjės apsireiškėma vėituo), īr vėdorėnė muokīkla, ambulatuorėjė (muokīkluo), vaistėnė, maista prėkiū krautuvė, koltūras nomā. Miestielis ijein i Tītovienu regijuonėnė parka terituorėjė.

Pėrmuosės suodības atsirada XV omžiaus pradiuo. 1457 metās pabūdavuota pėrmuoji bažnīčė, katra bova pašvėntėnta Švč. Mergelės Marėjės i šv. Petra i Baltruomiejaus tėtolou. 1608 a 1612 metā pėimenelēms apsireiškė Švč. Mergelė Marėjė (ana īr pavaizdouta miestelė gėrbė). Naujina api tou īviki paplėta po vėsa Lietova.




#Article 132: Kībartā (103 words)


Kībartā () - miests Vėlkavėškė rajuonė, 16 km ī vakaros nu Vėlkavėškė. Vėsā pri pat robežiaus so Kaliningrada srėtėmė. Seniūnėjės cėntros, Eucharėstėne Ėšganītuojė bažnīčė (pabūdavuota 1928 m.), pamėnklos Sūduvas krašta knīgnešems (2006 m.). Pro miesta tek opė Lėipona.

Miestalie gīven namaža čėguonu bendroumėnė - 2011 m. bova ožregėstrouta 1,98%, katrėi savi prigoldė čėguonu etnėnē gropē. Ta īr ontra pagol dėdoma tautėnė mažoma pu rosu (2,71%).

Vagol veina padavėma, Kībartos pabūdavuojė 5 bruolē dailėdės, bat ėš istuorėniu šaltēniu žėnuoma, ka suodna pradiejė rastėis karalėinės Buonas gadīnie kuoluonėzounont Suvalkėjė. Kībartā pėrma lėika mėnavuojėmė 1561 metās Jorbarka ė Vėrbalė inventoriuo, ton gadīnie suoduo bova 20 ūkiu.




#Article 133: Varnē (356 words)


Varnē (lt: Varniai) - miests Telšiū rajuonė, ož 33 km i pėitos nu Telšiū. Seniūnėjės cėntros. Īr M. Valončiaus vėdorėnė muokīkla, pašts. Miesta plans radijalėnis. Īr istuorėjės, dailės ė arkitektūras pamėnklu - noms, katramė 1850-1864 m. gīvena vīskops Motiejos Valončios, Šv. apaštalū Petra ė Paulė bažnīčė (seniausė Žemaitėjuo, pabūdavuota 1691 m.; bovosė katedra), medėnė Šv. Aleksandra bažnīčė (pabūdavuota 1804 m.), Žemaitiu vīskopīstės moziejos Varniū konėgū seminarėjės rūmūs. 

Par miesta tek Varnelė, i pėitus nu miesta telkš Loksts. Varnē iēn i Varniū Regijuonėnė parka terituorėjė.

Miestielis iēn i senuobės žemaitiu gėntėis gīventas terituorėjės robežio. XIV o. dešėniajamė Varnelės krontė bova isėkūrusė Medėninku gīvenvėitė, 1314-1399 m. gīvenvėitė poulė krīžioutē (1320 m. mėnavuojamė kāp Medenike), 1389 m. žemaitē tuoj' vėituo krīžioutius somošė. XV o. dešėniajamė krontė isikūrė Varnē, katrūs 1416 m. pabūdavuota bažninčė, Vītauts Dėdlīsės ikūrė vīskopīstė. 1417 m. Medininkūs pabūdavuota katėdra, tās patēs metās gautas miesta teisės. 1417-1864 m. čė bova žemaitiu vīskopīstės cėntros. Nu XVI o. Medėninkā vadėname Varnēs. 1635 m. soteikta Megdeborga teisė. 1740-1864 m. čė bova Varniū konėgū seminarėjė. 1926-1931 m. miestė bova koncentracėjės stuovīkla. 1997 m. kuova 3 d. Prezidėnta dekreto patvėrtints miesta herbs.

XVI o. Varnē palėka vėino ėš svarbiausiu lituanistėnes koltūras cėntrū, ne tėktās Žemaitėjuo, no ė LDK. Žemaitiu vīskops Merkelis Giedrātis (1576-1609) sėikė ivīkdītė galotėnė vėsū luomū kristijanizacėjė. Tam tėkslou Varniūs sobūrė švėisiausius poetus, i vīskopėjė kanauninkās pasėkvėitė ė lėšuom aprūpėna istuorika Motiejo Strėjkovki, Lietovuos valstībės savaranakėškoma šalėninka, parašiosi ė 1582 m. ėšspausdėnosi „Lėnkėjės, Lietovuos, Žemaitėjės ė vėsuos Rosėjės kruonika, ė Mėkaluoju Daukša - liotovėšku katalėšku raštū rengieja.

Varniūs parėngts M. Daukšuos pargoldīts J. Ledesmas katekėzmos - pėrmasis katalėku katekėzmos LDK. M. Daukša palėka pėrmoujo lėteratūrėnės lietoviu kalbas kūriejo, vuo 1599 m. ėšleista anuo lietovėška „Puostėlė - XVI-XVII o. svarbiausio lietoviu koltūras istuorėjės nutėkėmo. Dėdli darba atlėka pargoldītuos, pasėrīžėns pargoldītė dėdžiolė fuormata 632 poslapiu kninga i lietoviu kalba. Vīskops m. Giedrātis - tuo darba ikviepies ė leidies.

Varniūs nu 1623 ligė 1628 m. ė nu 1739 ligė 1864 m. veikė konėgū seminarėjė. Platiau aplė ano skaitīket straipsnie Varniū konėgū seminarėjė.

Ož 2 km i pėitvakarius nu Varniū, Graužū suodnuo pri Lūkšta ežera, kuožnās metās lėipas mienesie būn bliuza festėvalės „Bliuza naktis.




#Article 134: Daugā (166 words)


Daugā – miests Alītaus rajuonė, 20 km i rītus nu Alītaus ė tėik pat i šiaurės vakarus nu Varienas. Seniūnėjės cėntros. Šalėp miesta īr ežers Didžiolis. Miestė stuov Dieva Apvaizdas bažninčė (nu 1862 m.), ī vėdorėnė muokīkla, vākū darželis.

Daugā mėnavuojamė nu XIV omžė pabonguos, pru anus i Trakus ė Vėlniu liōb žīgious krīžiuotē. Čė bova Lietovuos valduovu itvėrtints medžiuoklės dvars. Mėslėjama, ka Vītauta čiesās (1392–1430 m.) bova pastatīta pėrmuojė bažninčė. 1457 m. (gal ė jau 1422 m.) bova valsčiaus cėntros. 1503 m. Aleksondra privėlėjuo jau vadėnamė miesto. XVIII a. pradiuo jiemė prarastė bovosė svarboma, nuors XVIII a. vėdorie vielek pradiejė pliestėis ė oficēlē miesta teisės gava 1792 m. balondė 26 d. (karto gava ė herba). 1950–1959 m. bova rajuona cėntros. 1998 m. patvirtints naus miesta herbs.

Krīžeiviu kara keliū aprašūs 1384 m. mėnavuojamė Dowge. Mėslėjama, ka vėituovardis īr asmenvardėnės kėlmies, nu Daugs daugėskaitas, nuors šėton pavardė šēs čiesās ėšninkos īr. Pagaliau, Droskėninku, Leipalingė ė Rakainiu apīlinkiesė (pėitėnie Lietovuo) pasėtaika pavardie Daugevičius, būktās Dauga soslavinta skvarma.




#Article 135: Dosetas (168 words)


Dosetas – miests Zarasū rajuonė, aple 30 km i vakarus nu Zarasū, Sartū regėjuonėnėm parkė, pri Švėntuosės opės. Seniūnėjės cėntros. Miestė stuov Švč. Trejībės bažninčė (pastatīta 1888 metās) so varpėnė, vēk K. Būgas gimnazėjė (so kraštuotīras moziejom), specēliuojė muokīkla. Miestė pastatīts nepriklausuomībės paminklos, paminklā puoetou Pauliou Šėrviou, kalbėninkou Kazėmierou Būgā, vēk dailės galerėjė. Miests isėkūrės Sartū ežera pėitėnie pakrontie, ont ežera kasmet vīkst žėrgū lėnktīnės (nu 1905 m.), tāp pat īr hipodruoms.

Dosetas opė mėnavuojama XIII omžė krīžeiviu kruonėkuosė. Dosetas mėnavuojamas nu 1520 m. Ėšauga ėš Radvėlu dvarou priklausontė suoda, vieliau priklausė Pliateriams. Miestelio vadėnams nu XVI o. pradiuos (tāp pat ė 1686 m.). XIX o. gīventuojē aktīvē dalīvava sokėlėmūs prīš cara valdė, slapta platėna spauda.

Miesta privėlėjė Dosetas gava 1950 m., 1950–1959 m. bova rajuona cėntros. 1999 m. rogsiejė 28 d. Prezėdenta dekreto patvėrtints miesta herbs.

Miesta vards – hidruonėmėnis, nu Dosetas opės daugėskaitas.

Nu XIX o. pradiuos žėima Dosetuosė ont Sartū ežera vīkst žėrgū lėnktīnės. Nu 1905 metu anuos vīkst kuožnās metās, 1955 m. paskelbtas respoblėkėniemės. 




#Article 136: Islandėjė (523 words)


Islandėjės Respoblėka (islandėškā Ísland aba Lýðveldið Ísland) – valstībė, isėkūrosė tuo patėis pavadėnėma saluo, asontiuo Atlanta ondėnīna šiaurėniam šmuotė, 300 km i rītus nu Grenlandėjės ė 1000 km i vakarus nu Norvegėjės. NATO, JT, EEA ėr OECD narie. 

Dėdliuojė dalės Islandėjes prieteliu īr skandėnavėška kėlėma. Notuolosė saluos geuograpėnė padietės ėlga čiesa rėbuojė migracėjė. Tudie genetėškā Islandėjes prietelē īr dėdlē artėmė so skandėnavās ė keltās ė terp savės. Skaitlioujama, ka nu ligė XIX omžiaus saluo gīvena nu 40 lėgė 60 tūkstontiu žmuoniū, tās čiesās žmuoniū skaitlios bova somažiejės kelės lėikos diel vulkana ėšseveržėmu, bada ė kėtū gomtuos ėškadu. 1703 metās sorašios vėsos prietelios (pėrmasės islandėjės prieteliu sorašīms) ėšaiškiejė, ka saluo gīvena 50358 žmuonės. 

Kultūrėškā ė kalbėškā islandā prigol skandėnavam, islandu kalba īr vėina ėš skandėnavu kalbū. Glabna viera – liuteruonėzmos, katros īr tēpuogė valstībėnė Islandėjės viera (89,4% prieteliu save priskaita liuteruonās). 

Islandėjės suostėnė ė dėdliausis miests vagol žmuoniū skaitlio īr Reikjaviks, čė gīven aple 60 pruoc. vėsū saluos žmuoniū. Kėtas svarbesnės gėvenvėitės: Akureiris, Kopavogurs, Hapnarfjordurs, Keflaviks ė Vestmaneijars.

Islandėjuo grētā daugie prieteliū ėš ožsėinė, pavīzdiou 2007 metū groudė mienesie soskaitlioutė 33678 žmuonės, katrėi bova gėmė ožsėinie (13,5 pruoc. vėsū Islandėjės gīvėntuoju).

Islandėjės klimats īr šalts jūrėnės (vagol Kiopena klimata klasėfėkacėjė: Cfc). Saluos puozėcėjė Šiaurės Atlantė ožtėkrėn, ka sala īr Šiaurės Atlanta sraujas kelie, kas šėld uora. Islandėjuo īr šėltiau, nego kėtuos svieta vėituos, katruos īr tuokėm līgie. Ton šėldėnėma efekta sostėprėn da ėr Irmingera srauja. Uorā Islandėjuo grētā kėitas, pavīzdiou žėima vėinuos dėinuos rītė gal būt mėnosėnė temperatūra, būt prisnėgė, vuo jau vakarė gal vėsks būt ėštėrpė, švėist saulė ė būt teigama temperatūra. Žėima Islandėjuo palīgėnos īr švelnė, pėitūs vėdotėnė temperatūra būn aple 0 °C, kalnūs aple –10 °C. Šaltiausē gal būt saluos šaiurie nu –25 °C ligė –30 °C. Šaltiausė temperatūra bova ožfėksouta –39,7 °C . Vėdotėnė lėipas temperatūra īr +10 °C (+10+13 C°), šėltiausiuom vasaras dėinuom būn aple +20+25 °C, šėlomuos rekuords ožfėksouts 1939 metās rītū fjuordūs bova +30,5 °C. Par metos saulė Rejkavėkė vėdotėnėškā švėit 1150 adīnu. Vies daugiausē put nu rītū šmuota, ton viejē nie tonkūs, bat būn dėdlē magtīngė. Magtīngiausē vies pūt kalnūs, grētoms gal lengvā prigautė 50 m/s.

Islandėjė īr demuokratėnė parlamentėnė valstībė. Seniausė svietė parlamenta – Altėnga – sodara 63 narē, renkamė tėisiougėniūs rėnkėmūs 4 metam.

Islandėjė ėšdalīnta ī 8 apskrėtės, katruos īr regėjuonu gropes. Islandėjuo īr 23 Admėnėstracėnē regionā, islandėškā sýsla (dgs. sýslur) ė 14 savaronkėšku miestu kaupstaður (dgs. kaupstaðir). Žemeuse līge īr 104 apīlėnkės (hrepur), katruos rūpėnas švėitėmo, transporto ė komunalėnio ūkio.

Islandėjė – vėina baguotiausiu svieta valstībiu. Akuonuomėka ėstuorėškā dėdlē priklausė nu žvejībuos, katra lėgė daba sodara aple 40% vėsa eksporta ė 8% darba vėito. 99% valstībės alektras pagamėn hėdra- ė geotermėnes alektrėnes. Bedarbīstė sodara 1,8% ė ana īr mažiause terp EEA (European Economic Area) šaliū.

Žemdirbīstė – bolbės, žalės daržuovės, avėina, pėinėnē pruodoktā.

Islandėjes koltūra tor šaknės nu vėkėngo čėsu. Islandu lėteratūra īr dėdlē populerė, vertėnama ož islandėškas sāgas ėe edas, katruos bova rašuomas čė ėsėkūros pėrmėisė̄ms prietelems. Islandā tor tradėcėškā valna, šeuriėtėška požiorė, panašo ī kėtu skandėnavu. Dėdlē daug islandu tėk elfās, aba tėig, ka anie gal egzėstoutė. Kai katrū psėchuoluogu Islandėjės žmuonės rėitėngoujamė, kāp vėinė labiausē gīvenėmo patenkėntė (4-a vėita svietė).




#Article 137: Salontā (295 words)


Salontā () - miests Kretingas rajuonė, abėpos Salonta opės (Mėnėjės intaka), 31 km i šiaurės rītus nu Kretinguos. Miests tor seniūnėjės statosa, tēpuogė īr Imbarės seniūnėjės cėntros. Miestė rondas Švč. Mergelės Marėjės Emėma i Dongo bažninčė (pabūdavuota 1911 m.), vēk trīs muokīklas: Salontū gimnazėjė, Salontū specialiuojė muokīkla (čė muokuomė vakā su nežīmio pruotėnio atsėlėkėmo) ė mena muokīkla (su mozėkas ė dailės skīrēs). Tēpuogė īr pašts, vakū daržielis, puolicėjes nuovada, lėguonėnė, koltūras cėntros, poliklėnėka, Salontū regijuonėnė parka dėrekcėjė, dvė aptiekas, dvė degalėnės, daugiau kāp 10 kreutuviū, dounas kepīkla, kelės smolkės individualės īmuonės.

Gamtuos paminklos - 4,8 m. apimtėis Salontū kaštuons. Miesta gamtininks M. Ivanauskas sava privateme sklīpė laika egzuotinius paukštius ė žvieris. Do kraštuotīras moziejā: muokīkluo ė prėvatemė A. Gaponavičiaus nomė.

Salontā žėnuomė jau nu XVI a. Pėrma karta mėnavuojamė 1566 m. kāp Skėlundiū paluocē. Aple 1638-1640 m. Skėlondē pradietė vadintė Salontās. 1688 m. Salontā pavadėnamė miesto. Miestė iškėla dėdėkū Vainū, Guorskiū, Oginskiū paluocē. 1746 m. Augosts III leida čė rėngtė 4 prekīmetius 1833 m. mėstelie bova 1294 gīventuojā, 1897 m. - 2449.

XIX a. untruo pusie Salontūs pastatīts ondebs malūns, veik' pašta stuotes, aplė 80 kreutoviu, kelės smolkes dėrbtoves. 1906-1911 m. vagol švedū arkitekta Karla Eduarda Štrandmana pruojėkt bova pastatīta neogotėkėne plana dabartėnė bažninčė. Buokštū aukštis sėik aplė 70 m.

XIX - XX a. pėrmuo pusie Salontā bova valsčiaus cėntros. 1950-1959 m. - rajuona cėntros, nu 1959 m. - rajuonėne pavaldoma miests. Pu Untruoj' pasaulėnė kara Salontā gīventuojū skaičio nedaug teatsilėka nu dabartiniū rajuonū cėntrū, tokiū kap Skouds, Plungė, bet Salontūs nebova vīstuoma pramuonė, dėltuo miestielis beveik nesipliet'. 1993 m. tėis bovosio ondens malūno pastatīta užtvanka. Užtvankas ondens pluots aplė 5 ha.

Salontū miesta varda kilmie aiški - susidar' iš opes Salonta (dešėnėsis Mėnėjes intaks), katras pru miest tek iš šiaures ritū i pėitvakarius, daugėskaitas.




#Article 138: Vėlkėjė (118 words)


Vėlkėjė (lt: Vilkija) - miests Kauna rajuonė, šalėp kele Kauns-Jurbarks. 25 km i šiaures vakarūs nū Kauna miesta. Dešėniajamė Nemona krantė. Miests tor senionėjes statos, tep pat īr apīlinkū senionėjes cėntros. Miestė stuova neogotikėnė Šv. Jorge bažninčė (pastatīta 1908 m.), īr vėdorėnė muokīkla, aukštesniuoji liaudes amatū muokīkla, žemes ūke muokīkla. Senuosiūs kapūs īr do XIX a. koplītstolpē. Išlėka noms, katramė 1862-1864 m. gīven tautuosakininks Untuons Joška (Antanas Juška; 1819-1880).

Vėlkėjė mėnavuojama nu 1364 m. (kap Wilkenbethe), nuors kai korėi šaltėnē nuruoda 1426 m. Nu 1512 m. mėnavuojams mėstielis, vėliau miesta teises prarad, 1792-1795 m. apėntās turiej, kol galiausē pu Untruoj pasaulėn kar lig šiū dėinū tebier miests. 1998 m. lapkrėtė 16 d. Prezidėnta dekreto patvirtints naujėsis miesta herbs.




#Article 139: Vuobelē (283 words)


Vuobelē () – miestalis Ruokėškė rajuonė, 15 km i rītus nu Ruokėškė. Seniūnėjės cėntros. Miesta pėitvakariūs telkš Vuobeliū ežers. Miestė stuov Šv. Vuonas bažninčė (pastatīta 1868 m.), ī vākū gluobuos nomā, vėdorėnė muokīkla, darželis-muokīkla.

Vuobeliū pasėinė kontruolės puosts so Latvėjė īr ož 8 km i šiaurės rītus, pakeliou i Sobatė.

Pėrma karta Vuobelē pamėnavuotė 1509 metās Lietovuos Dėdliuosės Konigaikštīstės teisma aktūs – tumet Vuobeliū dvars priklausė LDK. 1529 m. pamėniets Vuobeliū miestoks ė valsčios. 1629 metās bova pastatīta pėrmuojė bažninčė. 1899 metās kėla dėdīsis Vuobeliū gaisros, pu katruo lėka vėn 10 nomū. Carėnės Rosėjės čiesās Vuobelē bova valsčė cėntros ė priklausė Zarasū apskrėtē Valsčė cėntro miestoks bova lėg 1950 m. Miests aktīviau plietuotėis pradiejė nu 1873 m., nutėisos gelžkelė biegius. Čė bova elektras generatuorios, dvė malninčės, lėntpjovė, gelžkelė stuotis ė traukėniū remuonta dėrbtovės. Ketvėrtadėinēs bova juomarka dėina. Kikvėinu metu sausė mienesie vīka dėdelė arkliū paruoda.

Vuobelē garsiejė tou, ka prīšėnuos valdē. Daug prieteliu prisėdiejė pri 1831 metu sokėlėma. 1896 m. dvara baudžiauninkā sorėngė vėina pėrmūju Lietovuo darbėninku streika. Gīventuojē aktīvē dalīvava 1905 metu tautėniam sājūdie.

Miesta pavadėnėms tėkriausē kėlės nu bėndrėnė žuodė vuobelie – tāp galiejė būtė pavadinta vėita, katruo aug daug vuobeliū. 

Paskotėnio meto Vobelē pradiejė garsietė kap pruovincėjės miestoks, katramė vīkst iduomė koltūrėnē rėngėnē. 2001-2006 metās čė vīka Rimvīda Pupelė organėzounamė onėkalė sava vėituomės poezėjės skaitīmā „Anīs kalbies žuodēs“ (lt. „Anys kalbės žodžiais“). Nu 2003 metu ontruojė rogsiejė nedielės galė čė vīkst „Vuobelėnė“ (lt. „Obelinė“) – švėntė, katruos meto vīkst ivairė spuorta, koltūras rėngėnē, kuoncertā. Onėkalos švėntės meto vīkstontis rėgėnīs – ognėis skolptūru parks. 2006 metās sorėngts pėrms tētru festėvalis „Tuoras“ (lt.„Tvoros“). Šėts festėvalis tāp pat onėkalos tou, ka nevīkst vėinuo vėituo ė tonkiausē laukė. Nu 2004 vīkst parakvėjės atlaidū nedielė.




#Article 140: Skaudvėlė (109 words)


Skaudvėlė () - miests Tauragies rajuonė, 26 km i šiaures ritūs nu Tauragies, stuov medėnė Šv. Krīžiaus bažninčė (pastatīta 1797 m.), veik gimnazėjė, specialiuoji muokīkla.

Mėslėjama, ka Skaudvėlė pradž' devė XIII a. ikorts Skaudvėles dvars, katras mėnavuojams nu 1645 m. Skaudvėles mėstielis mėnavuojams nu 1760 m., nuors gīvenvietes būta i onksteu. Spartiausē mėstielis auga XIX a. nutėisos gėlžėl Rīga-Tėlžė. 1950 m. Skaudvėlė patapa miesto. 2005 m. groudė 20 d. patvirtints miesta herbs.

Miesta vards īr asmenvardėnes kilmies, nu pavardies Skaudvėls (a Skaudviela), katra aptinkama ė dabā. Gal būtė ka ėlga laika miesta vards bova daugėskaitas fuormas - Skaudvėlā (mėnavuojams da XIX a. pabaiguo), ė tik vėliau sosėformava lītes Skaudvėlė




#Article 141: Šėlalė (125 words)


Šėlalė () - miests Tauragies apskrėtie, 30 km i šiaur' nu Tauragies. Rajuona cėntros. Šėlalė tor miesta senionėjes statos, tep pat īr kaimėškuoses senionėjes ė Traksiedē senionėjes cėntros.

Pru miest tek Lokīsta (Jūras opes ėntaks) - ana tek vakarinie dalie. Per miest iš rītū i vakarūs tek Lokīsta ėntaks - Ašutis, katras miestė praplatie ė sudara tvėnkin. Stuov dvė bažninčes: Šv. Prancėškaus Asižietė (pastatīta 1909 m.) ė Evangelikū liuteruonū. Īr krašta moziejos, miesta kapā, rajuona cėntrėnė lėguonėnė, koltūras cėntros. Šėlales šiaures rītus īr pušins.

Miests iein i senuoves žemaičiū gėntėis gīvenamas terituorėjes rėbas. Šėlalė mėnavuojama nu XVI o., iš pradžiū kāp Gardova. 1586 m. mėnavuojams pri Šėlalels dvara išaugės mėstielis. 1660 m. Šėlalė gava prekības privilegėj. 1950 m. patapa miesto. 2001 m. patvirtins miesta herbs.




#Article 142: Koršienā (203 words)


Koršienā () - miests Žemaitijuo, Šiauliū rajuonė, 25 km i vakarūs nu Šiauliū. Koršienā īr dėdliausios Lietovuos miests, katras netor savėvaldībes statosa. Koršienā tor miesta senionėjes statosa, tep pat īr kaimėškuosesės senionėjės cėntros. 

Miests īr īsėkūrės apėbos Vėntuos, pri Šiauliū-Palonguos plėnta. Pėitėnio miesta šmuoto ēn gelžkielis. Koršienā nu sena garsie puodininkīstės amato; anūsė nu sena īr Bruoniaus ė Bruonės Radeckū keramėkas moziejos. 

Vėnta vingioun Koršienas ėš pėitrītiū ī šiaurės vakarus. Stuov Šv. Juona Krikštītuojė bažninčė (pabudavuota 1933 m.), īr parks, Kalėnduoriu moziejos, koltūras cėntros, L. Ivinske aikštie - paminklos Laurīnō Ivinskiō.

Miests ė apīlinkes iein i senuoves žemaitiu gėntėis gīvenamuos terėtuorėjes rėbas. Koršienā pėrma kart mėnavuojamė XII o. 1561-1563 m. Koršienā jau žėnuomė kap mėstielis ė dvars. Īpatėngā spartē jem vīstitėis XIX o. pabenguo, pru Koršienūs nutėisos Lėipuojės-Romnū gėlžkėli. Pu Ontruos svieta vainuos Koršienā 1946 m. gava miesta teises, bova valsčios, apskrėtėis cėntros, lėg 1962 m. - rajuona cėntros. 1994 m. spalė 24 d. patvirtins miesta herbs.

Aiško, ka miesta vards īr sosėjes su koršēs, ale nežėnuoma, a ons kėles tėisiuogē nu koršiu gėntėis varda, a nu pavardies Koršos, Kuršis a netgė Koršiens.

Liaudėis etimoluogėjuo ruokounama, ka kažkumet pėivas bova ožpėltas lītaus ė sugadėnoses šėina, vuo atliekė žmuonis šaukiuojė „Kor šėins?! Kor šėins?!




#Article 143: Kelmė (249 words)


Kelmė - miests Šiauliū apskrėtie, 45 km. i pėitvakarius nu Šiauliū, rajuona cėntrs. Miests tor seniūnėjes statosa. Rėtėnio ė pėitėnio miesta pakraštio vėngioun Kražantes opė. Kelmie stuov Švč. Mergelės Marėjės Ėmėma i Dongo bažninčė (būdavuota 1908 m.), Liuteruonu-Evangėliku bažninčė, koltūras nomā, Kelmės dvara rūmā ė krašta moziejos, rajuona lėguonėnė. Šiaurėnie miesta dalie īr Kelmes pušīns, ritėnie - kolektīvėnē suodā, vakarėnio parobežio ēn kels Šiaulē-Tėlžė.

Senesnie muokslėnie literatūruo gal ožtėktė, ka Kelmė pėrma lėika pamėnavuota 1294 m. aba 1295 m. kāp Kymel aba Kimel Petra Dusburgėitė „Prūsėjės žemės kronėkuo mėnavuojama pėlės, katrou ėšgriuovė krīžioutē). Ale lietovėškuojė kronėkas pargoldīma leidies ė komentatuorios Ruoms Batūra iruodė, ka Kimel bova pri Nemona ė uns gal būtė dabartėnė Kaimelė souda Šakiū rajuonė. Palē kėtuos versėjės, krīžioutiu kėliū i Lietovų aprašimūs mėnavuojama vėituojama Stabuncaln (1386 m.), Stabekalne, Stabekalmen (1395 m.) buvus dabartėnes Kelmes apīlinkies ė galieto būtė laikuoma pėrmoujo gīvevėitės pamėnavuojamo (pėrmasis šio gīvenvėit su Kelmė susiej Theodor Hirsch 1863 m.). Vītauta laiaks čė bov didėlis dvars.

Ivairou lėteratūruo tonkē mėnavuojama 1416 m. Kelmes bažninčes fundavėma data. Bet pėrmėjē patėkėmesnė duomenīs īr aplė Kelmes bažninč' - ana pastatīta 1484 m., Lietovuos Dėdliuoje konėgaikšte Kazimiera valia, dėltuo 1484 m. data īr vėina ėš pėrmūjū , tėkslesniū Kelmes ėkorėmou pamėnavuotė. 1511 m. bažnītkaimis gava torgaus privilegėj, 1526 m. mėnavuojams dvar ė mėstielis.

Lėgė Pėrmuoje pasaulėne kara Kelmė prėklausė protestantėškā Gružėvskū gėmėnē. Mėstele augėm pagīvėn XIX o. vėdurie nutėists plėnts Rīga-Tėlžė.

Miesta vards tėkriausē bus kėlės nu bėndrėnė žuodė kelms: pėrmėnė žuodė reikšmie būt buvus' „kelmouta vėita, kelmīnė.




#Article 144: Naujuojė Akmenė (189 words)


Naujuojė Akmenė () - miests šiaures Žemaitijuo, 61 km i šiaures vakarūs nu Šiauliū ė 46 km i ritus nu Mažeikiū, šalėp sėinas su Latvėjė; Akmenes rajuona cėntros. Miests tor senionėjes statos, tep pat īr kaimėškuoses senionėjes cėntros. Īr Šv. Dvases Atsiuntėma bažninčė (pašvintinta 1999 m.), koltūras rūmā, Akmenes rajuona cėntrėnė lėguonėnė, pėnsijuons. Rėtėniam' miesta pakraštie īr botanikas suods „Poušmena, pėitritiūs - pagrėndėnė miesta imuon' „Akmenes cėmėnts.

Pasak ėstuorikū ė archeoluogū, miesta apīlinkes bova gīvenamas žėimgaliū genčiū. 1652 m. miesta vėituo bova mėnavuojams Akmenes dvarou prėklauses Karpienū kaimalis. 1945 m. lėipas 27 d. LTSR Vėriausībė prijiem notarėm Karpienū kaimalie statītė cėmėnta bėndruov', nes čė bova cėmėntou tinkamū klinčiū kluodā. 1947 m. pradietė statības parengemėjē darbā: Karpienū kaimalie pastatīts pėrmasis gīvenamasis noms, ož 1,3 km nu gamīklas paskėrta 30 ha aikštelė gīvenvėites statībā, pėrmėjē statībininkā ė i statības atvežtė kalėnē ėkurdintė paskubuom surestū medinius barakūs' a tėisioug palapinies'. 1949 m. Valstībinis statības trests Nr. 3 pastat' pėrmūsius gīvenamūsius nomus dabartinie Taikuos gatvie. 1952 m. statības persikiel' ė dabartėn Neprėklausuomībes gatv'. 1952 m. sausė 31 d. Lietovuos TSR Aukščiausiuoses Tarības prezidiuma ėsakīmo Karpienū darbėninkū gīvenvėitė pavadinta „miesta tipa gīvenvėitė Naujuojė Akmenė.




#Article 145: Ontuons Baranauskis (103 words)


Antanas Baranauskas (žemaitėška: Untuons Baranauskis; 1835 m. sausė 17 d. - 1902 m. lapkrėtė 26 d.) - lietuviū poets, kalbininks, katėlkū bažnīčes veikies, Seinū vīskops. Rašītuoje A. Vienuole diedė.

Gėm Anīkščiūs, valstietiū šeimuo. Onkstėvuo jaunīstie tievā nusiuntė anū i paralelėnė muokīkla, katron anam liob gerā ēt muokslā, ons dėdlē gerā muokies matematėkas. Pu muokīklas baigėma patapa pagalbininko parapijuo, vėliau bova nusiūsts muokītėis i Rumšiškes. Toliau mokėnuos Varniū konėgū seminarijuo.

Reikšmingiausis A. Baranauska kurinīs - ruomantėnė poema „Anīkščiū šilielis, katramė apdainioujama gimtuoje krašta gamta, idealizoujama Lietovuos senuovė, kāp kuontrasts tuo laika realijuom atskleidams gamtuos ė žmuogaus dvasinis rišīs, protestoujama prieš tautinī lietoviū tautuos ėngėma.




#Article 146: Mindaugs (170 words)


Mindaugs (~1200-1263 m.) - Lietovuos dėdīsis konegākštis (1236-1251 m. ė 1261-1263 m.) ė karalios (1251-1261 m.). Ano vainėkavėma dėina (katra vagol ėstorėka Edvarda Gudavėčiu īr lėipas 6) īr Lietovuos Respoblėkas valstībėnė švėntė. 

Tradicėškā Mindaugs īr laikuoms Lietovuos valstībes vėinītuojo, bat vagol naujausios ėstorėku tīrėmus mīslėjama, ka Lietovuos konėgaikštīstė gīvava da lėgė Mindauga. Mindauga vards pėrmuojė čiesa ėstorėniuos šalėniuos mėnavuojams 1219 m. Lietovuos ė Galiča - Voluinės taikuos sotartī. Mindaugs vīkde agresīve puolitėka, ė ivairiās būdās vīkde Lietovuos žemiū centralėzacėjė. 1251 m. Mindaugs apsėkrėkštėjė, vuo 1253 m. lėipas 6 d. (vagol kėtus ėstorėkus bėrželė 29 d.) vainėkuots Lietovuos karaliom. No ons ož Lietovuos pripažėnėma krīžiuotiam atėdave dėdlė šmuota Žemaitėjės (Karšova) ėr Nadrova. Paskom tepuogi atėdavė Skalva, Siela ėr Dainova. 1261 m., pu Durbies kuovės, katruo žemaitē nogaliejė krīžiuotius, Mindaugs atsimetė nu krėkštiuonībės, sosėgrōžėna Žemaitėje ėr pradiejė kuovas so vuokītēs. 1263 m. Mindaugs bova nužudīts Aglouno, kāp mīslėjama konėgākšte Treniuotos.

Mindauga pėlės liob vadīntėis Vuoruta. Īr kelets versėju katruo vėituo ana galiejosė būtė, bat dėdliausē tikietėna, ka Anīkštiu rajuone, ont Šeimīnėškiū pėliakalnė.




#Article 147: Dorbės kuova (202 words)


Dorbės kuova - bova kuova terp žemaitiu (katrīms kāp mėslėjama vaduovava Treniuota) ė krīžioutiu (vaduovava Burchard von Hornhausen). 

Kuova notėka 1260 m. lėipas 13 d. pri Dorbės ežera, Koršė (nūnā Latvėjė īr). So koršiu ė estu pagelba žemaitē sotrioškėna vuokītius. Mūšė čieso žova aple 150 vuokītiu konėgaikštiu.

Karėnio Lėvuonėjės uordėna ė Vuokītiu uordėna bendru žīgio sėikta ėš dalėis igīvendintė strategėnė tėksla - ožgruobtė Žemaitėjė ė sojongtė dvejū uordėnu daliū terėtuorėjės. Ontros truopnesnės tėkslos bova - ėšsėlaisvintė nu žemaitiu bluokadas Karšovuos žemie pastatīta vuokītiu Geuorgenborga pėlė. Muokslėninkā spie, ka dabā Geuorgenborga pėlės lėikanas - Vėlkū lauka piliakalnis dabartėniam Šėlales rajuonė.

Dorbės kuova bova dėdliausis XIII ė XIV omžiū žemaitiu laimiejėms par vėsa vaina so Vuokītiū uordėnu. Kuova paruodė Žemaitiu žemiu kuonfederacėjas magtīngoma ė vėinībė.
Pu kuovuos Baltėjės šalīs pakėta puolėtėnė sėtoacėjė: Lėvuonėjės uordėns ėš Dorbės (Lėvuonėjuo) ė Geuorgenborga pėliū ėšvede sava igolas, Lėvuonėjuos uordėna ė Vuokītiu uordėna ožīmtuos žemies sokėla koršē, žēmgalē, estā, prasėdiejė Dėdlīsės prūsu sokėlėms, katras ēja 14 metu (1260-1274 m.).
Lietovuos dėdlīsės konėgaikštės Mindaugs notrauke taika so Lėvuonėjės uordėno, viel jiėmė kariautė so vuokītiu rėterēs. Dorbės kuova sožlogde Vuokītiu uordėna mėgėnėma grētā ožgruobtė Žemaitėjė, lėgė XIII o. 8-uojė dešimtmetė sostabdė anuo ekspancėjė i rītos. Tas dave pruoga somagtīngiet Lietovuos valstībē.




#Article 148: Varniu konėgū seminarėjė (248 words)


Varniū konėgū seminarėjė - nu 1623 m. lig 1864 m. veikosė muokīkla, katra rėngė katalėku dvasėninkus Žemaitėjės vīskopėjē.

Varniū konėgū seminarėjė sava veikla pradiejė 1623 m., kumet ėš Kražiū i Varniūs bova pasiūstė do jėzuitu konėgu: Andrios Kumlevėčė ė Mats Flascios su dvėjēs bruolēs: Mėkaluojo Andrėjauskio ė Luko Sebastijonavėčio. Anėi jiemies vaduovautė čiuonās ikortā seminarėjē. Muokīta moralėnės teoluogėjės, apeigū, bažnītėnė gėiduojėma ė kėtkuo. Liuob muokītėis 6-8 stodėntā. Vīskopū nuomuonė, seminarėjė veikė prastā, gal dėltuo i neėlgā. 1628 m. ana perkelta i Kražius. Varniūs pabūdavuojos nauja mūrėnė katedra, XVII o. pabėnguo jimta rūpintėis, ka konėgū seminarėjė apėntās veiktom Varniūs. 1739 m. vīskops Jūzaps Karpis Varniū seminarėjes ikūrėma reikalams skīrė 6000 lėnkėšku auksėniu, vīskopa skatėnamė seminarėjės kūrėma riemė ė baguotesnė konėgā. J. Karpis pradiejė seminarėjes Varniūs būdavuojėma, vuo ano ožbėngė vīskops Untuons Domininks Tėškevičios. Seminarėjė veikla pradiejė 1741 m. Savuotiškim tris mienėsius trunkontėms „kvalifikacėjes kėlėma kursams liuob būtė sukvėitamė i jau išvėntintė bėi parapijuosė dėrbontīs konėgā. Seminarėjė ėšlaikīta ėš. A. D. Tėškevičiaus šiuom reikmiem ožrašītū Palūkstė ė Kojainiū suodnu. Muokīmou pagerintė, be jėzuitū, bova kvėitamė ė muokītuojē pėjuorā. Reikalā geruokā pasėtaisė, vīskops ė kapėtola bova patėnkintė.

Numalšėnos 1863 m. sokėlėma, cara valdžė 1864 m. Varniū konėgū seminarėj perkielė i Kauna.

Didingė restauroutė seminarėjės rūmā tebstuov i šėndėin, anū 1999 m. pradiets kortė Žemaičiū vīskopīstės moziejos. Tās patēs metās Žemaitiu koltūras draugėjės ėnėcetīva pri tū rūmū pabūdavuots skolptoriaus Arūna Sakalauskė sokorpts pamėnklos, katruo būdavuojėms, be daugelė Lietovuos ėnstėtucijū, pariemė ė garsos Žemaičiū vīskopū Giedraitiū giminies atstuovs Oksfuorda universiteta pruofesuorios Mėkuols Giedraitis.




#Article 149: Marajė Kerė (290 words)


Marajė Kerė (ongl. Mariah Carey) (gėmė 1970 m. kuova 27 d.) JAV dainėninkė, dainu rašītojė, mozėkas prodiuserė, mozėkas klėpo rezėsiėrė ėr aktourė. 

Kerė gėmė Huntingtonė, Long Islandė, Niujorkė. Ana bova trets vāks šeimuo. Mama - Patricia Hickey, airiū kėlmies amerėkuonė, bovosė opėras solėstė, tievs - Alfred Roy Carey afro-amerėkietiu ė venėsoulietiu kėlėma, aeronautėkas ėnžėnėrios. Kerė ožauga daugekoltūrie, katalėko šeimuo. Tonkē diel ton priežastiu, anuos šeima torėje kėistė gėvenamas vėitas. Dėdlės ėšuorėnės spaudėms, prėspaudė anuos tėivos ėšsėskėrtė, tonmet Kerė tebōva 3 metā.

Jaunīstie Kerė slabnē palaikė rīšios so muotėna, a tėivo anie daug dėrba, ka galietom ėšlaikītė šėima. Būdama vāko, ana dėdlē daug laika bova numūs, kon pasiekuo jiemė doumėtėis mozėka. Ana pradiejie dainioutė būdama trėju metu. 

Pėrmuojė lėika Marajė poblėkā dainēva pradiuos muokīkluo. Ana pabīngė Harborfields High muokīkla Greenlawnė, Niujorkė, bet pralėisdava dėdlē daug pamuoko, nes daug laika lėida ėįašėniedama demonstracėnes dainu versėjės vėitėnies stodėjies, diel prasta lonkomōma anuos klasioukā Marajė ožvadėna Mėražo (ongl. - Mirage).

Marajė debiotava 1990 metās, anuos lėidies bova Columbia Records vadovs Tommy Mottola ėr anuos alboms palėka pėrmoujo vėsuo JAV, katruo pėnkė sėnglā pateka ī Hot 100 sāraša. 

Marajė ėšsėskīrė so T. Mottola 1997 metās ėr parjėmė dėdliuojė dalė sava mozėkas lėidėma vadiuos. Nu 1997 ana ėtraukė daugeu Hėp-Hopa elemėnto ė sava mozėka. Anuos popoleroms bova dėdlē nokrėtės 2000-2002 metās, kumet ana palėka 2001 m. mozėkas kompanėjė Columbia, ėr 2002 m. bova ėšmesta ėš untruos mozėkas kompanėjes Virgin Records. Ton meto ana patīrė dėdlė fėzėnė ėr emoucėnė smūgė. 

Marajė Kerė īr pėlantruopė, remontė laiko ė pėnėgās, ėvairios vėšoumenėnios ėr aplėnkuos apsauguos proujėktos. Dėdlē magtīngā ana rem Švaraus uora fonda (ongl. Fresh Air Fund), so katrou bendradarbeu nu XX o. paskotėne dešimtmete pradiuos. Īr vėina ėš vaku ė jaunėma stoviklu ėkorėjo Fishkilla miestalie, Niuojorka valstėjuo, JAV.




#Article 150: Ežerielis (miests) (103 words)


Ežerielis () - miests Kauna rajuonė, 25 km i vakarūs nu Kauna cėntra. Miests tor senionėjes statos, īr Šv. Antana Paduviete bažninčė (veik nu 1992 m.), vėdorėnė muokīkla. Išsidiestės Kazlū Ruduos mėška šiaures ritėniamė pakraštie, Ežeriele dorpīna saluo.

Gīvenvėitė iemė kortėis 1915 m. pradiejos kastė dorpes, prėklausė Zapīške valsčiou. 1956 m. gava miesta teises. 2006 m. gegožės 14 d. Prezidėnta dekreto patvirtins miesta herbs.

Oficialiamė 1925 m. vėituovardžiū sarašė „Lietovuos apgīvendintas terituorėjės gīvenvėitė pavadinta Ežerietis dorpiū ind. (musintas kāp imuones pavadėnėms). Tarpokarė lituanistikas ėnstėtota bīluos' irašīts Ežeriele kaimalis, katruo pavadėnėm siūlīta keistė i Ežers. Mėslėjama, ka dabartinis pavadėnėms sosėformava nu dorpīna varda Ežerielis.




#Article 151: Doblėns (380 words)


Dublins, Doblėns (airėškā - Baile Átha Cliath, ) - Airėjės Respoblėkas suostėnė, dėdliausės palē gīventuoju skaitlio ė akanuomėškā ė koltūrėškā magtīngiausės miests, veik uora ė jūras oustā, miests īr rītėnie Airėjės saluos posie.

Ofėcėjalė Doblėna ėkūrėma data īr 998 metā, bet pėrmuojė leika miests pamėnavuots 140 mūso eras metās, kūmet Doblėna gīvenvėitė bova vadėnama Eblana.

Vėkingā bova pėrmėjē miesta prietelē. Ton fakta ėruoda arkeolougėnē kasėnėjėmā Wood Quay, šalėp miesta cėntra, kor rasta vėsuokio ėronkio, sėino ėr nomu griovėsio.

IX omžiou Doblėns bova ožjīmts dano. Airē lėikās ožjīimdava miesta, bet naėlgam. 1171 metās danus ėšvarė onglā, katrėims vadovava Henrės II.

Lėgė XVII omžiaus vėdore Doblėns mėnavuonams, kāp mėnkos vidoromžiu miestalės. Bet 1649 metās, pu Onglėjes pėlėitėne kara miesta bova ožgroubės Olėverės Kromvelės. Tuon meto Doblėne gėvena aple 9000 prieteliu.

XVII omžeus pabėnguo miests pradėje plėistės. Glava ton priežastės bova protėstantu pabėgėlē ėš Euroupas. XVIII omžiou Doblėns grētā auga. XVIII omžiaus pabėnguo Doblėns palėka ontru vagol dėdoma miestu Brėtu imperėjuo.

Paskelbos Airėjės naprėgolomībė, 1922 m. Doblėns palėka šalėis suostėnė, kultūras, akanuomėkas ė polėtėkas cėntro.

Doblėnė vīraun jūrėnis klimats, kor žėimas īr šėltas, vuo vasaras - vėisės. 

Žėima daugiausē līn, aba ēn šlapdrėba. Šlapdrėba gal tēstėis nu lapkristė lėgė balondė. Snėigs vėdotėnėškā ėšsėlaika 4-5 dėinas par metus. 

Šeurėnie miesta posie vėik ėnternacėjonalėnes Doblėna vora ousts (airėška - Aerfort Bhaile Átha Cliath), keltās pōikos sosėsėikėms so Lėverpolio ė Holėhedo. Išvystyta mašinų, metalo, maisto, tekstilės, siuvimo pramonė, laivų statyba, alaus pramonė (garsioji „Guiness“ aludarių kompanija).

Daug Doblėna gyventojo keliau so kelėivėnėm. Miesta kelėivėnes valdo bendruovė Bus Átha Cliath (Dublin Bus), katra tor aple 200 autobuso. Naktėis meto Doblėnė tēpat važiou kelėivėnės, bet retiau ė tėk tam tėkruom krītėm rečiau. Naktėnės kelėivėnės žīmėmas N, pvz. kelėivėnė 39, naktėis meto būn 39N. 

Miestėnē Traukėnē Doblėnė vadėnamė terp prieteliu Dartās (nu DART). Anie īr dėdlė patuogė transporto prėimonė, prietelems, katrėi važiou ėš Doblėna primiestio ė centro.

Doblėnė vėik tramvajā, katrie, ėr katrū lėnėjės vadėnas LUAS.

Doblėns īr Airėjes naujīnu ė rīšio centrs. Mieste vėik daug laikraštiu, radėjė stoutiu, telekomunikacėjo kompanėjo centrėnio būstėnio. Teppat čė vėik svarbeusė Airėjes pašta (An Post) ė telekomunikacėjo bendrovio Eircom, Vodafone, o2 centrėnes būstėnes ė glabnėjė infrastoktūras objektā.

Vagol 2006 m. sorašīma doumenės prieteliu skaitlės bova:

Doblėnė gėven ėvairiu tautū prietele. Daugeusė gėven airio, onglo, lėnko, lėitovio, latvio, žemātio, negerėitio, kėno, okrainėitio ė roso.




#Article 152: Miests (183 words)


Miests - gīvenvėitė, katruo gīven dėdlis skaitlios žmuoniū. Šiou meto dėdliausis svieta miests īr Mechėks arbe Tuokėjs (priklausuomā nu tuo, katrėi prīmėstē anims priskėramė), vuo skaitlioujont be prīmėstiu - Šanchajos.

Miests tonkiausē sosėded ėš gīvenamūjū, pramuonėniu ė versla rajuonu ė atlėikt admėnėstracėnės funkcėjės, katruos gal būtė platesnės nekāp patėis miesta terituorėjė. Dėdliuojė miesta dali, tonkiausē, ožjem bodīnkā, kelē ė gatvės.

Īpatings vaidmou ten miestams cėvėlėzacijū istuorėjuo. Diel sava specifėkas miestā patapa svarbiausēs cėvėlėzacėjū pažunguos cėntrās. Čė susidara salīgas kortėsvarbiauses cėvėlėzacėnes vertībes. Miestū atsiradėms paruoda ėstuoriniū koltūrū gėmėėma, vuo anuos gimst karto su dėdžioujo žmuoniū pasėtraukėmo iš gamtuos pasaule. Cėvėlėzacėjė atsirond karto su miesto ė miestė (arkitektūra, rašts, teisė, kults ė t.t.). Miests egzistoun kāp vėsuomenes ėntegravėma fuorma.

Kāp liodėj arkeoluogėnē doumenīs ė rašītėnē šaltėnē, senuobės miestū luopšīs - Artėmė̄jė Rītā.

JTO pruognozava, ka 2010 m. 51,3 proc. gīventuojū gīvens miestūs. JAV Šiaures Karolinas ė Džuordžėjes universitetū muokslininkā Ron Wimberley, Libby Morris ir Gregory Fulkerson, rėmdamėisės demuografėnes muodelias, mėslėj ka 2007 metū gegožės 23 d. tapa persėlaužėma dėina. Šio dėin miestū gīventuojū skaičios pasaulie turiejė būtė 3303992253, vuo ne miestė gīvenuntiū skaičios - 3303866404.




#Article 153: Argentėnas gimnos (371 words)


Argentėnas valstībėnis gimnos (), tēpuogė vagol pėrmas eilotės vadėnams Oíd mortales īr Argentėnas Respoblėkuos valstībėnis gimnos, sokorts 1813 m. Anuo mozėka parašė José Blas Parera, vuo eilės ėšgoldė Vicente López y Planes. 

Argentėnas gimna pėrmėnė versėjė „El 25 de Mayo“ atlėkta vaidėnėmė „Casa de Comedia“ 1812 m. gegožės 24 d. vagol Luisa Ambrosėje Moranties žuodios ėr Blaso Pareras mozėka. Ana patė naktė remdamasės ėšgėrstu gimnu, Vicentė Luopesas pradiejė rašītė „Marcha Patriótica“. 1813 m. gegožės 11 d. Generalėnė Kuonstėtocėnė Asambliejė pritarė pasiūlītam gimna pruojektou ėr ipareiguojė Blasa Parera sokortė mozėka. Ispans B. Parera, bandīdams ėšvengtė pruoblemu so Ispanėjės karaliom atsėsakė, ale kumet Asambliejė priguorėjė smertėis bausmė, ans sokūrė par vėina nakti. Ožbėngts gėmnos pėrma karta atlėkts arėstuokratės Mariquita Sánchez de Thompson nomūsė 1813 m. gegožės 14 d., o vėišā pristatīts gegožės 25 d., kap „Canción Patriótica“. 1847 m. parvadints i „Himno Nacional Argentino“. 1900 m. kuova 30 d. prezidėnta Julio Roca nutarėmo valstībėnis gimnos sotrompėnts (palėkts pėrms ė paskotėnis puosmos) muotīvounont, ka taikuos čieso ožtenk ė trompesnė varijanta.

Argentėnas gimna sodara ižonga (tėk mozėka), pamatėnės eilės ė prīdainis. Spuortėniu varžību čiesu tonkiausē grajėjama tėk ižonga.

Oíd mortales! el grito sagrado:
Libertad, Libertad, Libertad!
Oíd el ruido de rotas cadenas:
Ved en trono a la noble Igualdad.
Ya su trono dignísimo abrieron
Las provincias unidas del Sud!
Y los libres del mundo responden:
Al Gran Pueblo Argentino Salud!
Al Gran Pueblo Argentino Salud!
Y los libres del mundo responden:
Al Gran Pueblo Argentino Salud!
Y los libres del mundo responden:
Al Gran Pueblo Argentino Salud!

Prīdainis
Sean eternos los laureles
Que supimos conseguir,
Que supimos conseguir.
Coronados de gloria vivamos...
O juremos con gloria morir,
O juremos con gloria morir,
O juremos con gloria morir!

Klausīkėt smertniejė gaiduos švėntuos:
Liousoms! Liousoms! Liousoms!
Klausīkėt lūžtontiu lanciūgu alasa:
Veiziekėt, kap pakylieta dėdlinguojė Līgībė.
Jau nūvertė sava sragu valduona
Jongtėnės Pėitū šalis!
Ė vėsi liousi svieta žmuonis kartuo:
Sveikėnam dėdlē Argentėnas liaudē!
Sveikėnam dėdlē Argentėnas liaudē!
Ė vėsė liousi svieta žmuonis kartuo:
Sveikėnam dėdlē Argentėnas liaudē!
Ėr vėsi liousi svieta žmuonis kartuo:
Sveikėnam dėdlē Argentėnas liaudē!

Prīdainis
Lai būn omžėni tėi laurā, 
Katrūs sogebiejėm gautė,
Katrūs sogebiejėm gautė.
Gīvenkam karūnoutė šluovė...
Aba prisėikam nūmėrt so ana,
Aba prisėikam nūmėrt so ana,
Aba prisėikam nūmėrt so ana!




#Article 154: Širvintas (104 words)


Širvintas () - miests Vėlniaus apskrėtī, 50 km i šiaurės vakarūs nu Vėlniaus; rajuona ė seniūnėjės cėntros. Īr Šv. Arkangela Mīkuola bažninčė (pastatīta 1860 m.), Neprėklausuomībes paminklos, rajuona cėntrėnė leguonėnė, savevaldībė, parapėjes globuos nomā. Šiaurėniamė pakraštie veik pramuones imuones.

Pru miest tek Širvintuos opė; miestė ana īr patvėnkta ė sodara tvėnkini. Pats miests išsidiestės i ritūs nu Vėlniaus-Panevieže automagėstrales, pri senuojė Vėlniaus-Okmergies kelė. I šiaures vakarūs nu miesta isikūrės Širvintū kaimalis. 

Širvintas pėrm čiesa mėnavuojamas 1475 m. 1981 m. gegožė 29 d. čė praūžė stėpriausis lig tuol Lietovuo regėstrouts viesols. 1950 m. patapa rajuona cėntro, gava miesta teises. 1997 m. patvirtins dabartinis Širvintū herbs.




#Article 155: Muosiedis (149 words)


Muosiedis () - mėstielis šiaures Žemaitijuo, Skouda rajuonė, Pri Bartovuos opes. Senionėjes cėntros. Mėstielis īr posiaukelie tarp Skouda ė Saluntū, Saluntū regijuonėniam' perkė. Muosiedie īr respoblėkinis Onėkaliū akmenū moziejos (veik nu 1979 m.), stuov Šv. Arkangela Mīkuola bažninčė (pastatīta 1783 m.), īr gėmėnazėjė, vaistėnė.

Pėrm kart mėnavuojams 1253 m. križiuotiū kronikuo, bova Cekle žemie. Pu Žemaitėjės krėkšta, XV o. prėklausė Medininkū (Varniū) vīskopou. 1544 m. mėnavuojams mėstielis, 1551 m. pastatīta pėrmuoji medėnė bažninčė. 1703 m. Muosideis gava torgaus teisė, vuo vėliau ė prekībmetiū privilegėjė.

Muosiedis žīmos sava akmėnū moziejo, katras garsos ne tik Lietovuo, bet ė ožsienie. 1957 m. anū pradiejė kortė daktars Vacluovs Inta (1925 - . 1979 m. oficialē atidarītamė Onėkaliū akmėnū moziejou bova aplė 5000 rieudliū, suvežtū iš ivairiū Lietovuos vėitū. Šėndėin senamė ondens malūnė veik ekspozicėjė, katra pasakuo aplė ledīnmetius, rėiduliū keliuon' i Lietov. Moziejos īr didėlis toristū (tėik lietoviū, tėik ožsėnietiū) traukuos cėntras Žemaitijuo.




#Article 156: Radvėlėškis (191 words)


Radvėlėškis () – miests Šiauliu apskrėtie, 21 km ė pėitrītios nu Šiauliu, rajuona cėntros. Miests tor seniūnėjės statosa, tēpuogė īr apīlėnkiu seniūnėjės cėntros. Svarbos gelžkėlė mazgs.

Miesta vakarėnio robežiom ēn gėlžkėlis Vėlnios-Šiaulē. Radvėlėškis ėšsidiestės šiaurės vakarū - pėitrītiu krīptėm. Īr Švč. Mergelės Marėjės Gėmėma bažninčė (pabūdavuota 1945 m.), provoslavū cerkvė, koltūras nomā, pašts, rajuona cėntrėnė lėguonėnė, vakū globuos nomā „Nėkštoks“, senė̄jė katalėkū kapā, provoslavū kapā, miesta šiaurie - kariū kapā.

Radvėlėškis mėnavuojams nu XVI o. 1567 m. laikuomė Radvėlėške ikūrėma metās, ale kai katrėi šaltėnē nuruoda 1529 m. a 1539 m. ka kažkuoks žemės valdītuos ėš radvėlėškėitė skuolėnas 100 kapū grašiū. XVI o. vėdorie vėituovė prigolė Šiauliū ekonomėjē, katra valdė Radvėlas. Nu 1577 m. vadėnams miestalio. 1687 m. gava torgaus privilegėjė, 1710 m. - miesta teisės (ale 1708-1710 m. siautont marou ėšmėrė mažne vėsė miestā prietelē).

XVIII o. Radvėlėškis pu bėškioka atsėgava, vuo īpatingā spartē pradiejė augtė 1868-1870 m. nutėisos Lėipuojės-Ruomnū gelžkėlė atšaka Daugpėlės-Radvėlėškis i čė bova ikorta gelžkėlė stuotės. Nu 1950 m. - rajuona cėntros. 1992 m. bėržele 17 d. patvėrtints miesta herbs.

Miesta vards tėkrā īr asmenvardėnis, kėlės nu seniau vėituov' valdiosiū Radvėlū pavardies, pridiejos prīsagėnė galūn' - ėškis.




#Article 157: Pošės (103 words)


Pošės () īr spīglioutis medis, katros muokslėškā prėgol pošėniu augalū šėimā. Aug smėltingūs, švėisiūs vėitūs, anā tink prastas, nederlingas dėrvas. Būn nuognē skėrtėnga augoma ė skvarmas - katras aug medies būn tėisės, aukštas, vuo katras aug laukūs, pamedies, liūnūs - krėivas, žemas. Paprastos augoms 25–40 m, sīkēs lėgė 50 m. Ėšgiven aple 500–600 metu.

Pošės ī patsā gausiausis medis Lietovuo. Žemaitėjuo pošīnu nie daug. Pats daugoms anūm ī Dzūkėjuo, Aukštaitėjuo, prī jūras.

Pošėis medėina tink būdavuojėmou, rakondu, baldu dėrbėmou, puopėriou. Ėš sakū dėrbams terpentėns, degots. Kāp liekvarsts nauduonamė pošėis pomporā, kankuoriežē. Kor aug pošis, tē uors būn čīstos. 

Aple kėtas pošis veiziekat: pošis.




#Article 158: Bolbė (113 words)


Bolbė, kėtap boilė () ī tuokis jiedams augals, daržuovė. Bolbės kėlėma nug Amerėkas (Andu kalnū) ī, ale XV–XVI omžiūs atvežtas i Euruopa. XVīI–XIX omžiūs pradiejė bolbės augintė ė Lietovuo, tap anas palėka kap vėina dėdliausē augėnamu ė jiedamu daržuoviu Lietovuo.

Bolbės kēsos būn 50-120 cm augoma, vėsos ons tročīzna ī, kap ė bolbiu vāsē (ougas) – tuoki mizerni žali puomėduoriokā. Suodėn bolbės pavasarie, gegožė pradiuo. Žīdia anas vasaras pradiuo baltās aba fijuolėtėnēs žėidās. Kap nūžīdia tap jau tink kasėmou. Bolbėm tink lengva dėrva.

Ėš bolbiu gombū Žemaitėjuo taisa vėsuokius jiedius – jied paprastā ėšvirtas aba ėškeptas, taisa bolbiu potra, bolbėnius blīnus, žemaitiu blīnus, kleckus, virtėnius doud kap garnīra, ded i zopės. Mizernas bolbės šierals gīvuoliam ī.




#Article 159: San Marėns (173 words)


San Marina Respoblėka vuo San Marėna Respoblėka () - nedėdlė valstībė Euruopas pėitūs, apsopta Italėjės.

San Marina ikūrė krėkštiuonės akmenskaldės Šv. Marinus 301 mūsa eras metās. Vėdoromžēs Italėjė bova sosėskaldžios i magtīngos miestos-valstībės - kāp Venecėjė, Florencėjė. Tuos šalelės pu tropotoka isiliejė i dėdesnės terituorėjės, vuo San Marėns ėšlaikė savaronkėškoma ė liousoma. San Marėna valstībė īr pėrmuojė svieta respoblėka.

San Marėnė vīraun daugpartėnė demuokratėjė. 

San Marėns soskėrstīts i devīnės savėvaldībės (castelli) - pu vėina kuožnam miestaliou.

Isėkūrės šiaurės Italėjuo, rītėniamė Apenėnu kalnīna šlaitė. Netuolėj - Rimini koruorts. Aukščiausis tašks - Monte Titano (749 m.).

Klimats - vėdotėnis, šėltas vasaras, švelnės žėimas.

Tretė nu gala Euruopas valstībė vagol dėdoma - mažesnės īr tėktās Vatikans ė Muonaks.

Toriedams mažā gamtėniu ėštėkliu, San Marėns vėsėškā prėgol nu klestėntē torėzma:

Darba magtėngomā palē pruopesėjė (2000 m.) Žemės ūkis 1%; Pramuonė 42%; Paslaugas 57%.

Inflēcėjė (2001 m.) 3,3%

Biodžets Aplė 400 000 000 duoleriu.

San Marėnė nauduonams eurs.

Laidėnė telipuona nauduotojē (2002 m.) 20 600

Muobėliūjū telipuonū nauduotojē (2002 m.) 16 800

Interneta vartuotuojē (2002 m.) 14 300




#Article 160: San Marins (miests) (140 words)


San Marina miests (italėškā: Città di San Marino) - San Marina Respoblėkas suostėnė. Išsidiestes Apeninū posiasalie, netuolėj Adrėjes jūras. 4493 prietėlē (2003). Išsidiestės unt Titana kalvuos. Miesta ižimībes: vėriausībes rūmā ((Palazzo dei Capitani), Ruotošė (Palazzo Pubblico), trīs sargības buokštā (Guaita, Cesta, Montale). Do kartus per metus - kuovė ė spaliė - miestė vīkst karėnē paradā šalėis vaduovū (regėntū) išrėnkėma pruogo.

Guaita tvėrtuoves papėdie īr Borgo Maggiore mėstielis, katrū su suostėnė jung 1,5 km ėlge funikulierios. Miestė īr kapucinū bažninčė, Šv. Prancėškas Asižietē katedra (San Marina vīskopėjės bažninčė), kuongresā rūmā ė idomībiū moziejos.

San Marinė gerā išvīstīts torizmos, kuožnas metās čė apsilonka vėrš 3 mln žmuoniū. Čė gauso kreutuvieliū, katruos pardavinie ėvairiausius sovenīrūs.

Gėlžkėlis bova pastatīts da prieš Untūj pasaulini kar, B. Musolėne laikās (ruožos Rimini-San Marins). Išlėkė i senė gelžkele sotieliū pastatā. Artėmiauses susisėkėmou īr autuobusā, tep pat lig Rimini.




#Article 161: Hermiuona Ikīrielė (149 words)


Hermiuona Džėinė Ikīrielė (ongl. - Hermione Granger, gėmė 1979 m.) - fiktīvi, vėina ėš pagrėndėniu J. K. Rowling Hare Puotere knīngū veikieje, kartu so Ruonaldo Vīzlio - geriausė pagrėndėne vėikieje Hare Puotere draugā.

Vėsos Hare Puotere kėnūs Hermiuonas vaidmėne atlėka onglū artistė Emma Watson.

Hermiuona Džėinė Ikīrielė gėmė 1979 m. žiuobarū šeimuo. Kāp sožėnuoma ėš knīngas, anuos tievā, nuors ė ne bortėninkā, dėdžiavuos tou, ka anū doktie pakvėista muokītėis ī Huogvarts. So Hario Puoterio (tēp pat ė so Ruonio Vīzlio), Hermiuona sosėpažėna pėmuos keliuones ī Huogvarts meto. Ėš pat pradiū anie so Hermiuona neperdaug tesurokava, bet pėrmuos dalėis pabėnguo anėi vėsė trīs palėka baisē gerās draugās.

Ėš pat pradiū, Hermiuona Hariou so Ruonio pasiruodė pasipūtusė ė nuobuodi, bet zars galėma bova pastebietė, ka Hermiuona ne tėktas baisē darbštė ė struopė (īpatingā pri muokslū), bet ka dar īr ė drūsė ė nepalėikontė bėiduo (nuors numū darbū nusirašītė zars nėkumet nedoudava).




#Article 162: Haris Puoteris (personažos) (210 words)


Haris Džėimsos Puoteris (ongl. - Harry Potter, gėmė 1980 m. lėipas 30 d.) - fiktīvos J. K. Rowling Hare Puotere knīngū serėjės personažos. Pagrindinis veikies. Haris Puoteris 2002 m. rėngtamė kuonkursė „100 geriausiū Literatūras personažū“ užiem 85 vėita.

Hare Puotere knīngū ekranizacijuo tuo personaža vaidmėn atlėka onglū artists Daniel Radcliffe.

Haris Puoteris gėmė 1980 m. lėipas 30 d. Lėles ė Džėimsa Puoteriū šeimuo. 1981 m. spalė 30 d. Hare tievā bova nožodītė Valduova Vuoldemuorta. Vuoldemuorts noriejė nožodītė ė Hari , no Lėles meilė atmošė burt ė pats Vuoldemuorts mėrė. Kėta dėina Albs Dumblduors atnešė ė palėka suviniuot Hari unt laiptieliū pri Dursliū (lėles sesers ė anuos vīra) numū durū. Pu dešimtėis metū, Rubiejos Hagrids atejė pasiimtė Hare ī Huogvartsa magėška muokīkla. Tėk toukart Haris sužėnuojė ka uns īr bortėninks.

Vėsū knīngū veiksmos koncentrounas ī gīvenėma Huogvartsa burtū ė keriejėma muokīkluo. Čė Haris sosėrond do geriausius sava draugas - Ruoni Vīzli ė Hermiuon Ikīriele. Haris īr žėnomiausis vāks vėsamė magėškamė sviete, nes būtent anam pavīka ėvėiktė Valduova Vuoldemuorta. 

Huogvartsa muokīkluo Haris pakliova ī elitėškiaus kuoledža - Grifū Gūžt. Uns īr šiuo kuoledža kvidėča kuomandas narīs. Dėdliausis Hare priešos muokīkluo īr Draks Smėržios iš Klastunīna kuoledža. Iš muokītuojū Hariou baiseusē nepatink Nuodū ė vaistū (vėliau apsigėnėma nu jouduoses magėjes) muokītuos Severs Snėips.




#Article 163: Čilė (137 words)


Čilė aba Čilės Respoblėka () īr valstībė Pėitū Amerėkuo, pri Ramiuojo vuondenīna. Robėžiojas so Argentėna, Buolivėjė ėr Perū. 

Čilė remas naudīngu ėškasenu kasėmo ė anū eksporto. Čilė svietė pėrmaun palē vare kasėma. 15% žmuoniū dėrb žemės ūkie. Glabniausė žemės ūkē pruodoktā īr uobuolē, kriaušės, cėbolės, avėžas, šparagā, popeles. Žūvīnėnkīstė ė mėškū ūkis īr glabnas akuonuomėkas šakas. Šalės ėkspuortoun dėdlė šmuota žovėis.

Dėlīsės šmuots žmuoniū īr emėgrantū ėš Euruopas palėkounės.    Vėitėnē ėndienā sodara 3,2 % gīventuojū. Daugoms anū īr mapotē, katrie gīven gausuo Araukanėjės regėjuonė. Šiaurie īr aimaru, atakamėitiu, Velīku saluo gīven rapanojā, vuo pėitinies saluos da ėšlėkė keletė alakalofā. Čilie nauduonama ispanu kalba, katra īr vėinintelė uofėcēlė kalba valstībie.

Čilė īr soskėrstīta i penkiuolėka regėjuonu, katrūs žīm ruomienėšku skaitliom ė tor sava ožbadėnėmos. Suostėnės regėjuons skėras nū kėtū ė īr žīmėms raidiem „RM“ (Región Metropolitana).

Regėjuonu sārašos:




#Article 164: Mienolis (168 words)


Mienolis īr vėinintelis gomtėnis Žemės palīduovs ėr artėmiausis anā kuosmėnis kūns. Mienolis tēpuogē ontros palē rīški (pu Saulės) dongaus objekts. Vėdotėnis atstoms terp Žemės ėr Mienolė īr 384,4 tūkst. km. Diel skėrtinga Mienolė apšvėistoma ėš Žemės veizamas Mienolė fazės. 

I Mėnoli bova nusilēdė̄ žmuonis. Šėtō pėrms padarė JAV prietėlis Nėls Armstruongs 1969 m.

Mienolis īr dėdlē svarbos vėsū tautū mitoluogėjuo, tēpuogē ė baltu.

Mienolis skrend i rinki Žemės elėpsėne uorbėta, diel ton nū anuos būn ne vėinuodo atstomo. Artiausē priartie lėgė 363 300 km, vuo tuoliausē būn lėgė 405 500 km. Nuors Mienolis skrend i rinki Žemės palē ton pate krītė, kāp Žemė sokas i rinki sava ašeis, bat diel letesne skrėdėma žmuogou, stebontiou Mienolė nū Žemės vuodėjė, ka Mienolis dongaus skliauto jod ėš vakarū i rītū šmuota. Kuožnās metās Mienolės notuolst nū Žemės par 3,9 cm.

Jodiedams i rinki Žemės Mienolis prėklausuomā nū Saulės apšvėitėma matuos kuožn a lėika kėtuoks – tas vadėnama Mienole pazė. Abruozdielie galėt pavėiziet i Mienole pazės. Pėlns mienole cėkls ožtrunk 29,5 paruos.




#Article 165: Aušruos žvaizdie (314 words)


Aušrėnė dā vadėnama Venera aba Vakarėnė īr ontra nu Saulės sėstėmas planeta. Nu Saulės nutuolos 108,2 mln. km. Gerā veizama rīta aba vakara dongou. Aušrėnė dėng stuora doju mėgla. Pavėršios nuognē kalnouts.

Aušrėnė īr vėina ėš Saulės sėstėmas planetu, katra tor kėita, oulieta ėšvėršė. Palē dīdė ė masė ana labā artėma Žemē: skersmou 650 km mažesnės nē Žemės, vuo masė - aple 80% Žemės masės. Neskaitont ton, kėtė parametrā ešvėršė nelabā skėras nu Žemės, vėin tik diel onglėis dijuoksėda atmuosferas.

Aple Aušrėnės vėdaus sodietė žėnuoma mažā, bet, kāp ė kėtas panašės planetas, tor šerdė, planetas montėjė ė plota. Mėslėnama, ka plota pluonesnė nē Žemės (aple 16 km), pu anou īr planetas mantėjė, katra īr aple 3224~3245 km, vuo dā gėliau metalėška 14 g/cm3 tonkė šerdės.

Aple 80% Veneras pavėršiaus sodara volkanėnės līgomas. Ėšskėramė do „kuontėnentā“ – dėdlē pluota aukštomėnės srėtė̄s, kartrū vėina īr šalėp šaiurėne puoliaus, vuo kėta – daugiau pėitėniam šmuotė, šalėp posiaujė. 

Šiaurės kuontėnents vadėnams Ištar Tera (vagol babėluonėitiū mailės dėivė Ištra), anuo dėdloms panašos ė Astralėjės dėdloma. Anam īr aukštiausės Venaras kalnīns Maksvel Montes, katruo aukštoms sėik 11 km vėršom vėdotėne planetas līge. Antrasės kuontėnents vadėnams Afrodites Terra (vagol graikū mailės dėivė Apruodėte). Anam īr dėdlė goborē, žemīna galėm solīgėnt so Žemės Pėitū Amerėka.

Kāp ė kėtės kėita ėšvėršiaus dongaus kūnūs, Veneruo īr daug Smūgėniū krateriū, kalnū ė oulū, bat īr ė onėkaliū uobjekto. Pavīzdiou volaknā so pluokšte vėršūne, katrie īr vadėnamė farra. anū skersmou sėik 20-50 km, vuo aukštoms 100-1000 m; radēlėnės, panašes i žvaizdes fuormas lūžiū sėstemas, vadėnamas novae; radēlėnē ė kuoncentrėnē lūžē, prėmenontė̄s vuoratėnklios, vadėnamėė arkanuoidā; coronae – žėidėnē lūžėmā, čiesās i rinkė idobū. Vėsū onėkaliū uobjiektū kėlėms volkanėnės. 

Zars vėse Veneras ėšvėršiaus darėnē ė uobjektā vadėnamė ėstuorėnēs ė muotrėškās vardās.

Venera – dėdliausė skaitlio lietovėško ožvadėnėmū torontės dongaus kūns.

Tēpat Veneruo īr kalvuota srėtės Praurmė, kalva Joratė, Nerėngas rajuons, Ladas žemė, Vakarėnės slienės ė Žemaitis volkanėnės kalns.




#Article 166: Marsos (164 words)


Žėizdrė, da vadėnama Marso, īr katvėrta nu Saulės sėstėmas planeta. Nū Saulės nutuolos 227,9 mlrd. km. Žėizdrės pavėršiuo gers šmuots rīškē rauduonas vuolėinas. Ton palē pluota īr zars do lėikos mėnkesnė ož Žemės planėta. Ana tor 2 satelėtos: Fuoba ė Dėima.

Marsė metā ožtronk 687 dėinas. Marsuo asontės Olympus Mons īr dėdliausis vulkans ė ontros dėdliausis žėnuoms kalns Saulės sistemuo pu kalna Vestas asteroida.

Atmuosperėnis sliegėms Marsė vėdotėnėškā tesodara 0,6% Žemės sliegėma (600 paskaliu) ė vėsor īr mažesnės kāp Armstronga limits, kas znuočie, ka žmuogaus pats vėins be specēliuos apsaugos ėšporptom ė nomėrtom. Aukštiausė sliegėma vėita - 7 km gėlomuo asontės Hellas Planitia klans ož limita zars 5,4 sīkius mažesnės īr, mažiausia sliegėma vėita - Olympus Mons kalns (208 sīkius). Ka Marsa atmuospera ė sodarīta daugiausē ėš onglėis dvėdegėnė, anos tonkoms teprigaun 1% Žemės atmuosperas tonkoma, diutuo Marsė menks šėltnomė efekts. Klimats šalts - vėdotėnė temperatūra tier -60°C, a pri puoliu gal prigautė ėr -140°C. Šėltiausė temperatūra musintās +20°C, ale pri ekvatuoriaus ė dėinuom.
 




#Article 167: Virpesē II. Naujuojė bonga (173 words)


Virpesē II. Naujuoji bonga () īr muonstru kuomedėjė, ėšlēsta 1996 m. JAV. Anuo ruod kap pagrėndinis vēkies Erls Basets (ons bova ė pėrma filma persuonažos) Meksėkuo kovuon so puožemėnēs gīvūnās – čiopuoidās.

Erls gīven ramo gīvenėma Perfekšėna miestalie, Nevaduo, JAV, (anam vėka pėrms sosėdorims so čiopuoidās pėmruo dalī) nū gaun žėne ėš Meksėkuos naptas fėrmas darboutuoja Gradī Hōver, kū Meksėkuo pasiruod čiopuoidā. Anėdu vīkst ė Meksėka i ten nesonkē naikin čiopuoidos. Ont sekontios dėinos prietelē pasikvėit i dėdli amonicėjės megieja Burt Gummer. Anie pasėdali ė gropales ė naikėn padaros. Nū nakte Greids ėr Erls pasteb kū vėins kėrmins nodviese ėr ėš ano kažkas ėšlėnda. Kadongi prietelē bovo sovare sava mašėna, anie ėšsikvietė pagelbuon Pedro, nū paskom Erls so Greidu rand kū ans negīvs īr. Graitā anie pamat kū ėš čiopuoidu ėšserėta ontžemėne padarā. Prietelē spiejė pabiegtė ė baze kor naožtrokos sogrižt ė smarkē noustoliu patīris Barts. Ans atvež vėina gīva padara, nū ans grait sogeb pasėdaugėnte ėr vėsa baze jau pėlna čiopuoidu. Prasided kuova so anās. Galiausē, žmuonem pavīka anuos soslieptė ė garaža ėr ėspruogdītė.




#Article 168: Žemaitėška Vikipedėjė (104 words)


Žemaitėška Vikipedėjė aba Vikipedėjė Žemaitėškā īr Vikipedėjės pruojekts žemaitiu kalba. Ana īr liousa encikluopedėjė kap ė vėsas kėtas Wikimedia pruojekta svetainės. Žemaitėška Vikipedėjė – tuokė encikluopedėjė, katrou gal kuožnos rašītė, taisītė ė kėtēp redagoutė.

Pruojekts startava  ėnėcētīva ėr ėlga čiesa bova testounams inkobatuorė versėjuo. 2006 m. kuova 25 d. pruojekts bova pradiets kap īna Vikipedėjė. Ons aug pū bėški, bet spierē īsibegiėjė ė daba patenk terp 150 dėdliausiu svieta vikipedėju.

Daba Vikipedėjė Žemaitėškā tora .

Pri pruojekta īpatingā daug prisidiejė tėi prietelē:

Tepuogė prisidiejė ė daugesnē prieteliu rašīdamė straipsnius, taisīdamė klaidas ė kėtap naudingā prisidiedamė.

Žemaitėškuos Vikipedėjės istuorėjė

Lentelės doudama statėstėka nug 2006 metu. 
Lenteliu parametrā:




#Article 169: Aruba (106 words)


Aruba - sala Karėbū jūruo, prigolontė Nīderlandams ė torontė autonuomėjės statosa. Adminėstracėnis cėntros - Oranjestads. Arubas sala īr Paviejėniu salū grupie. Oficēlė kalba - olandu.

Sala sop kuoralėnē rėfā, vuo anuos pavėršios īr iš klėntėis sosėdariosės žemuos kalvuos. Vīrau truopėnis klimats. Puoėlsiautuojē mīlā čiesa leid baltū smėltiu pležūs. Oranjestadė sausė vėdorė temperatūra būn aple 26 laipsnius šėlomuos, lėipas - 29 laipsnē.

Saluo gīven 69 080 gīvėntuojē, ėš anū 85% īr kreolā, vuo tėkėntė̄jė - katalėkā.

Čė perdėrbama ėš Venesuelas i Meksėka atvežama napta. Plietoujama kemėjės, elektruoteknėkas, jiedė pramuonė, laivū remuonts. Arubuo trūkt geremuojė ondėns, tudie čė gielėnams jūras ondou. Saluo augėnamas agavas, cėtrosėnē augalā, daržuovės, tabaks.




#Article 170: Šiaurės Kuoriejė (150 words)


Kuorėjės Liaudies Demuokratėnė Respoblėka (Šiauries Kuorėjė) – valstībė rītu Azėjuo, šiaurėnie Kuorėjės posiasaliuo dalī. Ona rėboujas so Pėitu Kuorėjė pėitous, Kėnėjė ėr Rosėjė šiaurie. Seniau bovusias veinėngas valstībės Kuorėjės dalis.

Šiauries Kuorėjės istuorėjė

Ontruos svieta vainuos pabėnguo Kuorėjė bova uokulopouta sovietu ėr amerėkėitiu kariuomenies. 1948 m. šalis bova padalīnta - kuomonėstā ožvaldė šiaure, vuo pėitėnie dalī ėšluošė amerėkėitiu remiama demuokratėnė vėriausībie. 

Ėr šēs laikās onuos labā nesotar - terp anu net ī ėrengta veina stėpriausē sauguomu robežiu sviete. Kuomonėstėnė Šiauries Kuorėjė gasdėn sava branduolėne pruograma ciela svieta.

Nuors uofėcēlē Šiauries Kuorėjė ī demuokratėnė valstībė, anuo ėš tėkru vīroun tuotalėtarėnis riežėms. Čėštās vėinvaldis ė ofėcēlo Naciuonalėniuo gīnībaskomėtetuo pėrmėninks Kim Čen  Uns, onsktiau bova anuo tievs Kim Čen Ėrs, bat ofėcialē šalies valduovs īr anuo tievs Kim Ėr Sens, katras mėrė 1994 m.

Šiauries Kuorėjės (admėnėstracėniuo soskėrstīma veinetā)

Šiauries Kuorėjė īr soskėrstīta ė 9 pruovėncėjes, 3 ėpatėngousios regiuonos ėr 2 miestu savėvaldībes.




#Article 171: Rogpjūtė (142 words)


Rogpjūtė ī rogiū ė kėtū javū (mėižiu, avėžū, kvėitiū) derliaus nūjėmėms. Tas ī vėins dėdliausiu metu darbū ūkie.

Dėdlē gėliuo senuobie rogius liuob raus aba pjaus so tintnaga peilio vuo pjautovo. Nug žalvarė, gelžėis gadīnės radas metalėnē pjautovā. Nuo XVIII o. pradiejė rastėis dalgės ė dalgalės javam pjautė. Lėgė XX o. vėdorė da žmuonis par rogpjūtė tonkiausē liuob pjaus dalgėm ė pjautovās, vio paskom paplėta javū kėrtėma mašėnas ė kuombainā.

Rogpjūtė Žemaitėjuo vīkst nū lėipas pabonguos lėgė rogpjūtė vėdorė (prėgol nū uorū).

Kūmet rēk pradiet rogpjūtė, žmuonis liuob veizies i mienoli. Jēb pjaun pjautovās, ta muotrėškas, vuo vīrā stata kaugius, vuo jēb pjaun dalgēs, ta vīrā, tūmet kaugius stata muotrėškas. Nūpjautus rogius kraun i puorėnius ratus ė vež i kluojėma.

Senuobie bova papuotīs ėš paskotėnė rogiū pieda (Koršė, Korkas) sopintė pīnė (jievara) ė duoveniuotė gaspaduoriams.

Ont rogpjūtės garbies īr ožvadėnts mienou rogpjūtis.




#Article 172: Rogē (175 words)


Rogē () īr tuokis javs, katros muokslėškā prigol prī varpėniu augalū (Poaceae) šeimuos.

Paprastā rogē būn žėimkentē – anūs pasiej ėš rodenė, anėi jėm kaltėis, paskūm anus ožsning, bet ėš pavasarė anėi apent ėšlaid sava žuolė ė lėg vasaras pabonguos nunuokst. Ožaug rogē 60-200 cm aukštoma, lapā būn siauri, ėšėlgi. Vasaras pradiuo rogē plaukst, tas ī, jėm lēstė varpas. Paskom tas varpas žīdia, vuo vasaras pabonguo nunuokėn grūdus.

Radas rogē ėš Artėmūju Rītū kap kvėitiū ė mėižiu pėktžuolė, bet rasiet prīš 10-12 tūkstontiu metu kor tās Mažuojuo Azėjuo pradietė augintė kap javā.

Rītū ė Vėdorė Euruopuo rogē palėka vėino ėš patiu svarbiūju javū. Omžius ė žemaitē sava gīvenėma taikė prī rogė gīvenėma, ba ėš rogė grūdū liuob keps douna, taisīs gėra, ė da šmuota vairiu jiediu. Palē rogė pjūtėis čiesa palėka mienėsė vards „rogpjūtis“, vuo palē siejė – „siejė“. Ka rogē žėimkentē ī, ta saka, ka tas ī „rogė mūka“. Rogiū augėnėms senuobie bova dėdlē švėnts dākts: siejont aba pjaunont rogius žmuonis liuob apsiriedīs švarēs apriedās, sīkēs ė pasimels, vasaruom prī rogiū mergas šuoks, ka anėi geriau augtom.




#Article 173: Čekėjė (112 words)


Čekėjė, Čekėjės Respoblėka (ček. Česko, Česká republika) – valstībė Vėdorė Euruopuo. Respoblėka tor robežio so Lėnkėje šiaurie, Vuokītėje šiaurės vakarūs ė vakarūs, Austrėje pėitūs ė Sluovakėje – rītūs. Čekėjė sosīded ėš triju ėstuorėniū žiemiū - Buohemėjės, Muoravėjės ė Muoravėjės Silezėjė (onkstaiu liōb vadīnt Austrėjės Silezėjė). Čekėjė īr ES, NATO, JTO, OECD narie.

Čekėjės terėtuorėjė apgīvendėnta prīš 2 600 metū, nū 2 tūkstontmete pr. m. r. čė atsikielė lužitienū koltūras gentīs, IV omžiou pr. m. e. atsikielė keltū gentīs, vieliau germanā (makuomanā). V-VI omžiūs Muoravėjuo pradiejė gīventė avarā, vuo Buogemėjuo - slavėškas čekū gentīs. 623-659 m. terėtuorėjė prėgolė Samo slavėškā valstībē. II svieta vainuos gadīnie Čekėjė bova ožīmta Vuokītėjės ė pū ton TSRS.




#Article 174: NSO (123 words)


Neatpažėnts Skraidantis Objekts (NSO; kėtor da vadėnama UFO, OVNI, NLO) īr bikuoks skraidantis objekts, katruo nepavīkst atpažėntė ė paaiškėntė. NSO tonkiausē īr siejamė so ufuonautās ėš kėtū planetu. Daugoms atveju, kumet žmuonis matė NSO īr nesonkē paaiškėnamė - anėi neatpažėna liektovu, kėtu skraidontiu aparatu, metorologėniu reiškiniu ė pan., no teipuogi īr nemažā atveju kumet nat muokslėninkā nesugebiejė paaiškintė NSO. Vėsom svietė īr aple 50 mln. žmuoniū, katrė stebieja NSO. Aple NSO īr žėnuoma da nū senuobėnė čiesa (skraidantiu laivū kults bova gajos terp Andū tautū, Egėptė). 

Īr mėslėjama, kū NASA tor sokaupos daugībė medžiaguos aple NSO no laik ana vėsėškā slaptā nū žmuoniū. Aple šėta bova nat Discovery sokorts films. Pakuolē kas vėinėntelė prancūzu tīrimu agentūra atdarė vėsos sava arkīvus aple NSO tīrimus.




#Article 175: Nuorvegėjė (121 words)


Nuorvegėjė aba Norvegėjė (pėlns ožvadėnėms Nuorvegėjės Karalīstė () īr valstībė šiaurės Euruopuo, pri Šiaurės jūruos. Robežiounas so Švedėjė, Rosėjė ė Soumėjė. Tēpat Nuorvegėjē prigol Bovie sala, Svalbards, Jan Majens. 

Nuorvegėjė ėr ėšdalīnta i 11 adminėstracėniu regėjuonu, katrie ožvadīntė apskrėtėm (nuorvegėškā - Fylker), vuo anuos da ėšdalīnta i 356 savėvaldībės (nuorvegėškā - Kommuner). Tėktās suostėnė Oslos īr krūvuo apskrėtės ė savivaldībė.

Apskrėtis 2017 (sklaiustėliūs admėnėstracėnē cėntrā):

Ba ton valstės ėšdalėnėmū egzėstoun ė skėrstīms i pėnkis glabniausios regėjuonos (nuorvegėkā - Landsdel):

Tas ėšdalėnėms īr dėdliau ėš papruotiū, istuorėjės, panašē, kāp Lietovuo īr Aukštaitėjė, Žemaitėjė, Dzūkėjė ė kt.). Terp regėjuonūs skėras tarmės.

Nuorvegėjuo dėdliuojė daugoma svēkatas apsauga gīventuojam īr namuokama. Nuorvegėjuo svēkatas klausėmus sprend Nuorvegėjės svēkatas dėrektuorats, anam pavaldė īr Nuorvegėjės svēkatas akunuomėkas admėnėstracėjė. 




#Article 176: Okraėna (110 words)


Okraina () īr valstībė rītū Euruopuo, pri Jouduosės jūruos. Robežiounas so Baltarosėjė, Rosėjė, Lėnkėjė, Slovakėjė, Vengrėjė, Moldavėjė ė Romonėjė.

Okraėna tor ėlga istuorėjė. Vėdoromžēs ton valsībė liob vadīntėis Kijėva Rosė, bat neteka liousoma ė bova pakliovosė i LDK, Lėnkėjės, Austrėjės valdė. XX o. pradiou atsėkuovuojė lioudoma, bat ana ožkariava SSRS. Liousa palėka par naujė 1991 m. 2014 m. anou ožpoulė Rosėjė ė ožjiemė ė uokopava šmuota terėtuorėjės. 

Okraėna īr valstībė pėitrītiu Euruopuo. Vakarū Okraėnuo īr Karpatū kalnā, cėntrėnis ė rītėnis Okraėnas šmuotā īr tonkiausē līgomas, aba kalvas. Dėdliam šmuotė terėtuorėjės žemės īr derlīngas, tonkē pasėtaika joudžemis. 2014 m. Okraėna ožpoulė Rosėjės Pėderacėjė. Šmuota valstībės 2014 m. ožgroubė ė uokopava Rosėjė.




#Article 177: Armienėjė (130 words)


Armienėjė īr valstībė Azėjuo, Ožkaukazie. Robežioujas so Torkėjė, Grozėjė, Azėrbaidžiano, Grozėjė ėr Irano.

Ton īr dėdlē sena šalės. vėina pėrmū šaliū, katron ėšplėta krėkštiuonībė. Pėrmuojė šalėis ėkorėma data īr  2492 m. pr. Kr.  Tor ėlgas, dailias tradėcėjės.

Armienėjė īr kalnū valstībė, dėdlis šmuots šalėis īr Kaukaza kalnūs.
Ton šalės īr aktīviou sėismėnie zuono. Šalėi tonkē notīnk baisos žemės drebiejiemā. Labā magtīngs drebiejėms notėka 1989 m. 

Valstībė nie dėdlē baguota, vuo akanuomėka īr slabna. Armienėjė laika sava stratėgėniu partnėriu Rosėjė.

Dėdliuojė gausoma žmuoniū - armienā, da gīven jazidū, rosu, ė kėtū tautū žmuoniū, bat nagausē.

Armienėjė tor prastos santīkios so Torkėjė ė Azerbaidžano. So Azerbaidžano pū SSRS žlogėma bova kėliosė vaina. Ton vaina notėka diel Kalnū Karabaka terėtuorėjės. Armienėjė miegėn toriet labā geros santīkios so Rosėjė. Šalie stuov Rosėjės kariaunas bazės.




#Article 178: Grozėjė (251 words)


Grozėjė īr valstībė Azėjuo, Ožkaukazė. Robėžiounas so Rosėjė, Armienėjė, Azėrbaidžiano ė Torkėjė.

Grozėjė sėik ėntegracėjės ī ES ė NATO.

Grozėjuo žmuonis gīvena nū vėdorėne peleuolėta. VI o. pr. Kr. sosėkūrė vakarū Grozėjės valstībė Kuolkėdė, vuo IV o. pr. Kr. Grozėjės rītūs - Ėberėjė. Pū ton, šali ožkariava asėrā, Aleksandros Dėdlīsės. 327 m. krėkštiuonībė paskelbta valstībėnė Grozėjės relėgėjė. 

X o. pabėnguo Grozėjė bova sovėinīta, prasediejė vadėnams Grozėjės auksa omžios. Pū ton ėlga čiesa Grozėjė prėklausė Uosmanū Ėmperėjā, pū ton Persėjā ė Rosėjā.

Pū Spalė revuoliocėjės Rosėjuo Grozėjė paskelbė naprėklausuomībė 1918 m. gegožė 26 d., bat anou ožpoulė Rauduonuojė armėjė ė pajūngė jiega pri SSRS.

XX o. devīnta dešimtmete pabėnguo Grozėjuo sosėfuormava liuosoma jodiejiėms, katruo rezoltatė 1991 m. balondė 9 d. Grozėjė ontruojė lėika pasėskelbė esontė naprėklausuoma.

Abkhazėjuo ė Pėitū Uosetėjuo prasediejė atsėskėrėma ė liousoma nūg Grozėjės jodiejiems. Separatėstam pagelbiejė Rosėjė gėnklās. Rosėjė daug lėiko kaltėna Grozėjė, ka anā prėklausontiam Pankėse slienie īr čečienū kuovuotuojē, katrie kariaun ož Čečieniejės liousoma nūg Rosėjės.

Geuograpėškā Grozėjė īr Azėjės šalės, bat koltūrėškā prėskėrama Euruopā. Grozėjės kraštuovaizdės īr nalīgos, 2/3 terėtuorėjės ožjem kalnā.

Dėdliausė miestā (2004 m. sausė 1 d.):

Grozėjė soskėrstīta ī 9 regėjuonos, katrūs sodara 70 pruovėncėjū, 2 autuonuomėnės respoblėkas: Abkhazėjė ė Adžarėjė ė vėina autuonuomėnė respoblėka - Pėitū Uosetėjė. Abkhazėjė ė Pėitū Uosetėjė praktėškā Grozėjės nier valdomas.

Grozėjės akuonuomėka īr vėina liousiausio vėsam regėjuonė. Īr aukšts akuonuomėne liousoma indeksa rezoltats. Akuonuomėkuo vīraun torėzmos, kemėjės, maista pramuonė. Grētā vīkduoma akuonuomėnės rafuormas, katrū pagrėndėnės tėkslos padėrbt Grozėjė vėina ėš liousiausiū svieta akuonuomėkū. Tas trauk ožsėine investėcėjės.




#Article 179: Veln's (110 words)


Veln’s ī pėkta dūšė (biesos) baltam. Senuobie Veln’s būktās bovė̄s nabašninku dievo (šaukts Velėno, Veliuonio), bet ožiejus krėkštiuonībē prilīgints žīdu Šetuonuo.

Veln’s dėdlē mėnavuojams žemaitiu pasakūs, sakmies. Paprastā ons būktās ėšruod kap puonātis, vuokītoks, ale tėktās so kanuopom, ragalēs aba oudegėkė. Žmuogos Velni sositink kortās medie, prī balu, melnīčiu, tonkiausē nakti. Veln’s tonkē žmuogou prižad kamė pagelbietė (īpatingā – praluobtė), ale žmuogos tora anam ož tā pažadietė sava dūšė.

Palē tatuosaka, Veln’s dėdliausē bėjas Perkūna, ba ons (kap dongėškas švėisas tījūns) Velni moš. Da ons pabieg kap ožgīst gaidīs, atstuoj mošams šermokšlė lazda. Žmuonis vierėj, ka Veln’s gal kon tās apsiestė – tūmet so apsiestu žmuogom nēn sosiruokautė, ans keistā elgas, vaipas.




#Article 180: Šiauliū vīskopėjė (115 words)


Šiauliū vīskopėjė - vėina iš šešiū Lietovuos vīskopiju, sudarīta 1997 m. Dabartinis Šiauliū vīskops īr Eugenėjos Bartulis.

Vīskopėjē priklausa šėi dekanatā:

Šiauliū vīskopėjė īkorta 1997 m. gegožė 28 d. puopėžiaus Juona Pauliaus II. Pėrmoujo Šiauliū vīskopo bova paskėrts Kauna konėgū seminarėjės rektuorios Eugenėjos Bartulis. Vīskopo uns bova konsekrouts Kauna arkikatedruo bazilikuo 1997 m. bėrželė 29 d. Vīskopėjē E. Bartulis vadovaun lig pat šiuol.

Apjem vės Šiauliū apskriti, anuo gīven aplė 266 tūkstontius krikštītū katalėkū. Vīskopėjė sudara 5 dekanatā, anūs īr 67 parapėjės, katras aptarnaun 50 konėgū.

Šiauliū vīskopijuo īr vėsamė svietė garsos Krīžiū kalns, isikūrė jėzuitā ė benediktinā, darbounas katalėkėškė pramauos ė šeimuos cėntrā. Šiauliūs dėrb dvė katalėkėškas muokīklās. Šiauliū vīskopėjės globiejė - Pana Marėjė.




#Article 181: Stačiatėkībė (216 words)


Stačiatėkībe (gr. Oρθοδοξία pravuoslavībė, ortoduoksėjė) īr Rītū krėkštiuonībės krīptės, vėina ėš trėjū pagrindėniu krėkščiuonībės šakū. Neprėpažīst skaistīklas, atlaidū. Celėbats taikuoms tėktā vėinuoliams, švėntėkā prėval apsėžanītė, bet tiktā vėina sīki.

Pagrėndėnė šventīkla īr cerkvė.

Stačiatėkiū bažninčė, vėina krėkštiuonībės šakū, pradiejė kortėis Antėkas graiku koltūrėnie srėtie, pėrmiausē Vėdoržemė jūras basēna rītėniam šmuotė.

Stačiatėkiu bažninčės ožjem ontra vėita terp krėkštiuoniy skīriu vagol vierītuoju skaitlio (pu katalėku bažninčės).

Stačiatėkiu bažninčės īr liousas. Kīkvėina ėš anūm īr autokefalėnė, vadovaunama renkama vaduova, hierarkėjė skėras prėgolomā nug vairiū istuorėniū aplinkībiu, katruom Stačiatėkiu bažninčė vīsties. Šalep autokefalėniū bažninčiu, katruos jorėdėnēs ė dūšės klausėmās īr ė autonuomėnės bažninčės, katruos savaronkėškā tvark dėdliuojė dali vėdaus klausėmū, bet īr prėklausuomas nu autokefalėniū bažninčiu.

Bavēk vėsas stačiatėkiu bažninčės īr Ekomenėnės Bažninčiu tarības, sokortuos 1961 m., narės. Anuos dalīvaun ekomenėniam dialuogė so Katalėku ė Onglėkuonu bažninčiuom.

Stačiatėkiu bažninčė neprėjiemė katalėku puopėžiaus Grėgalėjė XIII-uojė ėnėcėjoutas kalėndorė refuormas ė tebnauduo Jolėjė kalėnduorio. Dieltuo stačiatėkiu vieras švėntiu čiesos pu biški tuolst nu katalėkū ė svieta kalėnduorė. Tēp stačiatėkē Kaliedas švėnt sausė 7 d., vuo ne groudė 25 d. (lig 1900 m. tas bova sausė 6 d., vuo pu 2100 m. bos sausė 8 d.). Dėl Velīku čiesa skaitliavėma būda katalėku ė stačiatėkiu Velīkū čiesos sīkēs būn vėinuods, vuo sīkēs skėras vėso mienėsio (Stačiatėkiu Velīkas gal' būtė balondie aba gegožie, vuo nīkūmet kuovė).




#Article 182: Dėdlė̄jė Žemaitiu Kalvarėjės atlaidā (205 words)


Dėdlėjē Žemaitiū Kalvarėjės Švėnčiausiuoses Mergeles Marėjas Apsilonkīma atlaidā - Katalėkū Bažnīčes atlaidā, katrie vīkst nedėdėliamė Žemaitėjės mėstielie Žemaičiū Kalvarijuo. Anie īr skėrtė Švč. Mergelē Marėjē. I atlaidos kuožnas metās suvažioun daugībė žmuoniū ne tik iš Lietovuos, bat ėr ėš vėsa svieta.

Per Kalvarėjės atlaidus īr nešama montrancėjė su Šv. Krīžiaus relikvėjė. Tėkėma, ka tuos relikvėjės dieko gaunams palaimėnėms. Ton relikvėjė Lietovuos tor tiktā Žemaičiū Kalvarėjė.

Atlaidā prasided lėipas mienese pradio ė trunk zars dvė nedieles. Pati dėdliausė atlaidū procesėjė būn sekmadėinie.

Šv. Mėšes ėškilmingā aukuo vėsuos Lietovuos vīskopā, konėgā, sakuomė pamuokslā. Sėsėrīs vėinoules ved katechezė, parėngama speciali evangelizacėnė pruograma so agapė, vīkst kuoncertā.

Šv. Mėšės kuožn dėin aukuo vės kėtė Lietovuos vīskopa, Apaštalinis Nuncėjos. Žemaitiū Kalvarėjės bazilikuo gėidamė Mėšparā, vīkst Eucharistėnės pruocesėjės aplė Bazėlėka ė Krīžiaus kelie. Kuožna dėina īr skėrama vės kėtam Telšiū vīskopėjės dekanatou. Kuožna dėina īr meldamuos ož kuoki tas vėina dalīka (pvz. konėgus, ministrantūs, šeimas, karius ir t.t.).

Žemaičiū Kalvarėjės Krīžiaus kėli īkūrė vīskops Jurgis Tiškevičios 1637 m. Ons pats rinka vėitas ė žingsnēs atmatava, ka vėskas atitėkto Jiezaus Kančiuos kėli Jerozalie. Naujūsius Žemaičiū Kalvarėjės atlaidus sodara 20 stuotiū, katrū dvė (7-ta ė 8-ta) īr vėinuo koplītalie. Kele ėlgis īr aplė 7 km. Dėdliausia īr 18-ta koplītalė, katro ėšdažė konėgs Varnielis.




#Article 183: Senāsis Testamėnts (110 words)


Senāsis Testamėnts - ė graikū kalba ėšverstū žīdū bėbliniū knīngū rėnkinīs, ėš esmies apemuntis Tanach. Krūvuo sō Naujoujo Testamėnto sodara Krėščiuonībes Švėntūji Rašta.

Anamė atsispind žīdū tautuos istuorėjė ė relėgėnė mintes. Tanachs parašīts henbrajū ė aramiejū ruodom. Paraša svieta sokorėm, tautuos sosėkorėm ė istuorėjė tep pat anamė surašītė ėvairė istatīmā, iskaiton ė dekaluog. Kai korėj aprašuomė īvėkē īr autentėškė, kai korėj - keliū īvėkiū kompiliacėjės arba ė tū laikū realos īvėkē (pvz. Karaliaus Saliamuona valdīms).

Nuors Senāsis Testamėnts īr ė judiejū, ė krikščiuoniū švėntuoji knīnga, tuos dvė religėjės interpretoun anū ganietėnā skirtingā. Pavėzdžiou, krėkščiuonībes tradicėjė Pradžiuos knīngas tekstė mata aprašīt Šv. Trejībė, katruos nepripažīst žīdā.

Senūji Testamėnt sudara tuos knīngās




#Article 184: Kitaro (128 words)


Kitarō (喜多郎) (tėkros vards Takahašis Masanuoris (高橋正則);g. 1953 m. vasarė 4 d.) - japuonu kompozėtuorios ė multiinstrumentalėstos. Ons kor Naujuojė omžiaus stiliaus mozėka.

Astral Voyage/Ten-Kai
Asian Cafe/Ashu Chakan
All Roads Lead To Rome
Across The Karakum Desert
Across The Pamir

Deep Forest
Endless Journey
Freedom Chants
Healing Forest
Ninja Scroll (Soundtrack)
In Silent
In Search Of Wisdom
Journey To The Heart I
Journey To The Heart II
Journey To The Heart III
Journey To The Heart IV
Kaiso (Kitaro's World Of Music)
Karuna (Kitaro's World Of Music)
Mu Land
Mizu Ni Inorte
Morning Light
Music For The Spirit Vol. 1
Music For The Spirit Vol. 2
Music For The Spirit Vol. 3
Music For The Spirit Vol. 4

Six Musical Portraits

Tento Chi
Tokusen 1
Tokusen 2

Yakushi-Ji




#Article 185: Šėlovuos Švt. Panuos Marėjės Gėmėma bazėlėka (184 words)


Šėlovuos Švt. Panuos Marėjės Gėmėma bazėlėka () stuov Šėlovuos miestalie, prī Raseiniū-Tītuvienu kelė. Vielīvuojė baruoka stėlė.

Dėdžiajama bazilikas altuoriou īr Marėjės paveikslos, katras garsie sava steboklās. 1993 m. bazilikuo apsilonkė puopiežios Juons Paulios II.

Bažnīčė istuorėnė, kvadratėne plana, su masīvio buokšto ė 4 buokštelēs kampūs. Ana vielīvuoje baruoka stėliaus, stačiakampe plana, halėnė, dvėbuokštė, su trisėinė apsidė. Bažnīčes kampūs priglodoses žemas zakristėjės. Vėdos 3 navū, atskėrū piliuorēs. Švėntuoriaus tvuora mūrėnė. Švėntuoriou palaiduots vīskops Juozos Matulaitis-Laboks (1894-1979). 

Aolinkou akmėni su idobėmo, katra primen pied, pastatīta aštounkampė kuoplīčia. 1663 m. pastatīa kėta, dėdesnė. Laikou biegont ana supova, 1804 m. nugriauta. 1818 m. pastatīta naujė medėnė kuoplīčia. Anuo 1872 m. unt akmens irėngts altuorios (arkitekts J. P. Zimuodros), vėrš anuo pastatīta T. Bukuotas ėš Onglėjuos parvežta marmorėnė Švč. Mergeles Marėjės statola. 

Arkitekts Untuons Vivulskis 1906 m. supruojektava mūrėn kuoplīčė. Valdžia statītė neleida, reikalva surinktė vėsas samatuo numatītas liešas (39 222 robliū). 1911 m. pruojėkts patvirtints, leista statītė. 1912 m. (mėnavuojont Apsireiškėma 300 metū jobiliejo) konėgs Juons Mačiulis-Mairuonis pašvėntėna kuoplīčes kertini akmėni. Statīb privijziejė arkitekts Mėkuols Dubuovėks. Kuoplīčia galotėnā pastatīta 1924 m. Tū pačiū metū siejės 8 d. pašvintinta.




#Article 186: Pėvašiūnu Švt. Panuos Marėjės Jėmėma i dongo bažninčė (128 words)


Pėvašiūnu Švt. Panuos Marėjės Jėmėma i dongo bažninčė () stuov Pėvašiūnū kaimalie, 9 km i pėitrītius nu Botrėmoniū.

Švt. Panuos Marėjės šluovē kuožnās metās vīkst Žuolėnės atlaidā.

Pėvašiūnū žemes, dvarininks Juons Kluockis 1639 m., padovėnuojė Senūjū Trakū benedėktėnū abatėjē. Vienuolē 1648 m. pastatė medėnė bažnīčė. Ana stoviejė dabartėnės Pėvašiūnū kuoplīčes vėituo. Bažnīčė kelis kartus degė. 1799 m. invėntoriou nuruodīta sena, parumstīta bažnīčė. Anuo bova Dieva Muotinas paveikslos ė 5 altuorē.

Bažnīčė klasicistėnė, luotīnėška krīžiaus plana, su 4 mūriniū koluonū portiko, trėkampio frontono. Vėdos 3 navū. Dėdžiajama altuoriou īr steboklingo laikuoms paišīts Dieva Muotinas paveikslos su sėdbarėnēs apkalās (1943 m. restaurouts, 1988 m. vaikėnouts puopiežiaus Juona Pauliaus II dovėnuoto vainėko). Švėntuoriaus tvuora akmėnū mūra, su klasicistėnēs triumfa arkas fuormas vartās. Pri bažnīčes stuov medėnė varpėnė, slinie - medėnė kuoplīčia.




#Article 187: Žemaitē (165 words)


Žemaitē īr tauta (etnuosos), katra gīven Vakarū Lietovuo, daugoms Žemaitėjuo. Tēpuogė žemaitiu īr Klaipieduo, Vėlniou, kėtūs Lietovuos miestūs, ožrobežiou (Onglėjuo, Airėjuo, Ispanėjuo). 

Žemaitē ruokoun žemaitiu kalba. Daugoms prieteliu īr katalikā, nuors žemaitē paskiausė vėsuo civilėzuotuo Euruopo prisijėmė krėkštiuonībė a ligė ton čiesa bova paguonīs.

Žemaitē senuobės gīvėntuoju sorašīmūs bova žīmėmė atskėrā nu lietoviu. Pavīzdiou, jau XVI omžiou Karaliaučiaus universiteta imatrikulēcėjės kninguo atskėrā bova irašuomė žemaitē (Samogitia) ė lietovē (Litvanus). 1887 m. Rosėjės imperėjės sorašīma čieso vėin tėktās Kauna gobernėjuo bova 444 921 žemaitiu tautībės prieteliu (lietoviu bova 574 853). Tou čieso Telšiūn miestė tarp 6205 prieteliu nebova alei vėina lietovė, bova žīdā (3080), žemaitē (1275) ė kėtė (1850). Tas bova ligė XX om. pradiuos, kumet Smetuonas Lietovuo bova priskėrtė pri lietoviu, nuors 1926 metu Tarību Sājongas gīvėntuoju sorašīmūs žemaitiu klasėfėkatuorios bova. 2003 metas žemaitiu tautibė deklarava kelė tūkstontē žemaitiu. Žemaitiu kuova ož sava tautibės iteisėnėma teisma kelio prasidiejė 2002 metās i tėnsas tuoliau. Sprėndėma žemaitiu bīluo prijėms Strasbūra teismos, katram žemaitiu bīla perdouta 2011 metās.




#Article 188: Viejė energėjė (357 words)


Viejė energėjė - viejė, kāp uora košiesėnas energėjė. Apskaitiliuota, ka 1-3 pruoc. ī Žemė atēnontiuos Saulės energėjės, palėikta viejė energėjė. Viejė energėjė diel uora trėntėis palėikta uora šėloma. 

Viejė energėtėka īr vėina ėš dėliausē sergontiu aplėnka energėtėkas ruošiu. Vieje energėjė palėkta alektras energėjė, panaduojos viejė malninčes. 2005 m. viejė energėjė sodarė 1 pruoc. (aba 58 982 MW) vėsuos sviete ėšdėrbtuos energėjės.

Vėsos ėnstaliouts magtīngoms sodara aple 73,904 MW. Euruopuo sokoncentrouta aple 65 pruoc. vėsu svieta magtīngomo (2006 m. doumenim). Vėsam svietė viejė energėjuos panauduojėms īr pradėnie stadėjuo, bet ėgaun augėma pagēti. Nu 2000 lėgė 2006 m. svieta generoujams enerėjuos puotencėjals ėšauga 4 lėikos, nekatuos valsībies (Ėspanėjė ė Danėjė) vieja energėjė ėšdėrb aple 10 pruoc. ė daugiau valsībes energėjuos ėšdėrbėma. Svieta vieja energėjuos asuocėjacėjė pruognozou, ka 2010 metās vėsam svietė būs ėnstaliouta 160 GW vieja energėjuos puotencėjala . 

Dėliausē ėnvestava ė vieja energėtėka Vuokėitėjė, Ėspanėjė, JAV, Indėjė ė Danėjė. Danėjė īr magtīngiause vieja torbėno ėšdėbieje, vīstontė ton srėtė nu XX omžiaus 8-uojė dešīmtmetē, kumet nosėstatė tėkslo ėšdėrbt 50 pruoc. sava alektras energėjuos ėš vieja. Danėjė īr 5-uojė vėituo vagol vieja energėjuos ėšdėrbėma, bet tėk 56-uojė vėituo vagol alektras energėjuos nauduojėma svietė. Danėjė ė Vuokėitėjė īr dėdliauses dėdliuju (nu 0,65 lėgė 5 MG) viėja torbėnu eksporoutojės sviete. 

Vuokėitėjė īr dėliause vieje energėjuos ėšdėrbieja svietė (28 pruoc. svieta vieja energėjės ėšdėrbėma, kas sodara 7,3 pruoc. Vuokėitėjuos energėjuos ėšdėrbėma). Vuokėitėjuo vėik 18600 vieja torbėno, katrū dėdliuojė dalės šalėis šaiurėnie posie. 

Lietovuos viejė alektrėnės

Lietova tor magtīnga vieja energėjės puotencėjala, panašo ė ton, katrou tor Vuokėitėjė ė Danėjė. Vagol Euruopas rekontrokcėjės ė vīstėma banka skaitliavėma pėlns Lietovuos vieja energėjės puotencėjals sodara aple 500 MW . 

Torėms Lietovuos vieja energėjės puotencėjals nier ėšnauduojams pėlnā. 2006 metās veike 37 alektrėnės, katru magtīngoms sodare 54,94 MW (ėšnauduodjama mīzerna mažas aple 10 pruoc. puotencėjals) .

Dėdliuojė dalės vieja energėjės puotencėjala īr sokoncentrouta Vakaru Lietovuo (Vakaru Žemaitėjuo - Kretingas rajuonė, Skouda rajuonė, ī rinki Pluonguos ė Mažuojė Lietovuo ī rinki Klaipieduos, Koršiu Nerėjuo, Šėlotės rajuonė). Dėdliausias skaitlios vieja jiegainiu stuov Kretingas rajuonė.

Pletont vieja energėjės dėrbėma Lietovuos, vėik Lietovuos vieja energetėko asuocėjacėjė, katra bova ėkorta 2002 m. spalė 2 d. Prėinūs ėvīkūsiuo vieja energetėkas prieteliu sosėrėnkėme .




#Article 189: Žemaitėjės gimnos (150 words)


Žemaitėjės gimnos īr Žemaitėjės krašta tautėnis gimnos. Žemaitėjė nator vėsoutėnā paplėtosė vėiningā sava gimna ė daugoms žemaitiu muok tėktās Lietovuos gimna. Kelets Žemaitėškā gimna versėju īr.

(žuodē vagol dėinē, rašība sožemaitėnta no teksts - ne)

Žemaitiu žemė vėin kalnā ė kluonē 
Žemaitiu žemė žemaitielėms vėinėms
Vakarus skalaun Baltėjė gražiuojė
Rītus - Aukštaitėjė, sesė brongė

Omžem šiuo padangie gīven lietovis
Omžem žemaitielis lėks kāp bovis
Žemaitiu žemie ažuolā žaliou
Žemaitiu žemė - mėlžinkapē kluot

Žemaitiu dėrvuo ėr granis pasies
Žemaitiu būds īr diel to kėits
Nier pasaulī tuokiuos galībes
Katra negerbtom žemaitiu vienībes

Tonkē par soeigas žemaitē dainioun liaudėis dainė Ėr paauga žalė lėipa.

Ėr paauga žalė lėipa, /2k
Ėr paauga žalė lėipa kėima vėdorielī

Ėr atliekė vuolungelė, /2k
Tūpė i lėipelė

Vai vuolungė vuolungelė, /2k
Kamė to lakiuojē?

Aš lakiuojau aukštūs kalnūs, /2k
Žaliūs birštvīneliūs

Vai vuolungė vuolungelė, /2k
kō to tėn regiejē?

Aš regiejau jāunas puoras, /2k
Gražės pariedkelės




#Article 190: Vardova (193 words)


Vardova () īr opės Žemaitėjuo; Vėntuos kairīsis ėntaks. Prasėded Skouda rajuonė, 4 km nū Barstītiu, paskum tek par Plongės rajuona, Žemaitiu Kalvarėjė. Tumet pasok i šiaurė i tek Mažeikiu rajuono par Seda, Rėnava, Okrėnus. Prī Latvėjės robežė sotek so Vėnta.

Vėdotėnis nūlīdis 84 cm/km. Aukštopie tek par Amerėkas ežerieli (pluots 16 ha). Čė anuos vaga soregoliouta. Debėts Ruzgūs (15 km nu žiuotiū): daugiausē 113, vėdotėnėškā 5,17, mažiausē žėima 0,22 kub. m/sek. Pavasarie notek 33 pruoc., vasara 10 pruoc., rodeni 21 proc., žėima 36 proc. Dėdeliausė ondens svīravėmu amplėtodė Ruzgūs - 3,8 m. Opė vėdotėnėškā ožšāl aplėnk sausė vėduri, onkstiausē - groudė pradiuo. Dėdleusis leda stuoroms sėikė 61 cm. Opė praded laužtė ledus aplink kuova pabėnga, vieliausē balondė pabėnguo. Ondens tiekmės galībė sėik 2940 kW. Opės vaga vėngiouta, krontā aukštė.

Ėš tū ėntaku Sroujė so anuos aukštopio Lūšėnė īr 33 km ėlgesnė kāp Vardova nug anū santakas.
 

Ont Vardovas vēk tuokės hidruoalektrėnės: Seduos malūns - 55 kW pajiegoma, Renava HE - 300 kW, Vadagiū HE - 110 kW, Okrėnū HE - 110 kW, Joudėikiu HE - 800 kW.

Prī Vardovas Mažėikiu rajuonė ī šešė pėlēkalnē: Rėmuoliu (Užpėlies), Renava, Vadagiū, Dapšiū ė Griežies do pėlēkalnio.




#Article 191: Sidharta Gautama (103 words)


Sidharta Gautama īr budėzma pradėninks, legendinis Indėjės prėncos, da vadėnams Buda Šakjamūniu. Dažnā vėinuodėnams so buda, no Sidharta bova tėktās vėins ėš budu. Ons gėmė aple 560 m. pr. m. e. Jaunīstē Sidharta bova tortėngs, biedu nematontis prėncos, ons bova apsėžanėjės so prėncėsė Jašodhara. Nū paskum Sidharta sosėmislėjė, ka tēp gīvendams ons nesopras kančiu ė skausma prižastiu, ožtat palėka sava šėima ė patapa vėinouliu atsėskīreliu. Ons sotėka daugel vėsuokiu muokītuoju, stodėjava vėsuokes vieras no atsakīma nerada. Tumet ons pats pradiejė ėiškuotė prižastiu ė toriedams 35 metus patīrė nūšvėitėma puo Bodhi mediu. Gautama tumet pradieja skeistė sava ėšminti aple kentiejėma ėr ėšsėvadavėma nū anuo.




#Article 192: Paguonībė (344 words)


Paguonībė īr monoteistėniu judaėzma, krėkštiuonībės ė ėslama vieru vierītuoju nauduojams termėns, katros skėrts apibūdėntė senasės, vėitėnės vieras.

Tas žuodis īr kilėma nu luotīnėška paganus, katros reišk „kaimietis“, ė daugiausia nauduots vėdoromžēs ė kumet Ruomas imperėjuo ivesta krėkštiuonībė, kāp valstībinė viera. Par ėlga čiesa vėdoromžēs tas žuodis igava menkinamajė reikšmė. Vėdoramžēs priemos krėkštiuonībe greitiausē krėkštiuonēs patapdava miestietē ė aukštoumenė, vėinoulīnā liuob kūrės miestūsė, anūsė dėrb muokīklas ė skriptuoriomā, tudie krėkštiuonims bova lengviau pasėikiams raštos ė muokslos. Vuo suodosė tėik Ruomas imperėjės gadīnė, tėik vėdoromžēs gīventuojē bova dėdesnie atskėrtī nu kėtū loumu ė laikiesė sava tradicėju, dielē šėta daug kor paguonībė sosėmaišīdava so krėkštiuonībė ė liuob bova praktįkoujamas draugum. Kap katruosė šalīsė senuosės liaudėis vieras palīgėntė senē īr iteisėntas ė keravuojamas istatīmu ė praktėkuojamas draugum so iveistuom (pvz. šintoėzmos Japuonėjuo, aba šamanėzmos Kuorėjuo. Daugomuo Euruopas vėitu tuokė sitoacėjė pasėlėka lėgė mūsu čiesa - bažnītėnis kalenduorius ė šventės ožguož senasės paguonėškas šventes ė papruotios. Ale diel gluobalėzacėjės ė svieta vainū senuobėnē papruotē nuognē spartē nīkst, ritualā ėš religėnė gīvenėma pasėtraukė i etnuograpėje.  

Judaėzmė paguonim (gojim) bova vadinamė vėsė katrė negarbėna žīdu dieva. Svietė isėgaliejos krėkštiuonībē vėsė nekrėkštiuonīs bova vadinamė Bėblėjuo esontiu luotīnėšku žuodiu gentilis (paguonīs).

Pėrmīkštės vieras īr etninė kilėma, dominoujantės lėgė gluobalėstėniu vieru isėskverbėma. Anuos īr skėrstuomas palē pagrėndinius vierijėma ė praktiku aspektus:

Dažnā pirmīkštėsė vierosė tė aspektā būn sosėmaišė, tudie vėina a kėta viera sonko ėšskėrtė.

Senuobėnė baltu viera ėš esmies bova puolėteėstėnė so anėmėzma ė panteėzma elementās, mažo net so kap katruomis šamanistėnėmis praktėkuomis, katras torbūt sunīka XVIII-am omžiō. Mėslėjama, ka tradicėnės paguonėškuosės organėzacėjės sunīka XIX o., kumet lietoviu kalba bova pradieta masėškā rokuotės bažnīnčiuosė, nepaisont šėta senuojė viera tebier gīva lėgė šiū dėinū, vuo apėigas praktėkoujamas etnograpėniu ansambliu.

Vėinė žīmiausiu senuosės vieras tīrinietuoju bova etnoluogā Juons Basanavėčios, Juons Balīs, Algėrds Julios Grėims, Nuorberts Vielios, Gintars Beresnevėčios, Nėjuolė Laurėnkienė.

Lietovuo dėrb ėr organėzacėjės, katros nuos tēst ė gaivėnt sena lietoviū viera ė apėigas. Īr labā daug fuolkluora ansambliu, katrie nefuormalē praktėkoun sena viera ė anou pruopagoun (pvz. Kūlgrėnda, Sedola). Īr relėgėnės organėzacėjės, katras tor sava bendrėjės, organėzounamas ė šėimuos šventės, katrū dėdliausė īr Romuva. 




#Article 193: Kražėškē (211 words)


Kražėškē - kaimālis, besirondūnts terpu Kvėsts i Varduvuos upių per 2,5 km i šiaurs rytus nu Račāliu. Rytėnio pākraštio tek Vardova, šiaurėnio - Kvėst.

Pėitritiūs Kražėškiū kaimalis rubežiounas su Vadagiū pėliakalniu. Maždaug už 1 km. nu tuo pėliakalniaus īr kālva, pavadīnta „Sodybs kālva“. Kāima šiaurinie pusie, kor Vardovuos ōpe dėrb vīngi, īr „Verdous šaltinis“. Tuo šaltėniaus ondou īr bōvis tuoks skāidros i čysts, ka žmuons anū nauduoje kap liekarstvas akīms. Šaltėniaus ondou vės laik borboliava, ligtās vėrtom. Dabā šaltins bevek īr ūžnešts smieliaus.

Šiaurinie kāima dalie īr upielis, pavadīnts Rūdopiu. Tuo upeliaus ondou īr porvėns, unt anuo pavėršiaus īr kāp rudžiū sluoksnis, tudie tēp i pavadynts. Kāima pėitvakariūs īr krūmalē, pavadīnti Deginiem. Onkstiau tėn bōva didelis mėšks, katruo vėins riežis īšdege, tudie krūmā i pavadīnti Deginiem. Vakarū pusie kaimālis rubežiounas su Urbuona bīrže, nes tas mėšks onksčiau priklause bajuorou Urbonavičiou. Iš kāima rytū ein kelālis i Račaliu kaimāli. Tas kelālis vadėnams Karaliens gatve. Istuorėku pasakuojėmo, seniau tėn gyven  tuoks Vasiliauskis, katras sāva žmuon vadėns Karaliene. Tudie kels i pavadynts Karaliens.

Pasakuojama, ka i dabartini Kražėškiū kaim bova atbiegosias Krāžiu davatkas i pasislieposes rytinie kaim dalie, Vardovuos opes pakrontie, kor dabā rondas kapelē i koplytēle. Nu tū Krāžiu davātku i kėl kaim Kražėškē pavadėnėms.

Dāuba, Liuotekuos mėšks, Pėlėis i Sodybas kalnā, Degėnes.




#Article 194: Baltā (106 words)


Baltā aba aistē (lv. balti, lt. baltai, bat-ltg. balti) īr ėndėeuropėitiu tautuos, katruos ruokavas arba ruokounas baltu ruodom ėr īr apgīvėndėnėn rītėnė Baltėjės jūras kronta. Nūdėinuo īr lėkėn žemaitē, latgalē, lietovē ė latvē, katrėi vėsė priklausa rītū baltams. Ėš rītėniu baltu jau īr ėšninkėn prūsā, katrėi priklausė vakarū baltams. Daug baltu gentiū īr ėšninkėn: sielē, žėimgalē, koršē, skalvē, juotvingē ė kt., katrėi nikumet neėšvėrta i tautas. Koršiu nerėjuo īr ožsėlėkėn koršėninku, katrėi kalb ė tor koltūra artėma latvems. Nūdėinuo īr prieteliu, katrėi savė laika prūsās ė ruokounas nujuojė prūsu kalbo. 

Termėns baltā somėslėna vuokītiu lingvists Geuorgs Neselmans, katras pavadėna panašės etnėnės gropės, gīvenontės pri Baltėjės jūras.




#Article 195: Mesopotamėjė (257 words)


Mesopotamėjė (arba Tarpopis; ėš graikū r. Μεσοποταμία, senuoves persū Miyanrudan – tarpopis, arba aramiejū Beth-Nahrin – dvė opes) - regijuons pėitvakariū Azijuo aplinkou Tėgra ė Eufrata opes dabartinie pėitrītiū Anatuolijuo (Turkijuo), Sirijuo ė Irakė.

Mesopotamėjė īr seniausis opėnės, drėkėnamuoses žemdėrbīstes civilizacinis regijuons, vėina ėš galėmū rašta atsiradėma vėitū.

Šiaurie Mesopotamėjė prasīded nu Taura kalnū, vuo pėitūs sėik Persėjės īlonk. Ritūs Mesopotamėjė rėbuojas su Irana kalnās, vuo vakarūs' su Arabėjės dīkomo ė Sirėjes aukštikalniem.

Gīvenvėites Mesopotamijuo aptinkamas jau vėdorėniajamė paleolitė. Pėrmūjū prietėliū etnėnė prėklausuomībė nežėnuoma. Seniausė prietelē, katrus mėnavuo rašītėnē šaltėnē, bova šumerā - pėitūs ė akadā - šiaurie. Akadū kalba prėklausė semitū-kamitū ruodū grope, vuo šumerū ruoduos sāsajas su kėtuom ruoduom nier nustatītas.

VI-V tūkst. pr. Kr. Mesopotamijuo gīvava trīs skirtingas koltūras:

Mesopotamėjė bova apgīvendinta ė ožkariauta daugele senuoves civilizacijū, iskaitont šumerus, akadus, babėluoniečius, asėrus ė Persėjės imperėjė. Mesopotamėjė bova suvienīta ė ijējė i tū valstībiū sudieti:

Istuorėnē šaltėnē: Mesopotamėjės dontiraštē, Senāsis Testamėnts, graikū rašītuojē.

Pagrindėnis Mesopotamėjės tautū koltūras pažinėma šaltėnis īr duntėraštio parašītė īvairiuos paskėrtėis relėgėnē, epėnē, puoetėnē, muokslėnē tekstā, valstībėnē duokomentā bei ėšlėkė̄i dailies kūrėnē. 

Mesopotamėjės archėtektūra diel nūlatėniu karū bova tvėrtuoviu archėtektūra. Sostėprintė vartā so sunkio portalo, kuoluonuom sotvėrtintė anū riemā ė bruonzėnės duris īr Babiluona ėšradėms. Ėš ten atkeliava ėr abėpos duru stuovėntis bruonzėnē liūtā. Mesopotamėjuo sokortas ė kėtas archėtektūras skvarmas. Tas īr buokštā, kupuolā, archėtektuonėnė arka ė skliautā.

Ėš išlėkusiū vaizdoujamuoje mena pavizdžiū matuos, ka vīrā nešiuojė ėlgas barzdas, ėlgus plaukus, perskėrtus per vėduri sklastīmo. Nešiuodav sijuon. Muotrėškū plaukā supintė i kasas, tuos sudietas aplinkou galv. Plati tonėka susegta unt kairiuoje petėis.




#Article 196: Kamerūns (111 words)


Kamerūns īr valstībė Centrėnė Afrėkuo. Robežioujas so Nigerėjė, Čado, CAR, Kuongo, Gabuono, Ekvatuorė Gvinėjė, tēpuogi skalaun Atlanta ondenīns.

Kamerūnė īr nauduonama 230 kalbū, ėš anū 55 Afra-azėjatėnės kalbas, 4 ubangėnes kalbas, 169 nigere-kuonga kalbas. Prancūzu ė onglū kalbas īr uofėcēlės kalbas, nas Kamerūns nū 1916 lėgė 1960 m. bova ožvaldīts Prancozėjės ė JK.

Kamerūna ėlgoms – 1232 km, pluotis – 719 km, pluots – 475 440 km², terėtuorėjės fuorma panašė i trėkompi. Dėdlis šmuots Kamerūna īr aukštomuo, katron aukštiausės tašks īr Kamerūna ognėkolnės (4040 m). 

Kamerūnė klimats dėdlē skėras terp regėjuonu. Klimats varėjoun nū posiaujėne lėgė sobekvatuorėne.

Kamerūnė ėšplėtės tikiejėma liousoms ė ėvairoms. Žmuonis tonkiausē īr krėkštiuonē - 70 pruoc. gīventuoju.




#Article 197: Atuoms (227 words)


Atuoms (eš sen.gr. άτομοσ – nedaluoms) – mažiausė elektrėškā neotrali kemėne elementa dalalė, katra tor anuo keminės savībes. Atuoma dīdis īr aple 0,1 nanometra. Vienam kubėniami metrė telp aple 1030 atuomu.

Savuoka „atuoms“ da V a. pr. m. e. ivedė graiku piliosops Demokrits. Palē anuo teorėjė, visos materijals sosėded ėš ivairiū tipu smolkiu dalaliu, basiskėriantiu sava fuorma ė dīdiu, karu nabimanuom da labiau soskaidītė vei sonaikintė.

Atuoms bova laikuoms elementariausė materijala dalale lėgė pat 1897 m., kumet onglu fizėks Dž. Dž.Tompsons irodė ka egzistoun smolkesnės ož atuoma dalalės – elektruonā. Kemėjuo atuoms apėbriežiams kāp mažiausė kemiškā nedaluoma materijala dalalė. Kemėjā sodėtinga sėstema īr muolekolė. Tuo terpu fizėka smolkē nagrinie atuoma struktūra, muolekolė fizėkas muoksle – elementari sėstema.

Atuoms - mažiausė elementa dalalė, katruos spėndolīs svīruo nū 0,53 x 10-10 m. (ondenėlė) lėgė 2,7 x 10-10 m. (urana atuoma). Dėdliuojė atuoma masės dalis - 10 -14 - 10-15 m spėndolė kondoulī, katra sodara teigiamė pruotuonā ė neotralaus krūvė neutruonā, a aplėnkou kondouli skrend neigiama krūvė dalalės - alektruonā. 

Neotraliam atuomė pruotuonu skaitlios kondoulī īr līgos alektruonu skaitliou ė atėtink kemėnė elementa atuomėni nomeri. Atuomou netekos vėina a daugiau elektruonu, atuoms patamp teigiamo juono, kadongė krūvis diel dėdesnė protuona skaitliaus patamp teigiamo. Kumet prisėjongiamė papėlduomė alektruonā, atuoms vėrsta neigiamo juono. Tuo patėis kemėnė elementa atuomā, torėntīs skėrtėnga neutruonu skaitliu kondoulī vadėnamė izotuopās. Šiuo čieso žėnuomė 112 kemėniu elementu atuomā.




#Article 198: Hetitā (199 words)


Hetitā - ėndaeuropėitiū tauta, katra gīven Mažuojuo Azėjuo.

Mažuojuo Azėjuo žemė bova nederlinga, anuos pavėršios bova nusiets kalnagobres. No kalnūs bova gauso ruduos, vare ė gelėžėis. Tep pat statībėne akmens ė medienas. Tas skatėna vīstītė prekīb.

Apie 1800 m. pr. Kr. Mažuojuo Azėjuo sosėkūrė hetitū valstībė, katro sodarė mažas karalīstes. Anū valduovā prisėikdavė vėriausiajam hetitū karaliou, katras gīvena suostinie Chatošė.

XVII o. pr. Kr. karalios Muršilis I ožkariava Šiaurės Sirėjė, praplietė valstībes terituorėjė pėitūs. XIV-XIII o. pr. Kr. gīvava hetitū imperėjė, sėikus Egieje jūr vakarūs', Eufrata aukštopi ritūs, Vėdoržeme jūr ė Lėbana kalnus pėitūs. 1296 m. pr. Kr. Sirijuo, pri Kadeša susiriemė Motvale vadovaujama hetitū kariuomenė ė Ramze II vadovaujama egiptietiū kariuomenė. Abėdvė kariuomenes patīrė didėlius nuostuolius. 

Kovuos nosėlpos' Hetitū imperėjė 1200 m. pr. Kr. užpoulė laukėnės gėntīs (egiptietē anas vadėna jūrū tautuom). Toukart hetitū imperėjė suskėla i kelet mažū valstībieliū, pakrėka ė dar baiseu nusėlpa, dėltuo anū žemes užiemė Asirėjė. Žlogos hetitū valstībē, išnīka ė anū kalba. Hetitū valstībė ėgzistava nu XIX iki XII o. pr. Kr.

Hetitā pėrmėjē išmuoka līdītė gėlėž (II tūkst. pr. Kr. vėdurie), pėrmėjē sokūrė lėngv kovuos vežėm, pėrmėjē teismū praktikuo atskīrė tīčėn veikl nu netīčėnes, tep pat pėrmėjē pradiejė rašītė nuoseklius istuorinius metraščius.




#Article 199: Sanskrėts (201 words)


Sanskrėts (savėvardis संस्कृत, saṁskṛta – 'dirbtėns, apdėrbts, sotvarkīts, poikos') - klasėkėnė Indėjės kalba, prėgolontė indėeuruopėitiu kalbū šeimā. Bova ė tonkē tebie nauduonama kāp lėtorgėnė indoėzma, bodėzma ė džainėzma kalba.

Tradėcėškā ėšskėramo do sanskrįta kalbas vīstėmasė gadīnė: Vėdu sanskrėts ė klasėkėnis sanskrits. Nuors vīkst dėskosėjės, a klasikinis sanskrįts tėkrā gėmė Vėdu kalbas pagrėndo.

Sanskrėta reikšme Indėjės koltūruo galam palīgėntė so luotīnu kalba krėkštiuonėškuo Euruopuo. Nuors abėdvė kalbė laikuomė mėrosiuom, bet vierėnēs, muokslėnēs tekstās ė gruožėnė literatūra ėšsėlaikė lėgė pat šiū dėinū.

Sanskrėta kalba prėklausa indėeuropėitiu kalbū šeimas indėarėju šakā. Mėslėjama, ka indėeuruopėitē i Indėjė atsėkraustė 1500-500 m. pr. Kr. gadīnie, sīkiom atsėnešdamė ė besėskvarmoujontė žuodėnė Vėdu tradėcėje. Anuos ožrašītas Vėdu kalbuo tėktās II o. pr. Kr.

Klasėkėnė sanskrėta kalba gėmė maždaug V o. pr. Kr. Tou čieso gīvenė̄s kalbėnins Panėnis sukūrė ėr aprašė sanskrėta kalbas gramatėka sopaprastindams ė išvalīdams nu kāp katrū senuobėniū skvarmu. Dėl anuo rēkšmės klasėkėnė sanskrėta kalba sīkēs da vadėnama Panėnė sanskrėto.

Nemažā sanskrėta kalbas žuodiū bova perjėmtė kāp katrū Euruopas kalbū da ė palėka terptautėnēs: avatars, arėjės, ašrams, bagavans, čakra, guru, mantra, svastėka, juoga.

Kadongė ė sanskrita, ė žemaitiu ė lietoviu kalbas īr baisē senuobėnės, anūs īr daug panašiū ė gėmėningu žuodiu, katrėi tor vėinuoda aba panašė rēkšmė:




#Article 200: Sparta (168 words)


Sparta (gr. Σπάρτη) - vėins iš svarbiausiū antikėnes Graikėjės miestū, pats galingiausis Peloponesa miests-valstībė, katram prėklausė Lakuonika ė Mesenėjė. Spartas miests bova isikūres cėntrinie Lakuonikas dalie, dešėniajamė Euruota opes krontė.

Sparta īr ė šiuolaikinis miests ož keliū kiluometrū nu antikėnes vėitas. 2001 m. duomenim anamė gīvena 16 473 prietėlē.

Spartuo vergū (heluotū) bova daug daugiau nego tėkrū spartietiū-karėiviū, dėltuo anėi turieje būtė vėsumet pasiruošė vergū sukėlėmams. Spartietē bova stėprė, garbingė kareivē. Anus kovuos menū muokīdava nu septīniū (da sakuoma, ka nu trijū) metū. Gīvendava kareivinies' praktikoudava homoseksualius santīkiūs. Vėsus metus vilkiedava tiktā pluon apsiaust, mėiguodava unt šiorkščiū nėndriū. Vaikiokams bova skėrta fiziniū pratėmū, skėrtū lavintė kūn, pvz., bėgiuotė per šakas, žarėjas. Be tuo, anus skaudē plakdava rīkštiem, ka priprasto pri skausma. Ka galieto bet kokiuom saliguom prasimaitintė, paauglē vagėliava. Nutvieros vagont nubausdava ož nesiekm'.

Mergelkuom tep pat bova skėrama daug diemese. Anuos bova tep aukliejamas, ka galieto gimdītė stėprius, sveikus vākus. Jeigo vāks gimdava sėlpnos a lėguots, kūdiki numesdava nu skarde. Tep ruoštė kareivē bova poikos ė igodė.




#Article 201: AIDS (163 words)


AIDS, Aids, aba truopnē ėgauts ėmonėtetā nepakonkamoma sindruoms(ongl. acquired immune deficiency syndrome), - neėšgīduoma infekcėnė lėga, katron sokel ŽIV vėrosos. Vėsam svietė vagol UN doumenės 2007 metās sėrga 33,2 mėlėjuonā prieteliu . 

ŽIV virosu ožsėkretama kelēs būdās:

Īr mėslėjama, ka kėtās būdās (par maista, kuontaktos ė pan.) tėkėmībė ožsėkriestė dėdlē maža īr

Tėkėmībė ožėkriest AIDS dėdlē prėklausa nu prietele elgesē. ŽIV vėrosos pardoudams bavēk 100 pruoc. tėkėmībė, kumet naudoujamė nasterėlos švėrkštā, vagol ton priežastie AIDS grētā plėnt tērp narkuotėkos vartoujontiu prieteliu. 

Par lītėnios santėkios AIDS tēp pat dėdlē plint, dėliausės pavuojos ožsėkriest AIDS īr mīlontės analėškā (kelės dešėmtės ruozo dėdlesnės pavuojos, nego mīlontės vagėnalėškā). 

Pats efektīviausės būds apsėsauguot nu AIDS īr sosėlaikīms nu seksā, aba patėkėms nuolatėnės sekoalėnės partnerės, katras nier ožsėkrietės ŽIV, kanduono nauduojėms.

Kėtās būdās (par kraujė parpėlėma, uoragno transplantacėjė ė pan.) AIDS plint retiau, nes medėcėnas ėnstėtucėjuos vīkduoma grėižta AIDS kontruolė. 

Lėga pėrmuojė lėika sorasta Kalėfuornėjė, JAV 1981 metu lėipas 5 dėina, bet mėslėjama, ka AIDS vėrosos atsėėrada onkstiau, Afrėkuo.




#Article 202: Alektruons (109 words)


alektruons (e−) – stabėli elementariuoji dalielė, katra tor neigama krūvi (1,6022·10-19 C) ė 9,1094·10-28 g o 0,0005486 a.m.v masė. Naotraliam (nejuonėzoutamė) atuomė alektruonu skaitlios līgos protuonu skaitlioi īr.

Pavadėnims „alektruons“ īr graiku kalbuos kėlmies ė reišk „gėntars“.

Alektruonā tor nėigema alektrėnė krūvi līgo −1.6022 × 10−19 C, mase līgė 9.11 × 10 −31 kg (remontės krūve/mases matavėmās) ė reletīvėstėne rėmtėis mase līge aple 0.511 MeV/c2. Alektruona mase īr aple 1/1836 pruotuona mases. Platē prijimts alektruona sėmbuolės īr e− .

Alektruons tor sokėni līgo ½ ė īr fermiuons.

Relėtėvoma afektā prėklausa nu dīdē γ, žėnuoma kāp Luorenca faktuorios. γ prėklausa nu v, daleles grēte, ė c. Ons īr apėbrėižams tēp:




#Article 203: Seksos (123 words)


Seksos, arba lītėnē sontīkē psėchėnio ė pėzėuoluogėnio reakcėjo, ėšgīvenėmo ė puoelgio, sosėrėšosio so lītėne puotrauke pasėrėiškėmo ė patėnkėnėmo, vėsoma. Seksos īr naatskėrama lītėne gīvenėma dalės.

Dėdliausē nauduojama seksa fuorma īr soėitės, bet īr ė daugiau seksa fuormo: mastorbacėjė, mėiles žaismos, petėngos, oralėnės seksos, analėnės seksos, fėstėngos ė kt.

 
Seksos, praktėkoujams pu 2-3 lėikos par savaitė, gal būt vadėnams ragolaroujo sekso. 

Dėliuojē dalē puoru tas īr optėmalos seksa dažnoms – tēp mėslėjama, ka daugiause īr nolemta diel vīra pėzėuoluogėjės, nes fonkcėnė optėmoma vīra rapruodokcėne sėstema pasėik maždaug par dvė-trės paras nu paskotėnes ejakoliacėjės.

Seksa ragolaroma nolem omžios ė šėimīnėnē gīvenėma trokmie. Tandėncėjės īr, ka:

Nepaisont ragolaroma nuormo, kuožna puora seksa ragolaromo nostata ėndėvėdoalē, vagol sava puorėikios, ė ton gal dėdlē skėrtės nu kėtu puoru.




#Article 204: Kvėstė (237 words)


Kvėstė īr opės Skouda ė Mažeikiu rajuonūs; Vardovuos kairīsis ėntaks. Tek par Bukontiu suoda.

Tek ėš Rauduonuosės pelkės ī šiaurės rītus pru Okrėnus ė Kukiū k. terituorijuo ītek i Vardova, 17,1 km nu anuos žiuotiū. Kert Seduos-Žėdėku (Nr. 207) ė Mažėikiu-Žėdėku (Nr. 170) kelius. 

Prī Kvėstės īr Pakvėstė, Račaliu, Astėikiu, Pocaičiu, Okrėnū, Bukūnčiu, Kukiū kaimā. Kair. krontė, Astėikiu k., īr Pakvėstė, dā kėtēp mėnavuojamė kāp Astėikiu senkapē (AV 682).

Baudžiavuos gadīnie Astėikiu k. Kvėstė bōva ožtvėnkta ėr pastatīts malūns, katras pru 1914 m. vaina sodegė. Paskiau, vainā pasėbengos bov atstatīts. 1925 m. malūna nopėrka žīds Duovīds Perėsos, pu tuo anuo sūnos Aizėks. Ožējos vuokītēms, čė vėino čieso gīven vuokītis Leons Gruosos. Ož malėm rēkiejė muokiet pėnėgās, 50 kg liuob kainoutė aple posė lėta. Ožsėnešos tvėnkėniou malūns bova ėšnoumuots Stanėslovou Beržėnskiou, katras anon soremantava ėr malė lėgė pat 1942 m. Sosėkūros kuolūkiam malūna nopėrka Aleksos Žėlakauskos, katros 1971 m. anon perdav Mėčiūrėnė kuolūkiou. Dabarčiov malūna nebie. Pastats bova labā sens, dėl tuo anon nugriuovė.

Kvėstės šlaitā ėr vaga paskėndė vešliūs lapuotiu medīnūs, katrėi diel tonkiū ėivu vėituoms sonkē praēnamė. Pėlna nedėdeliū pėivieliu, šlaitū, aikštieliu. Kėik dėdelēsnė salpa īr prī Dodopė. Vėngiouts, vešlēs medēs apžielė̄s Kvėstės opalis brongintėns diel ėšlėkosiu keravuojamu ė keravuotėnu augalū vėisliu, ėr kāp poiko kraštuovaizdė torėntis elemėnts. Čė aug vīrėškuojė gegožraibė, kalnėnis peliežirnis - labā reta rūšės Mažėikiu rajuonė, pu kelis egzempliuorius rasta tėktā šiuo vėituo ėr prė Gedvīdu, siauralapė driegmenė, dvėlapis blūndis ėr kt.




#Article 205: OPEC (180 words)


OPEC (ongl. - The Organization of the Petroleum Exporting Countries) — terptautėnė organėzacėjė, jongontė nėpta ekspuortoujontes valstībės. Cėntrėnė būstėnė – Vienuo, Austrėjuo.
OPEC nariemės īr dėdliuojė dalės Persėjės īlonkas valstībio, Nigerėjė, Indonezėjė, Lėbėjė, Alžīrs, Anguola, Venesoela ė Ekvaduors, katras sogrīža ī OPEC 2007 metās.

Glavns organėzacėjės tėkslos, vagol anuos statota, īr geriausiu prėimuoniu nustatīms, kas lėistom anoums patiuoms apsauguotė sava interesus (indivėdualē ė vėsuoms sīkio); būdu ė prėimonio nustatīms stabėlėzacėnems pruocesams, sėikont ėšvengtė bareikalīnga ė skausmīnga nėptas kainu svėravėma terptautėnies rīnkuos .

OPEC organzėzacėjės ītaka rinkā īr dėdlė, pvz. kelės OPEC narės, nauduodamas nėptas embargo 1973 metās, vėsam svietė sokielė nėptas kainas, kas sokielė inflēcėjė dėdliuojė daugomuo ėšsėvīstiosiu ė basėvīstontiu valstībiu.

Ale nu ton čėsā OPEC magtīngoms somenka, bo bova sorastė ė pradietė eksplatoutė naujė nėptas šaltėnē Meksėkas īlankuo (JAV), Šiaurės jūruo (Norvegėjė, Olandėjė, JK) ė magtīngā nėpta jiemė ekportoutė Rosėjė. Bet ėr šēs čiesās OPEC narės tor 2/3 svieta nėptas rezervu ėr ėškas 41,7% (2005 m. doumenės) svieta nėptas. So tuokēs ruodėklēs anuos gal truopnē keravuotė svieta nėptas rīnka. 

OPEC tor 13 nariū, katruos čė ėšvardīntas vagol prisėjongėma datas:




#Article 206: Jūzos Tūms-Vaižgonts (178 words)


Jūzos Tūms-Vaižgonts (; 1869 m. siejės 20 d. Malaišiūs – 1933 m. balondė 29 d.) – lietoviu rašītuos, vėsoumenės vēkies, literatūras istuorėks, krėtėks, universėteta diestītuos, konėngs.

Garsiausi kūrėnē: „Pragėidrolē“, „Diedės ė dėdienės“.

Dėdlē nosėpelnės lietoviu kuovuo prīš spauduos lietoviu kalbuo draudėma ė ož liousa Lietova. 

Jūzos Tūms-Vaižgonts gėmė 1869 m. siejės 20 d. Malaišiū kaimė, Ruokėškė apskrėtie. 1881 m. bėngė pradiuos muokīkla Konėgėškiūs ėr istuojė ī Daugpėlė realėnė gimnazėjė. 1888 m. bėngė gimnazėjė ėr istuojė i Kauna konėngū seminarėjė. 1893 m. Vaižgonts bėngė seminarėjė ė bova išvėntīnts ė konėngus. 1894 m. paskėrts vikaro ī Mintaujės lietoviu parapėjė. 1895 m. parkelts i Muosiedi. 1898 m. parkelts vikaro i Kolius. 1901 m. parkelts i Mėcaitius. Mažne pu metu bova parkelts i Vadaktielius. 1911 m. paskėrts Laižuvuos klebuono. 1914 m. bova atleists ėš Laižuvuos klebuona parēgū ėr ėšvažiava i Rīga. 1918 m. pargrīža i Lietova. Isėkūrė Vėlniou. Prisidiejė prī kuomėteta nukintiejosėm nu kara šelptė, redagava „Lietovuos aida“. 1919 m. pradiejė leistė laikrašti „Naprėklausuoma Lietova“. 1920 m. parsikielė i Kauna. Bova paskėrts Vītauta Dėdliuojė bažninčės rektuorio, katrou ėšbova lėgė 1932 m. 1922–1929 m. diestė lietoviu literatūras istuorėjės paskaitas. 1929 m. gava garbies daktara laipsni. Rašītuos mėrė 1933 m. balondė 29 d. dėina Kaunė.




#Article 207: Roškė kraštuovaizdė draustėnis (159 words)


Roškė kraštuovaizdė draustėnis () īr senuobėnis baltu alks Žemaitėjuo, Rėitava savėvaldībie, Tveru seniūnėjuo. Pluots 395 aktarā ī. Kieravuojama žemė apjėm Žemaitiu aukštomuos kalnalius, eglīnus, ežerielius, pelkės, švėntvėitės. Draustėnie telkša Roškė ežers, Roškelė ežers, Varlaistė ežers.

Padėrbts ī pažintėnis taks, katrou ēnont galam sosipažintė so Luopaitiu senuobėnė švėntvėitė (alka). Čiuonās stuov Luopaitiu pėliekalnis, ont katrou mosietās bova konėgākštė Vīkinta pėlės, vuo šalėp bova nūgaliets ė sožaluots karalios Mindaugs. Da čiuonās gola patīs vairiausi kūlē – Sveikatas kūlis (ont anou atsigolė̄s žmuogos gal pasjėmtė sveikatas, macnoma), Gausingoma kūlis (prī anou muotrėškas gal atgautė gausingoma), krėviū kapū kūlis ė patsā krėvė kaps, vėinintelis vėsuo Lietovuo dolmens (tuokė kūliu krūsnės so golstio kūlio; senuobės keltā tuokēs kūlēs liuob žīmietė švėntas vėitas), Nuoru kūlis (saka, ka ont anou atnešus kuokė tās apiera ėšsipildīs nuors), kūlis-vēds, senuobėnė švėisūliū veizīkla. Tepuogė čiuonās tek srauns Aitralės opalis, basiversdams par kūlīnus, vuo i anou sotek Devīniū versmiū šaltėnis, katrou ondou mīslėnama ka ī baisē čīsts ė ėšgīda vėsuokė lėga.




#Article 208: Sūris (112 words)


Sūris ī tuokis jiedis, katros taisuoms ėš pėina (tonkiausē karviu, vuožku, aviū).

Žemaitėšks (vuo lietovėšks) sūris dėrbams ėš varškies – soraugiams karvės pėins, paskom pakaitėnams, pakuol sositrauk. Tūmet sokreta ton varškė i sūrmaiši ė soslega. I sūri prīded droskas, kvīnu. Tuokis sūris stuov dėdlē ėlgā, gerā džiūst, palėik kėits. Da dėrb ė švėižė pėina (salda) sūri – ons būn saldesnis, minkštesnis, rėibesnis. Nug XX o. vėdorie Lietovuo pradiejė dėrbtė ė fermentėnius („geltuonus“) sūrius – anėi vairē raugėnami ī.

Sūris vėins senuobėškiausiu ė svarbiausiu žemaitiu jiediu ī. Tink jiestė i kuožna dėina, ė sveti pavaišintė, ė ont švėntiu stala padietė, ė kap pavėrži pasjėmtė. Jiedams ė ciels, ė so douna ė svėisto, tink prī alaus, erbatas.




#Article 209: Čė Gėvara (129 words)


Dr. Ernesto Guevara (g. 1928 m. gegožė 14 d. – 1967 m. spalė 9 d.), geriausē žėnoms kāp Čė Gėvara (Che Guevara), Argentėnuo gėmis Luotīnu Amerėkas revoliocēnieros, Kubas ekuonomėkas mėnėstros.

Ons Buenos Airėsė igījė mėdėka specēlībė. Paskum keliava pa Luotīnu Amerėka ė paveizėjė daug skorda, netaisībės, kapėtalistu prėspaudas, ė diel šėta sotelkie jiegas kuovuotė ož socēlėzma. Pėrmiausė Gvatemaluo so prėzėdėnto Jacobo Arbenz Guzman miegina vīkdītė refuormas no prėzėdėnta novertė CŽV. Paskum ons sotėka Fideli ė Rauli Kastros ė su anās ivīkdė ėšliuosavėma revuoliocėjė Kubuo, novertė CŽV statītėni dėktatuorio Folchesėju Batėsta. Čė patapa Kubas ekuonomėka mėnėstro. No kadongi ons nesėikė valdiuos, a nuorėjuo ėšliuosuotė Amerėka, tuoliau tesė revuoliocėjės. No Buolėvėjuo bova soėmts ė žiaurē nožudīts JAV pakalėku.

Čė Gėvara ė daba vėsom svietė īr kuovuos ož teisėngoma, revuoliocėjės suocēlėzma ideals.




#Article 210: Kūtės (602 words)


Kūtės (Kūčės, Kūťės) īr švėntė, katra švėntama Kaliedu ėšvakariuos, groudė 24 dėina. Tuos dėinas vakaruo sosirenk vėsa šėima jiestė Kūtiu vakrīnės. Tas daba ī katalėku švėntė, bat pu prauda, kėlėma nug senuobėnės baltu švėntės, par katra liuob būs šeramas vielės (buočiu dūšės).

Kūtiu laukėms prasided bavēk prīš ciela mienesi – nug Švėnta Andriejaus. Tas čiesos Advėnts ī, ė par anou žmuonis laikās ramē, nakelna alasa, laikas pasninka, ka dūšės napridėrbtom ėškadas. Kūtėm ė Kalieduo žmuonis liuob pradietė taisītėis tėktās kelės dėinas prīš švėntės.

Kūtės liuob būs dėdlė švėntė, katrā rengiamas ciela dėina. Par tou dėina žmuonis liuob nadėrbs juokiū dėdliū darbū – naskaldīs malku, nakūls, namals, ba dėdlis alasos gal atēnontė vasara prišauktė baisės krošas ėr audras. Kap žmuonis jau sosiried švēstė, tap tūmet ēn praustėis – kobėlūs aba perenies. Pradiuo prausas vīrā, paskom muotrėškās ė vākā. Kaliedu eglotė tepuogė statuoma tėktās Kūtiu dėina – ana seniau liuob pouštė paprastā: vuobuolēs, saldainēs.

Kūtiu vakarīnė prasided, kap jau ožtek Vakarė žvaidzie. Tūmet ont stala, sīkēs ė pastalie, kraun šėina, ont tou šeina tėisa švarė staltėisė ėr ėšdeliuo jiedius. Da stala būn ka vėsap dailē ėšdabėn – rūtuom, eglės skojėm, šiaudū dėrbėnēs. Ont stala būtėnā ded žvakė, krīžali, švėnta abruozdieli. Sīkēs da liuob statīs nanūkolta rogiū pieda. I Kūtės sosirenk vėsi šeimuos žmuonis, da liuob pašauktė pas savėi ė kuokius kaimīnus, katrėi natora šeimuos, ūbagus. I rinki nug stala tūmet žmuonis sustuoj aba soklaup ė pasimelda. Paskum šeimuos tievs jėm pašventėnta pluotkelė, atlauža, isided bornuo, tūmet padalėn kėtėm. Basidalėndami pluotkelė žmuonis labėn kėts kėta, palinki, ka būtom geri metā, ka solauktom kėtū Kūtiu. Tonkē pluotkelės ided ėr i jiedius. Jiedama ba šakotiu ė peiliu, tėktās so šaukštās ė ronkuom, kap ta dara dūšės.

Kūtėm taisa 12 jiediu, ba metūs ī 12 mienesiu – 12 Jiezaus apaštalu. Glabniausis Kūtiu jiedis (aukštaitiūs) liuob būs Kūčė – tas ī brinkītė grūdā, ožpiltė mėišėmo (sokros aba medos so ondenio). Da taisa avėžu kėsielio, žovi (līdeka, silkė), grības, slėžėkus so agounu pėino, žėrnius, kap kor kuompuota. Žemaitiams paprasti jiedē ī sogrūstas paspirgintas, droska ė pėpėrās pagardintas kanapės (kanapīnė aba spėrgotė) so vėrtuom naloptuom bolbėm, popu, žėrniu ė kroupu mišrānė (kionkė), cėbolīnė (cėboliu rasals su pirkšnīsė keptuom silkiu galvuom), silkė, agounu pėins, avėžū kėsielios ė kūtiokā. Ka tas jiedis pasninkėnis ī, ta ė kep ana ont alėjaus, vuo ne ont taukū a svėista. Ont Kūtiu stala vėsūmet liuob būs medaus ė dounas, ka kėtās metās natrūktūm stiprībės, vuobouliū ė rėišotū, katrėi neš meilė, ė da spangouliu, katras sauga nug neprietėliu. Jiedama tīlē, būtėnā pamėnavuojami nūmėrė̄ šeimuos narē, aba tėi, katrėi nagal būtė so šeima. Nabaštėkams palėik toščės tuorielkas, ba vierėjama, ka anėi nakti pagrīžt i nomūs, ė jied Kūtės.

Pu jiedė prasided muonā – patsā glabniausis borts ī šiauda traukėms. Kas ėštrauka ėlgesni šiauda ėš pu staltėisės, tasā būktās gīvens ėlgiau kap tas, pas katrou šiauds tromps ī. Da par Kūtės žmuonis veiza i dongu, ė palē uora spieja, kuokėi būs kėti metā. Kūtiu vakaruo gerā pašera gīvuolius, kėti būn, ka doud pluotkelės aba jiedė nug stala (īpatingā bėtėm). Žmuonis liuob sakītė, ka Kūtiu nakti gīvuolē tarposavie ruokounas, ale jēgo žmuogos ėšgirst anūm ruoda, ta anam smertėis atēs. Jaunėms liuob torietė daug muonu, ka parspietom, a kėtās metās apsiženīs: liuob ims i saujė slėžėkus ė anūs skaitliuos, a ėšēn puora, aba gliebs tuoras žiuogrius, a puora. Kėts muons ī lėitė vaška aba švėna i ondeni, ė veizietė, kas gaunas – kap ėšlėijėms ėšruod, tas tavėi ė lauka.

Pu jiediu žmuonis tėpuogi liuob ruokoutėis aple švėntus dāktus, tradėcėnės vieras, Bėblėjės eilotės ė kt., diekavuotė kėts kėtam, linkietė gerū metu.

Žemaitē pu Kūtiu stala tonkiausē nukrauna, vuo aukštatiūs ė dzūkus ana palėik, ka buočiu dūšelės (da saka, ka aniuolielē, Dievolis) pajiestom.




#Article 211: Godu kalba (111 words)


Godu kalba - () rītu slavu kalbu gropē prėklausontė kalba, katra rokoujas aple 7-9 mln. prieteliu (68 vėita svietė). Dėdliausē ana rokoujamas Godėjuo.

Аа Бб Вв Гг Дд (Дж дж) (Дз дз) Ее Ёё Жж Зз Ii Йй Кк Лл Мм Нн Оо Пп Рр Сс Тт Уу Ўў Фф Хх Цц Чч Шш Ыы Ьь Ээ Юю Яя

Čiesās gal būt nauduonama luotīnėška abėcelė (лацінка), katruos ī čeku, lėnku ė lietoviu kalbu rašta panašomo:

Aa Bb Cc Ćć Čč Dd (Dž dž) (Dz dz) Ee Ff Gg Hh Ii Jj Kk Ll Łł Mm Nn Ńń Oo Pp Rr Ss Śś Šš Tt Uu Ŭŭ Vv Yy Zz Źź Žž




#Article 212: Radžis Aleksėndruovėčė (122 words)


Radžis Aleksėndruovėčė; (g. 1987 m. Paneviežie) ī Lietovuos dainininks, LNK televėzėjęs rėngta pruojekta Kel`s i žvaizdės 2 dalīvis ė ontruos vėitas laimietuos.

Radžis īr čėguonu kėlėma; gėmė tiormuo, kor siediejė anuo muotīna. Muotīnā atsisakius anūm augintė, auga vakū nomūs Paneviežie.

Realībės šou Radžis pasižīmiejė kap itin temperamentings žmuogos, tonkē kuonflėktoudava so kėta šou dalīvė Agnė.

Radžė dainė „Ką daryt?!“ („Kū dėrbtė?!“) bova ėšrinkta kap popoliariausė šou dainė.

Tėktass pasibėngus šou Radžis bova pakvėists dalīvautė LNK laiduo „Nacēnalėnė mozėkas līga“. Ba dėdlesnė varga ons pateka i NML atkrintamuosės varžības, kor pėrmamė etapė nūgaliejė sava bovosi kuonkorėnta „Kelie i žvaizdės“, tuo šou nugalietuoja, Merūna. NML posfėnalie nugaliejė A. Pilvelītė. Paskom Radžis nugaliejė pėrmuojė „Kelė i žvaizdės“ dalīvius Vudi ė Mino, ė patapa paskotėnio NML nugalietuojo.




#Article 213: Žemaitėjės ekuonomėka (254 words)


Žemaitėjės ekuonomika - Žemaitėjės krašta vėsos ūkis, korės gamėn vėsuokius materialinius ė nematrialinius pruoduktus ė apsėmuokiejėma pagrindo pardavuo anus sava žmuonims ė eksportou i kėtus pašalius ė kraštus. Dėdeliausė dali tuo ekonuomikuo sodara naptuos pardėrbėms, žemės ūkė pruodoktu gamība ė pardėrbėms, cėmėnta gamība, parkruovėma ė transportavėma darbā par Klaipiedas ousta ė kėtū žemaitėjės miestu pramuonėnė ė kėtuoki gamība.

Žemaitėjės ekuonuomika iēt i vėsuos Lietovuos ekuonomika, kuri, sava ruožto, īr ES ekuonomikas ė vėsuos pasaulėnės ekonuomikas dalės. 

Žemaitėjuo nier smarkē ėšvīstita pramuonė, vo daugiau (rēk skaičiu) žemės ūkis. Pramuonė daugiau vīstuoma dėdiūsiūs miestūs (Šiaulē, Mažeikē, Gargždā, Telšē, Tauragie, Naujuojė Akmenė). Maista (pėina ė mēsuos pruoduktu, alaus, dounas) – daugomuo miestu; tekstilės – (Šiaulē, Plongė, Tauragie); buitiniu priekiu – (dvėratē, televizuorē) - (Šiaulē); naptuos pardėrbims – (Mažeikē), baldu –(Gargždā), statības medžegū – (N. Akmenė, Koršienā, Tauragie, Gargždā) ė t.t. 

Žemaitėjuo augėnamė kvėitē, linā, rogē, rapsā, bolbės, daržuovės, rītūs - cokrėnē runkelē. Derlėngiausės žemės īr Kelmės, Raseiniu, Jorbarka rajuonūs. Iš gīvoliū augėnamė galvėjē, kiaulės, vėštas. Īr kelets žovū augėnima firmu (Pasroujė, Paopīs, Bobē, Laikšės). Žagarie ė Pagiegiūs veisamė žėrgā.

Žemaitėjė kert kelets svarbiū transpuorta artieriju: autuostrada Kauns-Klaipieda, plėntā Paneviežīs-Palonga, Suovietsks-Rīga, senāsis Žemaitiu plents ė kt. Svarbiausi gelžkelē: Vėlnios-Klaipieda so atšako link Mažeikiu, Suovietsks-Radvėliškis. Laivams plauktė opė īr tiktās Nemuns.

Žemaitėjė tor dėdlės naėšnaudoutas turėzma galimībės. Žemaitėjuo īr poiki gamta ė namažā ėšlėkusiu koltūriniu, istuorėniu, religėniu arkitektūras pamėnklu. 

Dėdliuojė ožsėine turistu dalės atvīkst ėš Latvėjės, Lėnkėjės, Ėspanėjės, Suomėjės ė Švedėjės. Dėdlie dalės anū aplonka Žamitėjės nacijuonalėni parka. Namažā turėsto atvažiou lėipas mienesiė, ka Žemaitiu Kalvarėjuo vīkst dėdėijē atlaiā




#Article 214: Davids Galeanos Olivera (170 words)


Davids Abduons Galeanos Olivera (g. 1961 m. vasarė 18 d. Asunsjuonė) ī Paragvajė kalbėninks, antropoluogs, filoluogs, švieties, Gvaraniu kalbuos ė kultūras lėciejaus steigies tēpuogė anuo prėzėdėnts.

Davids Galeanos Olivera īr Asunsjuona valstībinė onėversiteta šėtūm fakoltetu pruopesorios: filosuopėjės (gvaraniu filoluogėjė), medėcėnas muokslu, puoliteknėkas, gamtuos ė tėksliuju muokslu. Vaduovaun antropoluogėjės, muoksliniu tīrimu metodoluogėjės, sėocēluogėjės ėr ėspanu kalbuos katedruom.

David Galeano Olivera 1985 m. isteigė Gvaraniu kalbuos ė kultūras lėcieju ė nū pat anuo isteigėma īr anuo prėzidents (so trompuom partraukuom). Tēpuogė īr tuos istaigas gramatėkas, lėteratūras, dėdaktikas ė kultūras pruopesorios. Aktīvē uorganėzuo gvaraniu kalbuos ė kultūras puoselēma Paragvajō ė ož ano rėbū. Uorganėzuo ivairius kultūrėnius rengėnius, kuonferencėjės, semėnarus, fuoromus, vakaruškas. Regionėniu gvaraniu kalbuos skīriu steigies. Vīriausībėniu, JTO kuomisėju, Paragvajė indienu asuocēcėjės ė kėtū kultūrėiniu uorganėzacėju narīs. Daugelė knīngu autorios, bendrāutorius, kōrdinatorius. Ož dėdli duovi i švietėma ė gvaraniu kalbuos vīstīma apduoveniuots valstībėnēs ė terptautinēs apduoveniuojėmās.

Davida Galeana Oliveras parašītas knīngas:

Davids Galeanos Olivera gīven Kapiatuo (Cėntrėnis departaments), vedė̄s, tora 4 vākus. Žmuona Sabina (gvaraniu kalbuos ė geuologėjės specēlistė), vākā Edgars, Norma, Chorchė ėr Anai.




#Article 215: Jediuotā (406 words)


 () - gīvenvėitė Skouda rajuonė, Aleksandrėjės seniūnėjuo. 

Jediuotā īr vėns iš seniausiu kaimū tuos apīlinkies. Aple tou pasakuo tuos vėituos žemie rasts akmnėninis kirvielis, so katrou dėrba onkstīvajemė metala omžiou ar net neuolitė če gīvena žmuonis.

Aple vielesnius laikus pasakuo neitvirtinta senuovės gīvenvietė, katra bova ont rėbuos so Klauseikiu kaimo. Če, šalėp pelkės tarpukarė artuojē pamatė iš žemės išvėrtusius ongliū, degiesiu, apdegusiu akmėnū, muolė, gelžiniu dėrbėniū lėikanas. Ta gīvenvietė bova isėkūrusi dvijū kėluometru pluotė. Aple senuovės koršiu ėr žemaitiu kuovas so Lėvuonėjės ordina riterēs pasakuo pėitinie kaima dalie, Loubas opalė dešėnemė krontė irėngts pėlekalnis, katrou žmuonės vadėn Pėlalė. Anam vėita bova parinkta ont aukšta kīšolė, katros isiterp i Loubas slieni. Ons sauguojė pili iš trijū posiu. Nu aukštumuos posės pili sauguojė do aukštė pīlėmā, katrėi bova sopėltė iš žemiu ėr akmėnū. Tarp anū bova iškastė gīnībinē griuovē. Ont pylėmu senuovie stuoviejė medėnės sėinas ėr tvuoras, katruos, priešou poulont, liuob būtė pėlėis gynieju priedanga, vo priešou – sunkē īveikama kliūtim. Pagal išlėkusius itvėrtėnėmus, tou pėlekalni gal priskėrtė 8–13 omžiu pilims. Ana priklausė če gīvenosėms koršems.

Īr spiejema, ka tuo pilie gīvena sritėis valduovs so šeimyna ėr kariauna. Valstietē, amatininkā ėr kėtė pavaldėnē liuob glaustėis netuolėj pėlėis bovusiuo gīvenvietie. Kā priešos liuob priartietė, anėi vėsė liuob sosėrinktė i pili, ka bėndrā kuovuodamė apsėgintom arba žūtom. Gal būtė, ka če stuoviejė Loubas pėlės, katrou raštūs pamėnavuojė 1253 metās, kā Lėvuonėjės ordina magistros dalėnuos ožkariautas koršiu žemės. 
Jediuotu kaims, kuo gera, sosėpormava pu 1566 metās pravestuos valaku repormas. 1846 metās kaimė, katros prėklausė Ylakiū parapėjē, bova 36 dūmā (baudžiauninku suodybas so pastatās). 1870 metās kaima žemies, katruos īr ož valakās išskirstytu sklypū sėinas, bova isikūrosės dvi dvijū–trijū suodybu gyvenvietės. Anas vadėna Jediuotu užusienēs. Tās metās Jediuotā prėklausė Telšiū pavieta Ylakiū valsčiaus Aleksandrėjės seniūnėjē. 

Tarpukarė kaims prėklausė Mažeikiu apskrėtėis Ylakiū valsčiou. Nu 1920 metu če veikė pradiuos muokykla.
Pamėnavuots pėlekalnis īr paskelbts arkeuoluogėjės paminklo. Jediuotu senkapē, vadėnamė Kartalėškė, īr i pėitus nu kelė Jediuotā–Arkšva (Loubas dešėniuojė kronta slienė šlaitė). Nu sena tūs kapeliūs stuoviejė trīs oužoulėnē kryžē.

Nu praeita omžiaus pabaiguos Jediuotūs stuoviejė kuoplytelė, katra bova padaryta 1897 metās. Ana bova medėnė, so kryžmėnio stuogelio, papoušta ornamėntās. Kuoplytelės frontuona nišuos poikavuos šv. Barbuoras, švėntuosės so vieleva, šv. Stanisluova, šv. Mergelės Marijės ėr kėtas skulptūrelės. Kuoplytelės vėdou bova Kristaus karsta skulptūrėnė grupė, katrou žmonės vadėna Velyku grabo. Tėn bova grabė golous Kristos, pri graba stuovous Jūzaps ėr Nikuodems, šalėp klūpuojė Magdalena ėr gedinčiuoji švč. Marijė Suopulinguoji ėr dar bova dvijū angelū skulptūrelės.




#Article 216: Nasrienā (110 words)


 () - gīvenvėitė Kretingas rajuonė, Kūlopienu seniūnėjuo. Anuo gīven 112 prieteliu.

Nasrienūs īr vīskopa Muotiejaus Valončės gėmtasės suodnos (XIX-XX o.), kaima kapėnes (XVI-XVIII o.), Muotiejaus Valončės varda oužuolīns (1995 m. ožsoudīntė 200 oužuolu), dailes pamėnklo: koplītele so Nokrīžioutuojo, Marėjės, Krėstaus skolptūruomės ė Marėjės paveikslo, oužuolėnės krīžios (skulpt. R. Puškorius), pamėnkls Muotiejau Valončē (skolpt. K. Balčiūnas, arkit. E. Giedrimas, pastatīts 2001 m.), skolptūras 1831 ė 1863 m. sokėlelem pamėnavuot (skolpt. A. Viluckis), M. Valončės švėitiejėškā vėiklā „Valončė ėšmuokė lietovios skaitītė ėr anie skaitīt nabapamėrša“. (skulpt. L. Ruginis, pastatīta 1997 m.), pamėnkls Nasrienam (skolpt. S. Žiubrys).  

Nasrienū kaims mėnavuojams 1595 metās. 1738 m. kaime gīvena 11 šėimu. Prėklause Plateliu dvara Imbarės vaitėjā. 




#Article 217: Žiuogrē (129 words)


Žiuogrē, kėtap žiuogrā, žiuogrės ī tuoki virbā, ėš katrū dėrbama tuora, katra tepuogė šaukiama žiuogrēs. Senuobie Žemaitėjuo daugomuo tuoras liuob būs ėš žiuogriu. Tuokės tuoras būn ė statmenas, ė golstas. Žiuogrius taisa ont tuoras, sostatītas ėš statmenū basliū (štolpaliu), ė golstiu žardiu (kartiu).

Žiuogris, kap brangesnė tuora nabova nauduonama laukam, pėivom tvertė, tėktās suodom, suodnam, žuolėninkam, daržam. Žiuogris žemaitiu laikīta ož gražė tuora: ana liuob ruodīs, ka gaspaduorios tvarkings ī. Žiuogrē sergst, ka i kėima nailiektom vėštas, kiaulės, avis, uožkas.

Žiuogrius dėrb ėš eglėšakiu. Par žėima nug anūm nuskot skojės, žėivės, ėš sokapuoj vėinuodās gabalās. Tepuogė par žėima tuorā padėrb ė kartis so štolpalēs, katrėm nauduon ōžoula, pošėis, eglės medega. Kap ėš žemės ėšēn šalmenē, kasa doubalės štolpalėm. Tūmet par štolpaliu skīlės parkėš kartis, vuo terp kartiu pėn žiuogrius.




#Article 218: Literatūra (111 words)


Literatūra – luotīnėšks žuodis (litteratura) ė reišk – tas, kas parašīta.

Anou sudara koriuos nuorint šalėis, koriuo nuors laikuotarpė vėsė parašytė dalīkā, korėi īr skėrstuomė i gruožėnius (literatūrinius), muokslinius, tekninius, inpormacinius ė kėtuokius.

Gruožėnė literatūra išreišk žuodini mena. No senū laikū ana skėrstuoma i tris pagrindėnės dalis –epa, līrėka ė drama.

Paprastiau sakont literatūra īr mena rūšės, kor žuodēs ė sakėnēs nupiešamė pasaulė (žemės, dongaus, vėsuokiausiu daiktū, gīvū būtībiu, žmuoniū) vaizdā, i ėlgiausius aprašīmus surėktavuojemas intrigas ė vėsuokiausė veiksmā, ka skaitītuos gal isėjaustė ė pargīventė, tarsi dalīvautom tūs aprašītūs veiksmūs ė vėskou matītom sava akimis. Literatūra pagal rašīma būda ė išdiestīma i puopieriaus lapa skėrstuoma i pruoza (neeiliuota) ė puoezėjė (eiliuota).




#Article 219: Koršiu marės (149 words)


Koršiū marės () īr Baltėjės jūras lagūna, nū anuos atskėrta Koršiu nerėjė. Koršiu marės isiterp i Lietovuos ė Rosėjės terėtuorėjes. So jūra jongas siauru Smėltīnės sōsiauriu. 

Koršiū marės sosėdarė par paskotėniūsios 10 tūkst. metu, kumet vies ė bongas soplake siaura Koršiu Nerėjė. Marės īr sekles ė zars gielas (droskėngoms zars nėikomet nebūn dėdlesnės, kāp 8 pruomėlės). Anū dėdliauses gėloms īr 5,8 m, o vėdotėnės – 3,8 m. Vondens tūrės īr aple 6 km³. Mariu dogns smieliets. Domblėngu nuuosiedu daugiau īr tėk Vėdmariu (mariu vėdore) dauboriūs. Pri Ventės raga rondama muorenėne primuole ė rėidoliu. Mariuos nemažė žovu ėšteklē, īr gėntara telkėniu.

Koršiū mariu pluots 1584 km². Lietovā prėklausa 415 km². Pėitėnė ė dėdlėsnioujė mariu dalės prėklausa Rosėjės Kalėningrada (Karaliautiaus) srėtē. I Koršiū mares itek Nemons, par metos ons atplokda aple 25 km³ vondens. Mariu šiaurie īr Klaipiedas sāsiaurės, katruo marės sosėjong so Baltėjės jūra ė šalėp katruo īr Klaipiedas ousts.




#Article 220: Juras perėjuoda parks (230 words)


Juras perėjuoda parks () - 1993 m. JAV fantastėnis fėlms, katramė pasakuojama aple dinuozauros. Režėsierios - Steven Spielberg.

Nublara saluo netuol Kosta Rėkas daktars John Hammond ikorė Juras perėjuoda parka, katramė laikuomė dėnuozaura. Anė bova sokortė gėnu ėnžėnėrėjės pagelba panauduojont gėntarė rastū oudū krauja ė varliū gėnos. John pakvėitė parka aplonkītė paleontuologa Dr. Alan Grant, paleobuotanėke Dr. Ellie Sattler, matematėka Dr. Ian Malcolm ė teisėninka Donald Gennaro. Parka ikūries anėm apruod parka, papasakuo kāp ana sokūrė. Paskum svetē ė pri anū prėsėjonge Hammond'a anūkā važiuo elektrėnēs autuomobėlēs apveizietė dinuozauru. No tuo čiesu lėnk saluos ožeina dėdlis uragans. Daugoms persuonala evakoujas, pasėlėk tėktās Hammonds, kuompioterists Dennis, parka prėžiūrietuos Robert, ėr ėnžėnėrius Ray. Nū Dennis tor mėsėjė pavuogtė dinuozauru ėmbrijuonus ė anūs pristatītė Hammuonda kuompanėjės neprietėliam. Ka tēp padarītė ons atjongia alėktras sėstėma. I liousoma ėštrūksta dinuozaurā, terp katrū ė tiranuozaurs. Ons ožpoul parka lankītuojos ė sojied Donald'a. Alans so vākās paspronk ė medi, a Malcolma ėšgelbiejė Ellie so Robert. Kėta dėina Alans so vākās ėin ė baze. Tuo čiesu bazē esontīs prietėlē band sogrōžėtė alėktra ė kėtas sėstėmas kū pakvėistė pagelba. No čė anie sosėdor so veluoceraptuorēs. Anie sojied Roberta ė Roju kumet tie banda ėjongtė alektra. Galiausē Ellie pavīkst šėta atlėktė. Vėsė heruojē sogrīžt i baze. Čėnās anūs persekiuo veloceraptuorē. Anė galiausē apsop žmuones no netėkietā vielē pasėruodis tiranuozaurs sočiomp veluoceraptuorios ė žmuonės paspronk ėš saluos.

Fėlmė pasėruod šėtė dinuozaurā




#Article 221: Prapoulis sviets:Juras perėjuoda parks (193 words)


Prapoulis sviets:Juras perėjuoda parks () īr 1997 m. JAV fantastėnis fėlms aple dinuozaurus. Režėsėrios - Steven Spielberg. Fėlms īr prīš šėtā sokorta fėlma Juras perėjuoda parks pratesims.

Fėlms prasėded praė̄jos ketorėm metam nū pėrmajam fėlmė vaizduonamu ivīkiu. Nuors Nublara saluo dinuozauru neblika, vuo mieginėmams nauduotuo gretimuo Sornas saluo sosėfuormava senuobėniu gīvūnu bendrėjė. Daktars Jans Malkuolms ė Sarah Harding draugom so fėlmavėma grope ėšvīksta i sala sokortė fėlma aple dinuozaurus. Slaptuom so anās ėšvīkst ė Jana dokra Kelly Curtis. No neožėlga i sala isiveržė naujausė teknėka gėnkloutė InGen kuompanėjės medžiuoklē, katrė sėik ėšvežtė dinuozaurus i zooluogėjės suoda. Par InGen ė Malkuolma kuomandu sosėdūrima daugums irengėmu suteriuojama ė žmuonės draugom priverstė keliautė i apleista bovosė muokslėne baze kū paskviestė pagelbas. Žīgeivius keliuonie liuob puol vėsuoki dinuozaurā. Malkuolma kuomanda sogeb ėškvėistė pagelba ė ėšsėliousoutė nū pavuoju. Malkuolma kuomanda grīžt namuo, a tuo čiesu medžiuotuojā pagaun tiranuozaura ė laivu gaben i San Diega. Anė tēpuogi pagaun ė jaunėkli, katra gaben so liektovu.

Fėlms tuoliau tesiams nevalduomam laivō isiriežus i ousta. Ėš laiva ėšsėliousou tiranuozaurs ėr ėma teriuotė miesta. Malkuolms so Sarah ėšliousou jaunėkli ėš InGen ė anuo pagelba atviliuo tiranuozaura atgal i laiva.

Fėlmė pasiruod šėtė dinuozaurā:




#Article 222: Koršiu konėgā (123 words)


Koršiu konėgā arba Koršiu karalē (de. Kurische Könige; lv. kuršu ķoniņi; ru. Куриш-Кениге) bova suocēlėnė ė etnėnė latviu gropė, katra gīvena Kūldīguo  ė Aizpotie Koršė. 

Anėi bova koršiu bajuoru ainē, pamėnavuotė pėrma sīkė Petersburga duokomėntūs 1320 ė gīvena Ķoniņi, Pliķi, Kalēji, Ziemeļi, Viesalgi, Sausgaļi ė Dragūni suoduos. Koršiu konėgams priklausė tuokės šeimas kap (nūdėinas latviu kalbuo): Aparjods, Peniķis, Tontegode, Vidiņš, Dragūns, Saukants ė kt. Anėi toriejė specēlės prėvėlėjės Lėvuonėjės uordėna čiesās, tuokės kap medžiuoklė, karėnė prīvuolė, muokestiu nemuokiejėms, bet tas prėvėlėjės prarada 1845. Par 1863 metu gīvėntuoju sorašīma bova soskaitlioutė 405 prietelē ė bova laikuomė atskėra tauta. Nuors koršē bova par laika asėmėlioutė latviu - koršiu konėgā prisauguojė sava atskėroma nasėžanidamė so kėtuom tautuom. 1920 metās koršiu konėgā bova pradietė laikītė valdiuos latvēs.




#Article 223: Glazgos (119 words)


Glazgos (giel. Glaschù, ongl. Glasgow) - dėdliausės Škuotėjės miests, kuomercėnė Škuotėjės suostėnė. Patiam Glazgė gīven 612 000 žmuoniū, vuo vėsuo metruopuolėnie Glazga zonuo (iskaitont Paisley miesta) - 1,8 mėlėjuona. Klimats Glazge īr driegns ė šalts cielos metos. Miestė īr šmuots pėliū ė senuobėniu bodīnkū.

Onkstiau Glazgos bova žėnuoms, kāp laivū statības cents, bet ton dėrbības šaka somenka, ė daba čė ėšstatuoma dėdlē menks skaitlios laivū. Daba duomėnioujontė akanuomėkas šaka īr paslaugas.

Glazgos garsie sava aukštuosėm muokīkluom, katrū miestė īr ketorės. XV omžiou ikorts Glazga onėversitets (), Stratklaida onėversitets (), Glazga Kaleduonėjės universitets () ė Pėisle universitets (). Glazgė muokuos daugiau kāp 168 tūkstontē stodentu ė tas īr dėdliausės skaitlios Škuotėjuo ė ontros vėsuo JK.

Glazgė veik tuokėi futbuola klubā:




#Article 224: Röyksopp (151 words)


Röyksopp - dviejū prieteliū (Torbjørn Brundtland ė Svein Berge) alektruonėnes mozėkas kuolektīvs ėš Tromsø miestale, Nuorvergėjuo. Ofėcealē, kuolektīvs atsėrada 1998 metās, vuo pėrmuojė alboma (Melody A.M.) ėšlėida 2001 metās. 

Brundtland ė Berge muokies vėinuo klasie ė bova gerė prietelē. So alektruonėne mozėka pradiejė ekspermentoutė XX omžiaus paskotėne dešīmtmete pradiuo. Bat anie nabkūre nieka lėgė ton čiesa, kumet anie sosėtėka Bergenė. 

Ton čieso Bergenė dėdlē magtīngs bova nepuopsėnes mozėkas jodiejėms. Doets sosėdiejė so ton vėitėnēs mozėkontās, kāp pavīzdiou Frost, Kings of Convenience’s gėtarėsto ė dainiom Erlend Øye. Ton nuorvegā ė Drum Island bova vadėnamė Bergena banga (ongl. - Bergen Wave). 

Röyksopp pėrmūsiūs sėnglos ėšlėida vėitėnie mozėkas lėidības kuompanėjuo Tellé. Doets dėdliausē ėgava puopoleroma, kumet anie ėšleida kelės sava eksprėmentėnio mozėkėnios video klėpos. Vėins ėš anū Remind Me, katron ėšlėida Prancozėjės kuompanėjė H5, ėšluošė 2002 metu MTV Europe apdiuovėnuojėma.

Daug doeta dainiū īr nauduoajmas raklamuos ė televėzėjuos laiduos. Kuompanėjė Apple, nauduo dainė Eple.




#Article 225: Uoršas kuova (218 words)


Uoršas kuova - 1514 metās siejės 8 d. notėkosė kuova terp jongtėniu Lietovuos ė Lėnkėjės pajiegu ė Maskvuos dėdliuoses konėgākštėjės kariuomeniu, šalėp Uoršas (nūnā Baltarosėjuo). 

LDK ė anuos nosamditiem karem vaduoveva Kuonstantėns Uostruogėškės, katras bova sodalīvavės kėliuos onkstesnies kuovuos. MDK vaduovava Čeliadnėns. Prėskaitliuojama, ka mūsietās LDK pajiegas krūvuo so samdītās prietelēs (vuokītēs ė lėnkās) sodare 30 tūkstontiu prieteliu. Maskvuos karioumene sodare skėrtīngās skaitlēs nu 35 lėgė 80 tūkstontiu prieteliu. 

Pėrmė̄je sosėdorėmā prasėdiejė 1514 m. rogpjūtė mienesie, vuo magtīngiausės sosėdorėms notėka siejės 8 dėinuos rītė. 

Mėslėjama, ka lietoviu kavalėrėjė panauduojė apgaulinga manevra ė prėveliuoja dalė maskvėitiu ė spāstos. Ton sėtoacėjė ėšanuduojė lėnkā, katrie ožpoulė ožsėlėkose maskvienū kariauna. Pargrīžė lietovē poule maskvėitiu flangas. 

Čeliadnėna kariauna jiemė trauktėis. Pats Čeliadnėns ė kėtė glavnė vadā bova pajimts ė nalaisve. Mėslėjama, ka kara balaisviu galiejė būtė lėgė keliū tūkstontiu, no Maskvuos dėdlīsės konėgaikštės Vasėlėjos III atsėsakė anūs ėšpėrktė.

Ton laimiejėms bova platē skelbts vėsuo Euruopuo, bat ton laimiejėms nabova pėlnā panaudouts. Pu ton laimiejėma nabova pasijimts atgal Smuolensks. 

Uoršas kuova laikuoma vėino ėš baltarosiu tautuos prėsėkėlėma ė raiduos sėmbuolio. Aleksandra Lukašenkas rėžėms menkien kuovuos rėikšme ė nalēd žmuoniem liousā mėnavuot ton kuova. 

Kuovā pamėnavuot Okraėnuo ėšlēsts pašta znuoks. 2014 m. Lietovuo paskelbtė „Uoršas kuovas“ metās. Lietovuos Bankė nokalta pruogėnė muonėta, skėrta Uoršas kuovas 500 metu jobėliejou. Rakatanskūs ėšbūdavuots muonomėnts skėrts pamėnavuot Uoršas kuova.




#Article 226: HansaWorld (135 words)


HansaWorld īr terptautėnė versla uoranėzacėjė, katra ėšdėrb pruogramėnios rakondos ė parduod ėntegroutos versla valdīma (ERP) ė rīšiū so klientās (CRM) sprendėmos. Bendruovė ėkorta 1988 metās Švedėjuo. 

Ėš vėsa HansaWorld dėrb aple 300 prieteliū ėvairiūs svieta šmuotūs. HansaWorld dėrb 90 svieta valstībiu, ėš katrū tor 16-uo atstuovībės (ėš vėsa 23 atstuovībės). 

HansaWorld Enterprise īr ERP ė CRM sėstema, skėrta stombiuoms versla uorganėzacėjuoms. HansaWorld Enterprise siūlėjė daugiau, kāp 45 muodolios, apėmontius  fėinansos, luogėstėka, kasuos rakondos, darbū kaštos, CRM, alektruonėnė pašta ėr alektruonėne kuomercėjė. Gal nauduotėis lėgė 250 prietelio vėina sėstema. 

HansaWorld Express 

HansaWorld FirstOffice Professional, rakonds mažuoms imuoniems, praletontės standartėnė apskaita lėgė fonkcėju CRM. 

HansaWorld FirstOffice Start  apkaituos ė kuontaktū valdėma rakonds mažuoms imuoniems.

HansaWorld Business Organizer.

HansaWorld BusinessPhone - dėdlē skaitle prieteliū adresū knīngele, par katra galiem pradiet skambotios ė par Skype.

SmartApps doumenū rėnkėma rakonds.




#Article 227: Žemaitėjės geuograpėjė (724 words)


Žemaitėjė geuograpėškā īr vėintėsa, zars vėsa Žemaitėjė iēn i Lietovuos terėtuorėjė, anuos šmuotā nier grėižtā apėbrėižtė. 

Žemaitėjės regėjuona pagrėndėnė dali ožėma kalvouta, paskotėnė aplediejėma sodarīta Žemaitiu aukštoma. Ana drėikias lonku nū Skouda rajuona lėgė pat Neviežė basėina. Aukštiausė Žemaitėjės vėita īr Medviegalė kalns (234,6 m), tēpuogi da īr aukšti Šatrėjės (228,7 m) ė Girgždūtės (228 m) kalnā. Vėsė šėtė kalnā īr ont Žemaitiu ondensīruos kalvīna. Pėitū Žemaitėjuo drėikias Karšuvuos žemoma, parskirta Vilkīškiu kalvagobrė. Vakarėnė dalī īr žema Pajūrė žemoma, katra driekės lėgė pat Baltėjės jūras. Žemaitėjėi priskėriams pajūrė roužs Palonguo. Patiuo šiaurie īr šmuots ėš Latvėjės ateinontiuos Korša aukštomuos, a Vėntuos basėinė drėikias Vėntuos vėdoropė žemoma. Vakarėnė posė Žemaitiu aukštoma laidias i Rītū Žemaitiu plīnaukšte a paskum i Vėdorė Lietovuos žemoma.

Žemaitėjė īr vėdotėniu platomu klimata joustuo. Čė uorā geruokā skėrias nū Lietovuos uorū. Diel Baltėjės jūras artoma ė Žemaitiu aukštomuos žemaitiu žemie ėškrėnt daug daugiau krėtoliu nē Lietovuo. Kadongi vėsom regėjuonė būdėngas uora masės ėš vakarū šmuota, nū Baltėjės, sonkūs lėitaus debesē ožsėkabėn ož aukštomū, ėpatėngā Žemaitiu ondenskīras kalvagobrė, i palėik daugel krėtoliu anū šlaitous. Pati šlapiausė Žemaitėjės (ė vėsuo Lėitovuo) vėita īr Laukovuo ėr i pėitus nū Rėitava. Čė par metus vėdotinėškā ėškrint vėrš 900 mm krėtoliu. No tuo patiuo Laukovuo tēpuogi īr bove (2002 m.) ka par vėsa mienesi (rogpjūti) neėškrėta ni laša krėtoliu. Ėinont tuolīn nū Laukovuos krėtoliu mažiej - Žemaitiu aukštomuo cėntrė ėškrent 850-900 mm, a dėdiuojė daugomuo Žemaitėjės 700-850 mm par metus. Pati sausiausė krašta vėita īr irinki Šiaulius - čė par metus ėškrėnt mažiau nē 550 mm. Daugoms krėtoliu Žemaitėjuo ėškrint vasaras ė rodėnė čieso (lėipa, rogpjūti, sieji, spali) lėitaus pavėdalu. No žemaitiu žemie ėškrėnt i daug snėiga - vėditinis snėiga donguos stuoris īr 25-30 mm, no 1931 m. Laukovuo bova ožfėksouts Lietovas rekuords - snėiga donga bova 94 cm stuorė. Ėinont lėnk pajūrė snėiga donguos stuois mažiej, ė sniegs ėšsėlaika trompā (pri Palonguos mažiau nego 70 dėinū).

Žemaitėjuo vīraujanti temperatūra lėipas mienesi īr aple 16°C ė mažā skėrias par vėsa pluota. Tiktās pri Tauragies ė Šiauliū īr šėltiou nē 17°C. No žėima, sausė mienėsi šėltiausė īr pri jūras - vėdotėnėškā -3°C. Rītum uors šaltiej: Žemaitiu aukštomuo -4-5°C, a pri Kelmės šaltiau -5,5°C. Žemaitėjuo būdėngi viejā ėš vakarū, tēpuogi ėš šiaurės nū nedažnā būn ėš rītū a pėitū. Smarkiausės viejs īr pri jūras (vėd. 5 m/s), lėkosiam pluotė (4-4,5 m/s). Žemaitėjuo būn mažiausē saulietu dėinū par metus (līginont so Lietova). Tas īr diel tuo ka debesē nū jūras ožstrėng aukštomuosė. Pats tamsiausias regėjuons īr trikampis Platelē-Telšē-Rėitavs, čė par metus būn mažiau nē 40 saulietu dėinū par metus. Daugiausia saulietu dėinū īr pri jūras (55 d.).

Diel dėdlė krėtoliu kėikė Žemaitėjuo īr tonkus hidruograpėnis tėnkls. Dėdliuoji Žemaitėjės dalis ivein i Nemona basėina, šiaurie īr Vėntuos basėins, patsā šiaurės rītinis šmuots pakliūn i Lėilopės basėina a vakarūs i Bartovas basėina. Dėdliausė žemaitiu opė īr Vėnta. Anuos dėdesnė ėntakā īr Vardova, Virvītė, Vadakstė. Pėitėniu robežiom tek Nemons. Anuo basėina svarbiausės opės īr Jūra, Minėjė (žemaitiūs tėktās aukštopīs), Šešovis, Dubīsa, Mitova. Žemaitėjuo tēpuogi īr Mūšas, Bartovas aukštopē. Puo gausiū lėitū žemaitiu opės smarkē patvinst. Žemaitiu aukštomuo īr nemažā ežerū: Plateliu (dėdliausės ė gėliausės), Lūksts, Mastis, Plinkšiū, Seduos, Tausals, Bėržulis, Riekīva ė kt. No pėitū ė rītū Žemaitėjuo ežerū zars nier. Tēpuogi īr nemažū pelkiu: Kamanas, Tītuvienu tīralis, Reiškiū tīrs, Laukesa, Didīsā tīrulis.

Pagrėndinā Žemaitėjuo būdėngi jaurines pelkines ė velienines jaurines dėrvas, mėškous, pri ežerū da īr pelkiniu dėrvu. Ož Vėntas opės i Karšovuo prasided velienines gliejines dirvas, tēpuogi īr labā nedaug jauriniu šilāniniu, velieniniu karbuonateniu ė aliovėniu. Geoluogėnė prasme Žemaitėjė nier tortėngs regijuons - čė īr tėktās smolkūs žvīra, smielė, muolė telkinē, no pri Naujuosės Akmenės ožtatā gausu klintiu ė dolomita.

Žemaitiu žemies nier labā mėškėngas līginont so Lietova. No čė, nekāp Lietovuo vīraun spėglioutiu (īpatėngā egliu) mėškā. Pagrėndėnē eglīnā īr Rėitava, Kuliu, Teneniu, Pagramontė mėškā. Karšuvuos giriuo daugiausė īr pošīnā. Tēpuogi īr nedėdliū lapoutiu ė mėšriū mėškū. Lėkusie pluotā daugaiausė īr pėivas, dėrvuonā. Žemaitėjės gīvūnėjė smarkē nesėskėr nū Lietovuos. Žemaitiu žemie īr paslėkē da nemažā vėlkū, īr lūšū. Daugoms žėndouliu īr zuikē, lapės, stirnas, elnē, vuoverės, brėidē, kiaunės ė kt. Senuovie žemaitiu gėriuosė gīvena meškas, katras īr žemaitiu sėmbuolis, nū jau senē anū nelika. Plateliu ežerė gīven reta žovis ežerinis sīks, opėsė pasėtaik lašėšu, šlakiu. Žemaitėjės gamta īr sauguoma Žemaitėjės naciuonalėnėm parkė, Pagramontė, Rambīna, Varniu, Vėntas, Salontū, Kurtuvienu, Žagarės, Tītuvienu, Dubīsas regėjuonėniūs parkūs, Vėišvilės ė Kamanū rezervatūs bē gausībiej draustėniu.




#Article 228: Al Jazeera (108 words)


Al Jazeera (arabėškā: الجزيرة, al-ğazīrä, tarėms vagol IPA [al.dʒaˈziː.ra]), īr terptautėnės televėzėjės translioutuos, ikorts 1996 metās. Žuodis Al Jazeera rėišk sala. Televėzėjės centros īr Duohuo, Katarė. Pruogramas transliounamas arabū ė onglū kalbuom. 

Al Jazeera tor kelės tėkslėnios televėzėjės kanalos. 2007 m. pradiou vėikė ton kanalā:

Televėzėjės īkūrėmou Katara emīrats devė 150 mėlėjuonū JAV duol., pakuol ana palėks pelnīnga nū reklamas pajamū, bat tas 2001 m. nanotėka, emirats nostatė, ka kuožnās metās skėrs pėnėgū (pavīzdiou, palē Arnaud de Borchgrave 50 mėlėjuonū JAV duol.,). Kėtė magtīngė pajamū šaltenē īr raklama, pajamas ož kabelėne televėzėjė, ož transliavėma sotartės ė fėlmoutas mediagiuos pardavėma. 2000 m. pajamas ėš reklamas sodarė 40 pruoc .




#Article 229: Tarību Sājongas kuomonėstu partėjė (100 words)


Tarību Sājungas Kuomonėstu partėjė, TSKP () – TSRS valdantiuojė ė vėinėntelė partėjė. 1912 m. Prahas partėnie kuonferencėjuo nu Rosėjės Suocialdemuokratu Darbėnėnku partėjės atsėskīrė Lenėna vaduovaunama buolševėku frakcėjė ė ėkūr Rosėjės Suocialdemuokratu Darbėnėnku (buolševėku) partėjė. 1918 m., pu Spale revuoliocėjės Rosėjės suocialdemuokratu darbėnėnku partėjė bova pervadėnta i Rosėjės kuomonėstu partėjė. 1925 m. pervadėnta i Tarībų Sājongas Kuomonėstu partėje (buolševėkā). 1952 m. prīdielis „buolševėkā“ bova atmests. Partėjės vaduovs iki 1924 m. bova Lenėns. 1922 m. Stalėns ožiemė naujē sokorta partėjės generalėne sekretuorious puosta, katras leida anam pu Lenėna smertėis 1924 m. sava rankuosė sotelktė dėktatuorėškos igaliuojėmos.

Partėjė ėšnīka 1991 m., griovos TSRS.




#Article 230: Paulo Coelho (106 words)


Paul Coelho (Pauls Koels; g. 1947 m. rogpjūtė 24 d.) - brazėlū rašītuos.

Paul Coelho gėmė Rio de Ženėirė. Stodėjava teisė, ale 1970 m. nutraukė stodėjės ė pradiejė keliuonė pu ivairės šalis: Meksėka, Peru, Bolivėjė, Čilė, tēpuogė aplonkīdams Šiaurės Amerėka ėr Euruopa.

Pargrīžės i Brazilėjė ožsėjiemė kompozėtuoriaus darbo, dėrba karto su populiario mozėkonto Raulio Seiksaso.

Šiuo meto gīven Rio de Ženėirė ė Tarbės miestė karto so žmuona Kristina.

Coelho knīngū īr pardouta daugiau nego 86 mln., pėnkiuolėkuo šaliū. Ivairiuos svieta šalīs anuo knīngas īr tarp populiariausiu: Graikėjuo, JAV, Italėjuo, Izraelie, Kanaduo, Lietovuo ė Prancūzijuo. Paulo Coelho īr vėsū laikū daugiausē knīngū pardēvės brazilu (portugalu kalbuo) rašītuos.




#Article 231: Dr. Dre (233 words)


André Romelle Young, platiau žėmuoms sava psiauduonėmo Dr. Dre (gėmės 1965 m. vasarė 18 d.) - JAV mozėkonts, dainiū pruodiuserės, aktuorios ė vėsoumenės vėikies. Ons ikūrė ė daba vaduovau mozėkas kuomapnėjā Aftermath Entertainment, īr bovės vėins ėš mozėkas kuomapnėjės Death Row Records mozėkontū ė bendrasavėninku. 

Ons bova pėrms Vernas ė Theodora Young vāks, kada Dr. Dre gėmė anuo mamā tebova 16 metū. Anuo tieva vards īr Theodore. Dr. Dre tievā vieliau apsėžanėjė. Bat 1968 m. anie ėšsėskīrė. Mama apsėžanėjė so Curtis Crayon ė anims gėmė do vaikē Jerome, Tyree ė mergelka Shameka. Būdams vāko Youngs duomiejuos vėnėla īrašās, katruos bova ėšdėrbamas ėš puortėgrapėjū. Anuo šėimuos kuolekcėjuo bova daugoma ton čiesa (XX omžiaus 7-uojė ė 8-uojė dešimmetiū) RB dainiū, toukiū, kāp Diana Ross, James Brown ė Aretha Franklin, īrašā. Vagol laikrašte Los Angeles Times pasėrokavėma so anuo mama Verna RB mozėka bova anā dėdlės atsėpalaidavėms nu dvejū darbū, i katrūs ana ēje dėrbtė kuožna dėina.

Nu 1990 lėgė 1996 Dr. Dre sosėtėkėnė̄jė so Michel'le, katra idainava vuokalėnės partėjės Death Row Records mozėkėnem albomam. 1991 aniem gėmė sūnos, katrou anie ožvadėna Marcel. 1996 gegozės mienesie Dr. Dre apsėžanėjė so Nicole Threatt, katra onstiau bova apsėžanėjosė so NBA luošiejo Sedale Threatt. Dr. Dre ė Nicole tor do bendros vākos: sūnū Truth (gėmės 1997) ė dokra Truly (gėmė 2001). Dr. Dre īr biuoluogėnės repa mozėkonta tievs Hood Surgeon (tėkrs vards Curtis Young), anuo muotėna īr Lisa Johnson.




#Article 232: Eva Peruon (198 words)


María Eva Duarte de Perón (Eva Peron, čiesās Evita; 1919 m. gegožė 7 d. – 1952 m. lėipas 26 d., mergautėnė pavardie Duarte) – bova ontruojė Argentėnas prezidėnta Juan Peron žmuona.

Eva gėmė Argentėnas pruovencėjuo 1919 metās. Būdama 15 metū omžiaus Eva Duarte ėšvažēva i Argentėnas suostėnė Buenas Aires, kor vaidėna tētrė, dėrba radėjuo ė vaidėna kina fėlmūs. 1944 metās sosėpažėna so generuolu Juan Peron par labdaruos rengėnė San Juanė. Sekontēs metās anie sosėžanėjė. 1946 m. Juan Perona ėšrīnka būtė Argentėnas prezėdento.

Par sekontios 6 metos Eva palėka dėdlē puopolerė terp Perona palaikontiū pruofesėniū sājongū. Ana rokava ož darba žmuoniū tėisės. Ana vaduovava Darba ė Svēkatas Mėnėsterėjės. Ėkūrė ė vaduovava Evas Peron labdaruos fuondou, ėkūrė ė vaduovava pėrmajā dėdlē ė magtingā Argentėnas muotrėšku puolitėnē partėjē. 

Argentėnuo uofėcēlē nie mėnavuojama Evas Peron smertėis dėina, bat Argentėnas žmuonės pamėnavuo anuos smertėis dėina kuožnās metās. Eva Peron bova pavāzdouta ont Argentėnas muonetū. Ciudad Evita (Evitas miests), katron ėkūrė Evas Perón Fuonds 1947 metās īr šalėp Buenas Airiu. Anam tebgīven žmuonės. Cristina Kirchner, pėrmuojė Argentėnas prezėdentė muotriška, bova peruonėstė ė bova vadėnama Nauja Evita. Kirchner rokou, ka nenuor būt līgėnama so Eva Peron, nes mėslėjė, ka Evita bova onėkalos Argentėnas ėstuorėjės notėkėms. 




#Article 233: Sėlezu kalba (113 words)


Sėlezu kalba (Sėlezėškā: ślůnsko godka, ślůnski, tēpat pů našymu) īr kalba, katron rokounas žmuonis Aukštesniuosės Sėlėzėjės regėjuonė (Lenkėjuo), Čekėjuo ė Vuokītėjuo. 2011 m. aple 509 000 sėlezu pamėnavuojė kāp gėmtuojė.

Sėlezu kalba artėma lėnku kalbā, diel ton mėslėjama, ka ta īr ne liousa kalba, vuo lėnku kalbuos akcents. 

Īr kelė sėlezu kalbuos alfabetā. 2006 metās bova sokorts naujasės sėlezu kalbuos alfabets (so 10 sėlezu kalbā bodingu raidiu), katras īr platē nauduojams internetė ė vikipedėjuo sėlezu kalba:

Aa Bb Cc Ćć Čč Dd Ee Ff Gg Hh Ii Jj Kk Ll Mm Nn Ńń Oo Pp Rr Řř Ss Śś Šš Tt Uu Ůů Ww Yy Zz Źź Žž

Diagrapas: Ch Dz Dź Dž.




#Article 234: Laivs (135 words)


Laivs – savaeigė o nesavaeigė prīmuonė, skėrta jodietė ondėnio ė pu anuo. Laiva, kāp archėtektūrėni statėni tėr muoksla šaka laiva teuorėjė. Laivs jod varuoms sraigta, ėrklū (senė̄jė ėrklėnē laivā), ratu (senė̄jė ratėnē garlaivē) aba boriu, čiesās tempams kėta laiva (boksīra).

Pėrmiejė laivā bova ėš rāstū ėšdėrbtė plaustā. X omžiou pr. m. e. fėnėkėitiu laivā jau toriejė glabnūsiūs kuonstrokcėnios alimentos. VIII omžiou pr. m. e. esuopuotamėjuo nauduotas uoda aptemptė krežē, katrie toriejė magtėngoma kėlt lėgė 100 t kruovėniū. Rītū Bengalėjės žmuonis plaukiuojė degta muole valtėmis. Borlaivios nauduojė šmuots senuobės tautū: kėnā, egėptėitē, fėnėkėitē, graikā, ruomienā. Gara laivā borėnios laivos jūruos pakėitė tėktās jūruos XIX omžiou.

Teisinius rēkalavėmos nostata jūrū tėisė.

Laivs tor būt ožžīmiėts (markėrounams) palē SOLAS ė MARPOL kuonvencėjės (SOLAS – terptautėnė kuonvencėjė diel žmuogaus gīvībės apsauguos jūruos, MARPOL – diel teršėma ėš laivū prevencėjės).




#Article 235: Liektovs (120 words)


Liektovs - sonkesnės ož uora uorlaivės, torontės varīkli, īr kelams sparnū. Liektovams priskėrami - vėinsparnis liektovs, dvėsparnis liektovs (biplans) ė trėsparnis liektovs (triplans). Retās atvejēs pasėtaika ė specėfėniu konstrukcėju, tuokiu kāp skrendontis sparns, aba sparnų natorons skrendontis kūns.
Tonkiausē liektovā skėrstuomi i tas kateguorėjės:

Svarbiausės liektova dalis: lėimou, sparnā, važiuoklė, oudega, varīklis, valdīma ėr elektras ironga.
Liektuvou būtėns uors ėr atvėrs pluots pakėltė ė nusileistė. Daugomā liektovu rēk uora ousta aba aerodruoma. Iprastā liektovā kīl ė tūp ont žemės, ale īr liektovu, pritaikītu kėltė nu leda, snėiga aba net nu ondėns.

Svarbiausė nutėkėmā, sosėjė̄n so liektovās: 
George Cayley (1773-1857 m.) īr laikuoms dabartėnė čiesa liektova kūriejo.
Gabriel Voisin 1905 m. Parīžiou sokūrė pėrmuoji hidroplana (liektova, katros kīl nu ondėns pavėršiaus)




#Article 236: Senuobės Graikėjė (106 words)


Termėns Senuobės Graikėjė apėm Graikėjės istuorėjės laikuotarpi nu api XII a. pr. Kr. lėg 146 m. pr. Kr., kumet Graikėjė bova ijongta i Ruomas imperėjės sodieti.

Senuobės graiku mena istuorėjuo ėšskėramas trīs epuochas:

Šventīklas bova statuomas vagol tamou tėkras taisīkles, katruos tėkslē noruodīdava šventīklas dīdi, anuos daliū santīkios ė kuoluonu skaitliu. 
Prėklausuomā nū kuoluonas tėpa graiku arhitektūruo vīrava trīs stilē, vadėnamė̄jē architektūrėnē uorderē: 

Klasikėnės graiku estetėkas idealos ė mena kanuonos nusaka antėkas fėlasuofu (Sokrata, Platuona, Aristuotėlė) soformoloutas svarbiausės gruožė savībės − tvarkingoms, simetriškoms, apibriežtoms, proporcėjės, miers, armuonėjė. 

Graiku archajėnės gadīnės tapība neėšlėka. Aple anō gal sprēstė tik ėš maliavuoku, poušosiu VII-VI o. pr. Kr. keramėnes vazas. 




#Article 237: Dmitrėjos Medviedevs (534 words)


Dmitrėjos Anatoljevičios Medviedevs (rusėškā: Дми́трий Анато́льевич Медве́дев; g. 1965 m. siejės 14 d. ) - dabarėnis Rosėjės ministros pėrmėninks, valdontės partėjės Vėinėnguojė Rosėjė pėrmėninks, tēpuogė ējės prezidėnta preigas. Inaugurouts 2008 m. kuova 7 d. Uns laimiejė prezidėnta rinkėmus 2008 m. kuova 2 d. surinkdams 70% rinkiejū balsū. 2012 m. rinkėmos apėntās laimiejos Vladimirou Putinou ans palėka šalėis premjero.

D. Medviedevs 2005 m. lapkrėtė 14 d. bova paskėrts Rosėjės ministro pėrmėninko. Onkstiau uns bova Vladimėra Putina personala vads, tēpuogė uns bova Gazprom direktuoriū tarības pėrmėninks. Tou puosta uns turiejė nu 2000 metu. 2007 m. groudė 10 d. uns neformalē bova patvirtėnts partėjės Vėinėnguojė Rosėjė kandidato i Rosėjės prezidėnta puosta. Oficēlē kandidato patvirtėnts 2007 m. groudė 17 d. D. Medviedeva kandidatūra palaikė toumetis Rosėjės prezidėnts Vladimirs Putins ė proprezidėntėnės partėjės. 

Dmitrėjos Medvieds gėmė Anatuolėjaus ėr Julėjės Medviedevū šeimuo. Abodo tievā universiteta profesuorē. Dmitrėjos paauga Kupčinė, Leningrada (daba Sankt Peterburgs) rajuonė. Uns auga 40 kvadratėniu metru botė.

Muokīkluo Medviedvs muokies patēs geriausēs pažīmēs. Anuo busėmuojė žmuona Svėtlana Linnik bova Dmitrėjaus klasiuokė. Medviedevs ožsėjiminiejė sporto, ožvės sonkomu kėluojėmo. Anam patėka onglu mozėkas gropės Black Sabbath ėr Deep Purple.

Pu D. Medviedeva paskėrama Rosėjės premjiero daugėlis puolėtėkas apžvalgininkū tikiejuos, ka D. Medviedevs taps kandidato i prezidėntus. Nuors bova ė daugiau galėmū kanidatū, bet 2007 m. groudė 10 d. prezidėnts V. Putins paskelbė kū uns pasirinka taptė sava īpėdėnio. D. Medviedeva kandidatūra bova pasklebta per televėzėjė anū palaikont keturiuom partijuom ė prezidėntou V. Putinou. D. Medviedeva kandidatūra palaikė Vėinėnguojė Rosėjė, Teisėnguojė Rosėjė, Agrarėnė partėjė ė Pėlėitėnė teisėngoma partėjė. 2007 m. groudė 17 d. pu Vėinėnguosės Rosėjės nariū slapta balsavėma D. Medviedevs oficēlē palėka partėjės kandidato. 2007 m. groudė 20 d. D. Medviedevs oficēlē ožregistrava sava kandidatūra vīriausiuojė rinkėmū komisėjuo ė tep pat pareiškė, ka atsistatīdins ėš Gazprom vaduova puosta, bo vagol istatėmus prezidėnts negal torietė juokiū kėtū pareigū.

Puolitėkas analėtėkā neabejuojė, ka rinkėmus pergal' švės V. Putina ėšsirinkts īpėdinis, tū liudėjė ė viešuosės nuomuonės apklausas. Ož D. Medviedev žadiejė balsoutė aplė 79% rinkiejū. Sava pėrmuojie ruoduo pu iškėlėma i prezidėntus, D. Medviedevs pareiškė, ka jēgo uns būs ėšrinkts Rosėjės premjiero patapto V. Putins, uns pats su tou sutėka. 

Rinkėmu dėina, 2008 m. kuova 2 d. Dalivaujaunt keturim kandidatam D. Medviedevs surinka 71,25% rinkiejū balsū ė jau pėrmamė turė bova išrinkts naujoujo Rosėjės prezidėnto. Rinkėmu teisėtoms bova patvėrtints, nuors diel tuo bova ginčėjamuos.

Dmitrėjos Medvidevs su savo bovosė klasiuokė Svėtlano Linnik apsėžanėjė 1982 m. Anėi 1996 m. sosėlaukė sunaus Iljas. 

D. Medviedevs īr dėdlis sonkiuojė ruoka gerbies. Anuo miegstamiauses gropės īr Deep Purple, Black Sabbath, Pink Floyd ėr Led Zeppelin. Uns kolekcijoun originales vinila plokšteles ėr īr surinkes vėsus Deep Purple īrašus.

Nepaisont dėdėle užimtom D. Medviedevs kuožn rītmėt' ėr kuožn vakar bėnt pu adīn plakiuo ėr kėlnuo svuorius. Uns do kartus per dėin nuplauk pu 1500 mėtrū. Uns tep pat miegst bėgiuotė, žaistė šaškiem, praktikoun juog. D. Medviedevs miegst skaitītė Michaila Bulgakuova kūrinius ėr palaika sava gimtuojė miesta futbuola komand FC Zenit.

D. Medviedevs sava biurė tor akvarium ėr pats rūpėnas anuo žuvim. D. Medviedevs augėn katėn Dorofiejo.

D. Medviedevs informava ka per 2007 m. uns uždėrba 80000$. Apītėkrē tėik piningū īr ė anuo banka saskaituo. S. Medviedeva nepranešė niek apie sava fėnansinius reikalus. Medviedevā gīven Zolotie Klyuchi apartamėntūs' Maskvuo.




#Article 238: Pėitū Uosetėjės vaina (2008 m.) (167 words)


Pėitū Uosetėjės vaina - vaina, katron kariava vėinam šmuotė Grozėjė, vuo ontram nu Grozėjės nuorontės atsėskėrtė separatėstėnės Pėitū Uosetėjės, Abkazėjės raspoblėkas ė Rosėjės Federacėjė. Vaina ējė žemie, dongou ė ont vondens. Vaina prasėdė̄jė 2008 m. rogpjūtė 1 d., kumet, pasak Grozėjės, Pėitū Uosetėjės separatėstā apšaudė grozėnu kaimalios ė ėšpruovakava Grozėjės kariuomenė gīniuotė žmuonis. 

Rosėjės tanka atsėrada Gruore miestė. Rosėjės karioumėnė jiemė važiuotė ont Tbilise, bat apsėsoka ož aple 1 adīnas važiavėma atsoma nu Grozėjės suostėnės.

Vagol 2008 m. rogpjūtė 18 d. Žmuoniū tėisiū priežiūras rapuorta kuonflėkta pradiuo (rogpjūtė 7 d.) Grozėjės kariuomėnė panauduojė par dėdle jiega, dikuo žova cėvīlē. Vagol ton pate rapuorta Rosėjės kariuomėnė panauduojė par dėdle jiega, dikuo žova cėvīlē Pėitū Uosetėjuo ė Guore miestė ė ėrinki anou. Rosėjės kariuomenė žodė civėlios, kartie biegas ėš kara zuonas. Rosėje ožjimtuo Grozėjės terėtuorėjuo žmuonės bova žoduomė, prievartaunamė ė mūčėnamė.

Nuo 2008 m. rogpjūtė 8 lėgė 13 Tskėnvale lazaretė gīdomė bova 273 nokentė̄jė, bova atvežtė 44 lavuonā  lėgė rogpjūtė 18, Rosėjė prėpažėna, ka Pėitū Uosetėjuo žova 133 žmuonės.




#Article 239: Kauks (173 words)


Kauks īr vasėngoma, derliaus, gierībiu dūšė Senuobės baltu vieruo. Anėi žmonīm neš skāls, daugėn javos i šėin. Kaukā givēn mėške, pu žeme. Anū veikla priklause nu diev Puškaitiaus, katrām bova aukuojami douna, pėins, alos i maldaujama, ka kaukā būtom atsiūstė pas žmuonis i neštom skāls. Kaukā dā bova vadėnami bezdokās. Tas anū vārds atsirād nu bēzd (šeivamediaus) mēdiaus, katras bova laikuoms Puškaičiaus medio, vārda.

Ka kaukā neštom skāls i naud, rēk anus prisijaukīntė. Santykē užsymezg, ka kaukā pasiūluo mediaus skėidr. Jugu gaspaduorē tuo duovėn pryjem, kaukā vėliau viel pasiruod, tonkiausē tebūn ėšgėrstams anū kriuokėms, aimanavėms: „Aš plėks, to plėks. Kas mumis apriedys?“ Tumet gaspadėn tōr anus apriedytė, pasiūtė lėnėnios marškinelios. Tėi draboželē tor būtė padėrbtė nakti ėš ketvėrtadieniaus i pėnktadien. Per tū laik lėnā, skėrtė draboželēms dėrbtė, tor pereit lė̄na mūka, nes kėtēp jokiuos sutartėis su kaukās nebūs. Jugu vėsks padėrbama kāp rēk, tai kaukā īved i numus skāls: anū atnešts šėina šiaudiels īr vērts cielū rātu šėina, o keli grūdā atstuo kelis pūrus javū. Gaspadėn už tuokius gerumus anus šēr kuožn nakt.




#Article 240: Gluobalėzacėjė (133 words)


Gluobalėzacėjė īr pruocesos, reiškėnīs, vīkstontis suocēlėnie pluotmie, apėmontis patės vairiausės vėsuomenės, valstībės ė kėtū suocēlėniu darėniū veikluos srėtis, anū aplėnka, pasėreiškontis tarposavė rīšiū ėntensīviejėmo, jodiejėmo bei kėtuom karaktuorėstėkuom vėsa svieta masto.

Kultūrėne puovīza gluobalėzacėjė paprastā īr nuognē neigiams dalīks, kadongi par ana nīkst vėitėnės tradėcėjės, papruotē, kalbas, vieras ė kėtė kuožna svieta regėjuona onėkalomā, vuo īr ožnešamas svetėmas, žėniasklaidas, kuomercėjės ėšpopoliarėntas pramuogas, švėntės. Pavīzdiou, ėš keltu tradėcėju parimts ė nuognē komercėlėzouts Hėlovīns paplėta pu svieta ėšstomdams vėitėnės mėrosiu pagerbėma švėntės. Panašē īr ė so Kalieduom, kumet ėš JAV paplėta masėnė duovėnu pėrkėma, dekuoravėma idiejės, ėšstomdamas vėitėnės, par ėlgos omžios gīvavosės tradėcėjės. Dielē gluobalėzacėjės tēpuogi nīkst tradėcėnė šėimuos sėstėma, īr diegiams feminėzmos, homoseksoalėzmos, liousa seksa kults, kas prived pri kuonservatīvesniū kraštū muoralėnės degradacėjės. 

Akuonomėnė gluobalėzacėjė vargėngas šalis da smarkiau noskordėna, kėla gluobalės akuonomėkas krėzės.




#Article 241: Abalga (107 words)


Abalga – napagrīsts erba samuonīngā ėškreipts rokavėms aple kėtus žmuonis, smagē patėkrėnamu, prasėmanītu, napalonkiū žėniū aple anus skleidėms. Artėmas savuokas: leižovavėms, gandā, pliuotkā, plepalā. Abalgas terš žmuoniū repotacėja, anus žeid ėr kompromėtoun. Anuos īpač matuonie jautrios žmuonis: kel anīm nevīltė, kartieli, apmauda. Asmenīm, skleidontīm abalga, rezgontīm intrėgas, tonkē sekas, nės īr nemažā patėkliū, nekrėtėšku prieteliu.

Abalgas ne vėsumet būn pėktavalėškas. Dažnā abalgas atsėrond ėš paikoma ar puoreike ėšsėblaškītė, ėš puolinke plepietė ar sėikėma ėškeltė savi ėr pasėruodītė dėdlesnē žėnuontiam ož kėtus. Tačiau dažnā abalgas būn samuonīngas ėr muotīvoutas. Tumet anuos tamp pėktdžiogėškas ėr vėrst atvėro šmeižto. Puomiegis aprokoutė kėtus gal taptė īpruotio ėr pasėznuočītė kāp karaktuore savībė.




#Article 242: Reikloms (101 words)


Reikloms – teigama karaktuore savībė, pasėreiškontė aukštū duoruovėniu rēkalavėmu kielėmu patēm savei ėr kėtīms. Artėmas savuokas: griežtoms, prīncėpingoms. Reikloma prīšībė – nareikloms. 

Pėrmiausē reikloms kelams patēm savei, nuorint īvēktė sava sėlpnībes, īdas ėr trūkomus, pasėpriešėnont sava neigamīms puolėnkēms, abičajēms, aistruoms. Reikloms savei pamačėj žmuogou vėršītė sava galėmībes, pakėltė aukštiau. Nareikloms – tā aplaidoms, susėtaikīms so sava sėlpnībiem, īduom ėr trūkomās. 

Reikloms savei suteik teise rēkalautė ėr ėš kėtū. Tačiau apskrėtā reikloms nagal būtė suabsuoliotīnts, nės īr tamou tėkros galėmībiu rubežios, katrū paržengtė smago, kartās ėr naī,manuoma. Tās atvejās, kā rēkalavėmā pranuokst realias glėmībes, gal rastėis kraštotinis rėguorėzmos erba, prīšėngā – skeptėcėzmos.




#Article 243: Lėga (130 words)


Lėga ī svēkatas nabovėms, kap kuokė padara (žmuogaus, gīvūna, augala) kūns (ciels gīvats) vēk prastā, nevīkst kuokės ta gīvībėnės, iprastas kūna vēklas. Būn nug smolkiū sotrėkėmu, katrėi tėktās sokel kuoki mizerna napatuogi, suopoli, lėgė dėdliū lėgū, dielē katrūm gīvats nabgali patsā vēktė, ė ton lėga nagīdont, gal spierē atētė smertės.

Lėgas rondas vairēs būdās – vėinas dielē kuokė bluoga papratėma (pvz., prasta jiedė jiedėma, kūrėnėma), kėtas dielē švaruos trūkoma, da kėtas parēn nug gėmėma aba gal parētė nug kėtū, jau sergontiu žmuoniū.

Lėgas gīda vaistās (vaistažuolėm, ontpėlās, kemėnēs vaistās ėš aptiekas, ožkalbiejėmās, gīvenėma būda pamainīmo). Nug sena atēn tuokis vierėjėms, ka lėgas rondas kap Dieva koruonė ož griekus aba kap vėsuokiu biesu prīkėbėms, tūdie gīdont lėga svarbē ī ne tėktās gertė vaistus, bet ė so anās sakītė ožkalbiejėmus, ka lėgas nabgrīžom.




#Article 244: Vacluovs Ints (144 words)


Vacluovs Ints, (1927 m. lapkristė 14 d. Kivīliū kaimė Skuoda raj. – 2007 m. lapkristė 19 d. Muosiedie, Skuoda raj.) – gīdītuos, Muosiedė Respublikėnė unikaliū akmėnū muziejaus ikūries.

V. Ints Muosiedie 1957 m. pradiejė rinktė ir numeroutė laukū akmėnis. I akmėnū rinkėma itraukė ė ūkė žmonis. Kuožna meta pradėjė ruoštė po kelis, vo paskiau ė po keliolėka alpinariumu. Pėrmiausē alpinariumās pasidėngė lėgonėnės teritorėjė (1,5 ha), Kapū (dabā Akmenū)  gatvė, vo po 1962 m. gaisra ė miestelė cėntros, 8 ha pluota Bartovas pievas (muziejou priskėrta teritorėjė). Akmenū muziejaus kūrėma pradė laikomė 1957 m., vo 1979 m. V. Inta jau paskīrė Respublikėnė unikaliū akmėnū muziejaus derektuorio. Tas pareigas uns turiejė lig pat 2000 m.

Indėjės Respublikas aplinkuos apsauguos asuociacėjės garbies narīs, 1987 m.

Lietuvos nusipelnės gamtuos apsauguos darbuotuos, 1988 m.

Valdo Adamkaus premėjės laureats, 1994 m.

Respublėkėnem unikaliū akmėnū muziejou suteikts Vacluova Inta vards, 2007 m.




#Article 245: Prietelīstė (105 words)


Prietelīstė ī glaudė artėmū žmuoniū bendravėma skvarma, katra pagrīsta paveizū abelnomo. Artėmas savuokas: bėčiolīstė, meilė.

Prietelīstē būdīngs liousos kėta žmuogaus pasirinkėms ėr asabnos prisirėšėms prī anūm. Artėmā prieteliaujontiu glodenas paveizas, īsitėkėnėmā, skuomā, interesā, karaktuorė savībės. Īna prietelīstė nie sointeresouta, ana nasiderėn so saunuoruom, lokomčēs, nesang pagrīsta duoruovėniu puoreikiu bendrautė.

Prietelīstės pagrinda sodara abėposis prieteliūm nūšėrdoms ėr atvėroms, ėštėkėmībė ė pasitėkiejėms. Prietelīstė žmuoniūm gīvenėma pratortėn, padara vertingesnė ė prasmingesnė.

Prietelīstė, palē Aristuoteli, īr patė dėdliausė vertībė: „Prietelīstė ė neīkainoujama, ė nūstabė: mes garbstuom tō, katras mīl sava prietelius, ė torietė daug prieteliu ėšruoda dėdlē glaunē, vo kap kas mīslėn, ka būtė vairiu žmuogom ė prietelio – tuolīgo.




#Article 246: Darba našoms (107 words)


Darba našoms īr žmuogaus sugebiejėms par laika tarpa padarītė kuoki nuors darba. Darba našoma dėdomou apibriežtė nauduojemė do ruodiklē: 

Pruodoktu kiekis par laika vieneta gal būtė apskaitliuonams aba natūrėnēs dīdes (vėinetās, cėntnierēs, litrās ė t.t.), aba vertiem, katruos ėšreiškamas pėningās (litās, duolierēs, kruonam ė t.t.).

Bova ėiesos, kūmet žmuogos teturiejė nuglūdinta akmėnėis kirvieli ė vėsus darbus liōb atlėktė so anou. Daba žmuogos dėrb su traktuorēs, galingās presās, alektras variklēs. Diel tuo dabartįnis žmuogos, līgėnont su senuovės žmuogo, dėrb kelis šimtus, vo gal ė tūkstontius kartu našiau. Gīvenont žmuogou, istuorėnio puožiūrio, darba našoms ėš kartuos i karta vėn didiejė. Palē darba našoma ruodėklios īr nostatuoms vėsuomenė ėšsivīstīma laipsanis.




#Article 247: Alkemėjė (105 words)


Alkemėjė (alchemia – luotīnėškā, chymos – graikėškā rēšk „soltis“) īr tuokė kemėjė, ka daront vėsuokiausius keminius bandīmus (keminiu medegū ė jongėniū rēkcėjės – jongėmus ė skaidīmus) bova ėiškuoms gīvībės eleksīrs, aple kuri esam girdiejė iš pasaku. Tēp pat alkemikā nuoriejė ė galvuojė, ka gelži, vari vuo bikuoki kėta metala gal paverstė aukso a cėdabro, tiktās rēk atrastė kemėnė rēkcėjė ė vėskou tou kuožnos žmuogos galies padarītė. 

Alkemiku darbā ė pastongas nepražova, anėi padiejė atrastė šmuots naujū keminiu elemėntu, naujū keminiu jongėniū ė kemėjės muoksla geruokā pastūmė i prīšaki.

Alkemėjė tēpuogi bova sėmbuolėnis vėdoromžiu dūšės pažėnėma muokslos, katramė kemėnė elementā nauduotė kāp abruozdielē dūšės būvėms pavadintė.




#Article 248: Baladė (103 words)


Baladė – žuodis kėlės iš prancūzu kalbuos (ballade), luotīnėškā (ballo) reišk – šuoko. 

Baladė gal būtė priskėrta mozėkas ė poezėjės žanrams.

Kāp vuokalinis a instromėntinis laisvuos mozėkinės skvarmas kūrinīs liuob vaizdoutė istuorinius, herojinius, fantastinius ivīkius so atitinkamo torėnio. Vidorėnēs omžēs baladiems vadėna kāp koriū tautū šokiu dainas, katruos vieliau vėrta i eiliouta daina ė anā jau liuob pritartė mozėkonts su instrumėnto.

Kēp literatūrinis kūrinīs priskėrams poezėjės žanrou. Tuokio bova trumps eiliuots līrinis kūrinīs, katruo torėni sudarė istorėnē, legendėnē ė padavėmu motīvā. Baladie liuob aprašītė paslaptingus ė skaudius ivīkius, supins anus su žmuoniū lėkėmās. Baladės liuob pouštė heruoju dialuogā, vo kompozicėjė bova naivē paprasta.




#Article 249: Guoda (123 words)


Guoda – pudamėntėnė etėkas kateguorėjė, ėšreiškonti žmuogaus vertingoma pripažinėma. Nagarbies prīšībė. Artėmas savuokas: oroms, šluovie, pagarba, prastižos. 

Pavėdē kāp ėr oroms, guoda atspīnd žmuogaus reikšmingoma īsėsamuoninėma bei anuo pripažinėma. Tik guodas savuoka īr daugesne sosėita so išruorėniu žmuogaus prestižu, prėgolm nuog anuo nuopelnu darbe a visuomeninie veikluo, nuog pareigībiu. Tudie, skėrtingā nuog oroma, gal būtė pruofesėnė, spuortėnė, puolėtėnė guoda. Diel paseiktū nuopelnu gal būtė šeimuos, muokīklas, īstaigas, pagaliau ėr tautuos guoda. 

Guoda reiškas ne vėin sava vėsuomenėne reikšmingoma īsėsamuoninėmu, bet ėr anuo ėšgīvenėmu – guodas jausmu. Guodas īsėsamuonėnėms bei ėšgīvenėms īsėtvėrtėn žmuogaus karaktuoriou kāp guodingoma duorībė.

Guoda – vėina patiū aukščiausiu žmuogaus duoruovėniu vertībiu. Kreišdams sava patėis, šeimuos, pruofesėjės, tievīnės guoda, žmuogos dažnā rizėkoun gīvībe, kartās renkas veikiau guodinga smerti, nego neguodinga gīvene. 




#Article 250: Eps (103 words)


Eps – kėlės ėš graiku kalbuos (epos) ė reišk pasakojėma.

Pagrindėnė pasakuojemuosės gruožėnės literatūras rūšės. Anou sudara pasakojamuojė gruožėnė literatūra, kor, skirtingā no dramas ė līrėkas, īr aprašuomė žmuonis ė ivīkē, koriūs dalīvau pats rašītuos. Īr paruoduomė tuo žmuogaus pargīvenėmā, elgesīs, nosėstatīmā, santėke su ivīkēs ė aprašuomās žmuonims. 

Epa korėnē gal būtė rašuomė pruozo ė eilioutā. Epou priklausa ruomans, apīsaka, apsakīms, nuovelė, menėnė apībraiža, legenda, ėlga eiliouta puoema ė kėtė.

Iš senuojė pasaulė īr žėnuomė graiku poeta Homera eiliouts eps (Homerus, VIII a. pr.m.e.) „Iliada“ ė „Odisėja“ iš XII omžiaus – prancūzu „Rolando giesmė“. Ė vielesnēs laikās daugiausē īr parašīta epa tipa kuriniū.




#Article 251: Oroms (176 words)


Oroms – pudamėntėnė etėkas kateguorėjė, duoruovėnės savimuonės konstrukts. Artėma savuoka – savėgarba. Oroms atspind žmuogaus īsėsamuoninta sava patėis vertingoma, sosėjosi so atsakuomībe ož sava gīvenės īprasminėma. 

Oroms būdings tik žmuogou, katras ėr īr nelīgstama vertībė. „Tas, kas tor kaina, gal būtė pakeista kou nuorintās kėtu, kas anam ekvivalentėška, vo tas, kad aukštiau bet katruos kainas ėr nieka ekvivallentėška anam nier, tor oroma“ (I. Kants). Oroms dėdliausē garbsta žmuogu, soteik anam kėlnoma, sostėprėn anuo dvasėni savarankėšoma. 

Oroms – svarbos elgese savikuontruolės mechanizmos. Sava oroma jausmos neleid žmuogou būtė nesažėningou, nepagarbiou, neprincėpingou, veidmainiou, t.ī., sava elgesiu paržėngtė oroma robežiu. So oromu nesiderėn vulgaroms, cinizmos, šiorkštoms ėr kt. kliaudas. Uorus žmuogos ī nūšėrdos, tėisos, paprastas ėr koklos. Oroma īsėsamuoninėms stėprėn žmuogaus pasėtikiėjėma savėmi ėr sava galėmībiems. Menks oroma jausmos mažėn pasėtikiejėma savėmi. Oroma jausmos drausmėn žmuogu, skatėn keltė savėi ėr kėtīm dėdesnius rēkalavėmus, nesėkakintė tou, kas prigauta, nenustuotė tuoboliejus. 

Uoriam paded ėšlėktė kėlnė lietā ėr idealā, giere, žmuonėškoma ėr teisingoma sėkėms. „Pažadinkėt žmuogou nūšėrdu interesa vėskam, ėr jūs galėt būtė ramė, kad uns vėsumet ėšsauguos žmuogėškuji oroma“ (K. Ušinskis).




#Article 252: Interesos (143 words)


Interesos – (vok. Interesse  lot. interesse – „dalyvauti“) – tos, kas objektīvē rēkšmīngā ėr i kuna nokrēpta žmuogaus valė. 

Interesu vaidmou žmuonium gīveneme īt baisē didlis. XVIII o. prancūzu švėitiejē (K. A. Helvecėjus, P. A. Holbaks, D. Didro) žmuoniūm interesus laikė duoruovės pagrindu. „Fizėnė vėsata paklūst jodiejėma diesnēm, vuo duoruovėnis sviets vėinuodā pavaldos interesu diesnēm“ (K. A. Helvecėjus).

Skėrami asmenėnē ėr bendrėjē interesā. Bendrasis Interesos īr interesos ton žmuoniū, katrėi prėgolm katra nuorintās suocēlėnē ar istuorėnē bendrėjē. Atsėžvelgont i interesa uobjekta, gal būtė materēli ėr dvasėnē interesā. Tēp pat skėrami sėtoacėnē ėr nūlatėnē interesā. Permėjē atsėrond vėina žieki atlėikont kuoki nuorintās veiksma ėr anūm atlėkus ėšnīkst. Nūlatėnē interesā īr ėlgalaikē, tapė̄i patvaria asmenībės savībe (interesos muokslou, menou, spuortou). Anėi nūlat skatėn veiktė. Asmenībės interesā da gal būtė platė ėr siaurė, aukštė ėr primėtīvė, žemė. Aplė žmuonis galėma sprė̄stė ėš ton, kuokėi anūm interesā.




#Article 253: Jūzė Balčėkuonis (122 words)


Jūzė Balčėkuonis (1885–1969) bova lietoviu kalbėninks. Gėmė Ėrėškiūs (Paneviežė rajuons) 1898–1906 m. muokies Paneviežė realėnie gimnazėjuo. 1918–1920 m. Paneviežė vīru gimnazėjės, vuo 1920–1924 m. Paneviežė muokītuoju seminarėjės direktuorios.

J. Balčėkuonis bova ėštikėmiausis ėr vēkliausis J. Jabluonskė darbū tēsies. 1933–1936 m. solasėjė ėr ėšleida J. Jabluonskė raštus. Pu K. Būgas smertėis (1924 m.) 1930–1952 m. J. Balčėkuonis „Lietoviu kalbuos žuodīna“ vīriausiosis redaktuorios. 1944–1952 m. Lietoviu kalbuos institota direktuorios. Nū 1944 m. pruofesuorios, nū 1946 m. Muokslu Akademėjės akademėks. Sokaupė artė dvijūn milijuonu lapieliu žuodīna kartuoteka, ožrašė keliuoleka tūkstontiu žuodiu ėr sakėniū ėš gīvuosės ruodas, daug vėituovardiu ėr liaudės saugiu („Droskėnīnku dainas“, 1972 m.). Paskelbė straipsniu lietoviu kalbuos ėr kalbuos istuorėjės, kalbuos koltūras klausėmās ėr kėtūn darbū. J. ėr V. Grėmu, V. Haufa, Š. Pera, H. Andersena pasaku, Dž. Svėfta kūrėniū pargoldītuos.

Palaiduots Ėrėškiūs.




#Article 254: Vėsuomenėškā būtėns darbs (118 words)


Vėsuomenėškā būtėns darbs – īr darba laika tarams vėdutinis dīdis, kori rēk sugaištė nuorint tou daikta padėrbtė (pagamintė).

Tarams abe imanentinis darba laiks diel tuo, ka nieks negal anuo apskaičioutė ė nustatītė, nes anou sudara ne tik darbininka darba laiks, bet ė vėsė kėtė darba laikā, korėi, tarsi sustingė darba kiekē, bova sunauduotė gamėnont ironkius ė mašinas, so korēs tas darbininks dėrba.

Teuorėškā jemont – būtėns darbs īr vėdotėnė laika trokmie tam daiktou pagamintė, kori sogaištama šiou muomėnto. Ana sosėded iš vėsū tuokiū pat pagamintu daiktū laika vėdotėnės trukmies. Anuos nieks negalieto apskaičioutė ni pasėtelkės šiuolaikėnės elektruonėnės mašinas. Vo torgou ana nusėstata autuomatėškā, nes īr išreiškama par daikta (prekės) kaina, katra priklausa no pasiūluos, paklausuos ė kėtū dalīku.




#Article 255: Sarmata (261 words)


Sarmata – stėpros emuocėnis ėšgīvenėms, katron sukel vėišuosės nūmuonės ėr sāžėnės vertėnėmā. Savuokas prīšībė – begiedėškoms. Artėmas savuokas – apmauds, drovoms. 

Sarmata žmuogos ėšgīven, kumet anuo puoelgē vertėnamė neigamā. Ana reiškas kāp nepasėkakėnėms savėmi, nerėms, griaužatis, savėsp neprėiemėms. Sarmata sukel ėr vėiša pasmerkėma baimė. „Veišuosės nūmuonės baimė, katra palaikītom mumis loinās žmuoniem, jegat mes padarītomiem a rokoutomiem kū nuorint neger, īr vėina baimės rūšiūn, vadėnama sarmata“ (Platuons). 

Sarmata retruospektīvė. Ana kėlst ne tik diel dabarčiou atlėktūn veiksmūn, bet gal atsėrastė ėr prisėmėnus praeitie padarītus neguodingus puoelgius. Be tuo, sarmatėjamuos ne vėin diel sava, bet ėr kėtūn, īpač mums artėmūn, žmuoniūm neduorūn puoelgiu. 

Sarmatas jausmos tėisiuogē sosėjės so kalties ėšgīvenėmu. Žmuogos, nesovuokontis sava kalties, neėšgīven ėr sarmatas. Vėsumet sarmatėjamuosė tūn veiksmūn a puoelgiu, katrėi draudamė ėr smerkamė ėr diel katrūn jautama kaltie. Tuokėi veiksmā ėr puoelgē paprastā prīštaraun priimtuoms duoruovės nuormuoms aba patėis žmuogaus īsėsamuonintīms oroma ėr guodas princėpams.
 

īr žmuogaus jausmos, kāp ė pasėgieriejėms, pagarba, ė t.t., korius sokel tam tėkrė žmuogaus poelgē, ėšgīvenėmā anū sobjektīvė verėnėmā, sosėējė so īpruotēs, tradėcijuom ė t.t.

Sarmata sosėjosi so druovomu. Tik drovoms reiškas tėisiuogē bendraujont so žmuoniem, vo sarmata gal kėltė ėr vėinomuo. Sarmata artėma ėr apmaudou. Dažnā tėi jausmā ėšgīvenamė karto, tačiau anėi nier vėsėškā tapatė. 

Sarmata dėdlē stėpros dvasėnis ėšgīvenėms. Ėš sarmatas žmuogus nežėna kor dietėis, blaškuos, kremtas. Sarmata žeid anuo oroma ėr savėguoda. Asmou, patėrdams sarmata, jautas ėšdibavuots, nėikings ėr menks. Tuokėi stėprė vėdėnē ėšgīvenėmā paprastā atsėspīnd ėr ėšuorie: ėš sarmatas žmuogos raudonoun, nudelb akis žemėn. Sarmatas ėšgīvenėms īr svarbosduoruovėnė elgesė muotīvs, neleidontis paržengtė gierė rėbūn, žadėnontis smerktė savi ėr kutavuotė.




#Article 256: Bausmie (154 words)


Bausmie – atpėlda skvarma, taikuoma duoruovės nuormu pažeidiejou. Teisie nuormu pažeidiejams taikuomas prīvartas sankcėjės, vo duoruovėnie tuokiūn sankcėju nier. 

Duoruovė īr žmuogaus vėdėnės valnastėis, anuo dvasės autonuomėjės srėtės, tudie čė ėr duoruovėnė puodėrbė prīmuonės īr dvasėnė puobūdė: neprėtarėms, pasmerkėms, sosarmatėjėms ėr kt. Kāp teigė I. Kants, duoruovėškā īr baudama ėr tumet, kumet nereiškama pagarba ėr meilė. Vėsas šiuos prīmuonės apelioun ī žmuogaus sāžene, sėik sožadintė asmens kalte ėr pakūta. Tik tēp duoruovės nuormu pažeidiejė sėikama grōžintė ī teisoma būsena. 

Šion prasme duoruovėnė sankcėjė ėš esmies skėras nū teisėnės sankcėjės ėr bausmies savuokas torėnīs īgīn skertinga prasme. Duoruovē svetėmas fizėnės, administracėnės bausmės, katruom apeliounama teisė. „Jēgo nuori ītvirtintė duoroma jausma pagrindus, nerēk baustė. Duoruovė īr kažėkas tėik šventa ėr didinga, ka anuos negalėma dibavuotė ėr līgintė so drausme“ (I. Kants). Tačiau asmou, nebepaisons duoruovės, īr ne tik duoruovės subjekts, ale karto tamp ėr teisės uobjektu. Tumet uns jau teisės sankcėjuoms vertams grīžtė ī teisoma būsena.




#Article 257: Lola Pagnani (186 words)


Lola Pagnani (g. 1972 m. balondė  3 d. Romuo) - Italėjės aktuorė, balerina, muodelis, dainėninkė. 

Gėmė Romuo kāp Anna Lola Pagnani Stravos rašītuojė ė scenarėju autuorė Enzo Pagnani šeimuo. Solaukosė 17 metu Parīžiō ožbengė šiūlaikėniu šuokiu stodėjės tēpuogė driaugom so šuokiu kuompanėjė Momix dalīvava svieta turie. Atlėka chuoreografėja Circe du Soleil Monrealī. Paskom šuoka Miunchena uoperas rūmūs, katrėms vaduovava Lina Wertmüller ėr Giuseppe Sinopoli. Paskom ožbengė šiūlaikėniu šuokiu stodėjės Niujuorkė, Alvin Ailey Amerėkas šuokiu tētrė. Tēpuogi Niujuorkė, HB Studios muokėnuos aktuorīstės mena. Pu stodėju JAV sogrīža Italėjuon. 

Italėjuo Lola Pagnani dėrba so tuokēs kina ėr tētra šūlās kāp Ettore Scola, Giulio Base, Lina Wertmuller, tēpuogi so Spike Lee, John Turturro, Abel Ferrara. Do meto dėrba televėzėniam Maurizio Costanzo Show. Tēpuogi dėrba so Enrico Montesano, Marco Columbro, Barbara De Rossi, Blas Roca Rey, Enrico Brignano, Nino Manfredi, Vittorio Gassman ėr Shelley Winters. Persuonalē muokies aktuorīstės pas Teddey Sherman Luos Andželė. Dėrba Rai International Niujuorkė, vedė laida PoP Italia. 

Paskom driaugom so JAV prodioserė Melissa Balin sokūrė dokomentini filma aple italu mafėjės šaika Kamora. Pruojekts pavadints Women Seeking Justice.  

Lola Pagnani valnā ruokounas italėškā, prancūzėškā, ispanėškā ėr onglėškā.




#Article 258: Gieris (232 words)


Gieris – pati abelniausė pudamentėnė lietuojamuoji etėkas kateguorėjė, nusakunti socēlėnės tėkruovės ėr žmuoniū eglesė duoruovėni vertingoma. Bluogė prīšībė. Plate gierė kateguorėje konkretėzoun kėtas siauresnės etėkas kateguorėjės ėr sāvuokas: žmuonėškoms, teisingoms, altruizmos, duorībė, geroms, ožuojauta, gailestingoms, gerašėrdiškoms ėr t.t.

Gierė sāvuoka dėdliausē apibendrinta skvarma ėšreišk privaluomībe ėr tun, kas duoruovės puovīza teigama. Šė sāvuoka atspind abelnūsius žmuoniū interesus, sėikius, lūkesnius, atentėis vėltis, sopratėma, kuoks torietom būtė žmuoniū gīvenėms ėr anūm santīkē. Kor rokounama aple gieri, ten rokounama ėr aple duoruove. Tačiau gierė kateguorėjė netapati duoruovē, apimuntē teigamas ėr neigamas žmuoniū gīvenėma poses. Gierė kateguorėjė znuočie tik tun, kas duoruovėškā teigama. 

Gieris − pagrindėnė duoruovėnė vertībė, aukščiausė žmuoniū gīvenėma lieta ėr ideals. „Gieris īr umžėns, tauriausė mūsa gīvenėma lieta. Ka ėr kāp soprastomė gieri, gīvenėms īr ne kas kėta, kāp gierė sėikėms“ (L. Tolstuojus). Patė abelniausė skvarma gieris ėšreišk duoruovės kriterėju, katruo pagrindu lietuojami vėsė suocēlėnės tėkruovės reiškėnē bei asabnū žmuoniū veiksmā, puoelgē ėr kėtė duoruovėnė gīvenėma faktā. 

Gierė reikšmie vėsuomenės gīvenėmou nuognē dėdelė. Uns ratavuo žmuogou tuobolietė, pakėltė aukščiau, īsėsāmuonintė sava vėita ėr paskirti gīvanėme. Apimdams vėsa tun, kas žmuoniū santīkiūse īr teigama, kėlnu ėr duoruovinga, gieris tamp sėiktėnu idealu. 

Gieris nebūn atsėtėktinis. Uns prigaunams īveikus žmuoniū sāmuonie ėr elgesie īvairės bluogė apraiškas. Nugalint bluogi, ītvėrtėnams gieris. „Žmuogos tor darītė gera kou dėdesniam žmuoniū līkiou. Vėsuoks anuo veiksmos, katras īr prīšings šiou oždavėniou, īr zlastings veiksmos, išskėrontis anū ėš abelna, harmuoninga žmuoniū sogīvenėma.




#Article 259: Driausmingoms (115 words)


Driausmingoms – teigama duoruovėnė karaktuorė savībė, išreiškonti patvari žmuogaus puolinki truopnē ė struopē atlėktė darba bei īsėpareiguojėmus. Aplaidoma prīšībė. Driausmingoma sālīga īr uorganizoutoms, punktualoms, dalīkėškoms, pareigingoms. Be driausmingoma neīmanuoma juokė uorganėzouta veikla. Nedriausmingoms bei aplaidoms – vėina rīškiausiu demuoraliacėjės skvarmu. „Driausmies stuoka īr dėdesnė bluogībė negat koltūras, nesang pastaroje galėma ė vieliau atgautė, bet laukėnoma neīmanuoma ėšrautė ė driausmies aplaidoma neīmanuoma kompensoutė“ (I. Kants). 

Duoruovėnis driausmies torėnīs reiškas kāp savėdriausmė. Svarbo, ka driausmie nevėrstom ėšuorėne prīvarta, vo būtom sava patėis vėdėnė puoreikė ėšraiška. Sāmuoninga driausmie prėpratėn asmeni pri tėksloma, atėdoma, rimtoma. Žmuogos, sava darbe a veikluo īprasdams būtė driausmings, ėšsėogda dėkta karaktuori. Driausmingoms šalėn aplaidoma, neuorganizoutoma, ėšglebėma. Grėižts driausmies laikīmāsis ėšmuoka garbstītė savi ė ketus. 




#Article 260: Pūtis (135 words)


Pūtis, pūtėnē paukštē (lot. Strigiformes) − paukštiu (Aves) būrīs. 

Vėdotėnė dīdė naktėnē pliešrėjē paukštē, torontis kuompaktėška kūna, dėdele krame, dėdeles ī prieki nokreiptus veizietovus ėr maktingas kuojas so aštrēs nagās gruobiou sogruobtė ėr laikītė. Apdars kiaurus metus vėinuods. Būdings lītėnis demorfizmos (patelės dėdesnės ož patėnus). Pūtis skraid dėdlē tīlē, nes tor porias, minkštas plunksnas. Kartās unt kramės būn do koškio plunksno − auselas. Krame lėimens atžvėlgio pasok 270º kampo. Snaps trumps, kuobėniaus skvarmas. Kuoju nagā dėdeli, aštri ė rėisti. Ėšuorėnis pėršts, skėrtingā nū vanagūm, atsėlenkė̄is atgal. Daugomuos rūšiūm pastaibis ė net pėrštā plunksnieti. Tor dėdlē jautre klausa. 

Paplėtė̄i cielam sviete, ėšskīros Antarktėda, dėdžioje Grenlandėjės dali ė kai korias nū žemīnu notuoloses salas. 

Mint pelėnēs griaužėkās, vo tēpuogi vabzdēs, retiau paukštēs, kelės rūšis specēlėzounas medžiuotė žovis. Gruobi rīn nesosmulkėnta. Nesovirškėntas lėikanas pašalėnamas pru žiuotis kāp išvamas.




#Article 261: Keimaris (172 words)


Keimaris ī kevalās soaugė̄i do rėišoto. Renkont rėišotus, nedažnā kas anūm tesorond. Keimaris ī siekmies, laimės, skalsuos nešies. Kas anūm laikīs pininginie, pas tū numūs bus skalsa, vo kas laikīs kišenie, tas bus apsauguots nū prapoltėis. Dar bova sakuoma, kas keimari soras, senbernio nelėks. S. Daukonts ī rašė̄is, ka keimari liob jies par pose jaunikis ė jaunuoji par vesele. Tudie tuoki rėišota paduovenuot mergelkā - užuomena pėršlībuoms.

Keimariaus krėmtėms ī zabuova: Dvejau sosėmėslie, ėš kuokė draudėma luoš ė kū laimiejė̄is gaus - piningū, kuoki dākta a skaniesta. Tumet sojied abodo pu pose keimariaus sakīdamė: „Kremto, kremto keimari, monėi douk, Pondėive, atminti. Tavėi ožmėršt, nū tavės vėsus keimarius atimt”. Draudėmu gal būt vėsokiū: gal luošt „ėš pašauktiniu”, „ėš prisėstiniu”, „ėš padoutiniu” ė panašē. Jē ėš pašauktiniu, ta nevalna atsėlėipt, ka tas, so katrou tū keimari krimtā, pašauks vārdo. Atsilėipt valna, tiktās pasakius: „Atsilėpu, bet ne už keimari”. Tep pat ir žaidont iš prisėstīniu, žmuogou, su katrou ėsi sosėspuorėjė̄is, matont negali atsėsiest neištārė̄is „siedous ne ož keimari”. Kėtēp sakont, nevalna ožsėmėršt, vo ontrēp apsėjouksi.




#Article 262: Geidžiū kūlis (112 words)


Geidžiū kūlis, da mėnavuojams kāp Akmou truobelė pėrtelė, Dėdlīsis, Pėrtelė, Truobelė īr dėdlis kūlis Žemaitėjuo, Mažeikiu rajuonė, Tėrkšliū seniūnėjuo, pri Geidžiū suodas. 

Uns īr paėlgs, netāsėklėngas skvarmas, veizės kāp sodieliouts ėš keliū kūliu. Geidžiū kūlė aukštoms - 2,5 m; ėlgoms - 5,94 m; platoms - 3,62 m. Kūli sodarontė oulėina - amfibuolėnis-biotitėnis plagiogranitognėisos, jousvā pėlks (margs), vėdotingrūdis ė smolkēgrūdis. Tiriant kūli, nustatītė tė mėneralā: plagioklazos (50%), kvarcos (20-30%), biotits (10%), mikroklins (10%), raginokė (5%), epidots, cėrkuons.

Tas mitoluogėnis kūlis īr pats dėdīsā rėidolīs Mažeikiu rajonė. Uns gol pri Geidžiū-Tėrkšliū kelė, Geidžiū suoduo, aple 150 m i šiaurės vakaros nū naujuju Geidžiū kapėniu. Valstībės sauguoms nū 1964 m., paskelbts respoblėkinės reikšmies geoluogėjės pamėnklu.




#Article 263: 2008-2009 metu akanuomėnė svieta krėzė (155 words)


Pėrmėjē krėzės simptuomā atsėrada JAV 2006 m., kumet jiemė krėstė nakėlnuojama torta kainas ėr ėšauga mažarūšiu (ongl. subprime) būsta paskuolū nabėšmuokiejėms. Tēp notėka, nes par daugībė metu naptas paklausa ėšauga ė notrūka nū realiuos pasiūluos, ana jiemė bringtė. 2008 m. lėipas mienesie napta kaštava 147 JAV duolerios ož bareli. JAV vėdorėnė skouksnė žmuonis palėka nabmuokė ė jiemė atsėkratinietė kreditu būstams. 

Nū 2001 m. grētā augont Kėnėjuos, Ėndėjuos ė kėtū Azėjės valstībiū akuonuomėkā, grētā auga ė anargetiniū ėštekliū puorėikės. Vėino čieso naptuos ėšgavėms OPEC valsībies naauga tēp grētā. Svieta rėnkuo naptuos paklausa vėršėjė pasiūla, jiemė augtė anuos kaina, sobringa bendzins, aviacėnės ė dėzelėnės kors, kuo pasiekuo ėšauga maistā augėnėma ėr ėšdėrbėma kaštā, kon rezoltatė sobringa maista pruodoktā. Prasediejė ėnfliacėjė, nuoriedamė anou pristabdit, JAV Centrėnės banks padėdėna palūkanū nuormas nu 1,25 pruoc. lėgė 5,25 2006 m. Daugomā JAV žmuoniū palėka nabimanuoma apmuokietė ož sava pajimtos kredėtos būstou. Prasėdiejoses parmainas nakėlnuojama torta rėnkuo par trūmpa čiesa anou sožlogdė.




#Article 264: Tramvajos (495 words)


Tramvajos - miesta, biegēs važiuonontė transpuorta prėimouone. Tramvajēs vežamė tonkiausē žmuonės, bat retās vežamas ė prekes. Tramvajaus biegā būn gatvės vėdorie, aba šmuotūs, bat pvz. Rosėjės miestė Vuolguogradė keles tramvaje stuoteles īr ė pū žeme. 

Žuodis tramvajos () īr škuotū ė Šiaurės Onglėjės ongliū kasiejū nauduots žuodis apėbodėntė vaguonelem, katrūs anie važioudava pū kasīklas. Nuors žuodis īr kėlėma nū Onglėjės, bat na vėsuos onglū kalba basėrokounontiūs valstībies īr nauduojams, pvz. JAV nauduojams žuodis trolley, trolley car aba streetcar.

Pėrmiejė tarmvajē Šiaurės Amerėkuo, vadėnamė gatviū vaguonās () aba arkliū vaguonās, bova sokortė JAV ė važiava regolerēs maršrotās. Pėrmuojė lėnėhė atėdarīta 1828 m. Baltėmuorie, vuo 1832 m. - Niujuorkė. Pėrmiejė biegēs bova vėrš gatvės līge, tas bova napatuogo pīstiesems, pasėtaikīdava avarėjū. 1852 m. fėrma Alphonse Loubat sokonstrava asontios gėliau grīndenie biegios so griuovelio aba sėjė. 

Pėrms tramvajos Prancozėjuo pasėruodė 1853 m., roušontėis svieta mogē. Anie vadėntė kėnkuomasēs geležinkelēs. Vaguonos trake do, aba daugiau arkliū. 

XIX o. pabėnguo - XX o. pradiuo daugoma arkliū tempamū tramvajū pakėite alektrėnē tramvajē. Par II Svieta vaina JAV vėituom bova sogražėntė arklēs tempamė tramvajē, nas rēkiejė taupītė alektra. 

Tēpat krūvuo bova ėšplėtė garās varuomė tramvajē. Anie bova dvejū tėpo: torontės garū varėklė luokuomovivė ė torontės garū varėklė vaguonė. 

Arklēs tempamė tramvajē tebier nauduoajmė Mena saluo, Dalglasa mieste.

Nuosavū mašėnū ėšplėtėms ė kelėivėniū atsėradėms miestūs nolieme, ka aple 1960 m. tramvajē zars nonīka ėš daugomuo Svieta valstībiū miestū. Autuobosā palėka patėkėmė ė pėgesnė, ėnfrastruktūras puovėiza. 

Pavīzdiou, Pancozėjės valdė ėnvestava vėin i kelėivėniū ėnfrastruktūra, vuo autuomuobėliū keliū plietra bova soprontoma, kāp pruogresos. 

Ton čieso tramvajē vėsėškā nonīka Airėjuo, Ėspanėjuo, Torkėjuo, Lietovuo ė Pėitū Afrėkuo.

Tramvajū ēsmou gal būt panauduotė vėsuokie energėjės šaltenē. XIX omžiaus pabėnguos ė XX omžiaus pradiuos gadīnies liōb dėdliausē nauduot arklios ė gara varėklios, bat ėšplėtos alektrā, bova prėtākinta nauduot alektra.

Ne katruos JK šmuotuos, liōb būt nauduonamas kėtas energėjės puormas. Hastinga miesta (JK) tramvajos ė mažė tramvajē Švedėjuo liōb nauduot benzėno varuomos tramvajos, vuo „Lytham St. Annes“ - dojuom varuomos. Parīžiou (Prancūzėjė) liōb važiout uoro varuomė tramvajē.

Kruovėnē pradietė važiuotė biegēs XIX omžiou. Geriausē žėnuoms Weymouth Harbour Tramway, JAV . Šēs laikās Dresdena miestė Vuokītėjuo pastuovē ēn kruovėnėnis tramvajos CarGoTram, katrs gaben mašėnū dalis par miesta centra i Volkswagen dėrbīkla . Ciūrėkė ė Vėinuo kruovėnėnēs tramvajēs gabenamas atliekas pardėrbėmou.

Vėlnou 1886 m. pradiou ėšējė siūlėjėms īrengtė ketores arklēs tempama tramvaje lėnėjės: 1-uojė nū Žaliuojė tėlpta Vėlniaus, Gobernatouriū (dab. Klaipiedas) ė Pīlėma gatviem lėgė gelžkele stotėis. 2-uojė lėnėjė nū gelžkele stotėis Aušras Vartū, Sobatiaus, Dėdlia ė Pėlėis gatviem, šalėp Katedras, Gedemėno pruospektu lėgė Žaliuojė tėlpta. 3-uojė nū Pīlėma gatvės, Trakū, Duomėnikuonū iė šv. Juona gatviem lėgė Pėleis gatvės ė šalėp Katedras pasoktė i Aleksandra pruospekta (dab. Mairuone g.) lėgė Ožope tėlpta. 4-uojė nū Katedras lėgė Karė̄ne lazareta Antakolnie.

Lietovuo XIX omžiaus pabėnguo arklēs kīnkuomė tramvajē važėniejė Vėlnios ė Kaunė. 1893 m. ožbėngta būdavuot Vėlnious 10 km tramvajaus lėnėjė Kuonkė. 

Lietovuo lėgė II Svėita vainuos alektrėnē tramvajē važenieje Klaipiedas mieste.

Lietovuo planounama statīt tramvajos Vėlnou ė Klaipieduo, bat tas nier truopnē apspresta.




#Article 265: Mėgrena (225 words)


Mėgrena - epėzuodėnės galvuos skausms, līdams īvairiū vėrškėnėma trakta ė autuonuomėnės (vegetacėnės) nervū sėstemas sotrėkėmu. 

Mėgrena sokelontės vēksnē īr menstoacėjės, stresos, mėiga trūkoms, sokos pratėmā, rīškė švėisa, aba stėpros triokšmos, keliuonės. Šmuots jiediu tēppat gal sokeltė mėgrena, pavīzdiou sūris, vīns, kava.

Jē mėgrenas priepoulis būn so aura, prīš anou gal pasėrėikštė baime švėisā, diemese sotrėkėms, padėdiejės jautroms garsou, rokavėmasė sotrėkėmā, ouslėis jautroma padėdiejėms, žiuovavėms, nuoriejems tam tėkra jiede, šaltē jautėms, apetėta somažiejėms, tėngoms. Pū ton sek aura - ana gal sotrėkt vėiziejėms, kūna vėitū atėtėrpėms, paralīžē. Pū 5-20 mėnutiu ožēn galvuos skaudiejėms, parēnontės i vėsuos galvuos skaudiejėma. So anou gal būt pīkėnėms, vīma, svėisuos ė garsū bbėjuojėms. Galvuos skaudiejėms gal tēstėis nū vėinuos adīnas lėgė 3 paru. Jē skaud ėlgiau, kāp 3 paras, kuonstatounama mėgrenėne būsena. Pū ton svēkta atsėstata.

Labā svarbo ėšvengtė pruovuokounontiu vēksniu, laikītėis darba ė puoėlse riežėma, čieso nospiet, ka gal notėkt priepoulis. 

Medėkamentene priepouliū gīdīma čieso vaduovaunamasė ėndėvėdoaliu kuopietiu prėncėpo, gīdīma pradedont geramāsēs sausma mažėnontēs vaistās (paracetamuolis 1000 mg aba ėbopruofens 400 mg), pū ton anūs papėldont vėimėma mažėnontēs vaistās (metuokluopramids aba duomperiduons), parēnont pri intravenėniū vaistū, rektalėniū žvakeliu ė ožbėngent triptanās, skalsiū alkaloidās ė vaistū kuombėnacėjuom, jē onkstanis gīdėms bova neefatīvos trės lėikos ėš ėilies. 

Ėndėkacėjės pruopėlaktėnem gīdīmou īr dažnas skausma atakas, katru nabsostabda aktīvos priepouliū gīdīms. Ton paprastā nosprend pats pacients. Efaktīvos pruopėlaktėnės gīdīms torietom būt tēsams 4-6 mienesios.




#Article 266: Pėlvėškē (115 words)


 () - gīvenvėitė Vėlkavėškė rajuonė, Pėlvėškiū seniūnėjuo. Anuo 2001 metās gīvena 1493 žmuonis.

Pėlvėškiū kaimalis ikorts XVI o. pradiuo pradiejos kėrstė Sūdovuos mėškos, šalėp Pėlvės ė Šešopės opiu santakas. Šalėp Pėlvėškiū ējė kels nū Kauna lėgė Prūsėjės. 1536 m. vagol karalienės Buonas prėvėlegėje miestaliou soteiktas Magdeborga teisės. 1559 m. G. Vuoluovičės Sūdovuos gėriu aprašīmė Pėlvėškē ožvadintė, kāp Naus miestalės. 1567 m. miestalis prėgoė Mėkaluojou Sapiegā. 1656 m. parbūdavuota katalėku bažnītalė. 1756 m. ikorta parapėjė. XVIII o. Pėlvėškiūs bova pradiuos muokīkla, miestali valdė seniūns. 1777 m. mėnavuojama parapėjėnė muokīkla. 1791 m. miestalės gava savėvaldas privelėjės. Nū 1918 m. lėgė 1950 m. Pėlvėškē bova valstiaus cėntros. Ontruosės Svieta vainuos čiesė, nacē ėštruotėjė aple 1800 Pėlvėškiūs gīvenosiu žmuoniū. 




#Article 267: Krīžėninkā (216 words)


Krīžėninkā, da mėnavuojamė kap krīžioutē, Teutuonu uordėns, Vuokītiu uordėns - bova vėins ėš trījū glavnū krėkštiuoniu rėteriu uordėnu. Ons ikorts 1190 m. Akruo, par III krīžiaus žīgi. Pradiuo ons teriuojė Artėmūju Rītū žemes bat kumet mahuometuonā ėšvījė anūs ėš sava žemiu, krīžėninkā bova parkeltė i Euruopa teriuotė paguoniu žemiu. 

Pradiuo krīžėninkā nokeliava Vengrėjuon ė padiejė kuovuotė prīš kumanus, bat bistrē vengru ciesorius Ondrius II ėšvijė anūs, kadongi tė nenuorėjė paklostė. 1226 m. anūs pasėkvėitė muozūru valduovs Konrads ė sotėikė Kolma žemė. Krīžėninkā bistrē ožkariava daugoma prūsu ė paskum pradiejė poldėnietė koršiu, žemaitiu, lietoviu žemes. 1236 m. sosėjongė so kalavėjoutēs. Nomalšėna Herkaus Monta sorengta sokėlėma ė so Čekėjės ciesoriaus pagelba prėbėngė prūsus. Bat krīžininku dėdlėjė ožkariavėma ožsėbegė kadongi Rosėjuo anuos priveikė Aleksandros Nevėškis vuo baltu žemėsė ėškėla Lietovuos dėdliuojė konėgaikštīstė, katra nelaida teriuotė baltu žemiu. Uordėns tēpuogi kariava ė so Lenkėjė. 1346 m. krīžininkā pradiejė magtīnga baltu ataka ė sėikė ožėmtė Žemaitėje ė tēp sojongtė Lėvuonėjės žemes so valduom Prūsėjuo. Dielē šėtuo 1385 m. LDK sodarė Krievuos sosėtarėma so Lenkėjė ė draugum kariava prīš uordėna. Galiausē, 1410 m. lėipas 15 d. jongtėnės LDK ė Lenkėjės pajėgas Žalgėrė kuovas čiesu nugaliejė krīžėninkus ė sostabdė anū ontpoulius. XV a. ontruo posė uordėns vėsėška nosėlpa ė bova prėversts grōžėntė daugel sava ožgruobtū žemiu. 1517 m. uordėna žemėsė sosėkūrė Prūsėjės konėgaikštīstė.




#Article 268: Majē (120 words)


Majē bova žmuonis, katrė gīvena Centrinė Amerėkuo ė sokūrė vėina magtingiausiu cėvėlėzacėju vėsame Amerėkas žemīnė. Ana gīvava nu ontra tūkstontmetė prīš mūsu era lėgė XVI omžė, bat pati dėdliausia klestiejima pasėikė sava klasėkinės gadīnės čiesu (250-950 m.). Tumet majē statė pirdamėdes-šventīklas, kūrė dėdlius miestus so ėšvīstita keliū, onedentiekė sėstema. Bat paskum staigē ė paslaptėngā cėvėlėzacėjė pražova, vuo prasėdiejus puklasėkinē gadīnē jau nebpasėikė tuokė magtinguma. Paskiausē majus nukuovė atvīkielē ėspanā. Dabartėniu čiesu maju žmuonis tebgīven sava ainiu žemėsė. 

Majē garsiejė sava krovėnas apieravuojėma rėtoalas, katrūs atlėkdava kū gautė dievū maluonē. Anė tēpuogi sokūrė hėiruoglėpu rašta, sodentėnga kalenduoriu, bova poikē ėšvīste arkitektūra, mena. 

Patīs dėdliausė maju miestā bova: Tikalis, Palenkė, Kopans, Kalakmulis, Jaščėlans (klasėkinė gadīnė), Majapans, Čėčen Ėca, Ošmalis, Majapans (puklasėkinė gadīnė). 




#Article 269: Kampora San Džiuovanis (140 words)


Kampora San Džiuovanis () īr miestalis pėitū Italėjuo, Kalabrėjuo, Kosenzas provincėjuo, Amantėjės savėvaldībė, Tirienu jūras pakrontė. 7,8 tūkst. gīventuoju (2012 m.). 

Kampora San Džiuovanis īr ganietėnā jauna gīvenvėitė: žmuonis čė īsikūrė 1897-1899 m., daugoms atvīka ėš Kleta, tēpuogi Ajelo Kalabra, San Pietro in Amantėjės, San Mango d'Akuina, Belmonte Kalabra, Laga, Longobardijė ė Sera d'Ajela. ontruos svieta vainuos čiesu miestali gīventuoju somažiejė, kadongi daug anū emigrava ī kėtas Euruopas šalis aba Amerėka. Pu 1989 m. ī Kampora San Džiuovani atvīka imigrantu ėš Rītū Euruopas, Senegala, Magrėba šaliū, Turkėjės. Imigrantā dėrb žemės ūkie, statībuose.

Pagrėndinē verslā miestalie īr torėzmos ė žemės ūkis. Svarbos cėboliu augėnėma cėntros. 2003 m. pastatīts ousts, ėš katruo vīkst reisā ī Liparu salas.

Kampora San Džiuovanis īr pri plenta SS 18, tēpuogi pasėikiams ė traukiniu. Lamezėjė Termės uora ousts īr 25 km nu miestalė ė pasėikiams kelio A3.




#Article 270: Vandarīkštė (118 words)


Vandarīkštė, voverīkštė īr meteoroluogėnis reiškėnīs, kumet Saulē apšvitėnus atmuosferuo esontius ondens spagus, dongou atsėrond ėštėsėnė barvu spektra šmirkšlie. Vandarīkštės skvarma − spalvuots lonks so rauduona barva ėšuorinie lonka posie ė violetėne vidinie lonka dalie. Dvėgobas vandarīkštės atvejo matuoms ontros, ne tuoks rīškos lonks, katruo spalvū lėnėjės ėšsėdiesčiosės advernėška tvarka.

Vandarīkšte sodara ištisėnis spalvū spėktros, tačēu paprastā matuoma tuokė barvu seka: rauduona, uoranžėnė, geltuona, žalė, žīdra, mielena ė violetėnė. 

Vandarīkštė realē nie tam tėkruo dongaus vėituo. Ana īr uoptėnis reiškėnīs ė anuos matuoma vėita prėgol nū stebietuojė ė Saulės padietėis. Vėsė ondens spagā vėinuodā lauž spindolius, tačēu tik dalis šiū spindoliū pasėik stebietuojė akis. Šėi spindolē ė sodara stebietuojou vandarīkštės vaizda. Vandarīkštė vėsadums īr prīšėnguo stebietojou posie, nė Saulė.




#Article 271: Tadžmahals (122 words)


Tadžmahals - (ongl. Taj Mahal aba Tajmahal) īr bodīnkos Indėjuo, Agras miestė. Anou 1631-1654 m. būdavuojė aple 2000 žmuoniū. Mogolu imperatuorios Šakdakans anou ėšbūdavuojė, kāp mauzuoliejo sava brangiuosės žmuonas Arjumand Banu Begum, da žėnuomas kāp Mumtaz Mahal, garbē.

Tadžmahals laikuoms geriausio Mogolu imperėjės bodīnko, anam īr vėsuokiū arkitektūras stėliu alemantu: persu, indu, torku ė islama. Dedliausē žėnuoma Tadžmahala vėita īr balta marmora mauzuolėjos, bat vėsos bodīnkos sosėded ėš šmuota kėtū arkitektūras alemantu. 

Tadžmahala kuožnās metās aplonka aple 2-4 mėlėjuonā žmuoniū, ėš katrū aple 200 tūkst. ėš ožrobežė. Dėdliuojė daugoma anū atvīkst vėisesnēs metu mienesēs (spalė, lapkristė ė vasarė mienesēs). Diel saugoma i Tadžmahala galem atsėneštė 5 dalīkos, katrėi īr: ondou parmatoumuos buonkies, mažas video kameras, puortėoapėratā, muobilė̄jė tilipuonā ė mažė muotrėškėnē rėdėkiolē.




#Article 272: Huans Sianfanis (142 words)


Huans Sianfanis (tradėcėnė kėnu kalba:黄现璠; sopaparstėnta kėnu kalba:黃現璠; pinyin transkrėpcėjė: Huáng Xiànfán; džuangu kalba: Vangz Yenfanh, 1899 m. lapkristė 13 d. - 1982 m. sausė 18 d.) bova kėnu istuorėks, etnoluogs ė antropuoluogs..

Gėmė Qusis dvarė, Qujiu valstioj, netuol nu Fusuis, džuangu šeimīnuo (Džuang katra gīven Kėnu, daugoms Guansi ė rokounas džuangu kalbuos). Nomėi ėgėjėns pradėnė muoksla žiniū ė pramuokis kėnu kalbuos, 1922 m. Huans Sianfanis bėngė Fusuis vėdorėnė muokīkla, 1922 m. ėstuojė i Guansi gėmnazėjė, katro bėngė 1926 m. 1926-1932 m.Pekins shisfanis onėversėtetė studėjava istuorėjė ė fėloluogėjės fakoltetė. 1932 m. sėkmingā ano bėngės, tuoliau muokies Pekins shisfanis onėversėtetės istuorėjės akademijoje, katro bėngė 1935 m. 

Vuo nu 1938 m. pradiejė diestītė tuo onėversėtetės istuorėjes fakultetė. 1938-1940 m. ė 1943-1953 m. diestė Guansi onėversėtetė, nu 1940 m. onėversėtetės profesuorios, vuo 1949-1950 m. bova kėnu kalbas katedras vedies, vuo 1950-1953 m. bova kningīnės rektuorios.

 




#Article 273: Maiklos Džeksuons (318 words)


Michael Joe Jackson (Maiklos Džuozeps Džeksuons, g. 1958 m. rogpjūtė 29 d. - mėrė 2009 m. bėrželė 25 d.) – JAV dainėninks, dainiu autuorios, šuokies ė pruodioseris. Vadėnts pop mozėkas karaliom. Anuo siekmėnga karjiera ė asmenėnis gīvenėms aple 40 metu bova puopoliariuosės koltūras dalės. 

Terp Maikla Džeksuona pasėikėmu mozėkas indostrėjuo īr revuoliocėnga mozėkėniu klėpu transfuormacėjė, aukšta līgė albomu leidība ė anū pardavėms, kāp naus būds irašu kuompanėjėms gautė pėnėngū, līderiavėms popmozėkas svietė 1980-āsēs bei tapėms pėrmo joudauodio dainėninko, katros ėš kūrībėnės nažėnuomībės ėšvedė jauna MTV kanala. Atlėkiejė ėšsėskėrontis stėlios, jodesē ė vuokals ikviepė, padėrba itaka ė pagėmdė vėsa hip – hop, pop ė RB mozėkas žonru daininėnku karta (Mariah Carey, Usher, Britney Spears, Justin Timberlake, Omarion, Ne-Yo, Chris Brown ė t.t.). Ginesa rekuordu kninguo Maikls Džeksuons ivardėnts kap „Patsā siekmėngiausis vėsū čiesu pramuogu svieta atstuovs“. 

Ba mozėkėnės veikluos, daininėnks da žėnuoms diel chuoreuograpėjuo nauduojamu sodietėngu fizėniu teknėku (robuots aba mienolė ēsena), katras padėrba itaka vīraujantiuos maduos šuokems bei pramoguoms.

Maiklos Džeksuons ėš vėsa pelnė 18 Grammy apdovėnuojėmu (vėin par 1984 m. apdovėnuojėmu ceremuonėjė ans pelnė 8, kas īr da vėins rekuords), JAV ėšleida 13 „nomeris vėins“ singlu. 2006 World Music Awards paskelbė, ka vėsam svietė Džeksuons ėš vėsa pardavė daugiau kāp 750 000 000 kuopėju irašu ė labdarā atėdavė 300 mėlėjuonu JAV duolėriu. 

Maiklos Džeksuons īr daugiausē irašu svietė pardavės dainėninks ė vėins daugiausē labdarā aukuojosiu homanėtaru, katruo pastangas bova ivertėntas Nuobelė taikuos premėjės nuomėnacėjė.

Glavnėjė apduovenuojėmā:

Nu 1988 lėgė 2005 m. Maikls Džeksuons gīvena sava rančuo Neverland, kor ans bova ikūrės pasėlėnksminėmu parka ė privatu zooluogėjės suoda. Džeksuona rančuo tonkē lonkės vākā so negalė bei sergontīs smertėnuom lėguom. Džeksuons bova apkaltėnts seksoalėnio prikabiavėmo pri vākū ė bova teisams, no teisms daininėnka ėšteisėna.

Džeksuonou bova atlėkta daug plastėniu uoperacėju, katras anuo skūra pakeitė ėš jouduos i balta.

 
M. Džeksuons nu 1972 lėgė 2001 m. ėšleida 10 stodėjėniu albomu.

Nu 1971 lėgė 2003 m. M. Džeksuons ėšleida 68 sėnglos.




#Article 274: Mėlžėnū kapā (190 words)


Mėlžėnū kapā īr nuognē žīmos lietoviu puoėta Mairuonė eilieraštis. Onsā pėrma sīki ėšspausdints 1895 m. rėnkėnī „Pavasarė balsā“.

Kur līgūs laukā, 
Snaud tomsūs mėškā, 
Lietovē barzduotē dūmuo;
Galond kėrvios,
Kalavėjos aštrios
Ė joudbiera žėrga balnuo.

Nu Prūsu šalėis 
Kāp sparnā debesėis 
Padongiem raituosė dūmā;
Tatā gaisra ognis 
Švėit' dėina naktės:
Lėipsnuo ė gėrės, ė rūmā.

Terp tīru platiū 
Ne staugims žvieriū;
O ne! tatā našlaitės lietovės:
A raud sūnaus,
A bernožė brongaus,
Kurs anū nebginsās pražovis.

Krīžioutiu senē 
Suvadėntė svetē 
I vaišės par Lietova trauk;
Ėštruoškė garbies,
Kumet aušra patekies,
Paveizies, ka vėsā neblauk'.

Lietoviu polkā,
Kāp aprokoun žvalgā,
Pri Kauna par Nemona plauk';
Pu kaimos šauklīs
(Ana pu potu arklīs)
I kuovė lietovnėnkos šauk'.

Klaido terp mėškū! 
Vėin tėk ognīs gaisrū 
Par Lietova kelė beruod. 
Ožtemis dongus 
Mieta tonkios žaibos;
Beklaidiuot svetiams pabuoda.

Sotrėnka mėškā
Līg Perkūns aukštā,
Ėr tatā netėkietā lietovē
Tarītom ognis,
Ka ont stuoga ožšvis,
Apraitė krīžioutios ožgriovė.

Vuo, bova mūšīs!
Apsėniaukos naktės
Ana dėinā paruodīt sarmatėjos;
Tėk kūnu šimtā, 
Suvartītė keistā, 
Ėlgā, da ėlgā ten ėlsiejos.

Daba ten baiso
Ė naktė nedrōso!
Net vīrā aplenktė mieginon:
Eson tatā senū
Kapā mėlžėnū,
Ė kartās net pasėvaidėnon.




#Article 275: Paguonėškos metals (125 words)


Paguonėškos metals (pagan metal) īr vėins ėš metala mozėkas stėliu. Anam būdingas dainės aple paguonībė, senuobė, mėtuoluogėjė, vainas (īpatėngā prīš krėkštiuonius). Tonkē nauduojamė netradėcėnē metalō mozėkas instomentā, dainiuojama senuobėnėm, retuom kalbuom (pvz. prūsu, luotīnu, acteku ė kt.). 

Paguonėškos metals vėso pėrma skėriams palē sava tematėka a ne palē mozėka. Veizėnt ėš mozėkas puovīzas paguonėškos metals galė būt skėriams kāp fuolkluorėnis metals, black metals, death metals, doom metals.

Paguonėškos metals palėka puopoliaros par paskotėnius 2 dešimtmetius. Nuogniausē īr paplėtės Skandėnavėjuo, Rītū Euruopuo (tamė tarpė ė Lietovuo). Šėta mozėka īr puopoliari terp paguonībės, istuorėjės gerbieju, modernėzma, gluobalėzacėjės, krėkštiuonībės neprietėliu. 

Žīmės svieta paguonėška metala gropės īr Bathory, Finntroll, Eluveitie, Arkona, Temnozor, Ensiferum, Korpiklaani, Turisas, Týr, Tenochtitlan. Lietovuo ana grajėn Poccolus, Obtest, Andaja, Zpoan Vtenz, Ha Lela, Eudine Seythe.  




#Article 276: Žėimuos vaina (156 words)


Žėimuos vaina - (, , ) - vaina terp Tarību Sājonguos ė Soumėjės, katra prasidiejė 1939 m. lapkristė 30 d. 
Faktėnās vaina paskatėna Muoluotuova-Ribentruopa pakta pasėrašīms, palē katron Soumėjė pakliova i TSRS itakas spera. Fuormalos preksts - soumiū vīkdīts altelerėnis tarībėniū kariaunas dalėniū apšaudīms (paskasnė tīrėmā īruodė, ka ton apšaudīma ėvīkdė tarībėnė kariauna). 

TSRS poulėmė panauduojė 450 tūkstontiū žmuoniū, vuo Soumėjė bova muobėlėzavuosė aple 160 tūkstontiū žmuoniū. TSRS toriėjė 30 lėiku daugiau liektovu ė 218 lėiko daugiau tanku, nego Soumėjė.

Par vaina Soumėjė neteka dėdle šmuota savuos terėtuorėjuos, ale ėšsauguojė naprėklausuomībė ė paruodė, ka efektīvē uorganėzouta kariauna gal pasėprīšėnt ė dėdlesnē kariaunā. Diel agresėjės TSRS bova pašalėnta ėš Tautū Sājonguos. Mėslėnama, ka efektīvos soumiū priešėnėmasės paskatėna Adoulpa Hėtlerė mėslėntė, ka Vuokītėjė gal pagaliet TSRS.

Glabniausė siekmīngū soumiū vēksmū prīžastės palėka ton gadīnie revuoliuocėngas, patiū soumiū sokortas kariavėma metuodėkas. Skīriuom nū kėtū Vakarū valstiū, Soumėjė nemiegėna gerėntė XIX omžiaus pabėnguos - XX omžiaus pradiuos tranšiėjėne kara metuodėkas.




#Article 277: Aleksėndra Lokašenka (137 words)


Aleksėndra Lokašenka, da žmuoniūm ruoduo mėnavuonams kap Batka (gėmės 1954 m. rogpjūtė 30 d. Uoršas rajuonė) īr Godėjės prezėdėnts (nū 1994 m.).

Onsā īr bengė̄s istuorėjė, akuonomėka ė žemės ūkė muokslus. Tarībėnie gadīnie dėrba Škluova kolkozė ė statībėniu mediagū gamīkluo. 1990 m. ėšrėnkts i Baltarosėjės parlamenta, a nu 1993 m. pradiejė kuovė so koropcėjė (bova komsėjės pėrmėninks). Tas prietėliams nuognē patėka ė 1994 m. prezėdenta rėnkėmos Lukašenka gava nat 80 % rėnkieju balsū.

Prezėdėnts stėprē vald šalėis akuonomėka, tuoliau kovuo so bikokiuom koropcėjės apraiškuom, tvėrtā laikuos prīš gluobalėzacėjė.

Lokašenka īr nuognē žėnuoms, kāp kuontraversėškū parokavėmū autuorios. 1995 metās ons bova apkaltīnts pagerbės Aduolfa Hėtlerė, ton gadīnie Aleksandros Lukašenka rokava: Vuokītėjės istuorėjė īr Baltarosėjės istuorėjės kuopėjė. Vuokītėjė bova prikelta ėš sogriovėma dieka grėižtam vaduovavėmou ė navėsks īr tēp bluogā aple Hėtlere persuona. Vuokītiū tvarka atēje ėš omžiū senībiės ė pasėkė pėka valdont Hėtleriou. 




#Article 278: Bergens (101 words)


Bergens () - ontrs palē dėdloma miests Nuorvegėjuo, 2009 metū lėipas mienesie anam gīvena 253 600 žmuonis.  Bergens īr Huordalanda regėjuona admėnėstracėnės centrs. Dedlesniam Beregnė (mieste so primiestēs) 2009 metū sausė mienesie gīvena 385 450 žmuonis.

Bergens īkorts 1070 metās. Miesta īkorė Uolafs Kīrė ė miests lėgė pat 1299 metū bova Nuorvegėjės suostėnė. Bėngontėis XIII omžiou ons palėka vēnu ėš ketoriū glabniausiū Hanzas līgas skīriū. Par istuorėjė Bergens degė šmuota lėikū. 1349 metās onglū jūrēvē atvezė mietou jouduojė smertė, katra pasklėda pū vėsa Nuorvegėjė.  15 omžiou miesta kelės lėikos poulė Bruolē Vėktuala,

Bergens īr dėdliausės Nuorvegėjės ė vēns dėdliausiū oustū Euruopuo.




#Article 279: Padavėms (146 words)


Padavėms īr mitoluogėnis pasakuojėms (sakmie) kāp atsėrada kuokė tā vėita, ėš kor kėla anuos vards. Tonkē padavimu veikiejē būn mėlžėnā, laumės, raganas, pruosenē, konėgaikštē. Īpatinga magėška reikšme tor prakeikėma, gondėnėma.

Vuo, vėins padavėms, kāp pasėdarė Baublė ežers Kiedainiu rajuonė:

Nuognē senē, kumet da gīvena mūsa senuoliu senuolē, tuo vėitou, kor daba īr ežeros, bova dėdlis mėšks. Pu ta mėška ganė galvėjos. Karta vėina mergaitė ganė jautiu banda. Anā beganont ožkėla dėdlis debesas, ožkėla dėdelė oudra. Vėsė jautē sosėspėitė i vėina krūva. A vėins jautis, katra vards Baublīs, atsėskīrė nu banduos ė riaumuodams pasėleida biegtė par mėška. Mergaitė vītis, ale liuob negalietė pavītė, ožpīkosė sokeikė: „Ka tavėi tas baisus debesas prarīto!“ Solīg šitās žuodēs ont tas vėitas, kor bova jautis, krita debesas, ė tuo vėituo pasėdarė pati dėdlė doubie, pėlna ondens. Nu ta ė pavadėnta Baublė ežero. Ė žėima, kumet ožšāl, tas ežers mauruo kāp tas jautis.




#Article 280: Baublė ežers (160 words)


Baublė ežers īr nelabā dėdlis ežerioks Kiedainiu rajuona šiaurės vakarū šmuotė, Krakiu seniūnėjuo, i vakarus ož Pašošvė, da vadėnams Ontežeriu ežero. Onsā īr pats dėdliausis cielom rajuonė. Krontā tonkē apžiele nendrėm, švendrās ė kėtuom žuoliem. Anūsė gīven rets paukštis baublīs. Ont šiaurėnė šmuota stuov Ontežeriu kaims. 

Aple ežera seni žmuonis rokoun tuoki padavėma:

Nuognē senē, kumet da gīvena mūsa senuoliu senuolē, tuo vėitou, kor daba īr ežeros, bova dėdlis mėšks. Pu ta mėška ganė galvėjos. Karta vėina mergaitė ganė jautiu banda. Anā beganont ožkėla dėdlis debesas, ožkėla dėdelė oudra. Vėsė jautē sosėspėitė i vėina krūva. A vėins jautis, katra vards Baublīs, atsėskīrė nu banduos ė riaumuodams pasėleida biegtė par mėška. Mergaitė vītis, ale liuob negalietė pavītė, ožpīkosė sokeikė: „Ka tavėi tas baisus debesas prarīto!“ Solīg šitās žuodēs ont tas vėitas, kor bova jautis, krita debesas, ė tuo vėituo pasėdarė pati dėdlė doubie, pėlna ondens. Nu ta ė pavadėnta Baublė ežero. Ė žėima, kumet ožšāl, tas ežers mauruo kāp tas jautis.




#Article 281: Ožgavienės (574 words)


Ožgavienės ī senuobėnė baltu švėntė, katra īr švėntama lėkus 7 nedielėm lėgo Velīku (tas ėšēn terp vasarė 5 ė kuova 6 dėinū) ė vėsūmet ėšpoul par oterninka. Senuobie bova švėntamas ciela nedielė, pradedont nu sekmadėinė (nedielės dėinas). Par Ožgavienės ėšvaruoma žėima, vėsos bluogis, nabašnėnku dūšės, ba jau stuoj čiesos pavasariou, jau čiesos perėitė ėš smertėis pasaulė i skalsuos, gīvībės pasauli. Ožiejus krėkštiuonībē, Ožgavienės palėka kap ė krėkštiuoniu švėntė – ana toria atėtėkėmu vėsom svietė, tou čiesou kap būn Ožgavienės, Euruopuo švėnta „karnavala“.

Ožgavienės ī paskotėnė mēsieda dėina, vuo paskom lėgo pat Vielīku būn pasninks – Gavienė. Tūdie ton dėina rēk suotē jiestė – gaspadėnės nug pat onkstība rīta taisa blīnus, mēsuos jiedius. Lėg Ožgavieniu liuob pabėngs vėsus dėdlius žėimuos darbus – ėškoltė javus, soverptė siūlus. Bova tuoki prītarā, ka jēb naėškolsi javū, anūs sokapuos pelės, vuo jēb verpsė – sokėrmīs mēsa, rūdim apēs lėnā, siūlā, druobės. Tepuogė ī vierėjėms, ka jēb par Ožgavienės gerā ožjiesi, ta cielus metus suotē ė stiprē gīvensi.

Par Ožgavienės paprastā taisa tuokius jiedius:

Liuob bova tuokis papruotīs, ka kuožnos, katros par Ožgavienės ožsok i svetius, būtėnā tora sojiestė kuoki mēsėška jiedi. Prīšingā nego par Kūčės, vėskon rēk sojiestė par vėina dėina. Jēb jiedė palėik par daug, ta anou liuob šertė gīvuoliam aba laikītė kap liekvarsta.

Kėta dėina pu Ožgavieniu ī Pelenu dėina – tūmet vėsas linksmībės, mēsuos jiedėms bėngas.

Ožgavienės linksma švėntė ī. Par ana būtėnā rēk kap tās nepaprastā apsiriedītė: senuobie liuob taisīsis ėšvėrkštēs kailėnēs, švarkās, sėjuonās, skaruom, anūs sosijous vėrvė, abrūso, pantėm, daba riedas vėsuokiuom spalvuotuom drapanuom, senās skarmalās, blėzgotēs ė kėtap. Būtėnā rēkalinga ličīna (kaukė) – anas žmuonis dėrb ėš medė (apošės, alksnė, berža), puopīrė, kartuona. Ana tora ėšruodītė baisē, kap kuokis veln's, ragana, tūdie būn kreiva, badontė, so dėdlė šniuobė, so pritaisītās oustās, ontakēs, plaukās, barzda (ėš avėkailė, lėnū, ašotū, pakolu). Paprastesnė ličīna liuob dėrbs ėš tuošės, sena kūtkailė (avėkailė). Jēb ličīna kap gīvuolė, ta ėš šiaudū, verpstoku, skarmalū da pritaisīs kuoki snapa, ragus. Ale ka ė kuokė baisė ličīna babūtom, ana ėšruod būktās joukias.

Palėka papruotīs parsiriedītė kuokēs ta padarās – tūdie sositarė̄ riedas kap čėguonā, žīdā, vuožē, velnē, raganas, arklē ė panašē, būn ka vīrā parsiried kap muoterėškās, ė atvėrkštē. Jēb riedas kap giltėnė, ta būtėnā so dalgio, jē kap čėguonā – ta baisē spalvuoti ėr ėšsidažė̄, žīds būn kopruots, so barzda, dėdlēs dontim, so dėdlė pėnėginė, arklio lioub taisīsis do vīru – vėins būn arklė galva, kėts kūns ėr oudega.

Ožgavieniautuojē vākšt pu nomus ė prašėnie kuokiū gerībiu – jiedė, pėningū, saldomīnu. Daba tas papruotīs palėkė̄s vākam.

Da būtėnā par Ožgavienės būn Muorės (Kuotrės, Magdės) degėnims. Tas ī tuokė čiūčela, padėrbta ėš šiaudū, senū skarmalū, ka atruodītūm kap kuokė buoba, ragana. Tūmet žmuonis ožkora dėdli lauža ė dainiuodami bēgė šuokdami anou sopleškėn. Čiūčelās pelenās pabarsta žemė, ka būtom skalsesnė.

Tepuogė būn Lašinska ė Kanapinska (Gaviena, Kanapėnė) kuovė. Vėins stuors, so lašėniū šmuoto bornuo, sīkēs so kiaulės kaukė, vuo kėts – kūds, apdriskė̄s, anou skrīblios parrišts kanapėm, ronkūs toria lazda. Anodo vėsap stomdas, gromias, bet vėsūmet laimi Kanapinskos.

Ožgavėniu tradėcėjės īr geriausē ėšsauguotas Žemaitėjuo. Tenās anas palėka kap kėtor Lietovuo XX o. vėdorie jau bova ėšnīkosės. Dėdliausės Ožgavieniu švėntės žemaitiūs būn Plateliūs ė Kortovienūs.

Ožgavienės ruod pariejėma ėš smertėis, tomsuos, nabašnėnku, velniu svieta i švėisuos, gīvībės, visloma svieta. Kap dėina vis ėlgiej, tap daugiej švėisuos ė gīvībės. Tas ī paskotėnis nabašnėnku dūšiu pasiruodīms pas žmuogo, paskom anėi ožleid vėita švėisuos dūšėm. Tas ī tuokis apsišvarėnėms nug tomsuos – vėsuokiu par žėima palėkosiu grieku, tingolė, romboma sodegėnėms, sena svieta rieda sogriuovėms, ka ētom gīventė kap ėš naujė.




#Article 282: Dvasingoms (338 words)


Dvasingoms īr patė paskotėnė realībės ė trancendencėnės dėmėnsėjės stadėjė, vėdėnis kel's, katros leid žmuogō atskleistė sava būvė esme, gīvenima prasme. Da dvasingoms apėbrežiams kāp dėdliausės žmuogaus muoralėnės vertībės. Dvasėnės praktėkas kāp medėtacėjė, malda, savėvuoka ir skėrtas vīstītė žmuogaus dvasingoma, vėdėni gīvenima. Tuokės praktėkas tonkē ved pri sājongas so dėdlesnės realibe pajautėma. Ta dėdlesnė realībė apėbūdėnama kāp Dieva karalīstė, vėsa žmuonėjė, gamta, kuosmosos. Dvasingoms tonke ėšgīvenams kāp īkviepima šaltėnis, gīvenėma kelruodis. Dvasingoms sotėik vierijima nemateriale realībe, transcendentėnio svieta prigėmėmo.  

Tradėcėškā vieras laik dvasingoma kāp vėina ėš relėgėnė puojotė daliū. Tonkē dvasėngoms sotapatėnams so viera, bat smarkus vakarū vėsoumėnės bedievėškoma plėtėms praplietė dvasingoma sāvuoka. 

So viera nesosėits dvasingoms soprantams kāp žmougaus platesnė, nestruktūrėzouta puovīza, atvėroms naujuoms idiejėms, ītakuoms, atsėsakīms vieru doktrėnas. Vėizont ėš tuokės puovīzas net ė ateėsts gal būtė dvasings. Nuors ateėzmos atmet dūšės bovima, vėršnatūrėnius dalīkus, dalis ateėstu prėėm dvasinguma savuoka, bat ana sopront kāp vėsatas daliū armuonėjė, terposavė sārīši. 

Prėšėngā nego ateėstā, Naujuojė Omžiaus šalėnėnkā i dvasingoma vėiz kāp i aktīvu rīši so jiega, energėjė, dūšė, katra paded sėiktė savēs pažėnėma. Panteėstėnės vieras, relėginis natūralėzmos vėiz dvasingoma vėsuo sopantiuo gamtuo, kosmuosė, ana soprant kap pate dėdliause didībe ė paslapti.

Krėkštiuonībie dvasingoms soprantams nevėinareikšmėškā. Tonkē dvasėingās krėkštiuonim īr īvardėnamė tuokie prietėlē, katrė tėik pėrmenībe asmenėniō santikiō so Dievo, sek Jiezaus dvasinio kelio a ne rėtoalams, vėsoumenėnē veiklā, tradėcėjėms.

Nuors ė dvasingoms, ė viera sėik galotėnė Dieva, absoliota sopratėma, daba šėtė do dalīkā tonkē īr atskėriamė. Viera īr soprantama tėktās kāp vėins ėš keliū i dvasingomā; viera īr dvasingoms, īsprausts i cėvėlėzacėjės riemus. Dvasėnē muokītuojē (šėtė, katrė šnek aple dvasingoma ož vieras rėbū) teig, ku ir daug vėsuokiu dvasėniu keliū, ė žmuogō īr nuognē svarbo atrastė sau tėnkoma. Tonkē pabriežiama, ku viera īr daugiau fuormalos ėšuorinis ėiškuojims a dvasingoms ir vėdėnis, indivėdoalus.

Daug autuoriu dvasingoma sosėj so kvantėnė metafėzėka.

Daugums sociologu ė psėkologu pažīmi ku dvasingums īr nuognē svarbus dalīks nuorant pasėiktė vėdėne ramībe, ėšsėvadoutė ėš prėklausuomibės lėgū, pasėiktė laimės, givenėma prasmies jausma. Dvasingoms īpatingā pabriežiams puozitiviuojuo psėkuoluogėjuo. Palē ana dvasingums īr vėins svarbiausiu dalīku, padedantiu atrastė gīvenėma prasme.




#Article 283: Ašmenas kuova (176 words)


Ašmenas kuova () - kuova, notėkosė 1432 m. groudė 8 d. šalėp Ašmenas terp dvēju LDK kariaunu, katruom vaduovava noversts Lietovuos dėdlīsės konėgākštis Švėtrėgāla ėr anuo kuonkorents, Lietovuos dėdlīsės konėgākštis Žīgėmonts Kēstotātis. 

Švėtrėgāla so kelioulėka tūkstontiū karių ėšžėgiava nū Puoluocka, katram ė bova ėsėkūris, ožjiemė Mėnska, Krieva, Ašmena ė roušės polt Vėlnio. Žīgėmonta Kēstotāte lietoviū ė žemaitiū kariauna, katron riemė Drohėtėna mozūrā (mėsleėnama, ėš vėsa aple 20 000 žmuoniū), poulė Švėtrėgālas lietoviū ė rosū kariauna, katron riemė kana Seid Akmeta tuotuorē. Švėtrėgāla sājūngėninka Lėvuonėjės uordėna kariauna nabspiejė prėpoltė. 

Kuova ēje nū rīta lėgė vakara. Nū pat pradiū Švėtrėgālā Žīgėmonta Kēstotāte kariauna ėšēje nostomtė aple 3 mīles lėnk Vėlniaus, bat Žīgėmonts Kēstotātis i vakara šmuota somošė ė ėšsklādė Švėtrėgālas kariauna. Dėdliū nuostuoliū toriejė abė posės. Palē lėnkū kruonėkėninka Jana Dloguoša, Švėtrėgālas kariū žova aple 10 000, vuo ba laisvės palėka aple 4000. Švėtrėgāla pasėtraukė i Puoluocka.

Žīgėmonts Kēstotātis įšluošė kuova, bat anuo kariaunas magtīngoms noslaba, ka galietom įtvėrtėnt ėškuošėma. LDK dėdlūjū konėgākštiū vėdaus kuovū pabėnga noliemė tėktās 1435 m. Pabāska kuova, katruo bova vėsėškā somošta Švėtrėgālas kariauna.




#Article 284: Karosės kuova (120 words)


Karoses kuova (čiesās vadėnama Karuses leda kuova) – 1270 m. vasarė 16 d. notėkosė kuova bovosė terp LDK kariaunas ė Lėvuonėjės uorėna ė Danėjės jongtėnės kariaunas ont ožsalose Baltėjės jūras leda, šalėp Karosės (Vakarū Estėjė).

Kalavėjoutē ė danā puolė pėrmė. Lietovē ė žemaitē sosėstaė ruogės i rinki ė pasėnauduojė anuomės, kāp barėkada, jietėmės ėšbadė i ruogiū tarpos ibiegosios žėrgos ė tūmet poulė pranašoma nabtorėjosios prieša rėterios. Palē Lėvuonėjės kruonėkas (XIII o. pab.) doumenės, žova 52 rėterē, Lėvuonėjės krašta magėstrs Uotuons Loterbergs (vuok. Otto von Lutterberg), danū vads Eilarts ė zars 600 lengvā gėnkoutū kariū. Bova sožēsts Leale vīskops.

Tas bova pėnkts dėdliausės Lėvuonėjės prakuošėms XIII omžiou. Lėvuonėjės uordėna valdė paprašė Vuokītiū uordėna dėdlėjė magėstra atsiūstė pagelbas ė naujė krašta magėstra. 




#Article 285: Velīkas (100 words)


Velīkas īr krėkštiuoniu švėntė, katra īr švėntama kuožna pavasari ė īr skėrta pamėnavuotė Jiezaus prėsėkėlėmō. Ėš tėkras tas īr nuognē senuobėnė švėntė, skėrta pamėnavoutė pavasarė prade, gamtuos prėsėkėlėma, ale paskum parėmta krėkštiuoniu.

Velīku dėina kasmet būn vės kėto čieso. Anū čiesos būn pėrma sekma dėina pu pėrmuos pėlnatėis pu pavasarė ligiadėinė.

Vėsa nedielė prīš Velīkas īr vadėnama Dėdliajė. Anuos pradė ir Verbū sekma dėina. Kuožna Dėdliuosės Nedielės dėina tor sava papruotius, īpatingā Dėdlisā Pėnktadėinis kumet īr skelbiams pasnėnks. A Velīku dėina ir jiedamė švėntėnē posrītē katrū svarbiausė dalės īr margotiu jiedėms. 

Velīku pavadėnėms pariejė nu slavu ė reišk „Dėdliuojė dėina“.




#Article 286: Leks Kačinskis (109 words)


Leks Kačinskis (g. 1949 m. bėrželė 18 d. Varšovuo - m. 2010 m. balondė 10 d. pri Smuolėnska) bova Lėnkėjės prėzidėnts terp 2005 ė 2010 metu. Ons bova palē ešsėlavėnėma teisėninks, ė lėgė patampant puolėtėko dėrba vairiuosė Lėnkėjės onėversetetūsė. Par „Solėdaroma“ kustiejėma bova vėins ėš artėmiausiu Leka Valėnsas padiejieju. Terp 2000-2001 ējė generalėnė pruokoruora, tēsėngoma mėnėsterė parēgas. Bova Varšovas mero. 2001 m. krūvuo so bruolio Jaruoslavo sokūrė partėjė „Teisė ė teisingoms“, so katra laimiejė rėnkėmos. 

Ožsėmūšė 2010 m. balondė 10 d. kūmet prezėdentėnis liektovs nokrėta šalėp Smuolenska, Rosėjuo. Kačinskis so valstībėne delegacėje skrėda i Katīnės žodīniu mėnavuojama, bat patīs ožsėmošė tamė pat mėškė, katram palaiduotė NKVD sošaudītė lėnku parēgūnā.




#Article 287: Sovėjos (159 words)


Sovėjos senuovės baltu vieras dėdlēvīris. Ons mėnavuojams 1261 m. slavu kruonėkuo (Juona Malalas kruonėkas vertėmė). 

Aple Sovėju rokounama tuokė legėnda:

Sovėjos bova mirtingos. Vėina čiesa ons sugava šerna (kuili), ėšėmė anuo devīnēs bložnis ė prisakė ėškeptė krauja sūnams. Kraujė sūnā bložnis sojiedė. Sovėjos isiota. Tumet ons sumėslėje nukeliautė ī pekla. Anam nikāp nesėsekė praėitė aštuoniū pekluos vartu, ale anam pagelbėjė vėins anuo sūnū. Tep Sovėjos prasėbruovė ė par devintus. Bruolē atrade, ku vėins anū pagelbėjė tievō, nuognē ožpīka ė pagelbosės sūnos rīžas surastė tieva. Ons sutaisė vakarėine tievō, a ont vakara ėškasė anam doube žemie. Ont rīta tieva paklausė, a tas gerā miegās. Tievs sujenčījė, ku ana jied kėrmėnā ė šliožā. Ont kėtuos dėinuos sūnos pataisė vakarėine ė ikielė tieva kūna i medė kamėina mėiguotė. Ont rīta paklausts tievs atsakė, ku naktė ana kondusės bitės ė polkā koisiu. Tretė dėina sūnos pataisės vakarėinė ožkielė tieva ont lauža ė paklausės, a tas gerā mėiguojės. Tievs pasakes, ku mėiguojė, kap kūdėkis.




#Article 288: Hošėmins (131 words)


Hošėmins (vėitnamėitiu k. Thành phố Hồ Chí Minh, onks. Saiguons) īr dėdliausis miests Vietnamė. Robežiounas so Binh Duong, Dong Nai, Tay Ninh, Long An, Ba Ria-Vung Tau, Tien Giang.
Miestė gīven 7,02 mln. žmuoniū (2010). 

Hošėmins, kāp ė vėsos pėitū Vietnams prėgolė Khmeru imperėjā. Khmeru gadīnie lėgė pat XVII o. miests vadėnuos Prey Nokor. Khmeru imperėjā noslabos miesta valdīma parjiemė Vietnams, katrs ton čiesė torėjė ekspansėjounėstėnė puolėtėka. Dėdlīsės šmuots vėitas khmeru pabiega i Kambuodža aba bova asėmėlioutė.

XIX o. nū Hošėmina Prancozėjė pradiejė kuoluonėzoutė Vietnama ė vėsa pėitrīriu Azėjė. 1864 m. sofuormouta Kuočėnčėnas kuoluonėjė, pū tuon ivējosė i Prancozėjės Induokėnėjės sodieti. Nū 1867 m. miests palėka Kuočėnčėnas kuoluonėjė admėnėstracėnio centro ė bova parvadīnts i Saiguona (Sài Gòn). 1976 m. šiaurėnem Vietnama šnuotou laimiejos vaina prīš pėitėnė miests bova parvadīnts i Hošėmina.




#Article 289: Vėsarėjuons (129 words)


Vėsarėjuons īr dvasėnis muokītuos ėš Rosėjės. Gėmė 1961 m. sausė 14 d. kāp Sergiejus Tuorops. Anuo sakīmo 1990 metās patīrė Dieva apreiškėma, pasėvadėna Vėsarėjuono, ė ne ož ėlga pradiejė sava pamuokslavėma. 

Ons muokin ku vėsas svieta vieras īr tėktās atskėras dalis Tėisuos. Variausė dvasėnē muokītuojē (Jiezos, Krišna, Mahuomets, Buda ė kt.) tėktās atskleidė dali Tėisuos, a ons skleid ana vėsa. Vėsarėjuons aiškėn, ku žmuones tor mīlietė vėins kėta ė gamta, ku anū tėkslos īr dvasėnis tuoboliejėms ė laba puotīrė kaupėms. Tas puotīris vėsū pėrm atein par labus darbus. Vagol Vėsarėjuona, dabartėnė cėvėlėzacėjė īr personkta bluogė, materēlėzma, egoėzma tudie rēk kortė nauje žmuoniū bendrėje.

Vėsarėjuona pasėikiejē Sėbėre īr sokūrė Paskotėnė̄je Testamenta bažninčės kuolektīva. Anėi gīven ėš gamtuos resorsu, nejied mēsuos, neger alkaguolė, nekūrijė ė stengēs terposavi gīventė draugėškā ė duorovingā.   




#Article 290: 2011 metu Sendajė žemės drebiejėms ė conamis (124 words)


Tas īr magtīngiausės žemės drebiejėms Japuonėjės istuorėjuo ė 7 palē magtīngoma svieta istuorėjuo stipriausias žemės drebėjimas nū ton čiesa, kūmet muosklėnėnkā pradiejė fėksout žemės drebiejėmos.

Žemės drebiejėma palīdiejė 12 pasėkartevosiu smūgiu. Japonėjės rītū šmuota pakrantės miestūs sotrokieniejė nomā, ožsėdagė Ičiharas nėptas pardėrbėma dėrbīkla, sostuojė 4 atuomėnės alektrėnės, ėšplėta gaisrā Tuokėjou, bova sostabdīts traukėniū ėisms. Kuovo 12 d. neėšėjos sotaisīt Fukušimas AE reaktuoriaus aušėnėma sėstemas, alektrėnie notėka spruogėms, bova evakoutė šalėp anuos gīvenė žmuonis.

Zars pū žemės drebėjima pakėla 10 m aukšte coname banga, katra ožliejė līgomas Sendajaus apīlėnkies, ė mažesnės bangas kituos rītū Japuonėjės priekaraties. Laivā, mašėnas, pastatā, pastatai, kontėinierē ė vėsa kėta, kon nošlavė conamis plūda so banga i sausoma. 

Pėrminēs doumenimis Japuonėjuo žova ~1000 žmoniū, aple 88 000 īr dingė ba žėniuos.




#Article 291: Juan Félix Sánchez (131 words)


Chuans Feliksos Sančesos (Juan Félix Sánchez Sánchez; gėmės 1900 m. gegožė 16 d. - mėrės 1997 m. balondė 28 d.) - Venesoelas arkitekts (liaudėis meistros), teisies, ūkėninks, kuolektīva veikies, pasakuorios. San Rafael de Mukučiesa kuoplīčės, pašvēstoos Koromota Dieva Muotėnā, autorios. Anuo īvests arkitektūrėnis stėlios īr vėins žėnomiausiu Venesoelas Andūsė. Tepuogi ons pastatė da kelet mažesniū kuoplītieliu.

Gėmė San Rafael de Mukučiesė, vėitėnie Beninja ė Vėsentas Sančesu šėimuo. Bengės vėdorėnė muokīkla stodėjava žemės ūki. Vėsa sava gīvenėma praleida sava miestalī, ož ano robežė bova ėšvīkės tėktās tvarkīdams vėituos kuolektīva, katruo pirmėninko bova 1929-1933 m., rēkalos. Uorganėzava aliektras īvedėma ī San Rafael de Mukučiesa. Apsėženėjė Epifanėjė Chil. Paskum persėkielė ī Tisurės vėituove kalnūsė, kor pastatė kūlėnė kuoplīče nenauduodams cėmenta. Ana palėka regėjuona arkitektūrėnio paminklo. 

Mėrė solaukis 96 metu, palaiduots sava patė statītuo kuoplītiuo.




#Article 292: Vuolīnės sotartis (196 words)


Vuolīnės sotartės – 1219 m. taikuos sotartės tarp Lietovuos, Deltovuos, Žemaitėjės ėr kėtū žėmiu konėgākštiu so Volīnės didlioujo konėgākšte Romano Mstėslavėčiom našlies Romanovas bei anuos sūnū Danėjieleus Halėtietiaus ėr Vasīlkas. Sodarīta Volīnės Vladėmīre.

Volīnės sotartė trompā aprašė Ipatėjaus mētraštis. Vagol šiū metraštė, sotartė sodarė: pėnkė vė̄riausė Lietovuos konėgākštē (Žėvėnbuds, Daujuots, anuo bruolis Vilėgaila, Dausprūngs ėr anuo bruolis Mindaugs), Žemaitiu konėgaikštē (Erdvils, Vīkints), Deltuvuos konėgaikštē Bulaitē ė Ruškaitiu atstuovā. Sotartės galiuojė maždaug lėgė 1238 m. Mėslėnama, ka šiuo sotartie mėnėmū žėmiu konėgākštē īsėpareiguojė padiet] Vuolīnės konėgākštīstē gīntėis nu Lenkėjas ė Černėguovaus konėgākštiu, katrie prėtėndava ī Vuolīnės suosta, Vuolīnės konėgākšīē īsėpareiguojė netrogdītė Lietovuos polėtėnės ītakas stėpriejėmou Jouduojuo Rosėjuo, prėklausantiuo Vuolīn's konėgaikštīstē.

Vuolīnės sotartės – pėrms patėkėms istuorinis fakts, kad XIII a. pradiuo jau gīvāv Lietovuos žėmiu konfederacėjė, pėrmāsis žėnuoms besikorėntiuos Lietovuos valstībės dėplomātinis akts ėr svarbos istuorinis šaltėnis. Remdamāsis sutartīm ėr kėtās istuorėjas šaltėnēs istuorėks Edvards Gudavėčios apītėkrė nostātė minėmū konėgaikštiu ėr anū gropiu vāldas, anū santīkios. Sotartis atspīnd dėdiejantė Lietovuos žėmiu konfederacėjs ītak Vėdor' ėr Rītū Euruopas šiaurinie dalī, akėvaizdē ruod, ka XIII o. pėrmāsēs dešīmtmetēs konfederacėj sugebiej ne tėk gīntėis, rėngt' žīgios ī grētėmas šalis, bet ėr pliēstė dėplomatėn veikla.

Rimantas Jasas, Vytautas Spečiūnas Lietuvos-Voluinės sutartis.




#Article 293: Svalbards (152 words)


 

Svalbards - Nuorvegėjės karalīstės šmuots Arktėis vuondenīnė i šiaurė nū Euruopas žemīna. Anou sosidara salū gropės nū 74° lėgė 81° šiaurės platomuos ė nū 10° lėgė 34° rītu ėlgomuos; tā īr tuoliausē šiaurie asontės Nuorvegėjės karalīstės šmuots. Trīs ėš Svalbards salu īr gīvenamas: Špėcbergens, Luokiu sala ė Huopens.

Mėslėnama, ka vėkėngā ė/aba rosā Svalbarda atrada XII o. Svalbards senuobės skandėnavū kalbuo (Svalbarð) rēkš šaltiejė krontā. Pėrmasės žmuogos diel katron lankīmasė Svalbardė nier abejounama bova uolandū keliautuos Vėlems Barencos, atradės salas 1596 m. Nū 1612 lėgė 1720 m. nū vakarėnės Svalbarda saluos i medžiuoklė plaukė danu, uolandu, onglu, prancūzu ė nuorvegu laivā. Apskaitliouta, ka vėin tėk uolandā pagava aple 60 000 bangėniu. Saluos pagrėndėnios šatbos torejė šmuots Arktėis tėrėma ekspedėcėjū.

Svalbards īr šiauriausė Euruopas terėtuorėjė. Salas ožjēm 62 050 km² pluota, vuo dėdliausės anū īr Špėcbergens (39 000 km²), Šiaurės Rītu Žemė (Nordaustlandet), (14 600 km²) ė Pakrašte sala (Edgeøya) (5 000 km²). 




#Article 294: Pīmpė (143 words)


Pīmpė (da gīvė, pīmpis, ) īr paukštis, katros prėklaus siejėkėniu šeimā (Charadriidae). 

Kūns īr lėgė 32 cm, sver' 200–260 g. Ont galvuos tor ėlga kouda (patelės kouds trompesni ož patėna). Kūna vėršotėnė posė īr žalsvā jouda. Gerklie ė kakla prėikėnė dalė joudas, žondā balti īr. Oudega balta so plate jouda jousta ont gala. Maži paukštokā blankesniū spalvū, nego suaugi. Snaps jouds, kuojės rauduonas. Pīmpė īr trompiauses kuojės torėntis siejėkėniu šeimuos paukštis.

Lietovuo pīmpės skraid nu onkstīva kuova. Ėšskrėdėma praded vėdorvasari, bat nedideli polkā laikas lėg spalė. Žėimuo Šiaurės Afrėkuo, Indėjuo, Kėnėjuo. 

Miegst atvėrus pluotus, pėivas, ganīklas, dėrbamus laukus. Lėzda suk ont žemės, atvėruo vėituo. Ded 4 grūšės skvarmas keušios, katrėi īr žalsvi, ėšmargīti nerīškiuom plėmėm. Peri 24-26 dėinas. Ėšved vėina vada. Nuognē triokšmingā ė zlastingā gin lėzda nu bikuokiu isėbruoveliu. 

Pīmpės jied bestoborius. Īr nuognē guvus, tonkē skraid, kučiuojas uorė, skardē klīk „gī-vi-gī-vi“




#Article 295: Aleksėndra Gėrdėnis (118 words)


Gėrdėnis Aleksėndra Stanėsluovs (gėmė 1937 m. spalė 7 d. – mėrė 2011 m. siejės 16 d.) bova Lietovuos kalbėninks kėlėma nu Žemaitėjės, habėlėtouts muokslu daktars.

Gėmė Trīškiūs, Telšiū kraštė, muokėnas Trīškiūs, Ožlėiknie, Mažeikiūs. 1962 metās pabėngė Vėlniaus onėversėteta. Paskum palėka diestītojo, 1983 metās gava fėloluogėjės muokslu daktara varda. 1984–1989 m. bova fėloluogėjės katedras vediejo, tepuogė vaduovava Eksperimentėnės fuonetekas laboratuorėjē.

Aleksėndra Gėrdėnis bova muoderniuosės eksperimentėnės fuonetėkas, statistėnės kalbuotīras specēlėstos. Tīrė fuonoluogėjės, dialektoluogėjės, eksperimentėnės fuonetėkas, lietoviu kalbuos ė kėtū baltu kalbū istuorėjės, bendrėnės kalubos teorėjės biedas. Ons pėrms ėš lietoviu kalbėninku apibendrėna lietoviu kalbuos fuonoluogėjės tīrėmos, susėstemėna ė sunuormėna termėnos, sukūrė origėnale klasėkinės bendruosės fuonoluogėjės teorėjė.

Aleksėndra Gėrdėnis bova nuognē dėdlis lietoviu tarmiū specēlėsts. Ons sorinka 33 tuomos tarmiū tekstu, sodarė pėrma žemaitėška gramatėka.




#Article 296: Giegotė (102 words)


Giegotė (gegožė, gegie, kukūžė, ) īr stambos paukštis, katros muokslėškā prėgol gegotėniu paukštiu polkou (Cuculiformes).

Tas īr stambos paukštoks, pilkuos spalvuos, so raiba paskilve ė tomsēs sparnās. Akis ė kuojės geltuonė, snaps pilks. Gīven lapoučiu medies, eglīnūs, topias tėktās medius, ont žemės naskrėnd. Giegotės nu rīta lėgė sotemū kūkuo. Kėniu nesok, kiaušius ded i kėtū paukštiu kėnius (tonkiausē nendrėnokiu, devīnbalsiu). Ėšsirėtė̄s giegožioks ėšmet kėtus kiaušius ė būn matėnams kėnė gaspaduoriu.

Giegotė tonkē mėnavuojama tautuosakuo. Rokounama, ka pėrma sīki ėš pavasarė nugirdos giegotė kūkounont rēk torietė so savėm pėnėngū, tūmet vėsus metus anū neprėtrūks. Giegotė pavadėnama tuokė muotrėška, katra nenuor sava vāku keravuotė.




#Article 297: Barstītiu kūlis (108 words)


Barstītiu kūlis īr dėdliausis Žemaitėjės ė Lietovuos kūlis. Ons gul Skouda rajuonė, Poukės suoduo, pri Barstītiu miestalė. Kūlė ėlgoms īr 11,3 m, platoms 5,9 m, aukštoms 3,3 m. Tasā kūlis sver nat 680 tuonu. 

Ėlga čiesa mīslėta ka dėdliausis kūlis Lietovuo īr Pontoks. Bat 1957 metās meliuoratuorē atkasė Barstītiu kūli, katruo seniau tėktās vėršus bova regiet. Kūli pamieravus pāiškiejė, ka ons īr dėdesnis ož Pontoka.

Pasakuojama legenda, ka onkstiau kūlė vietuo bova paguoniu švėntīkla, a anuo ogni kurstė vaidėlotė. Ana solaužė sava skaistībės īžadus ė tēp ožrūstėna dieva Perkūna. Tumet ons trenkė žaibo i švėntuove so kūlio. Švėntīkla sogriova ė nužudė vaidėlote, a kūlis tep ė palėka stovietė.




#Article 298: Mikails Vilfrids Vuoinīčios (132 words)


Mikails Vilfrids Vuoinīčios (Wilfried Michael Voynich; gėmės 1985 m. spalė 31 d. - mėrės 1930 m. kuova 19 d.) bova ėš Žemaitėjės kėlės revuoliocionėirios, antėkvars, katruos pagarsiejė sava sorasta sliepėninga kninga, vadėnama Vuoinīčious ronkraštiom.

Vuoinīčios gėmė Telšiūsė, lėnku-lietoviu bajuoru šeimuo. Muokies vairiuosė muokīklūsė, paskum ėšvīka Maskvuō, kur onėversetėtė gava lekarstvėninka ėšsėlavėnėma. 1885 m. Kaunė ons bova sojėmts ož dalėvavėma lėnku suocēldemuokratu vėikluo, ėr ikalėnts Varšovas tiormuo. Paskum Vuoinīčios ėšsiūsts i Sėbėra. 1890 metās ons pabiega i Luonduona. Tenās apsėžanėjė so žīmė revuoliocionėirė Etelė Lilian Bul. Anodo ėšvīkava i Amerėka, apsėgīvenava Niojuorkė. 

Mikails Vilfrids Vuoinīčios 1912 metās ėš Muondragona vėlas Italėjuo nusėpirka krūva senuobėniu ronkraštiu. Terp anū bova ė sliepėningasā vėdoromžiu ronkraštis, katros parašīts ne tėktās nežėnuoma kalba ale ė nežėnuomo rašto. Lėgė šiuolē nėiks ana negal perskaitītė. Tasā ronkraštis pavadėnts Vuoinīčious vardo.




#Article 299: Stīvs Džiuobsos (157 words)


Steve Jobs (Steven Paul „Steve“ Jobs, 1955 m. vasarė 24 d. – 2011 m. spalė 5 d.) - JAV versla magnats ė ėšradies. Bova vēns ėš „Apple“ kuompanėjės ikoriejo, anuos vaduovs ė dėrektuoriu tarības narīs. Steve Jobs ikūrė kuomanėjė „Pixar“ ė liōb būt anuos vaduovs. 2006 m. sosėjongė „The Walt Disney Company“ ė „Pixar“, vuo S. Steve Jobs palėka „Disney“ kuompanėjės vaduovu tarības narīs.

Jobs gėmė San Francėskė ė bova ivākėnts Puola ė Klaras Jobs šėimuos, katrie gīvena Mauntn Vju, Kalifuornėjuo. Jobs šėima pū ton da ėsėdokrėna dokra, katruos vards - Pati. S. Jobsa biuoluogėnis tievs – Abvdulfattah John Jandali, mosolmuons kėlėma nū Sirėjės ė emėgravės i JAV ė pū ton palėkės puolėtėkas muokslu pruofesuoriom Nevadas onėversėtetė. Ons palėka „Boomtown“ viešbote kazėnuo, katrs īr Nevaduo, vėceprezėdento.

Steve Jobs muotėna – Džoana Schieble (dabartėnė pavardie Simpson), bėngė muokslos Amerėkuo ė īr vuokėška ė švėicarėška kėlėma.

Daba ana īr žaniouta ė ožaugėna Steve Jobsa biuoluogėnė sese Mona Simpson, katra īr rašītuojė.




#Article 300: Puoluonėzacėjė (123 words)


Puoluonėzacėjė -  prīverstėnės aba savaimėnis lėnku kalbuos ė koltūras duomėnavėms aba pėršems Lėnkėjā pavaldiuos ne lėnkėšku tautu gīvenamuos terėtuorėjuos. 

Intensīvos LDK puoluonėzavėms prasidėjė pū 1569 m. Lioblėna onėjės. Lėnkā laikė lietovios namuokintās, atsėlėkosēs, tēp lietoviu bajuorėjė ė puonėjė grētā jiemė rokoutėis lėnku kalba. Žemaitiu bajuorā mėnkā pasidevė lėnkėnėmou ė ėšlaikė sava kalba ė koltūra napaliesta tēp matsnē, kāp kėtor Lietovuo.

Vėlniaus ė Šaltėninkū rajuonūs gīven daugoms lėnkū, lietovē ī mažomuo, ton dvījū rajuonū valdiūs daugoms ī lėnkā. Būn, ka padėrbama tēp, ka pavīzdiou ī lėngviau gaut vėita lėnkū kalbuos vākū darželiūs nē lietoviu.

Pū Lioblėna onėjės Lėnkėjė sava valdē parjiemė dėdlė šmuota Godėjės ė Okraėnas ė ton kraštūs vedė puoluonėzacėjės puolėtėka. Žmuonėm bova kėšama katalėku tikība, vuo krūvuo ė lėnku kalba ė koltūra.




#Article 301: Kauna vairiūju tautū koltūru cėntros (353 words)


Kauna vairiūju tautū koltūru cėntros () īr koltūras ė švietėma īstaiga, katruos veikėms paded ėšsauguotė tautėniu mažomū koltūrėnius tapatomus ė uokatījė teigiama tautėniu mažomū integracėjė i Lietovuos vėsoumenė. Īstaiga plietuo tarpkoltūrėnės ė tautėnės tolerancėjės vertībės, sėik kortė pėlėitėnė vėsoumenė.

Īstaiga īr īkorta 2004 m. balondė 30 d. Ana īsteigė Tautėniu mažomu ėr ėšeivėjės departaments pri Lietovuos Respoblėkas Vīriausībės ė Kauna miesta savėvaldībės tarība . 2004 m. lapkristė 18 d. sorengts ėškėlmings Kauna vairiūju tautū koltūru cėntra būdīnkas atėdarīms . Lietovuos Respoblėkas Vīriausībės nutarėmo reorganėzavos Tautėniu mažomu ėr ėšeivėjės departamenta, nu 2010 m. sausė 1 d. īstaigas dalinėnka teisės perdoutas Lietovuos Respoblėkas koltūras ministerėjē . Nu pat īstaigas īkūrėma anā vaduovaun direktuorius Dainius Babilas .

Kuožnās metās īstaiga organėzou aple 70 koltūras rengėniū: kuoncertu, mena paruodū, vakaruoniu, puoezėjės skaitīmu, kolėnarėnė pavelda ė kningu pristatīmu. Tepuogi organėzuo muokīmus ė semėnarus tautėniu mažomū bendroumeniu vaduovams, līderiams, aktīvėms organėzacėju narēms ė jaunėmō. Īstaiga kvėit muokslėninkus ė specēlistus i muokslėnės kuonferencėjės, semėnarus ė ruokavuones aple tautėniu mažomū istuorėjė, veikla, aktualėjės ė biedas, integracėjės pruocesus. Īstaigas adminėstracėjė kaup, sistemėn ė platėn mediaga aple tautėnes mažomas, pagelbie muokslėninkam, stodentam ė muokėniam atliktė tīrimus, reng pranešėmus ė straipsnius spaudā, dalīvau televėzėjės ė radėjė laiduosė.

Nu 2006 m. īstaiga pastuovē organėzuo puortegrapėjės pruojektus, katrū čieso pruofesionalūs puotomenėninkā bendradarbiaun so tautėniu mažomū bendroumenėm ė Lietovuos muokīklu muokėnēs kurdamė vairias koltūras pristatontēs paruodas . Paskum anas pristatuomas ėr ėšruodomas šalėis koltūras cėntrūsė, galerėjėsė, muokīkluosė, prekības cėntrūsė ė kėtūsė vėišūsė vėitūsė.

Īstaiga glaudē bendradarbiaun so tautėniu mažomū (armienu, baltarosiu, lėnkū, čėguonu, rosu, tuotoriu, ukrainėitiu, vuokītiū, žīdu ė kt.) nevīriausībėnėm organėzacėjėm . Istaiguo kiaurā  vīkst tautėniu mažomū bėndroumeniu rengėnē, sosėrėnkėmā ė mena kuolektīvu repeticėjės .

Ta īr vėinintėlė īstaiga Kauna apskrėtie, katra tor tuoki veikluos puobūdi. Panašė īstaiga Vėlniō – Tautėniu bendrėju nomā.

Īstaiga ėnėcėjuo ė organėzuon terptautenius pruojektus vagol ES pruogramas: nu 2007 „Muokīmasės vėsa omžiu“ („Grundtvig“, „Leonardo da Vinci“), „Veiklus jaunėms“, nu 2014 m. – „Erasmus+“. Palaikuomė rīšē so veikluos partnerēs ožrobežė valstībėsė: Vuokītėjuo, Jongtėnē Karalīstē, Norvegėjuo, Islandėjuo ė kt. Dalīvaunama kėtū īstaigu pruojektūsė. Īstaigas adminėstracėjės dėrbiejē kel' kvalėfėkacėjė terptautėniūsė muokīmūsė ė semėnarūsė, vīkst i kuonferencėjės, stažoutės, jaunėma mainīmasė ė pažėntėnius vėzėtus vagol pruogramas.




#Article 302: Žalpiū kūlis (114 words)


Žalpiū kūlis īr senuobėnis alks Žemaitėjuo, Raseiniu rajuonė. Gul šalep Lapėšės opalė, netuol nu Žalpiū kaima. Ons īr 3,8 x 3,9 m dėdoma ė 1,3 m aukštoma, tomsē pilks granėtagneisos. Pėitvakarėnis šmuots nuskelts žaiba. Kūlė vėdorī īr 50 cm ėlgoma, 8-15 cm platoma doubotė, vadėnama „Dieva pieda“. Kėtuo dalī īr 14 cm ėlgoma ė 7,5 cm platoma „Velnė pieda“.  

Aple Žalpiū kūli rokounama tuokė istuorėjė:

Kėto čieso stuoviejis ont tuo kūlė Dievs. Atliekis pri ana Veln's ė atsėsiedis šalep. Dievs ka stūmis Velni, Veln's nugriovis, palėkis īmīnis pieda ė nuspīris kūlė kompa. Ė daba tenās naktėm pasėruod Veln's. Naktėm nieks nēn i ta pelkė, īpatėngā pri kūlė, nat arklē ė tėi gondėnas artīn priētė.




#Article 303: Mīkuols Kēsgāla (111 words)


Mīkuols Kēsgāla (gėmės aple 1380 m. Deltovuo - mėrės 1451/1452 m. būktās Kražiūsė) bova Lietovuos Dėdliuosės Konėgaikštīstės bajuors, dėdėks ė pėrmasā žemaitiu seniūns.

Bova kėlėma nu Deltovuos, anuo tievs bova Valėmonts. Mīkuols Kēsgāla pradiedė Kēsgālu gėmėnė. Bova vėins Vītauta šalėnėnku kovuo so Juogaila. 1412 metās pakėrts pėrmuojo Žemaitėjės seniūnėjės seniūno, bistrē jiemės žemaitiu krėkšta klausėma. Pu Vītauta smerties pariemė Švėtrėgaila kuovuo diel suosta, bat ons pu lėnku sāmuoksla, tas nepavīka. Mīkuols Kēsgāla bova pašalėts ėš sava pareigū, ale pu konėgaikštė Žīgėmonta Kēstotaitė smertės vielē palėka žemaitiu seniūno. 

Pasėnauduodams dėdliuju konėgaikštiu soteiktuom prėvėlegėjėm ėšplietė sava paluocius Žemaitėjuo ė kėtūsė valdūsė, katras da padėdėna anuo vākā ė anūkā. 1444 m. pastatė bažninčė Deltovuo. 




#Article 304: Tītovienu vėinuolīns (111 words)


Tītovienu vėinuolīns īr bernardėnu vėinuolīns Žemaitėjuo, Tītovienu miestali, šalep Tītovuos opalė ė Švt. Panelės Marėjės bažnīčės. Tas vėinuolīns īr vėins ėš glavniausiu baruoka arkėtektūras pavelda uobjektu vėsuo Lietovuo. Vėinuolīna sodara aplėnkō vėdėni kėima ėšdiestīts gīvenamasā kuompleksos, vuo vėdor kėima - Krėstaus laiptu kuoplīčė. Pakraštious īr ūkėnė bodīnkā. Īr palėkosės senuobėnės freskas, sakralėnė mena pamėnklā. 

Tītovienu vėinuolīns pradiets dėrbtė 1618 metās, čiuonās Andriaus Valavėčė pakvėistū bernardėnu vėinuoliu. XVIII omžiō pastatīdėnta Šv. Jorgė kuoplīčė, dėrba muokīkla puonu vākams. Pu 1863 m. sokėlėma cara valdžė vėinuolīna oždarė, vėinuolē ėšvīka i Kretinga. Tarībėnie gadīnie čėštās veikė teknėkoms. 2012 m. sausė 26 d. Tītovienu vėinuolīna ė bažnīčė soniuokujė gaisros, bat ons bova grēta atbūdavouts ė atrastourouts. 




#Article 305: Ožopis (117 words)


Ožopis (, , , ) īr Vėlniaus mėkrarajuons, asontis vėsėškā šalėp Vėlniaus senamiestė. 1998 m. per Melagiu dėina Ožopis posiau špuosās pasiskelbė liousa respoblėka ė nu tuo čiesa ons ofėcēlē vadėnams Ožopė Respoblėka (), kuožnās metās mėnavuojama Ožopė Naprigolėmībės dėina ().

Suovėitėnio čieso ans bova vėins pavuojėngiausiu Vėlniaus rajuonu, baisībė bodīnku bova sogriovė. Tėktās Lietovā atgavos liousoma ė namū kainas čė bova menkesnės nekāp kėtor Vėlniou. 1996 m. rajuons jiemė atsigautė, nes anū apleistūs bodīnkūs liuob miegtė menėninkā. 1998 m. balondė 1 d. Ožopis pasiskelbė respoblėka ė nu tuo čiesa jiemė da labiau puopolērietė.

Ožopė Konstėtocėju gatvie īr ėškabėnta 13 Ožopė konstėtocėju ivairiuom kalbuom. 2012 m kuova 3 d. ėškėlmėngā atidengta ė konstėtocėjė žemaitiu kalbuos dūnėninku tarmė




#Article 306: Svieta pabėnga (118 words)


Svieta pabėnga vuo svieta gals īr mėslėjams atsėtėkėms, pu katruo ėšnīktom Žemė aba žmuoniū cėvėlėzacėjė. Tuoks atsėtėkėms vėsuokēs vardās mėnavuojams daugomė svieta vieru: krėkštiuonis vierėj ka būstian Paskotėnė Teisma dėina, kumet prėsėkels nabašnėnkā ė bus teisiamė ož sava gīvenėma ė vīksiant Armagedons - kuovė terp Dieva ė Biesa. 

Ale svieta pabėnga tēpuogė arokounama ėr ėš muokslėnės, pasaulėitėnės puozėcėjės. Rokounama, ka Žemė gal būtė sonaikėnta diel natūraliū atsėtėkėmu, pavīzdiuo:

Tēpuogė, svieta pabėnga galietom atsėtėktė ė diel žmuogaus aba kėtū gīvū sotverėmu kalties:

Vairūs žmuonis tonkē skelb, ka anėi žėna, kumet tėkslē būsiant svieta pabėnga. Ta dėina tonkiausē „apskaitlioujama“ vagol vėsuokės senuobėnes kningas, pranašīstės, magėškus znuokus. Daba nuognē puopolērė pranašīstė rokoun, ka svieta pabėnga būsiant 2012 m. groudė 21 d.   
   




#Article 307: Kinšasa (101 words)


Kinšasa (prancūzėškā: Kinshasa) īr Kuonga Demuokratėnės Respoblėkas suostėnė ė vėins ėš dėdliausiu Afrėkas miestu. Anamė gīven vėršom 10 mėlėjuonu gīventuoju. Kinšasa īr dėdlis ousts pri Kuonga opės, katras kėtom krontė īr Kuonga Respoblėkas suostėnė Brazavėlis. Dėrb terptautinis uora ousts. Vēk tekstėlės, jiedė, kemėjės, mašėnu, statību pramuonė, metala apdėrbėms, muotocėklu ė dvėratiu gamība, laivū dėrbėms ė remuonts, medė apdėrbėms. Malupu rajonė īr metalorgėjės kuompleksos. Īr nacionalėnis onėversėtets, dailės menū akademėjė; etnokultūras mozėijos.

Miesta 1881 metās ikūrė Henris Stenlis, 1920–1960 m. miests bova Belgėjės Kuonga suostėnė, nu 1960 m. liuoauosės Kuongo DR (onkstiau vadėntas Zaīro) suostėnė. Lėgė 1966 m. bova vadėnams Leopuoldvėlio (Léopoldville).




#Article 308: Zazu kalba (188 words)


Zazu kalba (Zazaki) ta īr iranienu kalbū atvašuos kalba. Dėdliausē ana rokounas rītū Torkėjuo gīvenantē zazā.

Zazu kalbuos alfabeta sodara 31 raidė:

A, B, C, Ç, D, E, Ê, F, G, H, I, Î, J, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, Ş, T, U, Û, V, W, X, ī, Z

a, b, c, ç, d, e, ê, f, g, h, i, î, j, k, l, m, n, o, p, q, r, s, ş, t, u, û, v, w, x, ī, z

A (a): /a/

B (be): /b/

C (ce): /dz/; /dʒ/ priš /e/, /i/, or /ī/

Ç (Çe): /ts/; /tʃ/ priš /e/,/i/, or /ī/

D (de): /d/

E (e): /ɛ/

Ê (Ê): /e/

F (fe): /f/

G (ge): /g/

H (he): /h/

I (i): /ɪ/

Î (î): /i/

J (je): /ʒ/

K (ke): /k/

L (le): /l/

M (me): /m/

N (ne): /n/

O (o): /o/

P (pe): /p/

Q (qe): /q/

R (re): /r/

S (se): /s/

Ş (Şe): /ʃ/

T (te): /t/

U (u): /ī/

Û (Û): /u/

V (ve): /v/

W (we): /w/

X (xe): /x/

y (ye): /j/

Z (ze): /z/




#Article 309: Juozas Kubilius (263 words)


Juozas Kubilius - (g. 1951 m. spalė 3 d. Lenėnska k., Bodaibėnska r., Ėrkotska sr., SSRS - 2012 m. groudė 10 d. Klaipieduo) – kuora dėrėgents ė pedaguogs.

Tievā 1949 m. sovietu valdious ėštremtė i Sėbėra. 1958 m. krūvuo so tievās grīža ėš tremtėis, 1959–1966 m. muokies Kretingas 1-uo vėdorėnie muokīkluo ė vāku mozėkas muokīkluo (muokīt. B. Džiauge akuordeuona klase). 1966–1970 m. kuora dėrėgavėma muokėnas Klaipiedas S. Šimkaus aukštesniuojie mozėkas muokīkluo (diest. B. Skirsgilas). 1970–1976 m. tuoliau kuora dėrėgavėma stodėjava Lietovuos valstībinie kuonservatuorėjuo (vīr. diest. A. Armino ė duoc. J. Karosa klases). Stodėjū metās bova Vėlniaus mergātiu kuora „Liepaitės“ kuormėisteris, suostėnės muoteru ė vīru kuoru „Aidas“ dėrėgentaskuormėisteris (1974–1976 m.), Geležinkelėitiu koltūras rūmu vāku kuora vaduovs (1973–1976 m.) ė vaduovava Vėlniaus 7-uosės vėdorėnės muokīklas vīresniu klasiu muokslėiviu kuorou, katras 1974 m. miesta mėšriu kuoru kuonkorse ožjiėmė ontra vėita.

Nū 1976 m. rodens Lietovuos valstībėnės kuonservatuorėjės Klaipiedos fakoltetu muokīklėnės kuorvedības diestītuos ė ton katedras naakėvaizdėne skīriaus mėšriuojė kuora kuormėisteris. 1977–1980 m. tarnava suovietiiniė armėjuo ė bova Kabaruovska (Rosėjė) dainu ė šuokiu ansamble kuora gropes vaduovs. Grīžės ėš armėjės, 1978–1980 m. Lietovuos valstībėnės kuonservatuorėjės Klaipiedas fakoltetu neakėvaizdėne skīriaus muoteru kuora vaduovs. 1979 m. kvalėfėkacėjė kielė Lenėngrada valstībėnie N. Rėmske-Kuorsakuova kuonservatuorėjuo, vuo 1980–1983 m. kuora dėrėgavėma stodėjava ton kuonservatuorėjės naakėvaizdėnie asėstentūruo (pruof. E. Kodriavcevas klase). 1988 m. kvalėfėkacėjė kielė Talėna valstībėnie kuonservatuoriejuo ė Vėlniaus bernioku ė jaunouliu kuore „Oužoulioks“ (). 

Nū 1985 m. lėgė pats sava smertėis 2012 m. vaduovava Klaipiedas bernioko kuorou „Gėntarielės“ (). 

Juozas Kubilius parašė muokslėniū ė mėtoudėniū darbu, kuoncertu recenzėju ė straipsniu, liōb dalėvaut muokslėnies kuonperencėjuos. 1986 m. prengė Kuora dėrėgavėma pruograma ().




#Article 310: Audrios Beinuorios (119 words)


Audrios Beinuorios (gėmės 1964 m. siejės 28 d. Vėlniou) īr Lietovuos fėluosuops, habėlėtouts humanėtarėniu muokslu daktars, induoluogs, pargoldītuos, koltūru tīrinietuos.

Nu 1996 m. ons īr Vėlniaus onėversėteta Orientalistėkas studiju cėntra, Lietovuos mozėkas ė teatra akademėjės, Vėlniaus dailies akademėjės, Vėlniaus edukoluogėjės onėversėteta diestītuos, nu 2000 m. docents, nu 2007 m. propiesorios. Nu 2004 m. VU Orientalistėkas cėntra dėrektorios.

Muokslėniu tīrimu posės – klasėkinė ė dabartėnė Indėjės ėr Azėjės piliusopėjė ė vieras, budėzma istuorėjė, līginamuojė relėgėjuotīra, orientalistėkas istuorėjė, Rītū estetėka, psėkuoluogėjė, līginamuojė koltūroluogėjė, astroluogėjės istuorėjė, vėdoromžiu Indėjės fėliuosopėjė ė viera, Pali bodėzmos, onkstībuojė jogačaras muokīkla, Indėjės astroluogėjės ė medėcėnas tradėcėjės, hindoizma ė bodėzma sopratėms Vakarūs.

Audrios Beinuorios parašė vėršom 70 muokslėniu straipsniu, trės monuograpėjės, dvė muokomė mediagė, pargoldė ėš onglu, rosu, vuokītiu, prancūzu, pali kalbū ė sanskrita.




#Article 311: Kaihans Kalhuors (163 words)


Kaihans Kalhuors (persėškā كيهان كلهر; gėmės 1963 m. lapkristė 24 d.) īr kurdu kėlėma mozėkonts nu Irana. Ons grajėn kamančo ė īr klasėkinės persu mozėkas kuompozėtuorios.

Gėmė Teheranė, kėlėma nu Kermanšaha kurdu šėimuo. Būdams 7 metu ons pradiejė muokītėis mozėkas, paskum (nu 13 metu) grajėna Irana nacēnalėnė radėjė ė televėzėjės uorkėstrė. Mokies pas vairius muokītojus radif mozėkėnės tradėcėjės. Istuojė i Teherana mozėkas konservatuorėjė, katruo muokies pas Mohamada Reza Lotfi. Kalhuors keliava pu skėrtėngus Irana regėjuonus, kur muokies tū vėitu mozėkas tradėcėju. Paskum Romuo ėr Otavuo stodėjava Euruopas klasėkėnė mozėka.

Ka Kaihanas Kalhoras grajėn daugomuo kamančo ė setaro, ons īr variū ėnstromentu ė mozėkas stėliu meistros. Dėrb kuoncertus tėik so Irana, tėik so kėtū šaliū mozėkontās. JAV Kaihans Kalhuors pagelbiejė violončelėninkō Yo-Yo Ma sokortė mozėkas pruojekta „Silk Road Project“, tēpuogi dalėvava „Kronos Quartet“ pruojektė. Ton mozėkontā šmuotā bova panauduotė Francis Ford Copolla fėlma „Youth without youth“ garsa takeliō.

Kaihans Kalhuors daba sava karjiers tēs JAV, 2004 m. do ano albomo bova nomėnioutė „Grammy“ apdovenuojėmās.




#Article 312: The Interview (2014 kėns) (123 words)


The Interview - 2014 m. JAV padėrbėma kėns. Fėlmė vaizdiounama, kāp JAV žiornalėstos krūvuo so sava geriausio prietelio, katrs īr da ė anuo TV laidū pruodioserės, keliaun i Šiaurės Kuorėjė pajimt ėntervio ėš ton šalėis dėdktatuoriaus. Anūs ožsionda JAV CŽV, ka anie nonoudīto ton dėdktatuorio.

Ton filma ėšlēdėms dėdlē naprėtėka Šiaurės Kuoriejės valdē. Anie mėslėn, ka ton films negatīvē vaizdioun anū valstībė ė valduova. Anie ožpruotestava kėna ėšlēdėma Jongtinies Tautuos ė pagrāsėna JAV, ka anuos tor nelēst ton fėlmou pasėruodīt. Bat nieks ton filma naoždraude ruodī i ons pasėruodė JAV ė kėtuos valstībies. Ofėcēlē ons īr oždrausts Šiaurės Kuoriejuo ė Rosėjuo.

Films dėdlē prėtėka JAV vėizietoujam, par pėrma kėna pasėruodėma dėna kėns sorīnka mėlėjuona JAV duolieriu. Kėna biodžets īr 44 mėlėjuonā JAV duolieriu. 




#Article 313: Lietovuos partėzanā (390 words)


Lietovuos partėzanā – tonkiausē cėvėlē Lietovuos žmuonis, katrėi prīšėinas Tarību Sājongas valdē, so gėnklo ronkūs kuovuojė prīš NKVD ė vėitėnios kolobuorantus, īpatėngā tēp vadėnamus stribus (ofėcēlē vadintus liaudėis gīniejēs). Ta kuova prasidiejė 1944 vasara, kumet pasibėngė Naciu okupacėjė ėr anon pakeit Ontra tarībėnė okupacėjė, ėr aktīvē troka ligė 1953 m. Priskėrama, ka partizanėnės kuovuos čieso žova 30 000 Lietovuos partėzanu ė anūs riemosiu.

Partėzanėniam kostiejėmou skvarmuotėis daugiausē itakas toriejė tarību valdės teruora puolitėka 1941 m., katra tēsies ė Lietova ontra karta ožjiemos SSRS – represėjės prīš gīvėntuojus, varo gaudīms i tarnība tarībėnie armėjuo. Nū represėju ė tarnības armėjuo pasitraukė i mėška Lietovuos partėzanā pradiejė gerā organėzouta kuova prīš TSRS represėni aparata ė vėitėnios talkėninkos. Sava dokumentūs partėzanā pabriežė, ka anū galotėnis tėkslos liuosa demuokratėnė Lietovuos valstībė īr, katra kolmėnacėjė bova 1949 m. vasario 16 d. partėzanu vada Juons Žemaitis-Vītauts ė kėtū Lietovuos apīgardas vadū pasėrašīta Lietovos laisvės kuovas sājūdė deklaracėjė.

Dalėnta i trės srėtis: Jūras, kalnū ė Nemona, a srėtis – i apīgardas. Žemaitiu žemės prigolė Jūras srėtē, dėdlis šmuots Žemaitėjės tēp ė bova ožvadėnts – Žemaitiu apīgarda.

Pradiuo partėzanu bova daug ė anėi liuob kuovuotė atvėrūs kuovuos, īpatėngā lėgė 1945 m., a pu 1946 m. atvėrū mūšiu nablėka, ba lėgė tuo čiesa daug partėzanu sonaikėnta bova (aba pasitraukusiu diel Bartoševėčė amnestėjės žadiejėma). 1946 m. kostiejėms pasėikė sobrendėma – palėka geriau organėzouts. Partėzanā truopnē sosėskėrstė i srėtis ė apīgardas, jiemė kōrdėnuotė veikėma. Tumet duomėnava puogrėndė veikla, daug diemesė partėzanā skīrė rėnkėmu i TSRS Aukštiausė Tarība trokdīmou. Neskaitont agentū tėnkla, kostiejėms ligė 1949 m. ėšsėlaikė aktīvos. 1949 m. palėka atkorta cieluos Lietovuos partėzanu sājūdė pasėprėišėnėma vaduovībė, buo lig tuol veikės Prezidiums bova sonaikėnts. Šeštuojė dešėmtmetė pradiuo suovietams pasėsekė sonaikėntė mažne vėsa partėzanėni kostiejėma. Tam pasėtarnava TSRS šnėpū sorėnkta infuormacėjė Vakarūs, KGB infiltravėmasis į pasėpriešėnėma jodiejėma ė 1952 m. sorengtas plataus masta operacėjės prīš partėzanus. Jūzaps Lukša-Daumants 1951 m. bova dvėgoba agento ėšdouts ė žova Lietovuos mėškūs. 1953 m. bova ėšdouts kėta garsaus partėzana J. Žemaitė bonkeris. Ans bova pajėmts gīvs, operatīvėniam būriou panauduojus dojės. Ans tarduoms bova net Maskvuo, a 1954 m. lapkristė 26 d. sošaudīts Botīrku kaliejėmė.

Pu 1953 m. palėka tėk paskėrė partėzanā; Palē MGB duokumentos, 1954 m. anū bova 142, 1955 m. – tėk 51 partėzans.

Stasīs Goiga-Tarzans bova paskotėnis ligė smertėis nepasėdavės i nelaisvė Lietovuos partėzans, 35 metos kavuojiesis Onos Činčikaitės suodžiuo, kor ė pasėmėrė 1986 metu žėima.

Žemaitėjė kostiejėms tēpuogė bova aktīvos. Ėš Žemaitėjės kėlėma bova tuoki žīmūs partėzanā: Juons Žemaitis-Vītauts, Prons Končios, Kazėmiers Jašėnskis ė kėtė.




#Article 314: Rainiū žodīnes (112 words)


Rainiū žodīnes - suovietu nosėkaltėms prīš Žemaitėjės ė Lietovuos žmuonis. Tonkart 1941 m. nakti ėš bėrželė 24 i 25 dėina Raudonuoji Suovietū Sājongas armėjė krūvuo do NKVD mūčėjė ė nožodė nīkou nakaltos 73 Žemaitėjės ė Lietovuos žmuonis.

Ton mūčīnės ė žodīmā bova dėdlē žiauros sovietū rauduonuojtė armėjė Žemaitėjės ė Lietovuos žmuonėms parpjuovė pėlvos, ešdūrė akės, ėšmaišė smaganės, nopjuovė lītėis uorgsnos ė kėtēl mūčėna nīkoum nakaltos pmuonis. Ton bova padėrbta, ka vėsė kėtė Žemaitėjės ė Lietovuos žmuonis dėdlē bėjuotom suovietu. 

Suovietā nakentė pruotīngu žmuoniu, katrėi gīvena Žemaitėjuo ė Lietovuo. Rainiūs anie nomūčėna ėntelektoalos, tėisėnėnkos, muokītuojos, konėngos ė kėtos pruotėngos žmuonis. Krūvuo nokankėntė ė ėšžodītė 73 nīkoum naprasėkaltė žmuonis. Suovietā anos ožvadėna liaudėis prėišā.




#Article 315: Elon Musk (102 words)


Elon Musk – ėš PAR kėlė̄s JAV ė Kanadas inžėnierios, vaduovs ėr investoutuos. Ons ikūrė ė vaduovaun kuosmuosa bėndruovē SpaceX, alėktrėniu mašėnu kuorpuoracėjā Tesla, saulės energėtėkas kuorpuoracėjā, toneliu grėižėma kuompanėjā.

Jaunīstie ons parsėkielė i Kanada ėš PAR, vuo pūton parsėkielė i JAV. Ons sokūrė PayPal apmuokiėjėma sėstema ėr anou pardavė, paskom ons investava sava oždėrbtus pėningus, magtīnga sorėzėkava, jiemė dėrbt prī Space X ė Tesla pruojėktu.

Ons īr dėdlē ėšsėlavėnė̄s, daug skaitontis knīngas, sonkē ė daug dėrbontis žmuogos.

Elon Musk tėrb truopnē daug, čiesās mėigt darbė, ka stotaupītom laika. Ons ī pasakės: Dikuo darbėninkā torietom vargt, jē galbuosės bėndruovės vaduovs pabiega i atuostuogūs?. 




#Article 316: Nuorberts Vielios (158 words)


Nuorberts Vielios (gėmės 1938 m. sausė 1 d., mėrės 1996 m. bėrželė 23 d.) bova žemaitiu muokslėlninks, etnuograps, mituoluogėjės tīrinietuos; ons bova vėins pėrmuju ė svarbiausiu baltu vieras tīrinietuoju.

Nuorberts Vielios gėmė žemaitiu šeimuo, Golbiu suoduo, Šėlalės rajuonė. Anuo šėima garsiejė pasakuorēs. Vielios ožbengė Laukovuos muokīkla, paskom tē muokītuojava. 1957–1962 metās Vėlniaus onėversėtetė muokies lietoviu kalba ė lėteratūra, nu tuo čiesa pradiejė ožrašintietė tautuosaka. Paskom lėgė 1989 m. dėrba Lietoviu lėteratūras ė tautuosakas instėtotė. 1989 m. apgīnė daktara dėsertacėjė „Chtuonėškasā lietoviu mituoluogėjės pasaulis“. Ons Kaunė, VDU, ikūrė etnuoluogėjės ė fuolkluorėstėkas katedra, diestė Vėlniaus, Šiauliū onėversėtetūsė, Dailies, Mozėkas akademėjėsė. 

Ons bova nuognē smarkos lietoviu tasuosakas ožrašiniejėma, kieravuojėma šalėninks, uorganėzava baltu mituoluogėjės šaltėniu pargoldīma.

Mėrė Vėlniou.

Padėrba ė sokeravuojė daug kningu ėš tautuosakas ė mituoluogėjės:

Padėrba muoguograpėjės askėrėims kraštams: Zervīnas (1964), Ėgnalėnas krašts (1966), Dievenėškės (1969), Merkėnė (1970), Dubingē (1971), Kernavie (1972), Dubičē (1989), Gerviečē (1989), Lietovėninku krašts ė Lietovėninku žuodis (1995), Līdas krašta lietovē (t. 1–2, 2002) ė kt.




#Article 317: Tenerėfė (106 words)


Tenerėfė - Kanarū salīnou prėgolontė sala. Ton īr tonkē apgīvendėnta ė riktingā glabnė sala. Anuos suostėnė īr Santa Krūza miests, katrs īr saluos šiaurės vakarū šmuotė. Saluo īr aukštiausės Ėspanėjės kalns - Teidė.

Geuoluogėne prasmė Teidės kalns īr ognėkolnis. Nū Teidės pate vėršaus zars vėsa laika ēn sieras dūmā. Paslėpos ont pate vėršaus jautams namaluonos sieras kvaps, katron nuognē panašos i sopovosiu kiaušu kvapa. Kalns īr dėdlē aukšts ė labā gerā matuoms ėš dėdle atstoma.

Pėitėnis ė da dėdliau pėitrītėnis saluos šmuotā īr gausē lonlomas torėstū vėitas. Ttonkiausē lonkas torėstā ėš vakarū ė šiaurės Euruopas, katrėi čė tonkē lonkas ė žėimuos miebesēs kūmet čėštās īr šėlta.




#Article 318: Edvarda Rodė žemaitėškas poemas (4530 words)


 SĖMUONS DAUKONTS 

Sava krašta žmuogou aukštesnem ož miedi

Puosmus tus sodiejau primėršto tarmė,

Anėi mon i patė šėrdi isėjiedė

Ė platīn vėn lėijuos kap kuoki versmie.

Vo žemaitio būdams ne joukās kėituoko

Nenoleidau ronku, veida neraukiau –

Diejau skombi žuodi, mama kor ėšmuokė,

Ka kvepietom eilės žemės tuos laukās

Kartās abejuojau aš gabomās sava –

A galio gliaudītė Sėmuona laikus?

Vėskas jog so omžēs tuolėi nokeliava,

Ainems bepalėkės ivaizdius mėnkus.

Sėmuonou paskīriau kāp kuokiuos pasuogas –

Anoo laika metams, garbē ė šėlams,

Kor lėkėma sunki kāp skara apguobė

Mamas ėšaustuojė švėntiems ėškiliuoms.

Gluostau sava ronkuom Kalviū kaima eglė,

Šaun ana i dongo kap kuoki strielie.

Medė vaizda gruožis no vaikīstės degė

Sėmuona pasaulie kāp puiki gielie.

Ėš skėlū kėimelie – šulini uns kruovė,

Tievs ėš roustu statė kvepontius nomus.

Sėmuons tarsi kūrė vaikėška tvėrtuovė,

Muokies sovaldītė nuorus neramius.

Tievs tonkiausē sūno vedies ož ronkelės

Nemintās takelēs krūmu primuštās,

Vītorė klausītėis vuos tik atsikielos,

A ganītė kėimė katontės vėštas.

Vo paukštelē mėška leida gėismės garsē,

Ė grakštē stėrnelės laigė pamėškie,

Ė šėlā vėsuokiuom ouguom apsibarstė

Laukė kol so krežēs žmuonis atbarškies.

Tieva žingsnis bova sėiksnėnė dėdoma,

Sėmuons gaudė zoikius, niekam nesėskūs

Žuodē anū pīnies vėsomet iduomē,

Linkčiuodamė taries po kelis sīkius.

Onkstėi vāks soprata dėdė mėška vertė

Žemaitėjės žmuogou no senū laikū –

Vāks ni sava kailie nebgalies betvertėis,

Ka ėšvīs kėrtėmū kalnelius plėkus.

Mamas graži žuodi ėš šėrdies pamiega –

Ons nebova šaižos, vėn tik palonkos,

Ė kalbas kėrtieju, ėlsont ont sermieguom

Ka sosiedė tīlē vargus aprokous.

Kalviū kaima sopa mielėnė mėškelē

Kāp vijūnā raities tarp laukū kelē –

Dvė vieželiu joustas, tarp žuolīno kalies 

Vasara – pavėršiou, rodėnim –gėlē.

Sėmuons ka paugiejė – atsistuos ont kelė

Ė veizies i tuoli ė galvuos ėlgā –

Kāp reikies kėntietė liektė pasikėlos,

Ka krūtėnė braižīs ėlgesė nagā?

Daukontā nodiejė tik po ginča karšta –

Varstīt rēks muokīklas Sėmuonou doris.

Kretinguos miestalie vākus muokė rašta,

Tas anū vaikielis muokītėis tories.

Ka girgždiejė ratā ėš gimtuos suodības,

Nusisokės Sėmuons braukė par akis –

Pamėškės kvepiejė samanuom ė grībās –

Vėskou isėmėnės sau pasėlaikīs.

Tievs soprata sūno, nieka nerokava –

Vėns lai atsisveikėn so žalēs šėlās,

Lai šėrdie iaustas šakas kėima kliava

Tievėškės viejelēs vėn lingous tīlēs.

Atsėdėivavuojės tievs atgal pasoka,

Nežėnė palėkės sūnou kāp dagius.

Kretinguos nomelē no lītū noblokė

Nežadiejė niekam ivaizdiu smagiū.

Vāks pri kaima bova lig kolnū priaugės,

Bet reikiejė jimtėis kningėšku darbū:

Ētė i bažnīčė ė padietė draugou,

Korės soulė trīnies ė mažiau gabos.

Muokītuojē klasie so ėlguom sutanuom,

Ė so rīkštė ronkuo švaisties itaigē –

Muokėnē nočioškė morkdies po tou tvana,

Če toriejė želtė pažonguos daigā.

Par naktelė gierės, nimaž nemėiguojės

Muokītuos i klasė atšliaož parītēs.

Kol beišsiraugies, atsistuos ont kuoju,

Klasie skaudiu kėrtiu ne vėinam priteis.

Vo vākā kap avis gardė oždarītė –

Niekor neėšbiegsi, žuodē nepadies –

Gera ė bluogiesni kontrē rek prarītė,

Jē tiktā raukīsīs – griūsi no kiedies.

Baigė muokslus vīrā jau skaitīt galiejė,

Lėnkėškā rašītė ejė be bieduos,

Ė sotepė skaičius išminties aliejēs,

Jau dalins ė daugins be kuokius klaiduos.

Sėmuona krūtėnie kėrmėno pavėrtus

Nedavė ramībės išmintės keista –

Kuo tik lėnku kalbā pamuokas paskėrtas,

Vo žemaitėškuojė laukuon ėšmesta?

Diel kuo rēk ožmėrštė, kou mamalė muokė,

Diel kuo gimta žuodi oždraudė kėitā,

Kuo vėsė muokslinčē, kuo vėsė pėrmuokā

Ožmėršt tievū kalba ė vergau kėtā?

Balsē tuo sakītė Sėmuons negaliejė –

Tiktā sonkės dūmas tomsėna akis.

Muokītėis važiava, savės negailiejuos,

Tas mintis slaptiausės sau pasilaikīs.

Ėš mintiū pastatė sėina kuo tvėrtiausė –

Vėskou paaukuosio Lietovuos guoduoms:

Sėmuons sava kraštou jiegas atidous.

Tēp ė ejė dėinas Kretinguos dvėklasie,

Muokslus Sėmuonielis bėngė nebluogā.

Tievs pravėnta vežė ė pakauši kasė –

A nevėrta muokslā Sėmuonou lėga?

Vo duorėms žemaitems pruota tėik ožteka –

Dous sūneliu douna – muokīkės tuoliau –

Je jau atsistuojē ont muokslinčiaus taka,

Diek ont kopras terba – nesostuok, nelauk.

I mokīkla kėta išvežė rugsiejie

I pat Kalvarėjė švėnta atlaidās –

Tėn jau ketormetė muokīkla garsiejė –

Lig Kalviū kaimelė ejė tėi aidā.

Kou tik atvažiavos, rodini tou pati,

Cara palaižūnā ožgolė petius.

Pri patiuos grobiausės prievartas pripratė,

Jiemė gruobtė „vaiskou“ jaunos rekrūtus.

Muokėnē išlakstė, tiktā do sočiopa –

Sojimtus novarė – jau sodėiv vėsėms.

Liūdesīs kāp platē išsėliejus opė,

Pagruobtūsius, ruodies, noskundins, apsėms.

Prievartas baisībė vėsos jiemė griaožtė,

Kāp vākāms rūgštėnē vuobūlā dontis,

Ė muokīkluo kėla tėkras, karštas riaušės –

Neteisībiu vaisiaus nieks če nekromtīs.

Nieks jau nebgaliejė pīktė solaikītė,

Būrēs sosėrinka pri truobuos, koriuo,

Draugā sorėštėijē nakti leida tīkē,

Pri anū stuoviejė so kardās karē.

Rėibēs žuodēs kėrtuos ėš abejū posiu –

Jau ė kardus trūkčiuo ėš ėlgū makštiū –

Nuors muoksleivē bova paraka neoustė,

Bet nė vėns nemiega tauškalū toštiū.

Do sargā dabuoklės biegtėis gava grētā,

Doru spīnas kūjo nomušė tojau –

Kol besosėgaudė, kol vėskou soprata –

Paleistė muoksleivē dinga paviejou.

Tuoki pradė bova Kalvarėjės muokslams –

Miestu aikšties laisvė senē pakarta,

Ka žmuogaus tīliausiuo samuonie nenuoktom,

Atgėmėma žuodēs korstuoma kaitra.

Pūtė ė kėtuokiu vieju tuo muokīkluo –

Madingiau če siova švarka ė kelnes,

Ė žemaitiu tarmė, kāp sonkībė dīka,

Gienė šliektas laukuon so tėkslās „kėlnēs“.

Ka lėngviau galieto žemaitieli lėnkint,

Ka lietovē būto vėsor paklosnė –

Par pamuokslus kalė, ė so rīkštiem lėnkė,

Bet tarmie nenīka prievartas posnie.

Uždraudė ė sava tarpė tėms vīrokams

Žemaičioutė, tartėis, aiškintė kėtėms

Tēp jog negaliejė omžėnā ožtroktė –

A ėlgā žemaitē tuoki junga tėmps?

Lėnkėškė pamuokslā ėš bažnīčiu tvėna –

Žmuonis nesoprata žuodiu nē mintiū.

Sėmuons tarsi kolka nolėita ėš švėna –

Kalba ė Tievīnė skīrė pri švėntū.

Dā daugiau tviskiejė akies karštas ognis –

Dā stėpriau ikaitės grūdėnuos ė ugdies –

Muokslus žemaitelē kuožnos šėrdie sauga –

Švėisės bangas sklėda tuolėi ė platē.

Kors nesogebiejė jaustė žuodė rauga

Prašė, ka so rīkštė būto ikaltė.

Rašė Vėlniaus puona tėkrėnė klasės,

Bet vīniuojies kningas jouda varga tvarstēs –

Kam pritrūka dounas, pėimėnaus ė sies.

Ė rėikies pritrūkė tuos ropiuos dounelės;

Vaikē grīža vargtė i senus dvarus.

Atsėsveikint tėisies draugū ronkas kelės,

Vo krūtėnies kaupies skausmos umaros.

Če sotėka Sėmuons vėina gera žmuogo,

Kurin pamatītė bova maluonoms –

Truopnē būt pasakios,– tēp, kāp arkliou ouga,

Kāp benomiou tekės pats gražiausias noms.

Ta ougelė bova vardelio Muotiejos,

Pavardie – Valončios – jauns dar, bet jautros.

Taries, do žemaitē be juokiū vertieju –

Valondā ne vėināa kalbū nepritrūks.

Ka soēs, tik akis abejū blizgiejė –

Priespauda carėnė parverta mintim.

Vėns pri ontra jauties stėprė ė atgėjė –

Žuodēs vėskou varpė kāp vagas mėntiem.

Tievā Sėmuonelė vėn tonkiau rokava –

Vāks anū palinka pri kėtū laukū,

Puopierios ė plunksna vėituo dėrvas java,

Ė vargieliu jūras sūnaus palaikū.

Jog kuožnam Dėivalis īr paskīrės taka –

Ka ė kāp nenoori, rēks noētė tėn,

Kor mintės par varga kāp žovelė plakas,

Kor vuos gėmė būtė esam noteistė.

Akis Sėma žvalgies tuoliau no gimtėnės,

Ne daug kas terīžuos iššūkiou tuokem –

So medėnēs klompēs, ateities nežėnont,

Ētė ė gīventė miestė atuokem.

Vo, matā, tam vīrou nieka nier svarbesnė

Už senus, garsingus Lietovuos laikus –

Nuors lėkėma bliekuo, kāp atpjautā kresnā,

Rēks par omžio kaistė vienomuo klaikiuo.

Tuolėmās vingioutās vėiškelēs, takelēs,

Par porvus ė smiltis – ont petēs terba,

Dešimt cara rubliu teturiejė keliou

Ė dūmas sodietas sieluo pagarbē.

Ejė Sėmuons drousē, maž kou teturiejė –

Luopacinskė žuodē teikė daug viltiū,

Kors nomatė rėmtė būsėma tīrieji –

Riemė anuo nuorus pažado šėlto.

Luopacinskis jautė kuoks tīries ėšauga,

Kāp i muoksla veržas, truokšt tėkrū žėniū.

Sėmuons isigėjė šėrdingiausi drauga,

Konėgs rada Žmuogo tarp šimtū žmuoniū.

Paramuos kraitelė dailē sodieliuota –

Jog ožteks pavėlgas rašīmams ėlgėms.

Sėmuonou poikavuos švėisi muokslu puota,

Tik vėskou sogieros atēs atgėmėms.

Tās laikās i Vėlnio – kas tiktā netraukė?

Obagā, būriejē, stalē, ė kėtė

Prisidėngė veidus so keistiausiuom kaukiem –

Tarsi kuokė prieša būtom ožkloptė.

Kou tik Vėlniou maišies porvėnė, pavargė

Vo šėndėina miesta rusā jau pavergė,

Vėskou pasėgruobė be juokiuos kuovuos.

Vėlniaus žmuonis bova liūdesio patvėnė –

Viel vergīstė sunkė neštė rēks vėsėms.

I ronkas, kāp Dievou viel ikaltas vėnis,

Ė belėka miestou nīkos ožgesėms.

Koprėnuos grioviesē, longā ėšdaožītė,

Muokīklėnies klasies dvuokesīs ūmos.

Sožeistus če goldė no pat onkstė rīta,

Kāp i pragaištingus konkėniū nomus.

Ka atējos laikou sožeistus ėškielė,

Če pasklida linksmos šurmulīs vākū.

Švarėnuos no porva žemė lig pat sielas,

Kol soskomba klasės ordolio taikio.

Tik tortingėms vīrams muokslā maž rūpiejė –

Liebava solindė smūklies priterštuos,

Gaiša brongi laika pas plaukū kėrpiejus,

I knīgas veiziejė, sakont, pro pėrštus.

Nieks negal jaunīstės arklė solaikītė,

Je esi privalgės, skrībeliouts, gražos

Ė mergātiu akis, kāp poikiū kokietiu,

Tau par šėrdi kiaurā skropolās važiou.

Daug kas filaretu iškabeliem poušies,

Tvarkdarēs patapa ė drausmies sargās,

Dar kėtė pri Dieva nokrīžiouta ploša,

Tarsi būto meilė dievėško sergou.

Sėmuons vėskou matė ė vėsās duomiejuos,

Bet nespiejė soktėis, trūka vėn dėinū –

Bitininka ūpo tīlē kuopiniejė

Medo ėš kningieliu, ronkraštiu senū.

Ons pėnktuojie klasie bova pri geriausiu,

Kningu prisikruovės jau no pat grindū –

Ė i laika gīli ė i pluoti rausies –

Rēk teisībė rastė tarp toštiū gandū.

Beplošont i galva linda kėtė rūmā –

Kor kėimus apjousė pastatā aukštė,

Tėn istujės jimsės karū ė karūno,

Kor sosmegė buočiu žīgē ožmėrštė.

Šīpsena laiminga Sėmuons pasėpoušė,

Atestats kāp ognės degėna pėrštus –

Tarp luotīnu raidiu kaima pošis uošė,

Kalviū nomielis žalomuo tėrštuo.

Universiteta, kāp svajū svajuonė,

Apkabėna ronkuom, priglaudė karštā,

Ė ont kieliu poulės meldies kāp krėkščiuonis –

Sava slaptā mintē, dar neišrėštā.

Sėmuons neveiziejė, ka draugā tortingė

Ketorkinkiem laksta i vaišės kėlnės –

Ė ėš patė rīta rūškanė, aptingė

Atsėkielė čīstėi soterštas kelnės.

Kėtė azartingā puokeri kapuojė,

Kilniūs vakareliūs svaiga no aistrū,

Vuos neėšvarītė, kāp Aduoms ėš ruojaus,

Tėrpa ė mėnkiejė kāp ondou kaitruo.

Sėmuons tīkē konda jouduos dounas rėikė,

Pramuoguoms nebova laika, piningū –

Ė nepaskaitėnė adīnelė lėikė

Duovėnuojė tuomams ronkraštiu ėlgū.

Nugīventa laika tuolėmiausius vingūs

Bruolē krašta gīnė – kuovies so kardās,

Ons šīpsoojuos veida grīmaso laimingo,

Pavadėnės senus ivīkius vardās.

Tēp po biškėlieli, po lašieli maža

Sėmuons jau primėrša antikas stabus,

Kor muokīklas soulė tēp patrauklē dažė,

Lietova teskīrė tik keiksmus grubius.

Jou tuoliau ons brėda nemintās kelalēs,

Tuo mieliau i siela smeigies praeitės –

Žmuonis korėi karda kraštou gintė kalė,

Ė nešiuojė varda išdidiuos gėnties.

Jausma tuo dėdībė sauliem praded švėistė,

Ė laimings tuos jūras gėlomo džiaugīs –

Līg išalkės kėrstum douna tepta svėisto,

Gertum žėidū medo, kāp laukū drogīs.

Universiteta kelē jog nelīgė –

Diestītuoju bova skordiū ė keistū –

Net Sniadeckiou mūsa istuorėnės kningas

Pajoukuos tevertas omžiu prarastū.

Tou „garbinga“ minti Levelis sogriuovė –

Rēk doubės atkastė sava praeities, 

Kad žmuogos pajostom sava laika krūvi,

Ė žėnuotom dīdi ivīkiu verties.

Tūkstont aštoun šimtā dvėdėšimt ontrāsēs

Litovuos garbingas praeities kielies 

Pėrma karta tīlē ont lėntuos ožrašė:

Rēk ištėrtė vėsa praeiti garbinga –

Konėgaikštius, tauta, kalba ė rėbas,

Ė išleistė rimta istuorėnė kninga,

Ka kuožnam nerēkto klaidžiuot apgraibās.

Sėmuons ėšsėžiuojės linkčiuojė ė klausies

Tuokiū ėšmintingu žuodiu kāp lītaus,

Kors sovėlgīs muoli pardžiūvusi baisē

Ė ėš sieklas puiki želmšni ėštrauks.

Šalėp souliem švėitė Puoška ė Strazdielis,

Ė Nazabėtauskiu vīrā cielė do,

Ė Stanevīčātis jau sparnos pakielės –

Anėi Žemaitėjės niekam nepardous.

Ė jau pats dėdiausis Sėmuons če atruodė –

Daug kalbiejė, rašė, aiškėna vėsėms –

Praeiti tėksliausē narpliuojė ė skruodė, 

Kuoks turtings, išēto, buočiu palėkėms.

Ė tīluo ledinie vėns palėkės māstė –

Diel kuo Žemaitijuo nier tekruos tėisuos?

Torio pamatini akmėni atkastė –

Ėš kapū gilībės vėskas sošvėisous.

Nieks pasaulie mūsa nier žemiau nokrėtės

Kāp žmuogos siediedams raštėnie ėlgā.

Metā nepraējė, ons jau sied karietuo,

Kuožna žmuogo laika kimbontė lėgo.

Kas nokrīpst no raidės, – lazda i tekini –

Valdininka mintis kėitas kāp akmou.

Pinigās ė vīnās keli prasėskīnē,

Arba mētu metās ons tavi kamous.

Sėmuons – kaima vaikis – paromstīts jodiejė,

Neėlgā tebūtom skverbtėis i gelmės.

Valdininkā šaukė – raduom pažeidieji –

Ons netor nē varda, nē geruos kėlmies.

Ė ka jau reikiejė, vėsa muoksla baigos

Magistranta laipsni tvirtintė viešā,

Prireikė vėsuokiu cirkėšku ėšdaigu –

Ėšgrėištuos kontrībės krovėnū lašū.

Nieks aukštuo muokīkluo nedavė leidėma

Muoksla laipsnius teiktė ė garbies vardus

Dvėgalvė erelė ėšmintės ledėnė –

Spausk tou maža tauta, kol vėsā oždos.

Par maskuoliu raidiem gruota ėšraitīta

Muoksla mintis švėitė rūškano gruožio,

Sėmuons pasėrīža nuoskaudas prarītė

Ė vėskou ožbrauktė pramanū briežio.

Neėlgā betrokos dvarėninka kėlmė

Liūdėjė i lapa sosoktė melā –

Ontspaudās praskīrė rēkalinga gelmė, 

Kor pritrūka puonams brendont negėlē.

Dabar Sėmuonielis nebgalies jau inkštė,

Tris metus pralaukės stodėju erdvie,

Dounā kasdėinėnē ė luovelė minkštā

Užsėdėrbs kāp nuorint ė bado nedvies.

Talėntās švėisava anuo pruota rėivės,

Valdėninkams ruodie, ons mėnkiesnis tier,

Bet pošės noaugus i tėisoma kreiva,

Ons galvuojė – poši, ka kėik nuors ė kreiva,

I lėntas pavėrtus vėsor priartie.

Tuoks roskėniu puonū sopratėms tebova,

Bet laimingā bėngės Sėmuons ēs tuolīn.

Ruods Kalviū beržīnā akies sosiūbava,

Džiaugsmās sošlamiejė nomū oužoulīns.

Ė šėrdėis kertelie laimė atėtvierės,

Vėns kamė sostuojės tėis taškās svarbēs,

Vėn ė vėn kartuojė savoujė apiera –

Lietovā gīvensio pruoto ė darbās.

Ė rašīsio žuodēs, kor kaimietē taras

Po darbū sosiedė truobū viesomuo,

Ar po sava žemiu novargtās aktaras,

Pri altuoriu meldas vėdorie somuos

Atsėminsio kelius pruobuočiu pramintus,

Rasio anū dvasė pri kuožnuos truobuos,

Švėnta palėkėma sauguosio ė ginsio

Nu carū ė šliektu prievartas grobiuos.

Ė tarpelēs gluostė sava minkšto delno

Kadagi ė eglė, akmini laukū

Ė par šėrdi vīra muokīta ė švelnė

Tievėškė plevena graudolio lakio.

Ė ka tievs paklausė, a vėskou jau baigė,

A pažėna dongo? Diel kuo lītos līn?

Sėmuons beatsakė: „Aš šliaožiau kāp sraigė,

Vo pasaulis liekė kāp kolka tuolīn...“

Nieka nepavīsi, lėnks tiktā tavi –

Formola mažiausi, vo sorastė iksa 

Dešimtē ė šimtou, kažėn a pavīks?“

Valgītė ė melstėis nabišēs karto?..“

I nomus parnešio šluovė ė tortus.“

Ė nebgrīža Sėmuons i nomus gīventė –

Peterburgā, Rīgas ė kėtė kraštā.

Anuo žīgems davė minti ė pravėnta –

Dėrbont degė metā grētā ė karštā.

Rīga akis traukė pasėinė žemaitiu –

Pardavėmou šliaožė lėnā, gīvolē.

Sėmuons patikiejė, ka muokslinčiaus kraitiou

Tėn daugībė luobiu slepas negėlē.

Bova tėn arkīvūs raštu vuokītėniu,

No laikū krīžeiviu sauguomu gerā –

Kāp gīvena žmuonis, kāp no priešu gīnies, 

Kāp draboži siovuos, prispaustė karās.

Latvē senū žėmiū niekor jog nediej –

Puopierie ā skūruo sosoktas tebstuov –

Gal pavīks atrastė vuokītiū baudiejus

Pasėinė valstībie, koršems priprastuo.

Klausies Sėmuons ēdams prīš prekeiviu sruovė,

Torgos līg be latviu ėšraiškas gīvuos –

Če būrē žemaitiu prekės sosėkruovė –

Patiuo cėntra aikštie pri pat Daugovuos.

Žmuonis vėsor gerė, so anās sotarsi,

Tiktā valdėninkās tapė sobiesie.

Vuos bandā sakītė kuoki žuodi garsē, 

Ons tavėm ėš tuola jau pasėbaisie.

Ne, nepasėdžiaugsi vuokīti sotėkės –

Metā noskobiējė – Sėmuons atsėlėka,

Stumduoms ė gainiuojems smarkē ė grobē.

Ė alga mėnkiausi – vuos galus sodorsi,

Tik darbū beprasmiu – ėštėsuoms dėinuoms.

Ka Kuostiuška maišta Žemaitėjė korstė,

Sėmuons tik gieriejus ožmačiuom kėlniuom.

Če nerada savėj juokė palonkoma –

Tuoks aršos ateivis londiuos, rašėnies –

Maištininku kraujė ėš niekinga luoma,

Prakeiktuos no omžiu „leišiu“ gėmėnies.

Sėmuons vėskou matė ė ont pėršta vijuos,

Metrėkuom lietuviu saldėna viltis.

Peterburga rūmu tīlės viešpatėjės

Gundė kāp gimtuosės nuodiemės žaltīs.

Bemaž dešimt metu Rīguo prasėtrīnės,

Pagaliau pasiekė geidamus kraštus –

Peterburga miesta buokštā ė krontėnės

Sveikėna žemaiti pro rūkus tėrštus.

Kor to benoētum, kor benovažioutum,

Mažos vabalielis ėš mažuos tautuos,

Ė jē kuo nuoriedams, daugiau išsėžiuotum,

Kuožnos tau i veida panieko ožtvuos.

Jē nervā pakrėkė, nepradiek ėiškuotė

Nē tėisuos, nē drauga svetėmuo šalie,

Nebandīk par omžius sodieliuotus kuoptė –

Tava rastas tėisas nieka negalies.

Kuožnos ožkariautuos garbėn sava tauta –

Vėsos apsigaubės tuos tėisoos spīglēs.

Īr dėdi maluonė žemie karaliautė,

Pavergtus laikītė darba gīvolēs.

Dėdžiateutiu pruotūs vėns ruožielis švėitas

Kāp žvaigždie aiškiausi, matuoma vėsor.

Tuokė sopratėma neėšmuši mėitās –

Īr teisiūju gieris tik anėms sokorts.

Sėmuons tou patīrė no pėrmūju žingsniu –

Kasdėinėnė darba prīsakas kėitās. 

Rusu valdėninkā – niekor jog nedingsi –

Vakštiuojė aplinkou sniokēs pakeltās.

Metās Sėmuons varga veržies pri arkīvu,

Lietovuo rašītas Metrėkas senuos,

Ka išvīsto raidė, minti, žuodi gīva

I vėskou pažvelgtom aiškomo dėinuos.

Veida bruožās Sėmuons nolankoma reiškė –

Linkčiuojė, ka žingsniu neoždraustom kas.

Lietova rašīs ons tarsi meilės laiška –

Ėš sokorta gierė praeitās laikās.

Ė dėina išauša mienesems praējos,

Cars – tievielis leida siestėis ožstalie,

Kor tūnuojė omžē stuorā apdulkiejė,

Kor kaliejė pontiūs Lietovuos vielie.

Kāp erielis sklondė tarpeklēs siaurās.

Ka tik nepaslīstiuo, nenolūžtiuo kuojės,

Pruots ė ronkas kontrės če vėskou atras.

Dėrba cara valdē, dėrba sau – be pruota –

Ni sekundės niekam kėtam neaukuos.

Metrėka šakinga ė platē keruota –

Sėmuons sparnū īrēs ont anou lekiuos.

Vīrou tam ožteka grīna tievū kraujė –

Omžēs puoselietas atsparuos kėituos.

Jē žmuogos pakėlės so vėsās kariauji –

Rēk ne tik pruotelė, ė kėituos kaktuos, 

Bet pasauli vėsa ė savi ožmėrštė,

Ė jaunīstė žemie laiduot nelaiko,

Ka i žousėis plunksna isikėbė pėrštā

Lietovā parnešto tėkrū palaikū.

Sėmuons matė poikē vėsus miesta žmuonis

Matė ė gražuoliu, ė gerū draugū.

Dar geriau žėnuojė – santuokas terliuonės

Dar daugiau sokelto trokliu ė vargū.

Lietova – gražuolė lėktom viel golietė

Ožmarštie noskėndus, kāp kapū doubie.

Sėmuons vėso šėrdė anuos prisėlietės,

Niekor šem pasaulie biegtė nebskobies.

Pieš galvelė švelnė ė akis žavingas,

Ė, ėškasės karda ėš dobis, idous,

Pasvadins ont žėrga, kors atgėjės žvingau –

Lai no pavergieju lietovius vadous.

Vo jau akīs žīdras anuo Lietovelės – 

Vīrs sosėžaviejės ėš vėsuos šėrdėis –

Gimtė oužoulīnā ė senuoliu vielės

Sėmuonou ne varga, vo jieguos pridies.

Ė tomsa dulkieta Rusėjės arkīvu

Sėmuonou švėisava saulės spindolēs,

Lietovuos Didiuosės piešies vaizdā gīvė,

Jau anėi par omžiu dolkies nebdūlies.

Žmuogou žemie esont, vėina gēra sūno

Rēk išsėaugintė atramā tvėrtā,

Ė ka ronkuom tava būs senatvie sunkē,

So meso bolvīnė būtom ėšvėrta.

Sėmuons tēp nuoriejė sostīgoutė laika,

Ka pasenos būtom valgis ė truoba.

Ė darboutėis kiaurā bova nositeikės –

Tarsi žmuogau omžios nier vėskuo rėba.

Ons po biškėlieli, po siūlieli trumpa –

Verpė, siovėniejė praeiti Tautuos.

Metu metās dėrba, kol petē sokumpa,

Ka mažieto pluotā druobės netėrtuos.

Tū darbū vardielis – Sūnos mīlėmiausis –

So kalba, so žėrgo, kardo pri šalėis.

Tik diel tuo skaudiausiu priekaištu npaisė,

Ka ožgėmės Sūno vėskou nogalies.

Tas Sūnos toriejė grondis sodaožītė,

Lėnkėšku bajuoru apgolti nostumt,

Ė kad augto dėdos tas anuo mažītis,

Tor šėrdie atgītė tautėnis rūstoms.

Paskou jau paplėsto po vėsas suodības,

Notekieto miestās, ožgoitās kaimās,

Ka vėsė tvėrtiausē ronkuom sosėkėbė,

Ginto sava kalba, papruotius, šeimas.

Ė kalba ka būto kāp laukā gimtėijē,

Kāp pėrmėijē žuodē muotinu tartė.

Kāp jausmā, i šėrdi so Dievās iejė –

Sėmuonou vaidenuos ėš kuožnuos kerties.

Lietova praējė sava sonki kieli –

Prīš Kristaus gėmėma – tuolėmās laikās.

Anou kāp saldaini kondžiuojė ė skielė

Lėnku, skondėnavu, vuokītiu polkā.

Bet maža tautelė ējė pasėsliepus –

So stabās ė žīnēs – pranašās gerās,

So bitiem medinguos sava krašta lėipuos,

Papruotēs švėntāsēs, prietaru kerās.

Auga če didvīrē – Lietovuos gīniejē –

Laisva mėška paukštē lėna apdarās.

Priešus – atejūnos so kardās geniejė,

Pralaimiejė sliepies mėškūs apdairē.

Vo skaudiejė žaizdas ne no karda kėrtiu,

No bjauriuos tėkības Ruomas aitvarū.

Krėkštėjuos lietovē, oužoulīnā vėrta,

Ė tautuos tvėrtībė gesa aukorūs.

Daigā nuolankoma par pat šėrdis vieries, 

Ėšsorbė stėprībė velnė šaknėmis,

Kāp dėrvas noalėn verpotē ė svierės –

Tēp dievā krėkščiuoniu darė so mumis.

Tīlē išsėaudė nuolankoma riekstis,

Atsėrada puonu, kor anou nešiuo –

Ė senėijē žīnē pamažo pakrėka,

Sava Dievus kėitė konėgū mėšiuom.

Prasėdiejė ginčā ė nesotarėmā,

Ėšdavīstės baisės šėndėinuos darbū,

Ė netėkras aistras pamažo norėma,

Priespauda pasklīda be juokiū rėbū.

Lėnkā gulies drousē ont petiū lietovė,

Varė sava plūga žemie nosiaubtuo,

Vo ka šliektu rūmā netvėrtė nogriova,

Letėna ruskėnė lėpa ont tautuos.

Ė šėndėin tėik žuodiu tėkromuos ėšpīlos,

Atsėras kas niekins sakėnius eiliū –

Drousē atsiverskėt sėmuonėnė bīla –

Aš par švelnē priešus pri tėisuos kalo.

Aš tiktā tenuorio sėmuonėnė dvasė

Parkeltė i balta puopierio dėinuos –

Lai pasaulė platė gėmėnės ė rasės

Vargus mūsa krašta vertins ė žėnuos.

Tautas kad ėšnīkto no pasaulė veida,

Priespauda so moštrās mažā tepadies.

Rusu cars šlīkštiausē tās dalīkās žaidė –

Uždraudė net raidės mūsa pavardies.

I pasus irašė sava kalbuos linksni –

Prikergė galūnės rusėško stėlio.

Jē diel tuo noliūsi ė nebusi linksmos,

Tau vėita ož gruotu so končiū kelio.

Lėnku šliektas irgi tou gerā ėšmanė –

Kalba kas ožmėrša, gīrė be eilies,

Daug lietoviu puonu šėldies vergū vanuo,

Tik kaimietis lėka tvėrts, nenogaliets.

Tik lūšnelies varga kaima mūsa svēka,

Baudžiava kor spaudė žmuogo pri grindū,

Lietuvībės raidė so žuodio ėšlėka –

Muotinas neklausies lėnkėšku gandū.

Sėmuons aiškē matė, kėik kalba sovargus,

Ė intelėgėntā krīpst jau ėš viežiū –

Lietuvībės prasmės kāp šliektieliu vergės,

Baig stuorā apaugtė lėnkėško nėižo.

No pėrmūju žingsniu, ka arkīvu jiemies,

Sėmuons rinka, rašė muotino žuodius

Ka intelegėntā, kāp baisiausė miemės,

Grīžtom pri savūju kalbiniu pradiū.

Tas gražos darbielis nenešė ni grašė –

Bet žuodīna svarbi sokorbė vėsėms,

Lietuvėnēs žuodēs praeiti aprašė,

Ė be lėnkėškomu pateikė žmunėms.

Sėmuons ne tik gerbė sava krašta kalba,

Bet kāp perlus rinka primėrštus žuodius,

So anās kāp stuoro ė sonkiausė dalbo

Mušė lėnkakalbiu „pšīšius“ ižeidius.

Sėmuonou pėrmajam tautėnės didībės

Šaukliou ė gīniejou pagarba vėsū.

Tuo žmuogaus kontrībė ė siekėms beribis

Mūsa tarmē nešė nuostabius vaisius.

Bet a šėindėin torem tuoki sopratėma,

Ka kalba īr perlā rezginie tautuos?

Daug kam ėš mondroma smaginis pritema –

Vėituo sava žuodiu rusėškus kartuo.

Tėi „didvīrē“ tauta niekėn ožsėspīrė,

Joukas ėš kalnelius ožkastū tievū,

Kor ož švėnta žuodi, jē reikiejė, mėrė,

Ė kalbuos nedarkė muotinu savū.

Tuokėi vingiu vingē līg ont leda šliuožto,

Tuokėi atradėmā, kulverstē greitė,

Net ė dabartėnē vīrā išsižiuoto,

Nuors ont elektruonās jau šuoliou raitė.

Sojimts, noteists mėrtė išdavėku būrė,

Par plaukieli lėkės, pasmerkts gėmėniū,

Lietova kāp dainios dailėna ė kūrė,

Tapės ne baudiejo, „Kingo“ somanio.

Bova ė krīžeiviu kalėnio, ė bėndro –

Kāp gīvatė skverbies, kėrta ėš petėis,

Kol karaliaus žīgems nuostabėms sobrėnda,

Nieka nepabūgės, ni vėinuos kliūtėis.

Vītauts vėns didiausiu karvediū tievīnės

Sotelkė i būri lėnkus ė rusos,

Ė dėdiausė sava pergalė noskīnė

Laukūs Tananberga – lig dabar garsos.

Ons po žalgerėnė mūšė išvadava

Lietova no priešu šimtmetems kelėms

Lietovā Dėdiāje tuokė jiega davė

Kuri sožėbiejė, kāp prisėkielėms.

Nesvarbo, ka laikā šimtmetius prasoka –

Žalgiris lietoviou pergaliem muosou –

Nepriklausuomībės vėsas sieklas lopuos

Žalgėrė šaltėnēs trīkštontiuon švėisuo.

Vītauta – karaliaus žingsnē isėspaudė

Lietovuos žemelie omžėna šluove –

Muotinas tou minti ronkšloustiūs iaudė,

Vo sūnā diel laisvės – mėrtėnuom kuovuom.

Negalies tuo varda ė tėisuos notrintė,

Kol pri jūras vākštiuos sena gėmėnie

Kol lietovėškoma sauguos mūsa mintis,

Vītaua karalio omžėnā minies.

Sėmuons tuoki būvi Vītautou nobriežė –

Lapūs sava kningu ė sieluo gėlē.

Ont tuom ėšmintinguom ė garbinguom viežiem

Ė dabā dar tėisas Lietovuos kelē.

Ėš kor tuoks joduošios žemie mūsa gėmė,

Kėinuo ronkas teikė gieri mažomuo?

Omžē jau praejė, aistras jau norėma, 

Tas mėslės lig šiuolē žmuonis tebžiaumuo.

Nier ni vėina žingsnė duora ė teisinga,

Nier darbū garsingu, nier ani mažū –

Paskaluom, tuštībiem rūmu dongos snėga,

Intrigu pasaulie rezgamo šmeižto.

Tuoks vingros niekšielis Lietovuo ožauga

Tarp garbingu vīru rūmu viešomuo.

Vėsas anuo mintis svetėmas ė baugės,

Tarsi būtom gėmės vėlkšoniu šeimuo.

Mistika kāp vatas anuo laika blausē

Gaubė ė vīniuojies baimės vėrpolēs,

Ons žmuoniū garbingu nikomet neklausė,

Klaupies prīš niekšībės sielo, ne kelēs.

Lėnkams tuoks sotėžės valduovs dievaguojuos –

Pouštė anū šali dongėškuom malduom.

Lietova somīnės ėšdavėka kuojuom,

Pavertė šliektieliu pavergtuom valduom.

A kas nuors žudītom sava gera diedė,

Ė sojimto bruoli ronkuom krovėnuom?

Tik ka nesvīroutom anuo suosta kiedės,

Ka galietum torkštėis plepalū vuoniuo.

Vo paskou i dongo ėš prakaulė veida 

Akis būt idortas valonduoms ėlguoms –

Konėgielis, aiško, nuodiemės atleida,

Sosargdėnės niekša dvasėniem lėguoms.

Prietaru ė pinkliu vuortinklēs apejės

Vākštiuojē, mėiguojē vėinomuos kliebie –

Lietovuos aruodūs anuo darbū pajos –

Panieka, mėnkīstė, šlīkėti negarbie.

Jē ne vītautėnės pastongas ė talėnts –

Lietovā tarnautė, meilė kraštou tam,

Tas tautuos luopielis būto tēp solamints,

Ka ėšnīkės būtom ronkuom pakeltuom.

Merkīs kritikava Sėmuona ož „Būda“ –

Esou tėn netėkslē vėskas sodieliuots.

Nemažā prarijės bjaurė knīgu brūda, 

Sėmuonou garsiausē aš šauko –  „Valio“!

Vakštiuojau po graži Lietovuos pasauli –

Jūra, skaidrės opės, ežerus gilius,

Tonkius oužoulīnos ė nešiuojaus saujuo

Žemės tū vėituoviu ė švėntū žuoliū.

Ka papouštiuo sava kasdėinībės guoli,

Padabintiuo truoba, kėima ė laukus –

Tuoki žavi gruoži plaukonti ėš tuola

Pajotau paskaitės Sėmuona lapus.

Neirašė nieks tēp mūsa tarmies aida

Kningu istuorėniu poslapiūs baltūs, 

Sėmuons krašta gruoži, papruotius atsklaidės,

Atvertė žemaitiou ateities vartus.

Atidarė drousē kāp poets tėkriausis –

Dainios vaidilutiu ė žaliū mėškū,

Ė padongiu žīdri, upelioku kriaušius, 

Tartum būtom bovės omžiu nomėškio.

Kāp anuo krūtėnie virpčiuojė ė lėijuos

Vaizdā istabėijē tuolėmū laikū,

Ka mėškū masīvā, pruoperšas, liūnėjės,

Skaitont „Būda“ švėitas īvaizdio lakio.

Ė jog rinkuos Sėmuons kuožna miela žuodi –

Traukė ėš vergėjės lėnkėškas prasmies,

Ė vėsam pasauliou sava „Būdo“ ruodė,

Kėik gruožībiu sauguo ta gili versmie.

Vėsa Lietovelė muokė žamaičioutė –

Daug ėštraukės gera ėš vėsū tarmiū

I šiukšlīna stūmė, kāp so ražās šloutas

Lėnkakalbiu šliektu palėnktus tarnus.

Kāp dongaus stebuklos tas vaikielis gėmė

Patem Žemaitėjės mėška pakraštie

Ė sokeverzuota kalbėni vežėma

Isikinkės tėmpė lig patiuos mėrties.

Tad a mums nerēktom klauptėis, pagalvuotė

Aple anuo darbus, novargtus metus,

Lietovuos par omžius išvargta golguota,

Ė bent kėik paētė so anou karto?

Jog šėndėin žemaitē velnėškā nopiepė

Nepalaika, nerem sava praeities –

Vargst Mukienė, laužas, tautėškoma skiepėj,

Vo žemaitē sunkē pri anū artie.

Lėižovio dar paplak, bet jog rēk pagalbas –

Knīgas ė žonalā ėš dongaus nebėrst –

Rēk litelė sunkė, anās nevėrst kalbas

Atsėbosk, žemaiti, Sėmuono pavėrsk.

Papėlie pri opės vienėša kalvelė,

Vėnta tīlē plokdė vondėnis švarius,

I dėinuos tuolībiu švėisolius ivielus

Biegontiuos bangelės saulietus varius.

Padūmavė dongos skvervas i eglīnos,

Vėntas mielis slapstuos vingiu gėlomuo,

Vo par lauka ėlga kveponti pelīnas

Ēt solinkės sienis ė kažkam grūmuo.

Sonkės mintis gulas ont šėrdėis ė pruota –

Ė ont sava ėlgo vėiškalio kopruoto

Tematau kāp smertis pri vėskuo artie“.

Sorinkau i vėina padrėkus aktus,

Ė vėskou sodiejės, ronkraštės solonkstės

Skrīniuo pri luovelės ainems palėikto“.

Negaliejau briežtė raidiu pavardies

Tojau ėš arkīva laukuon būt iškrapštė,

Ė ni vėinas ronkas tau nebipadies“

Tuokės dūmas graudės Sėmuona konkėna,

Papilies padongie ētont takelio –

Saujuo nešies ėlga so žėidelēs lėna,

Vītorielis sopuos prīšpėitė tīluo.

Kāp ė mona žingsnē, kāp ė mona kuojės –

Kuo ne omžėns obags so toštė terba...“

Tou lėkėma vingi pats sosiraitiau.

Gaila tik ka lapūs bodavuotė skīrē,

Lig mėrtėis netaps mon kningėnio kraitio“.

Beipūs gīvībė gėismē sokortā? 

Beatmins ka omžio vėsa iškaliejau

Pri tautuos senoovės prirakints tvėrtā?“.

Kor dėinas laimingas leidau jaunomie,

Ė senuovės laikus atkasiau kāp gīvus,

Ė šėrdim sošėldės parnešiau nomėi“.

Bet vės tėik graudoma Sėmuonou ožteka –

Ė akies, ė veida raukšliu raizgėniūs,

Tarpās pro mėglelė jau nebmatė taka,

Kor viejielis smėlga linkstontė gainiuo.

Kuopė i pat vėršo nomīlietas vėitas –

Laukā, javā, mėškā mielėnė tomsou,

Spindolinga Vėnta kas mėnotė kėities

Gražē apsivėlkus pėivuom ištėsuom.

Po žemė klausītėis paukštė olbesiū“

So Tievīnės omžēs sosėējė saita 

Skleidies atmėnėmu graudolio blausio.

Sėmuons gerā jautė žemės dėdė jiega,

Ė mėnkoma sava Vėntas paupie –

Laiks par omžiu omžius kāp ta opės biega,

So anās tik žmuonis ētė nepaspie.

Kėik gėliau ispaustė žemie dėdėlie“ –

Sėmuons sava dūmas mintėj atsisiedės

Ė metus ėš naujė parveiz, sodieliuo.

Niekor anuo metā dar nepasėtraukė –

Kāp dėdiausė medē skleidas ė gražie,

Tik a sopras žmuonis anuo tīra auka? –

Raštā sovīniuotė tebier jog diežie.

Šėrdi apjem skriaubis, nevėltės ištrīškus

Kėitās akmėnīnas pėlkou, spaud petius – 

Ne no laimės sava Sėmuons tēp išblīškės,

Ēt nomėi par pėiva prīš patius pėitus.

Paskou pasėjodėn, kel akis i dongo, 

Pasėveiz i saulės notvėikstus tuolius,

Ė šėltiesnis jausmos viel anou aplonka

Žemės šiuos pakalnės pluotūs dėdėliūs.

Ė vėltėis mažītė kėbėrkštelė degė –

Šalėp šėrdėis skausma, kūna senaties –

Jog važiou par pusni senas joudas ragės,

Aušt pavasarelē po ėlguos nektėis...

Auša ė ėšauša so „Varpo“ Kudirkas,

So Basanė Juona žuodēs ė darbās,

Tik jau Sėmuons omžems bova ožsimerkės,

Ons jau nebgėrdiejė žuodiu pagarbuos.

Ė ka tīlē vežė graba par miestali,

Garsē cīpė ratu netepta špoulie,

Trīs senelės meldies ož krikščiuonė siela –

Ka lėngva žemelė būtom Papėlies.

Varps bažnīčės daožies skombesio aidingo,

Nomūs triūsė žmuonis, artėnuos žėima.

Ka mėglelie ratā so karsto pradinga,

Kelė karklā muojė linkdamė žemā.




#Article 319: Edvarda Rodė pruoza (15378 words)


Edvarda Rodė pruoza

 (nuovelė)

Rogsiejis bova sauliets ė viejouts. Laika turiejuom daug – atuostuogavuom. Jau bova novākštiuotė apžielė žuolelė, par kuopas lėnteliems ė asfalto grīstė Smėltīnės takelē. Jau bovuom prisėbovė viejoutamė pajūrie, prisėbraidė pu saulielēdė norausvinta ondėni, ne vėina dėina basuoms kuojuoms gėrgždėnė šviežē viejė sonešta smėlti. Bovuom ė prisėpiluosuopavė, apgailiejė joudās naptuos pliemās išmargintus pajūrė pliaža smėltīnus. Dabā če nesenē sopustītė švariuos, baltuos smėltės ruuželē dėdlē primėnė joudus laukū arėmus ė ont anū ontkrėtosi pėrmōuji balta snėiga.
Bovuom jau ė prisėgrībavė, ė užtektėnā erkiu apjiestė. Mūsa atuostuogas ejė i pabaiga ė mes jau pu biški bovuom pradiejė ėlgietėis Vėlniaus ė sava nikumet nepabėngamū darbū.

Vėina rīta, potont stėprem vakariou, aš sogalvuojau dar šėik tėik pabūtė pri jūras, užsėkartė ont jūras muola banguolaužė ė akis i aki sosėtėktė so i kronta besėdaužontiuom banguom, siautolingo jūras gelmiū judiejėmo. Vo tas judiejėms, kāp mon išveiziejė, tou laiko bova nemėnks – pri muola, i smielieta pakrontė jūra vėn metė ė metė ne tik soplioškosės, beskūrės medūzas, mėnkas žovelės, bet ė tuokės žovis, koriuos galiejė svertė po tris – pėnkis a dar daugiau kīlu. Jē jau tuoki žovės neatsėlaika, ta audra jūruo tėkrā ka turiejė būtė ne joukā.

I tuokė siautontė jūra pasėveizietė iš artiau išejau rīta meta. Bovau pasėrīžės vėskam, nes jau dėdėlē nuoriejau vėskou pamatītė sava akimis. Bovau planavės muolo noētė bemaž lig anuo gala – kuoki posontra kėluometra, užsėlėptė ont gelžbetuonėniu banglaužiu ė paveizietė, kas tėn daruos. Nomėškē prieštarava, bet sava nosėstatīma nepakeitiau.
Patiuo muola pradiuo stuoviejė kuokėi trīs a ketorė vīrā. Stuoviejė ė veiziejies i jūra. Iš anū povīzu galiejē soprastė, ka vīrā lauk, kumet i kronta sogrīš žvejē. Vīrā, matīt, nuoriejė 
padarītė “gešepta” so kū tik pagautuoms žovim.

Tuoliau ont muolo anėi nejė. Nu stėprė viejė ė skaudē kertontū smėltiu anus sauguojė specelē tuokem uorui pritaikītė drabužē.

Jau iš tuola maties, ka jūras smėltis par betuonini muola rūkst kap kuoks smolkos snėigs ė, noliekės lig kronta, če pat kluo baltus “viepūtėnius”, sklaiduos ontruo muola posie kap kuokiuoms ondėns čiorkšliems. Vies pūtė, bet debesū bemaž nebova. Saulė švėitė ė šėldė dā atsakontē.
Apsėvėlkės neparšlompontēs drabužēs drousē patraukiau i prieki, neveiziedams ni i kuokius pavuojus.
Jau patiuo muola pradiuo veizous, ka vėinuo vėituo, vėsā netuolėj kronta, kor ė bangas ne kažėn kuokės, muols īr vėinamė ondėni. Kas če par štokas?– pats savės paklausiau, ė noskobiejau paveizietė pri tuos šlapiuos vėitas. Vo tėn – žiuojie betuonė pramošta skīlė. Pamėslėjau, ka par anou iš apatiuos ė turietom eitė ondou, bet apatiuo ondėns nesėmatė, nebėntās kuoks trikšnis patemė dognė. Iš pėrma nosprėndiau, ka muols dā nir nodžiūvės nu vakār vākara, bet tas monės neitėkėna ė pajotau rēkala vėskou išsėaiškintė lig pat gala. Pasėlėnkiau ė veizous, miegėno soprastė, kāp če vėsks vīkst, rasintās īr kas nuors tuokė, kuo aš nesopronto ė neso matės. Aiškē matau, ka tuo skīlie nika nir – dognė neblėka ni tuo ondėns, koris vėsā nesenē dā bova. Bet kāp če gal būtė, ka ondėns nir, vo muols ė saulieta, ė dā tuokė viejouta dėina, īr šlaps kap iš markuos traukts? Ilindau i tou skīlė gėliau, atsėgoliau ont pėlva ė jiemiau tīrėnitė. Beveiziedams ė begalvuodams, kas ė kāp če īr, tik išgėrdau, ka kažkas apatiuo soborboliava, soteškiejė ė soūžė. Tou patio muomėnto iš tuos skīlies, kap iš kuokiuos trīškīnės ka davė i vėršo jūras ondėns fontans... Nebsospiejau ni beatsėstuotė. Ištrīškosi sruovie parlėjė muni nu galvuos lig kuoju. Še tau ka nuori, ė tīrėnik jūra, veiziek, kas iš kor išlend. Bet ka ė nokėntiejē – ne be rēkala, bėnt kažkou pamatē. Jūra jau tuoki – už vėskou anā rēk atsėlīgėntė, laižīkės ė to dabar… Esi šlaps, ė, nuors parsėpliešk, nika dabā jau nebėpadarīsi. 

Atsėstuojau, apsėveiziejau, a niks nematė, kėik bejė, nosėportėnau ondėni, ė ēto tou muolo tuoliau. Ė jou tuoliau – jou geriau. Jūra pasišiaušosi ė isiotusi kap kuoki pamuotė ragana. Ana so sava užkerieto šlouto tik darboujės, tik taškuos. Dėdžiausė ondėns vuolā rėtas, če pat, akies atsėdauž i muola, pavėrst smolkēs ondėns lašelēs ė be parstuojė lek par vėsa krontėnė, neaplenk ni monės. Aš užsėmauno ont galvuos kapišuona. Dabā jau kėik šėltiau ė nu ondėns eso daugiau apsisauguojės, ta galio ētė tuolīn. Žvalgaus, ėiškau vėitas, kor tas “lītos” būtom mažiesnis, kor, ontsėlėpės ont banguolaužė aukštā pakelta “rėita”, galietiuo matītė pati jūras dūkėma.
Je. Vėns banguolaužis īr pasėkuorės aukštiau už kėtus. Ons i vėršo sava vėina “kuojė” īr pakielės aukštiausē ė dā pasėsokės i jūras posė. Dūžtontiu bangū lītos tuos kuojės vėršaus jau nebiprigaun – tou līto pagavės vies onkstiau sospietė nopūstė i ontroujė muola posė. No, kuo mon geresnė ė berēk! Radau karalėška, ni sapnė nesosapnouta vėita. Ka nenoslīstiuo i apatė, kor siota i muola atsėtrėnkosės bangas, bovau dėdėlē atsargos. Šēp tēp užsėruopštiau ont tuos atsėkėšosės, aukštā pakeltuos kuojės, atsėsiedau. Isėtaisiau tėkrā ka baisē geruo vėituo – no tēp kap lakūns liektovė. Iš če jūra maties tuolėj, aiškē bova matītė ė vėsė reidė sostuojė laivā. Vo po kuojuoms vėrė pasiotosės jūras bangas.

Tuoks jausmos muni toukart apiemė, ka ni žuodēs tuo negalio beapsakītė ė vargo a kumet nuors tou galiesio padarītė. Mon ruoduos, ka tuo ni filmė negalietomi paruodītė. Rēk sava kūno pajostė tou besėdraskontės jūras vieji ė tuokiuo vėituo patem pakeltė akis i dongaus platībės, pasoktė akis i inėršosė jūra, kor ont ondėns, lėngvuos mėglelės pridėngtė, iš po lėngva soupoujės joudė dėdėliū laivū siloetā. Rēk patem džiaugtėis saulės notvėskintu, žėborioujėntiu bangū paklaikosio šuokio, patem bėnt minties soktėis ont tū baltū bangū keteru ė  pamatītė, kāp bemaž i uora pakėlosi banga jau kėik tuoliau už muola tīlē ė paprastā priglund pri slesna smėltiu kronta. Rēk kuožnam patem akimis palakstītė so žoviedruoms ė so kirās, koriū vėsos polks sokas če pat, netuolėj kronta, ė, viejou siautont, sming i banga, ka sočiopto audruos i muola pritrėnkta žovi. Rēk išgėrstė ė tou jūras bangū dusli alsavėma, katras užpėl ausis vėsuokiausiu tuonu skombesio, plioškenėmo, šniuokštėmo, pajostė po sava kuojuoms banguolaužė apatė biegoti ondėni, patėis muola stuora, kap kinu sėina vėinalīti, betuona. Ons līg kuoki stīga liuob sovėrpietė nu kuožnos stėpresnės anou staigē užgolosės banguos. Ė ni vėinuos sekundės niks neliuob sostuotė. Vėsks tik lek, jod, raituos, bieg, vėrst vėns par kėta, graibstuos ė romaluojės, sosėmaiša ė viel atsėmaiša, atsėbiegiejės pol, če pat notrėnkts krimt žemīn, trīkšt ė sklaiduos, stuojės prīš vieji, vo po kėik laika jau sosėsokės lek paviejou.

Vo muols ė anuo atsėkėšė banguolaužiu oustā stuov kāp stuoviejė, ka anus biški ė drebėn bangas. 
Išsiediejau ont tou muolo aple pora adīnu, ė vės iduomē, vės kas nuors naujė, ė ni vėina akimėrksnė niks nepasėkartuojė – vėsks vėn kėtēp ė kėtēp.

Vėino muomėnto jūra po mona kuojuom liguo kėik aprėma. Pasėruodė, ka noseka ė ondou, muola apatiuo ons nosėstuojė bemaž jau ont patio dogno. Pasėmatė ė somestė dėdėliausė akmėnis. Bet vėsks tas troka neėlgā – tik kuokė sekundė a dvė. Paskou ligo kažė kas so delno būtom plekšteliejės par ondėni ė šusteliejės anou ont tū akmėnū. Sekundē ons ė viel noseka. Vo po tuo, perkuns žėna iš kor, ka kėrta i muola kuokiū trijū metru aukštė banga. Ana ne šēp sau – prīš pat muola prisėgėnė mažesnė, šuokteliejė par anou ė davies tik toukart. Vo tuos banguos pati ketera! Anuos lėižovē bova kap kuokėi velniokā a baltas isiotosės lėipsnas – tėkrė audruos nervā, tuokėi gīvė, pėktė ė pasišiaušė kap drėgonta kartē. Ė tou muomėnto atruodė, ka je tik kas pasėvels anėms po kuojuoms, tujau pat jims vėskou ė sodraskīs i smolkius skotelius. Rēk tik isėvaizduotė, kap vėsks atruoda, ka tuoks isiotės, keliū tūkstontiu tuonu jodous, saulie žalzganā sošvėtės ondėns vuols, vėso greitio isėbiegiejės, tvuojės i jūras muola, banguolaužė akmėnis. Atruoda, ka sosėmaiša ė uors, ė žemė, ė ondou – nebsoprasi ni kas kamė bier. Verd vėsa jūras apatie. Če matā, kāp pri muola īr pažabuojema kol kas juokēs kėtuokēs prietaisās nesovalduoma banguos sīla. 

Po tuo kap tik begal tas solaužītu bangū ondou šuokas atgal, i vėršo, išsėdraika smolkiausēs porslās, vo vies, pagavės anus, gen i ontra muola posė, ė če anėi saulie praded žėbietė vėsuom vaivuorīkštės spalvuom. Vo patiuo jūruo tas keists isiotės mišinīs sokas verpetās, vėinuoms sruoviems veržas iš dogna i vėršo, vo kėtuoms če pat – i dogna. Tam šormoliou nesospiejos dar nosėramintė, jau ont anuo grūdas mažesnė bangelė. Ana če bejiegė kou nuors padarītė, anou užgesėn tebšormulioujėnti ė begėistonti didliuojė banga. Bet, ka mažuojė bangelė liguo kuo noskriausta viel pasok atgal i jūra ė pasėskund viejou, ka kažkas išdrīsa anuos neprileistė pri muola, pri anuos priartie viel naujė, jau kėik dėdlesnė banga. Bet ė tā pri muola pagādas nepadara, tik šėik tėik sojodėn maurus, sokel ondėns šormuli. Vo po kėliū dešimtiū sekundiu viel atrėit galings ondėns vuols, artiau kronta ons pavėrs i dėdliausė banga. Ta, nogaliejosi vėskou, kas tik pasėtaika po tako, iš vėsuos sīluos drebas i banglaužius, I vėsa muola. Tuoks ė karto vėn kėtuoks jūras gelmiū alsavėms gėrdas ė gėrdas če, pri muola.

Vo viejie kap blaškuomas gīvas baltas vielevas, išskleidosės platius sparnus sokas ė sokas žoviedras. Anuos tad sostuo vėinuo vėituo ė pruo sparnus pralēd stėpri viejė šuora, tā biški nėrstelie i vėršo, sming i banguos verdonti tiršti ė, veiziek, jau blėzg anuos snapė žvīnās  apsėtaisiosi leisgīvė žovės...

Atruodė, ka vies blaška ne tik jūra, bet ė saulės spindolius – anėi tvėskiejė vėsuo jūruo, jodiejė, šuokėnijė karto so banguoms, iš vėsū posiu spėgėna i akis. Ka tėi saulės spindolē liuob apakintė, kelės sekundės iš vėsā nieka nebgaliejē bematītė.

Vo tou tarpo pagal kronta kap kuokėi eiliems sorikioutė kareivē ejė ė ejė, liektėnuos i smielieta kronta liekė baltās kartēs pasėpoušosės bangas. Tėn, jou i jūra, saulė liuob kėik paršvėistė žalzganū bangū gīli, ė anuos tvėskiejė aki vėliuojėntė žalė gīvo ondėns spalvo. Tuoliau i jūra bangū baltūju keteru jau nebėbova, tik ondou liūliava, sodarīdamas dėdliausius iškėlėmus, doubės, kalnus. Pakėls, pakėls tas ondou ė viel nogrimsi pakalnė. Toukart gelmės liuob sotvėskietė smaragda pėlkomo. Ont tou griesmingo ondėnio klajuojė neramos vakarū vies. Tuolėi korizontė liuob pasėruodītė ė viel išnīktė laivā.

Jūras kronta kalvuotė smiltīna, palīgėnos so tou jūro, atruodė ramė. Če, viejė genama, lingava par vasara nošiorė karklā, nu kaitrū sostabariejusi žuolie. Kap ramībės ė tīluos simbuolis dunksuojė kuopas. Veiziejaus i tou ramībė ė galvuojau: “Būtom ne kas, je po kuojuoms jaustomi tiktā neramė jūra. Žmuogou rēk ramībės ė tėkroma. Baisos jūras jodiejėms – tik retkartēs, tik toukārt, ka rēk prasėblaškītė ė pajostė šiuo pasaulė trapi laikėnoma, jūras galybė.

Po biški, po biški nosėruopštiau žemīn, atsėstuojau ont akmėnėnė muola, ė link kronta. Ejau nomėi. Tėn jau monės laukė pareitont.

(nuovelė)

Muotina aple Kazimiera irgi sok aplinlou:

Vo Kazimiers tik rauka nuosi, vaipuos ė galvuo: „No, a nebėngsėtav jodo mon zaunītė ė zagnatītė, a paugosem žmuogou rēk aiškintė tuokius baisius niekus? Ne veltou žmuonis saka, ka muotinā vāks palėikt vāko ė atsėgolės i graba. Līguo aš par sava omžio nebūtiuo nē arklė matės, nē ratūs siediejės. 

Vo važioutė reikiejė tuolėi, aple dvėdešims kėluometru, dolkėno, raitīto ė kalnuoto kelio i pat Mažeikius. Par krūmalius ė mėškelius, par biegontiū opaliu ė opalieliu tėltus, vo vėinor kėtor pri kelė bova ė stombiesnis prūds ė gėloma, kāp Kazimiers ka liuob sakītė – ondėns anūs bova vėrš galvuos.

Bova vasaras vėdorīs ė dėina ketėna būtė karšta. Kazimiera, ka neparkaisto galva, apmuovė druobėnė balto keporė, tievs dā apveiziejė a gerā īr pakinkīts arklīs, vo muotina atbiegusi idavė ė maišėlieli so pravėnto. Reikies važioutė kuo ne vėsa dėina, ėšalks, vo grīšlė reikies so babunė, pravers. Ne kažė kuo ė teidiejė. Vakarīkštē bova vėrė kleckus, ta i trijū dėdesniu vėdorius muotina idiejė keptū kresnu, ka vāks kelie galietom skaniau ožkoustė. So douno bova sunkē – žmuonis jau bova sovarītė i kolkuozus, ė bevalgė tik tou, kou par nedielė puora kartu so arklėnēs ratās žaliē dažītuo diežie beliuob atvežtė ėš rajuona kepīklas. Nuors ta douna bova patėžusi, sūra, kepama bliekuos, bet ė anuos ne kuožna karta tegaliejē gautė. Tonkē vėn, pardaviejė Ėivė, dėdėlie komunistė ė Stalina garbintuojė, ka jau netories nuotaikas, tėms gīventuojems, korėi tikiejė i Dieva ė ejė i bažnīčė, tuos dounas neliuob pardoutė.

Ė no pat rīta duora katalėka vāks, stuoviejės puora adīnu eilie, nuors bova tuoks pat lėisos kāp ė kėtė, ėšēs ėš krautovės be dounas kepala. Tēp vakar bova atsėtėkė ė Kazimierou. ė diel tuo ons dabā pėitams vežies ne kelis abrakus dounas, vo vakarīkštē ėšvėrtus kleckus.

Isiedės i ratus Kazimiers ni nejota kāp ėšgragiejė par miestalė broki ė ėšvažiava i vėiškeli. Pagriuovē jau bova gerā prižielė žuolies, laukūs žīdiejė ėšstīposės osnisė daržėnės kiaulpėinės. Pakelio svīravā nuotrīnės ė daugībė vėsuokiausiu žuoliū varpieliu, kuriuos, kāp vabalū sparnā, blėzgiejė saulie. Pagal keli, ta pakėldamas, ta nosėleisdamas, siūboudamas lakstė kregždės, tuoliau ont dėrvuoms vītoriava cīrolē, nardė špuokā, kartās tėis suodībo lietās īrēs noplasnuos ė kuoks gondros.

Važioujint Kazimierou atruodė, ka ons valda vėsa pasauli – terēk tik patrauktė atvarslus ė gali isoktė i bet kuoki kelāli, vo jē ožmēsi anam so vuotego, ta arklielis tēp paspaus, ka ratā lieks par žvīrus ė akmėnis bemaž anū nebkludīdamė – tik šuokinie ė daužuos, kāp kalvė kūjis.

Aple tuokė keliuonė Kazīs tegaliejė tik retkartēs pasvajuotė. „Esi pats sau puons ė gali važioutė tēp, kāp tau rēk,– džiaugies ons“. Vo novažioutė i tou miesta, rēkalū bova ė daugiau. Ons važioudams nikamė neskubies, apveizies vėsokou, bet svarbiausē, Mažeiliūs galies pamatītė traukini ė gelžkeli. Tėik vėskuo bova gėrdiejės aple tus dalīkus, ka galvuo nebtėlpa – reikiejė sava akimis pamatītė ė isėtikintė a tēp, kāp pasakuo, ė īr. Mama aiškėna, ka traukėnė pečios īr panašos i pragara, kor velnē korsta ugni ė smaluo vėrėn griešnūju dūšelės, kėtė pasakuojė, ka traukėnīs jau važiou – vo to, būdams vaguonė, nieka nesopronti, a ons jod, a dar tebstuov. Biegē esou tuokėi līgė kāp stals, vo patis vaguonā esou dėdėlė kāp gers truobuos gals, žėnuomās, jē anou pakeltomi, pridietumi ašis ė untmautumi gelžėnius tekėnius. „Ė kāp tėi tekėnē ont tuokio pluono biegio gal važiautė ė nenokrėstė? – tuo Kazīs, siediedams ratūs, nikāp negalio soprastė.

Jau nesostuodams važiava kuokės dvė adīnas. Mūsa keleiviou ikaita šuonā ė ons, pradiejė žvalgītėis kuokė opalė. Vo ka privažiava dėdiesni pakelies prūdāli, tojau pasoka i šešieli pri krūmalė, sostabdė arkli, padiejė anam pajiestė žuolėis ė noejė maudītėis. Plauktė jau muokiejė. Če bova platiau, kāp anuo nomū opalie ė geruokā gėliau; bet jog tuo ė reikiejė, nes kāp kėtēp patėkrinsi, a to gerā jau plauki, a tik kāp i ondeni imsta perekšlė vėšta? Vondėns viesa atgaivėna Kazimiera, anam puora kartu pavīka parplauktė prūdali. Vėdurie bova gėlėi, ons miegėna so kuojuom prigautė dogna, bet nieka neėšējė, tik gėlomuo pajota šaltiesni ondėni ė iškėlės noplaukė i kronta. Arėklīs par tou laika irgi paėlsiejė ė grēta vėn devīnmietis keleivis vėiškelio nogragiejė tuolīn. Ė dar, žėnuomās, tėik ėlgā nebvažiavės, nosėmaudė neplatem pakelies opalelie ė apveiziejė a po akmėnim nier kuokiū žoviū a viežiū. Ons bova dėdėlis žvejīs, tik neturiejė nikuokiū žvejības ironkiu. Ta žuvis liuob gaudītė so ronkuom. Ka viel isiedės i ratus pradiejė važioutė, tuolomuo pamatė ėš mėška ėšlindosius bažnīčės buokštus. Važioujint anėi po biški artiejė, didiejė, čīstėjuos no padūmavosė tuolė – pradiejė matītėis buokštu kampā, ėlgė longa, koriūs, kāp atruodė Kazimierou, toriejė būtė pakabintė dėdėijē bažnīčės varpā. Pri pat miesta kieli užtvierė iš vėršaus nusėleidusi kažkuoki skersa kartės, vo tuoliau ons pamatė gelžkelė biegius. Būtom išlėpės iš ratu ė apveiziejės geriau, bet nebova kor prirėštė arklė, vo ons galiejė kuo nuors pasėbaidītė ė pabiegtė. Tad siediejė ė laukė, kas so tou kartė bebūs tuoliau? Je, je – neužėlga sošvėlpė ė pūškoudams ė bildiedams, tėmpdams daugībė vaguonu, pravažiava traukėnīs. Pro kamėna vėrstėnuos vėrta joudiausė dūmā, pasmėrda degontė onglė. Arklīs pradiejė trīptė ė trauktėis atbols, bet Kazīmiers itėmpė atvarslus ė arkli noramėna. „Gerā, ka nebovau ėšlėpės iš ratu“, – pasėdžiaugė sava sopratingomo. Ka kieli užtvierusi kartės pakėla, ons ivažiava i tou miesta gatvė, kor bova lėguonėnė.
Neėlgā važiavės pamatė tou dėdėli rauduona pastata ė kėimė pri skersuos kartės prirėšės atvarslus, iejė i vėdo tvarkītė rēkalū. Gīdītuos Kazimierou pasėruodė dėdėlē mondros, bet pas babusė iētė leida. Vo tėn sožėnuojė, ka lūžusi anuos kuojė dar nier kāp reikint sogėjusi ė bevakštiuojint viel itrūka kaula sogėjėmā ė anuos nomėi važioutė gīdītuos neišlēs. Babusė melstėnā meldė, ka lēsto važioutė, bet gīdītuos griežtā pasakė, ka, nieka nebūs, ka īr kažkuokiū kėtū pavuoju, ė anou tegaliesa ėšlēstė tik po posės mieneaė. Ė dar, ėšēdams ėš palatas, pridūrė:

No ė kou? Kazīs atsėsveikėna so mamonelė ė ėšejė ėš lėguonėnės.

Arklīs bova jau sošlėmštės vėsa žuolė ė Kazīs anam ont galvuos ontmuovė terba, koriuo bova kuokėi ketorė kīlā avėžū. Paskou ons ilėpa i ratus ė pradiejė valgītė pėrmouji klecka. Bova skanē ė soukėrta dā ė ontrouji. Bevalgont ėšgėrda, ka vėsai netuolėi švėlpau ė brazdiedams gelžkelio važiuojės garvežīs. „Laika torio apstē, kol arklīs sojies avėžas, eisio ė pasėveiziesio, kāp ons tėn važiou ė kuo švėlpau“,– pamėslėjė ė, so kousnio bornuo, patraukė i tou posė ėš kor ejė garsā. Ož kuokė šimta metru pamatė stuoti, vo ož anā kāp tik ė stumdė vaguonus jouds garvežīs. Patem anuo prīšakie rauduonava dėdžiolė pėnkekampė žvaizdie.
Kėik apsėpratės ė pamatės, ka mašinists niekor tuolėi nevažiou, vo tik testumda vaguonus ėš vėina stuotėis gala i kėta, Kazimiers notarė, ka sostuo, išuoktė i mažās burtelēs žvyra prikrauta vaguona ė paveizietė kāp atruoda vėsks, ka isėlėpėsvažiouji pats. A tēp ė īr, ka nieka negali jostė? Ėlguokā reikiejė lauktė, kol pasėtaikė gera pruoga. Kazimiers bova šuoklos ė anam išuoktė pavīka be kuokiuos bieduos. Ka jau ilėpa ė vaguons pradiejė jodietė, pėrmiausē išsėsvierė par krašta ė gerā apveiziejė diel kuo tėi tekėnē nenuvažiou no biegiu i šuona. Paskou apveiziejė kāp īr sokabintė vaguonā ė tik po tuo pradiejė pajostė pati važiavėma maluonoma. Vaguons bova dėdėlīs ė žvīra anam bova priversta kuoks posšimtis arkliniu vežėmu. Vo važiava ons tėkrā kāp stalo, tik biški tėis biegiu sodūrėmās klimbčiuodams. Ka ne anėi, ne kou tebūtumi ė sopratės ā ons važiou, ā stuov. Tuo važiavėma ni ėš tuola negaliejē līgintė so važiavėmo arklėnēs ratās. Tas ėlgs ė platos vaguons, atruodė Kaziou, ne važiou, bet plauk uoro kāp gers liektovs, ė vėsai ne gelžėnēs biegēs. Naujuojė keleivė galvelė darbavuos vėso pajiegomo ė grētā vėn anam pradiejė ruodītėis, ka ons tou vaguona pats ė vairou, tik vėsa bieda, ka tas judiejėms tebova lietuoks. Paskou Kazimiers pamatė, ka tas vaguons artie artie ė atsėtrėnkės i kėta vaguona stėprē sožvongiejė ė sokėba so anou. Priējė kažkuokėi vīrā, krapšties po tuo vaguono, bet ons atsėgolė ont žvīro ė prisėglaudė pri borta, ka anėi nepamatītom ė neėšvarīto anuo laukuonās. Ka anėi noējė, traukinīs viel pradiejė jodietė. Kėik pavažiavės ėlguokā pašvėlpė ė judiejė tuoliau.

Musa keleivis tik apsėdžiaugė, ka vaguons pradiejė važioutė tarsi biški grētiau. Bova vėsai kėtuoks jausmos, tik vies švėlp pro ausis, vuos bepamatā, kas īr šalėp biegiu. Tik po keliū mėnotu Kazīmiers atsėboda ėš sava džiaugsmū ė soprata, ka traukėnīs jau ėšliekė ėš miesta ė dom laukās. Toukart jau ons pamatė, ka pats īr ilindės i spouslus ė dabā ons jau tor siedietė ė liektė i kėta miesta, korės bova už pėnkiuolėkas kiluometru. Tēp lekont ni mėslelės nebova, ka galietom iššuoktė ėš vaguona, nes vėskas pro šali muovė tuokio greitio, ka negaliejē ni somatītė. Ė ons tematė tik ka pro šali skristėnā skrend krūmā, medē, pakelies nomā, vo žmuoniū somintė pagelžkelė takā raituos kāp gīvatės – ta giliedamė, ta pašuokdamė, ta ilīsdamė i krūmus ė griuovius,ta viel išnėrdamė i vėršo. Ė tas liekėms Kazimierou nebteikė nikuokė maluonoma. A no viejė a no kuo akies anam pradiejė kauptėis ašaras, pro korės neaiškē maties pri lėguonėnės kartės prirėšts arklīs sopīkės tieva veids, ė tuolėms kels, korės tēp lėngvā bieg pro akis dabā ė tėik ėlgā dar troks, ka reikies basuom kuojuom, grižtė atgal.

(novelė)

Rodėnie. Aplinkou – lig pat opalė žemīn nolinkosi apīplėkė kalva, apatiuo pasėpoikėnusi stuorās alksnēs, vėino kėto berželio ė daugēbė karklīnu. Vėsa tou sožielėma sava reto marško īr oždėngosi reta mėglelė, pro koriou aiškio geltuonomo prasėskverb sospiejė atmėrtė vasaras žalomo trīškė lapā.

Dvelktelie mėnks rītmetė viejielis, bet nieks nesojod ė mėglelė, tarsi isėkėbosi i mediu šakas, tebstuov kāp stuoviejosi. Ėš kažkor atējės traktuoriaus variklė karkčiuojėms biški tarsi sojaukė tou rodėnėnė ramībė, bet pri tuo pripratosi ausės, grētā vėn anuo nebgėrd ė rītmetis tebier kāp bovės.

Pasėlėnkusi muotrėška biški atsėtėisė, viel idūrė akis i joudā spėngonti velienžemi, bet ont tou joudo ė platio kėlėmelio nebradosi ni mėnkiausė šapelė, viel atsėtėisė ė vėskou apžvelgė ėš naujė. Baltava dėdėlė koltūrėnė kėitė žėidā, tuoliau – nedėdlis jouda akmėnėis koklos pamėnklielis so ėškaltuom raideliem ė skaičēs.

Jau ējė ketvėrtė metā, vo ana nikāp negaliejė ožmėrštė sava sūnelė: ta atsėmėn kāp vežiuo anou po kėima, kāp takelio pasok i paežerė, kor ondėni jauk nedėdlės bangelės, ta rītmetie žadėn keltėis ė ėšlēd i muokīkla, ta lig vielomuos lauk anuo ėš kor nuors parētont ė negal nogolietė luovuo, kol ons, atėdarės doris, neiēt i truoba, nepavalga večerės ė neatgol. Bova ė dvė dokteris, bet diel anū ne tēp – anuos muotinā nebova tėik gėlėi ikrėtosės i šėrdi, bova jou pavėršiou, kažkāp lėngviao, ne tēp skaudē. Mosintās diel tuo, ka anuos gėmė be juokiū vingiu – tēp kāp ė gimst vėsė vākā, vo sūnos gėmė kėtēp – jau ėšbandės mėrtėis dalgi prīš gėmėma ė atsėlaikės, nepasėdavės nikuokėms vaistams, nikuokėms muotinas nuorams anuo negimdītė ė ožbaigtė so anou geruokā onkstiau prīš gėmėma. Matītėis ož tou moni Dėivalis dabā ė baud, ka pro ašaras jau ketvėrtė metā aš nebmatau nē kelė, nē kėtū sava artėmūju.

Pakėla saulė, pūsteliejė stėpriau, padvelkė rodėnėnė šėlomo ė mėgla dinga. Sošvėta pageltuonavė lapā dā aiškiau ė ruodies, ka anėi vėinė ė bemata dėinuos švītiejėma, vo drumzlėna mėška žaloma, kāp ė bova, lėka bejausmė, vėinuoda ė apmėrosi.

Tou vakara muotina sūnaus ētė i kaima šuokius ni ož kuokius piningus nebūto lēdusi, nuors ė nebova tuolėi – tik kuokėi do kėluometrā. Tievs bova minkštiesnis ė ėšlēda. Sosėtaisė trīs mergelkas ė puora kavalierātiu ė vėsė kaulėjė, prašė, pasėžadiejė onkatiau grīžtė. No ė tievs, natsėlaikės, ėšējė. Vīrokā bova kou tik apsėplunksnāvė, ėš panuosė skota kou tik pradiejosės dīgtė švelnės minkštas vėlnelės. Ējėmams ė vākštiuojėmams pats geriausis omžiaus tarps – vėskas tebier naus ė jausmā skaidrė jaunīstė konkoliou kāp atvėrės katėlātie ondou.
Beētont mergatiems ont aukštakolnēs batelēs pasėruodė, ka kels īr par daug tuolėms ė anuos noējosės ne kou begalies šuoktė. Vīrā, kāp ė prider, jiemė stabdītė pro šali aspalto lekontės mašinas, bet vairoutuojē prietemuo pamatė žalius jaunuolius ė panelės ni ėš tuola negalvuojė, kā rēktom sostuotė. Toukart Jozė, ivertėnės padieti, pasakė: 

Vėina mergātė dā spiejė soklėktė:

Tuoks bova vāka paskotėnis žingsnis ė paskotėnis tīra laukū uora gorkšnis.

Ons jau nebjodiedams, sosėrėitės goliejė ož puoras žingsniu no sosėskersavosės mašinas.

Tievs, ėšgėrdės, kas atsėtėka vėso balso pradiejė staugtė ė tik sobigė kaimīnā šēp tēp apromdė, vo muotina jau ketvėrtė metā, par ašaras nebmata kelė ė kuožna dėina ė līnont ė sningont važiou ont sūnaus kapa norinktė šapieliu, idėigtė kvietkas ė valondelė pqbūtė so sava vāko.

(nuovelč)

Tās metās aš ėšbovau pas gaspaduorio lig vielīva rodėns, vo parējos jau moni pradiejė lēstė i muokīkla. Ejau tris žėimas. Bet vės tėik anuos kāp reikint pabėngtė negaliejau, toriejau ētė kiauliu ganītė. Muokslā liuob troktė lig gegožės pradiuos. Vo gegožie jau būtomem laikė egzamėnus ėš ketoriū skīriu. Aš, vadėnas, par tris metus būtiuo išejės ketoris skīrius. Egzemėnus reikiejė laikītė ne tuo kaima muokīkluo, vo valsčiaus, kori toriejė dėdesnės taisės ė galiejė ėšdoutė baigėma pažīmiejėma. Mūsa muokīkla bova Papėlės kaimė. Vadėnas, tou rīta mama atejė pas gaspaduorio ė paprašė. Ons moni tā dėinā palēda no darba. Ė, vīrieli, moni mama novedė i valsčiaus muokīkla, jau ont tū egzemėnū. Ė tatā, vākāli, vėina dėina gaspaduorios palēda, ontroujė irgi palēda, ė aš tus egzamėnus ėšlaikiau kuo poikiausē. Gavau vėina pėnketa ė vėina ketverta. Muokslā mon ejė gerā, diel tuo mon nieks nieka negaliejė sakītė. Vo ka reikiejė ėšlēstė ont paskotėniuojė egzemėna, jiemė sau gaspaduorios ė nebėšlēda. Nebėšlēda, ė vėsks. Saka: Ožteks če jums valkiuotėis, esat jau muokītė, nier kam mona kiauliu ganītė. Niekor neblēsio. Eso pasomdės, ė lai darboujės. Vėsuokiū muokslu, matā, sosėgalvuos ė cieluoms nedieliuoms anus no darba atlēsk. Vo kas mona kiaulės ganīs, ka pėimou ēs i muokslus?.. Pristuojont ož pėimėni tēp nebova sorokouta ė lai gana gīvolius.“ Ė pabėngdams kalba pridiejė: „Karviems ė kiauliems vėinė niekā, a pėimou muokīts, a nē.

Matā, gaspaduorios ožsėspīrė ė nebėšlēda. Vākāli, ė vėsks. Mon tēp negerā, tēp skaudē palėka, vo mama, palaukusi ė pamėslėjosi, saka: No, kou bepadarīsi, ka gaspaduorios tēp saka. Kas teisībė, tas teisībė, solīgstont alga tuokios rokundas nebova.

Ė aš ėlgā veiziejaus i par žalius laukus noētontė muotina. Veiziejaus ė veiziejaus, kol ana, ožējosi ont ontra kalnelė, pavėrta i jodunti vuogolieli, paskou i nedėdli taška, vo paskou ė vėsā išnīka ėš mona akiū...
No dėdėlė ė itėmpta veiziejėma mon abėdvė akīs pritvėna ašaru, vėsks keistā mėrgoliava, ė aiškiuo dėinuos švėisuo bova līguo kuokėi stebūklā – mon akies biegiuojė ė šuokėniejė joudė parmatuomė rotolelē, tuokės līguo parmatuomas pūslelės, koriuos paskou pavėrta i nesoprontamas ė nematītas raidės, koriuos ėšbėra i ganīklas žuolė ė ėšnīka...
Kā atsėpeikiejau, reikiejė grētā liektė karviems ož akiū, ka nesoēto i daržus. Tēp aš ė palėkau neėšlaikės egzamėnū ė ont puopieriaus nebaigės tū ketoriū skīriu. Tėik kuo ė temuoko lig pat šiuos dėinuos. Tik sodietė kuoki skaičio, paskou parlaužtė anou i kelės dalis, no ė dar šėik tėik skaitītė.

Vo tuo pradėnie Papėlės kaima muokīkluo ėš vėsa tebova trīs kombarē ė trīs klasės. No, kāp anėi tās laikās vadėnuos – skīrē. Muokītuojė bova tuoki rėktinga muotrėška ė ana vėina pati muokė vėsus tris skīrius. Je, je, vėina – ne kāp ka dabā – ka kuožna klasė tor sava muokītuoji. Vėina vėsus skīrius liuob muokītė ė vėsėms, kou reikiejė, liuob oždoutė ė patėkrintė, a gerā padarē?. Vėinėms – oždous skaitītė, ontrėms – skaitlioutė, vo tretėms – rašītė. Ė darbousemuos, vīrieli, vėsė nošėlė. A tik ne daugiau, kāp dabā, nuorintās ė kuožna klasė tor sava muokītuoji.
Aš i muokīkla pradiesio ētė, skaituos, no Vėsū Švėntū, no lapkristė pėrmuos. Lig tuo laika, vīrieli, būsem pas ūkininka, nieks diel kuokiuos muokīklas onkstiau tavės no darba nepalēs. Tuokėms pėimėnelems, kāp aš, muokslos liuob troktė no lapkrėstė pėrmuos lig gegužės mienesė. Ė kā mona, skaituos, tėi bėngamėijē egzemėnā bova gegužės mienesie, aš anū diel tuo ė nebgaliejau bėngtė – jau reikiejė ganītė kiaulės.
Kou jau kou, kou jau ne, bet muokīkluo aš ėšmuokau dėdliū dalīku – pažėnau raidės ė pramuokau skaitītė. Kartās pagalvuojo, kažėn ā gerā, ā prastā, ka ėšmuokau? Tas dalīks mon dėdlē patėka ė par vėsa mona gīvenėma bova a tik ne pats svarbiausis, bet ne pats geriausis dalīks.

Kāp jau, ėšmuokės skaitītė, pajimsio kninga, jau ė neliuobo bepadietė. Nuognā patėka būtė so kningo. Par sava omžio eso parskaitės daug ruomanu. Vīrieli, dėdėlē daug. Jē kas vėsus sorinktom ė sodietom, kažėn a i tou mūsa truoba tėlpto? Mūsa suoduos ė mistalė bėbliuotekuos, mon ruoduos, nebier tuokė ruomana, koriuo aš nebūtiuo parskaitės.
Dabā jau, vīrieli, ka pasenau, tėik nebskaitau, nebier tuokė patraukėma – tā šėn, tā tėn – vėn kamė nuors skaud, ta galva viel kou nuorintās kėto īr ožjimta. Bēsi neb jauns ė neb jauns. Bet ė dabā, kā jau pasėtaika gera kninga, žėnuomās, jau nepabėngės ėš ronkū nebėpalēdo. Ka skaitau, mon nebtor reikšmies nē dėina, nē naktės, nē rīts, nē vakars. Vargšė mona muotrėška diel tuo īr nemažā prisėkėntiejusi – daug kou, ka jau skaitīsio, liuob dėrbtė vėina pati. Anuos akimis bjauresnė vīra ož moni pasaulie negal bebūtė. Bet vės tėik ont sava patiuos negalio ontlēstė ni mėnkiausė žuodelė. Par vėsa omžio nēso gėrdiejės, ka ana diel monės būtom kam pasėskunsusi, a moni papeikusi. Tik nesopratau diel kuo – ā nenuoriejė žmuonims pasakuotė, ka tas anuos vīrs tier tuoks mažvaikis, so koriou negali sotartė ni diel svarbiū dalīku, a biški gerbdama moni, tīliejė, ė tėik. Vo, kuoks tatā aš bovau. Ka pamėslėjo, negers bovau, ka tėik nuoriejau skaitītė.

Tas skaitims, bruolieli, mon bova kāp kuoks ožkeikėms, no statē, kāp narkuotikā tam žmuogou, korės īr pri anū nuognā pripratės ė nikāp nebgal beatsėkratītė. Tik tėik, ka  nerkuomans ont tuo lēd piningus, vo aš vėskou liuobo gautė veltou ė smarkē negadėnau sava svēkatas.

Ka bovau  jauniesnis, skaitītė mon bova dėdlis maluonoms. Patėka kningas. Tēp liuob trauktė moni ka kūdies ė šėrdės No, kāp tam ka saka, bova vėsa mona omžiaus lėga.

Kā jau pasėtaikīs gera kninga ė mon patėks, tā par nakti liuobo parskaitītė po do šimto poslapiu ė monės nejims nikuoks mėigs, tebūs tik vėns džiaugsmos, ka prīš akis īr ėlga naktės ė aš, ožsėdegės žībalėnė lėmpa, galiesio pakliūtė i kėtus pašalius, i kėtū žmuoniū gīvenėmus. Ė kėta dėina po tuo mon irgi nikuoks mėigs nejims, nereikiejė nieka, aš liuobo gīventė so tou gero kningo, būtė so anuos žmuonimis. Mon neliuob būtė nikuokiuos bieduos – tik lēskėt par nakti mon skaitītė. Kāp tam ka saka, tuos kningas monės liuob ne tik ka nenovargins, bet dā ė sīluos pridies. Jē, jē, so monėm tēp tatā bova.

Dėdlē nuoriejau vėskou žėnuotė - vėn rūpiejė, vo kāp tėn tuoliau bebūs, kas ėš tuo vėskuo beėšsėsoks... Bet ė kninga kningā nelīgi – vėina, kāp kuoki skaniausi saldaini solpiesi, vo kėta – jau neb tēp, jau ni ėš tuola tēp nebtrauks. Bet daug i ronkas pakliova ė tuokiū, ka pajimsi, vīrieli, ė skaitīsi kol atsėdursi i paskotėnė eilelė...

Mažiausē tepatėka tuos ruskėnės Stalina ė vieliesniu laikū. Jau pajimsio kninga, ė žėnuosio kuo ana verta – a vėsks versės pagal vėina, žėnuoma ė nebīduomi, senē noskosta ė nodailinta dornīstė, koriuos pabaiguo (irgi jau žėnuomuo) vėsomet būs ruskėnė pergalė, a to ēsi nežėnuomās kelēs ė atrasi naujū, nikamė nepatėrtū dalīku.

Ė tėi, ka ė talėntingė rašītuojē, nesopronto, a tėik nodorniejė, a velniou sava talėnta ė dūšė pardavė? Netėko, ka būto nesopratė, ta laikau anus parsėdavielēs ė nieka nevertās palaižūnās. Ka ė tas Baltošė Jozė – pradiuo ruomana – tėkros žmuogos – pabaiguo – nodorniejės ė nopeipės – jau augėn kolkuozou veršius, nebier anuo vėdaus, tik žmuogaus ėškomša, kāp žemaitē saka „čiūčela“. Kėik tuokiū čiūčelu mums pridėrba ne tik pruozėninkā, bet ė poētā? Baiso ė pagalvuotė kėik vėn Lietovuo īr tuokiū soluošintu rašītuoju. Vo jog jē ne Stalins ė anuo laikā – kėik anėi būtom parašė gerū, rėktingu korėniū. 

Aš tonkē ėdabā, senatvie, pamėslėjo aple savi ė aple vėskou kėtkou. Jē aš, ėš kaima vėdorė poikiausē sopratau ė parkondau vėsa tou kolkuozėni gīvenėma, negalio tėkietė, ka anuo neparprata rašītuojē. Soprata ė vės tėik rašė. A begal kamė pasaulie būtė dėdliesnis nosėkaltėms?

(nuovelė)

Mūsa tievā vėsa laika  gīvena tuo patiuo vėituo. Tam ūkelie prabiega vėsa mona vaikīstė. Vo kā solaukiau ketoriuolėkas metu, ėšējau slūžītė. Mona bruolē pristuojė vuos solaukė septīniū metu, Vo aš, kāp mažiausis, beėšejau solaukės ketoriuolėkas.

Kā ėšejau, vīrieli, mon teējė dėdlē prastā. No, al so vėsam nesekies. Pristatė moni ganītė kiauliu. Pasėsomdė, vadėnas, dėdlis ūkininks – žemės toriejė septīnėsdešim aktaru. Pašėlės kaimė. Ak, to Dievė brongos, kāp mon nesekies. Tēp jau līguo nikuokiuos bieduos ė nebova, nikuokiuos. Bet žmuonis ne be rēkala raša, kad tarnīstė tās laikā pėimėniou pas buožės bova sunki. A to šēp, a to tēp jimk, vīrieli, bova sunki, ė tėik. Negal sakītė, ka tau valgītė trūka, ā nedavė, a kuo tėn – davė kėik sovalgē. Neatsėmėno, ka diel valgė būto bovė kuokiū prėklastiu. Nuors jau eso sens – bėngo aštonta dešimti, galio kuo nuors ė nebatmintė, Bet, ka nevalgės būtum bovės, neatsėmėno. Valgītė davė gerā, bet gaspadėnė pasėtaikė žiauri muotrėška. Vo tam pėimėneliou, vīrieli, tas kiaulės ganītė nelėngvā bova. No, vo mon, gal sakītė, pats bjauriausis tarnīstės laiks bova pėimėnavėma. Ė pats baisiausis darbs, kuoks tik begaliejė būtė pasaulie.

Tas kiaulės reikiejė ganītė dėrvėinuo ož aptvarou. Vo ož tvartou, vadėnas, tojau pat bova atuolėnē duoobėlā. Bova gers, skanos  ė minkšts žuoliū atuols. Prīš žīdiejėma, vadėnas, ėšalkosem gīvoliou pats skanoms. Vo šalėp tuo lauka bova jau ne pėrmū metu duobėlėina, jau gīnolēs noraišiuota, arkliū nojiesta. Vakāli, kāp so brėtvo nogrondīta, lėkosės tik sorumbiejosės karviu šūdīmės. Ė ta žuolie, kāp nežuolie – jau sostabariejusi, šiauds sodžiūvės saulie pabalėsi. Ė tūs nuraišiuotūs duobėlūs, vīrieli, tatā ė reikiejė ganītė tas kiaulės. Vėinuo krūvuo so kiauliems ganiau ė avīs. Tū kiauliu liuob būs kuoks dvėdešim, vo aviū aple ketorėsdešim. Par dėina dar tēp ė nieka, sovaldīsi tus gīvolius, vo jau prīš vakara, vīrieli, tuos avīs jiesdamas ēs tuolīn ė vėn soks ė soks artiau duobėlū atuola. Vo kiaulės jau no pavečerkas, no posės pavakarės, al kāp kas anas būto sožaviejės, tik taikīsės poltė nomėi pri sava geldas. No, to Jezosmarėjė, ka būs bieduos. Rēk sovaldītė ė smarkē so vuotego nečaižītė nē tā avėi, kori pol i duobėlū atuola vėinam lauka galė, nē tā kiaulē, kori pol i kūtalė ontramė lauka galė. Vīrieli, ka lieksi kėik tik kuojės beėšneš, vo kelinta jau prakaita brauki no kaktā, vėns Pondėivs bežėna. Musintās, tėi gaspaduorē tēp tīčiuoms liuob padarītė, ka, vadėnas, pėimou nesiedieto atsėsiedės ė ka vėsa laika torieto veizietė ė liektė paskou gīvoli. Vo tėi gīvolē irgi kāp velnė apsiestė. Jē mata, ka to stuovi šalėp, anėi jied dailē, niekor nepoldėnie, bet jē tik tavės nebmata – al tou patė sekundė – jau maun ėš tuos senuos duobėlėinas kor vel's isakė. Ė kā vakarė parēsio i truoba, nieka kėta nebnuoriesio, tik siestėis ė nejodont siedietė, siedietė. Nebnuoriesi ni valgītė, ni nieka kėta. Vo jē vakarė dā ė kuoks darbs būs, ta melsīs Pondėivou, ka nerēkto dėrbtė atsėstuojos. Tēp tatā liuobi nosėvarītė so tou ganīmo. Ė dabā, jē kas mon saka, ka gīvolīs pruota netor, aš nikomet nevierėjo. Kuožnos gīvolīs tor pruota – ė dar kuoki!.. Vo jog dar negaliejē tū gīvoliū sodrausmintė. Vuotega, žėnuomās, i ronkas liuob idous, bet ne gīvoliu mošėmou, vo tik pabaidīmou. Jē gaspadėnė ont kiaulės nogaro būto pamatiusi kuokė rumbelė, tā tavi pati, so tou patio vuotego tou pati vakara būto išgėnusi i pėpėru žemė. No, ė tas ganīms mon bova tuoks bjauros, ka bjauresnė darba aš par vėsa sava omžio nebeso dėrbės.

No, ė mon pėrmouji meta beganont biesā žėna diel kuo apraiša gaspaduoriu dėdliuojė veislėnė kiaulė. Tėkra veislėnė, gera kiaulė. Vo aš anā, tėkrā – galio ė šėndėin parsėžegnuotė – nieka nebovau padarės. Tėkrā, ka nieka. Aš tou jau, vīrieli, sava sāžėnie torio ė nešiuojous no pat tū laikū. Ana apraiša, ė kou aš, vāks, galiejau padarītė? Vo ta kiaulė, jē nuori kriuok krovėnuom ašaruom, ēt sau vėino kuojė šlūbčiuodama, ė vėsks. Vo anėi vėsė šauk ont monės: To, velnė siekla, padaužē veislėnē kiaulē kuojė, ė mes tavi ož tou ėšginsem nomėi, ė ni sodėlosės dėtkas už tava darba nemuokiesem. No, ė, vadėnas, pabovau dar kelės dėinas – no dar kuokė nedielė – ė moni atlēda. Ēk ėš kor atejės. Aš pas anus išbovau, vadėnas, do mienesio. Ganīma laikė paganiau anū kiaulės, vo i rodėni, kā jau kiauliu ganītė nebreikiejė, anėi jau moni ė ėšgėnė. Toukart kiauliems jau bova atsėradė kėtuokė maista, jau bova prakūlė grūdū, jau pėimou bova nebrēkalings. To jau, vadėnas, esi kiaulē kuojė pamošės ė tau ni alguos, ni nieka – ni cėnta. Puora mienesiu ėšbovau, ė išgėnė. Kā dabā aš mėslėjo, išēt vėsā aiškē – a tou kiaulė anėi patīs nebūs apraišėnė. Jog tuokio laikėno pėimėnelio, nenuorint anam nieka ožmuokietė, tēp padėrbos, bova lėngviausē atsėkratītė. Ė atsėkratė. Tėi ūkininkā bova dėdliausė skaugē. Anėi par metus liuob praleis po do, tris pėimėnis, ė retā katram teožmuokies alga. Ė prīš moni kor bova ganės irgi ėšgėnė be alguos. Vo prikėba pri pėimėnelė, kāp ė pri monės – apraiša veislėnė kiaulė.

Kā jau moni ėšvarė, parejau nusėmėnės nomėi. Tievā pagoudė, bet pri tou gaspaduoriaus nekielė ni kuojės. Terīžtėis,– sakė,– lai palėikt anėms ont sāžėnės. Vo kuoki ta anū sāžėnė jau tėn bebova ė kou, ė kėik aš ont anuos begaliejau pridietė – tuoks mėnks vabals – vėns Dievs bežėna.
Vo mona bruolis Tuomstou laoko tarnava Gintalėškie jau ož vaiki, vadėnas, pas Jezboti.
Tā ons tās metās ė pririedė mon ontra vėita. Kāp tik anėms tėn trūka pėimėnėiss. Nebibova kas beganous karvės. Skaituos, bruolis pririedė pri tuo patėis žmuogaus, kor ė ons tarnava. Tėn mon jau bova geriau ė gīventė, ė ganītė. Ka tas naujiesis žmuogos ė bova gaspaduorios, nuo tuo betarint, ė rimts gaspaduorios, bet ons bova kāp ė žmuonėškiesnis, muokiejė soprastė kėta žmuogo. Ons nebova šeimīnā jau tuoks žiauros. No, ė tėn, mon beganont, pasėtaikė, jau, veizont mona akimis, baisiausi tragedėjė. Aš tėn ganiau karto avis ė karvės. Vo tas rodou, atmėno, bova pasiotosē šlaps. I ganīkla karvės ė avis reikiejė varītė siauro tako tarp dvijū aptvarū. Sau vėina vakara pargenont gīvolius, taukšt, vadėnas, karvė ė nomėn jiereliou kuojė. No,- mėslėjo,- Jezusmarėjė, jau ė šėi metā mon jau īr užbėngtė. Ė bemaž kriuokdams minties šauko:Ka anou kamė gėltėnė atimto tou vėsa mona ganīma. Ė, vīrieli, bėrst mon ašaras ė laš ont žemės jau kāp reikint, ė aš nieka nebgalio so savėm bepadarītė. Kā gīvolius pargėniau ėš ganīklā, matā, tojau tou gaspaduorio sosėtėkau. Ons jau pri nomū bova, skaituos. Vo aš jau tou jierieli kliebie nešėns parēto, ons sovėsam nebipaēt ė dā gailē bliaun. Eso baisiausē parsėgondės. Priejės sakau: Darīkėt kou nuorėt, vo pargenont gīvolius, karvė numīnė jiereliou kuojė. Vo gaspaduorios pasėveiziejė i moni, ė i tou jierieli ė saka: Nieka nebijuok, darboujėntėis vėskuo pasėtaika. Ėšvėrsem, ė šeimīnā būs gerė pėitā Tojau pat pajiemė peili ė tou jierieli papjuovė. Tēp ta istuorėjė ė pasėbėngė. Saka: Če nikuokiū nuostuoliu nier, šeimīnā būs šviežiuos meselės. Pasėruoda, ka tas gaspaduorios bova kāp ė vėsė žmuonis, poikē soprata, ka če pėimou pri tuokiū dalīku nekalts. Vo tėn, kor pėrmiau bovau, anėi šauk, ka to esi kalts, ė vėsks. Jog ė če galiejė šauktė, ka aš eso kalts ė galiejė dar lėngviau apkaltintė.
Tas mona oždarbis tou rodėni tebova mėnks. Toukart liuob muokietė ne už mienesi, vo už vėsa laika. Pėimini liuob somdītė ont vėina sezuona. Pėrma meta tū piningū tegavau dėdėlē mažā. Čēstus joukus. No, mosintās, kuokės dvė dešimtis litu. Davė dar ė pavėrži. Tēp bova prijimta, ka pėimėniou, baigos metus, ė ėšlēdont nomėi, skaituos, reikiejė dar pridietė dounas kepala, kėluograma lašėniū ė avėna rėita. No vo, ė vėsa komedėjė.

(nuovelė)

Mūsa gimtasis kaims īr no miesta tėn, i rītus, i rītus, tėn, i Žėdėku posė. Šeimuo vākū bova devīnė, vo pauguom tik pėnkė: ketorė vaikē ė vėina mergātė. Ėš vėsū beso gīvs vėns pats. Pėrmiausē žova vėsū jaunasis. Ketorėsdešim ketvėrtās anou sojiemė, skaituos, vuokītē. No, ne patīs jau vuokītē, bet vuokītiū laikās. Ons ketorėsdešimtās jau bova vadėnams aktīvists, padiejė rusams, tā rusu valdē. Veiktė jiemies toukart, kā užejė rusā. Ė če, vėitėnē aktīvistā pradiejė, skaituos, organizoutė darbininku ė valstietiu tarības. Anou toukart ė paskīrė apīlinkės tarības pirmininka pavadoutuojo.

Ons tās metās bova vīrs patiuo jaunīstie. Toriejė graži balsa. Mes, dā posvaikē būdamė, kartās a ėš kuokiū šuokiu grīždamė, dar tās vadėnamās Smetuonas laikās, vāikali, kā užtrauksem kuokė lietovėška daina, ka, brač, vėsa suoda skombies. No, kuo ė nuorietė, jog bovuom ketorė vīrā, vėsė dā neženuotė, ė, kāp tas ka saka, toriejuom platės gerklės. Mes patīs, tėi dainininkā, jau ne kou ė tesoprasem kāp če mums ėšēt, bet paskou atsėgėrsem – tėn a panas, a kas sakīs: No, ka vakar po gegožėnės kažkas tāp poikē dainiava, no, tēp gražē – kāp kāp kuokēs varėnēs varpās skombėna... A tik tėi nebova Rimuoniu vaikē?... No, tēp kartās sosėstuojė ė šuokiūs par partraukas ožtrauksem. Matītėis, ėš tuo liuob ė soprastė, kas če jau plieša tas gerklės. Je, jaunė bovuom, pėlnė lig so pakaušė vėršo sīluos ė gerā gīventė bova. Bet tēp jau vėsuokiu biedū, kāp ė kėtė somdėnē, beēdamė par ūkininkus, bovuom pargīvenė ožtektėnā. Bet toukart, kā dainiavuom, mes jau bovuom paugė vaikē. Sava darbus žėnuojuom, ė, vākāli, pri mūsa ni laukė, ni kūtalie, ni kamė kėtor, kāp tam ka saka, daug neprikėbsi. Gerė bova metā, ė, kā atsėmėno, isigalvuojo, no, tuo laika īr pasiotosē gailo...

Tas mūsa jaunasis bruolis - Tuomielis nieka prasta, kā dabā mėslėjo, niekam nebova padarės. Bet, žėnā, vėsė toukart ejė ont principa. Ė, jē jau tavi priskīrė rauduonėisėms, jau mažā kas i tava tėkrūsius darbus ė beveiziejė. Jē to bovā rauduons - akšėn, vākali, šėn, ė vėsks. Tēp išejė ė so anou.

Tuomielis bova paprastiausis vaikis, kāp tam ka saka, no šešiū aktaru žemės. Tievs bova nedėdlė ūkelė savėninkielis, ė nieka daugiau. Vėsks atsėtėka dā tebgīvenont Barzdātiu kaimė. Ons, matā, bova tou dešimtininko. Vo rusā tās metās, korėi ūkininkā toriejė daugiau kāp trisdešim aktaru, anus laikė buožiem – iuokēs, korėi skriaudė ė ėšnauduojė biednūsius žmuonis. Anėms jau bova dėdesnės tuos pīliavas – ožauginta derliaus nosavėnėmā ė muokesnē. Ė jē to nelaiko, a ne vėskou valstībē teatėdavē, apīlinkės valdė tojau pat atēs ė, vadėnas, kā to pats nenuori, tau padies iššloutė mėigas ė atsėskaitītė so valstībė. Ejė, vadėnas, ė ons dėdėisėms gaspaduorems šloutė tū mėigu. No, vo ons dā bova, vākāli, pasiotosē griežts – vėsks tor būtė tēp, kāp ons pasakė, vo jē nepaklausīsi, tā ūkie būs sokelts tuoks ermīderis, ka ne vėsėms aple pečio ė vėitas belėks. Tuokė tatā statė karektuoriaus bova Tuomielis. Vākali, ons so tās ūkininkās mažā ė i kalbas tejė – atėdouk, brač, kas priklausa valstībē, ė daugiau nieka nežėnau. Tuokė tatā bova dornėška karektuoriaus. Bova dā ė dešimtininko, ė kāp jau anam apīlinkės pėrmininks lėipė, tēp  ons jau ė darė. Ēs po suodas, jims tus grūdus ė muokesnius, rēkalaus, ka vėsė laiko atsėskaitīto. Vo kėik ėlgā pėrmouji karta tas rusos Lietovuo bova? Grētā vėn atejė parversmos, ožējė vuokītē ė Tuomieli, skaituos, likvidava, kāp dėdli rusu patrijuota. Bet ons jau tēp ož karta tėms vuokītēms nepasėdavė. Ne, ne. Ons išsėslapstė par vėsus vuokītiū laikus ė būtom laimingā solaukės sogrīžtont rusu, bet, matītėis, pats lėkėms anam bova dėdlē nepalonkos. No, tēp ėšējė, ka ons noejė ė vuokītems pasėdavė pats...
Tou laiko anuo jau nieks ni nebėiškuojė, bova ožmėršė. Ons pasėdavė, skaituos, vuokītiū pakraipuos partizanams. Kā veizous dabā, negalio sovuoktė, ka paugės vīrs galiejė tēp apsėrėktė. Kāp saka, ni kėinuo nevaruoms, pats ilinda i doubė. Jau kelės nedielės bebova lėkosės lig ontruojė rusu atejėma, bereikiejė lūkterietė kelės geras nedielės, ė vėsks, ė viel puono būtom bovės... Vo, a regi, kāp tatā īr gīvenėmė? Vielesniuojė dėina vėsomet muoka vakarīkštioujė. Vo ka gīveni, nieka nematīdams, gali če pat ont līgiausio kelio sokloptė ė nebatsėkeltė.

Kā vuokītē ožējė, ė moni bova sojiemė. Vadėnas, siediejau miestalė dabuoklie. Tėn, kor īr pri pat muokīklas. Bet aš išsėteisėnau, aš nebovau juokiuos tuos anū organizacėjuos, niekam nepriklausiau ė moni, matā, kuokė nedielė palaikė, vo paskou jiemė ė palēda. Vo aš bovau dėrbės kaima kooperatīva krautovie pardaviejo. No, kāp če pasakios, rusou ožējos, dėrbau krautuvie. Vės tėik, a regi, ka aš jau bovau tarnautuojo, anėi moni ė sogrēbė. Tuoki tatā ta mona bieda ė tebova. Kā vuokītē ožejė, tojau pat tou mona krautovė areštava, vo moni sojiemė ė ikėša i miestalė dabuoklė. Ė, kāp tam ka saka, jau mon īr vėsks. Monės jau nieks nieka ė nebtēraujės. Siediek sau, ė vėsks. Jē nuori melskės, jē nuori keikės, jē nuori joukės, vo jē kas - ė ašaruokės. Anėms tas pats... Siedietė kāp siedietė, bet tavi par dėina po kelis kartus dar apšvatuo so nagaiko ė vėn saka: To esi rauduonasis, jog to dėrbā anū īstaiguo. Dėrbā anū krautovie, pardavuojē anū prekės... Vo aš sakau: Pardavuotė prekės nier nikuokiuos politikas. Pardavuojė anėi, pardavuosėt ė jūs. Ė če, bruolieli, nier ni rauduonu, ni žaliū. Rēk žmuonėms gīventė, aš ė pardavuojau. Aš jums nēso nosėkaltės. Anėi saka: Bet, ka tau rauduonėjē leida būtė krautovie, prijiemė pardaviejo, tad to esi anū draugs... Tās sava ėšvediuojėmās anėi moni, vākali, rėit pri joudžemės. Tēp tatā ė rokavuomuos tuo dabuoklie so sava tardītuojo.

Nomėi palėkusi pati, vadėnas, nesiediejė ronku sosėdiejusi – biega pri tū dėdliūju gaspaduoriu, pri tū ūkėninku, ka anėi moni ožstuotom, ka pasakītom, ka aš nepriklausiau nikuokiuoms partėjuoms, ė tiktā pardavuojau atvežtas prekės. Netuolėi mūsa gīvena tuoks stombos ūkininks Valončios. Mona pati nobiega pas anou, pradiejė prašītė, ka ožstuoto ė ožtarto moni, ka pasakīto, ka aš niekam nieka nēso padarės. No, ė ons, matā, paklausė tuos mona patiuos. Ka ons atejė i miestali, ožējė i valsčiaus raštėnė ė tėms šiaulēms pasakė: Kuo tamstas laikuot oždarė tou davatkas vāka? Ons īr pas moni tarnavės ė nier nikamė prasėkėšės. Palēskėt, lai ons ēt nomėi darboutėis ė kalbietė rožončiaus. No, ė po tuo moni tojau pat palēda. Tėi šiaulē saka: Bočiouk anam ronkas, kad tavi ėšlaisvėna. No, ė aš jau so dėdliausio maluonomo bočioujo tas ronkas, nuors nogaruo mošėma rumbas skaudiejė dar kelis mienesius. Vākali, ė mon nebėbova nikuokė jouka, nuors ė pavīka lėngvā ėšētė ėš kaliejėma. Matā, tereikiejė tik gera žuodė...
Vo dabā pabėngsio aple Tuomieli.

No, ė vėina karta, jau prīš pat ožētont rusams ontrouji karta, pasėtaikė Tuomeliou parētė nomėi. Matītėis par tus metus anam bova baisē īkīriejė slapstītėis, miečiuotė piedas, galvuotė kor bemoētė, kam beapsėstuotė, kou bedarētė. Tas vėsks bova tėik īkīriejės, ka ruodies nebier kuo begīventė 

Žėnuomās nebova lėngvā ė muotinā – kam bovės, kam nebovės, veiziek, ons vakarė jau ė īr truobuo. Nē ons kuoki darba kamė galiejė dėrbtė, ne, kāp tam ka saka, i bažnīčė noētė, ne kou. Gīvena kāp zoikia po karklīno – ausis pastatės, akis itėmpės. Ė vėn atruoda, ka jau tatā atejė tavės sojimtė. Vėna pavakarė ons nosėbiedavuojė muotinā, vo ta pagalvuojusi ė saka anam:

Kuožnos žmuogos tor sava griekus ė pagal tus griekus rēk ė atsakītė ne tik dongou, bet ė žemie. No, ė kāp tik ons prisėstatė i miestali ė pasėdavė, anou tojau pat ė sojiemė, neblēda nē mpmėi beparētė, nē kuo bepasėjimtė. Matā, tas valsčiaus žmuogos bova ėš tū stombiūju ūkininku sūnū, korėms Tuomielis rusu laikās bova šlavės mėigas. No kuo daugiau anėms ė berēk? Kepts balondis atliekė pats ė tėisē i borna. Nieks ni nemėslėjė anuo bepalēstė, tiktā veiziejė, kāp geriau beprispaustė, kāp pritriekštė, ka ė vėdorē dā gīvam par abodo galo ėštrīkšto. Ė joukū če, brač, nikuokiū jau nebėbova. Tojau pat anou pristatė i apskrėti ė tėn kuoki mienesi žodė ė draskė. Pasakuojė, ka dėdlē žiaurē, nežmuonėškā. Vėn klausė, vo kamė to slapstēs, kas īr tava bėndrininkā. Vo ons ni vėina žmuogaus neišdavė, nepabūga nikuokiū konkėnėmu. Aš nebūtiuo vierėjės, ka mūsa Tuomielis būs tuoks stėpros ė tėik iškėnties, ė neatvers bornuos. Kā jau anėi pamatė, ka ėš anuo nieka negalies išspaustė, vo ons pats jau no konkėnėma īr mažā gīvs, novežė tėn, netuolėi Seduos, kor pri pat kelė īr kelė nežėnuomė kapelē, ė sošaudė. Tuoki tatā īr ta istuorėjė.

Ons jau senē gol žemelie ė kaulelē īr sotrīniejė.

Po anuo nožudīma tievā dar gīvena kuoki dešimti metu. Maties, ka ta sūnaus mėrtės vėsa laika muotina jiedė kāp kuoks baisiausis kėrmėns. Ana vėn kaltėna ė kaltėna savi. Kā jau kas ožmins a ė pati atsėmėnusi isėgalvuos, ašaruosės ė ašaruosės. Ka dā nuors nebūto konkėnė. Vo sau žiaurē anou žodė, vo paskou ė sopleškėna. Ė mon liuob rodītėis, kā muotina, kāp ė anuos vāks, kėnt ė kėnt līguo kas so karštuoms repliems būto gnaibės anuos šėrdi, gīslas, nervus, vėsa anou no galvuos lig kuoju.

(apībraiža – atsėmėnėmā)

Muosiedė malūna prūds, līgėnont so patio miestalio, bova dėdėlis, ėlgs ė daug daugiau sosėraitės ož patė dėdiausė gatvė. Pats vėdorīs, korės tarsi sosėrėitosi žmuogaus kopra liuob rėmtėis i Kestutė gatvė, sava petēs laikė Salontū gatvė ė tėlta so ondėns noleidėma stuovīluoms. Pėlvs so rėitās bova aprėitės muokīklas kalna, ont koriou pro medius liuob švītietė Endrikienės nomū baltā dažītė lomgā, ėlgs valsčiaus dvėaukštis ė ož anam dvėaukštė Muosiedė pradėnė muokykla. Prūda rėitā, jē anus līgintomem so žmuogaus kuojuom, bova daug ėlgesnė ė daug daugiau sosėraitė ė tėis Naujoku kaimo geruokā prasėžergė. Matā, vėns rėits ejė ont Šaukliū, ont anuo dabar vadėnama draustėnė, koriuo žemės gelmės, kāp dėdėliausis maišos, īr prigrūstas vėsuokė plauka akmėnū, vo ontros rėits īr pražerkts i rītus, i Žebruoku ė Šatiu posė. Vo tarp tū rėitu, gal sakītė ont patė tuo isėvaizdoujama žmuogaus pastorgalio, prīš kara bova žīdu kapā, korėi, ont Bartovo pastatios naujė ožtvanka, palėka bemaž apsėmtė.

Muosiedėškē no vāka metu auga so sava prūdo. Vaikigalē, nieka neveiziedamė, ka ožkaitins vasaras saulė, liuob pri pat tėlta pakraštė nosėmes drabužius, atsėstuos ont tėlta torieklās ė statė galvo maus i prūda gelmė. Pri stuovīlu, ė tuoliau eitontė prūda vago, gėloma liuob būs par do žnuogaus augomus. Neront nereikiejė bėjuotėis, ka galva atsėtrėnks i dumbla a dognė atsėkėšosi akmėni.

Prūds bova rēkalings ė paugosėms: vīrā kor bovė – kor nebovė, jau sied paprūdie ė nelīgėnont kāp pormuons arkli, žegnuo ondėni so meškerkuotio ė ėš tuola vuos iveizamo meškerės siūlo. Tik tuokiū nebova daug – tėn kuoks nosėsiediejės muokītuojielis, a valsčiaus raštėnės sodžiūvielis. Žėnuomās, šviežē kepta a vėrta žovės patėka vėsėms, bet ka so meškerė retā komet to anou sogrēbsi, vo valgītė par dėina muosiedėškems liuob reikietė mažjausē tris kartus. Ta ė meškeriuotė liuob tik tėi, korėi gaus valdėška alga, ė pri prūda ēs tik praviedintė par dėina nosiedietu kelniu. Žvejuotė so meškerė liuob ētė ė tėi, korėi netoriejė nikuokė oždarbė. Anėms prarastė nebova kuo. Vo šēp jau rimtėijē šeimū vīrā liuob oždėrbs pininga ė sekmadėinie, siedė ont dvėratė, varīs i pajūri, i Švėntōjė, vo vakarė grīš apsėkruovė dvėratius mėnkiem ė sėlkiem. Ė tėik, kėik begalies pavežtė. Žovės bova, līgėnont so gīvolė a paukštė mēso, daug pėgesnė, tad, torint pininga, i pajūri važioutė apsėmuokiejė daug geriau, kāp so meškerė kiorksuotė paprūdie.
Prūds bova rēkalings ė Muosiedė muotrėškuoms – anuos i ondėni liuob palēs vėsus sava šeimuos žmuoniū nešvaromus, vėsa nosėdėrbosiu vīru prakaita. Žėnuomās ne tēp paprastā, bet pėrma pelėnū šarmė skalbėnius liuob ėšvirintė, vo paskou žmuoniū stomamūs rateliūs veš pri prūda ėšplautė. Ė tas prūda ondou bova tuoks, ka anamė ėšvelietė drabužē be kuokiū kvepalū kvepies laukū uoro ė džiugins šėrdi.

Pagal Kestutė gatvė stuoviejė žmuoniū gīvenamėijē nomā, vo anū oždoraliūs – sandielē ė kūtalės. Prūdou liuob reikietė prarītė nemaža dali ė tū kūtaliu nešvaromu. Anū nebova daug ė dėdiesis prūda ondou vėskou grētā liuob sovirškintė, ėšskėistė ė ėšmestė so če pat besėsokontio malūna rato i Bartovas opė ė noneštė tuolīn, ka šėlta ondėns bakterėjės baigto vėskou ėšvalītė, soskaldītė ė ondou atgauto sava skuoni ė kvapnoma.
Prūdė liuob plūdors ė kelės valtis, bet anas toriejė tik patis mondrėijē muosiedėška. 

Vėina toriejė ė muokīkla, ė anuos muokīklas vākams nieks negailiejuos – isėsiedā ė važiouk kor nuori ė kėik nuori. Kam rēks – palauks. Jē ne šėndėin, ta rītuo, bet solauks ė galies pasėirstītė.

Muokyklas valtės bova ne vėsā sotėkosi, ė ka nuoriesi plauktė, liuob reikietė ėšsėmtė ondėni. Bova anuo ė tam rēkalou skėrta skardėnė.

Plauks valtelie, žėnuomās, ne vėns, vo kelė. Tonkiausē pramaišo ė mergātės, ė vaikelē. Plaukdams, kol dā tebesi pri prūda krašta, ė negėlėi matuos nuors ė smunkous dumblėns dognos, dā nieka tuokė, galiejē pagondintė bokštesnės mergātės, palingoutė valti, vo ka jau iplauksi i vaguos vėdori ė bematīsės tik jouds gėlos ondou, joukū nieks neliuob bekriestė. Plauktė jau muokiejuom, bet vės tėik, jē kas apversto valti ė būto reikiejė ėš vėdorė nosėkapstītė lig kronta, ne kuožnam tebūto ėšējė.
Neplaukosem valtie, paplaukiuojėms – dėdėlie pramuoga, vėsa krūva naujų jausmū ė pargīvenėmu. Diel tuo, ka bus kāp, mergātės liuob prašītė, ka prijimtumi anas pasėvažiuotė po prūda.
Prūda omdėns pavėršios liuob būtė pėlns augalū ė vėsuokiu vėsuokiausiu gīviu. Vėsor, kor sekliau, maties lūgniu apvalė lapā ė stombė geltuonė žėidā, korėi ont ėlgiausēs stėibās bova isėtvėrtėnė i prūda dogna dumbla. Ne vėsė augalā liuob ėšlīstė ėš ondėns – žaliava ė patem ondėnie, korės ėš lieta slinkdams anus lonkstė i šuonus. Saulės spindolē, no bangieliu pavėrtė i švėisės joustas liuob dėinū dėinas žais so tās tīvolioujėntēs lapās.
Vo no vabalų, vėsuokiausiu mosū, spalvuotu laumžėergiu sparnieliu e kėtų šėltuos saulietas dėinuos gīviu liuob košietė vėsos prūda pavėršios. Anū liuob būs ė ont patė gelmė, bet ne tėik jau daug, tik greitė joudė kāp gozėkā kėitasparnē vabaliokā ė ėlgakuojē ondėns žiuogā, korėi liuob čiuožtė ont ondėnie imerktuoms ė nešlompontiuom kuojuom kāp pėrmuos klasės meistrā. Vėskuo bova ė patem ondėnie, po lūgniu lapās. Če ėš lieta liuob šliaužuotė ilgus ragelius ėškėšosės vesuokiū kevala formu sraigės, grētā ėrstīsės dvėkuojē oustoutė vabalā, vo kartās pro lapos nomaus ė dėdėlė, solig žmuogaus nīkštio stuorė ė gerā isėjiedė baltapėlvē padarā. Bova ondėnie ė vėsuokiu žovieliu mailiaus, dogno ė ont žuoliū stėibās šliaužiuos vėsuokė stuoroma medvežē, dėdėlė muoliuskā. Pasėveiziejės prūdė galiajē pamatītė vėskuo ė pajostė kāp tėi padarā gīven, maitėnas, tarpūsavie  kariau, biegas nugalietėijē ė šuokėnie ėš džiaugsma laimiejosėijē. Daugiausē akis liuob patrauktė mielėnsparnē ė mielėnpėlvē laumžėrėgē, koriū liuob būtė aibiu aibės. Žėnuomās anėi nestuoviejė kāp kuokėi viejė nejodėnamė medė lapā, vo lieks, gainiuosės vėns kėta, sosėtėkė šuoks meilės šuoki, ikrės i ondėni ė, ka atšals pastorgalē, ruopšės ont kuokė lapa pasėšildītė, vo jē ožteks paraka, zvimbins i vėršo, i saulė, ka grētiau pradžiūto sparnā, ė ka grētiau atrasto ontra ė ėš naujė galieto pradietė meilės šuoki. Matītėis anėi liuob nojaustė, ka po karštuos dėinuos atēt šaltesnė naktės, ė po vasaras karštiu žvarbos rodou. Tad nieka nelauks, nauduosės atējosė mėnoto. Anėi muokiejė gīventė geriau ož daugeli žmuoniū. Plaukont so valtelė vėskou matīsi, bet nežiuopsuosi, reikiejė ėrtėis, rokoutėis so paneliem, išdaigautė, laidītė samuojus, būtė vėsū matuomam ė gėrdėmam.

Prūds sava švarem ondėnie liuob torietė ne tik dėdėliū žovū, bet ė viežiū. Anėi liuob prūda vaguo po ajerū šaknimis isėtaisīs dėdėlius orvus ė laimingā gīvens. So ronkuom anū neprigausi, īr gėlėi, tad liuob reikietė ėš giliū orvū anus išvėliuotė so masalo. Ka jau pradies žīdietė žėrnē, ė viežienės ėš paoudegė bus palēdosės sava vākus savaronkėškam gīvenėmou, vo prūda ondou nosekės, muosiedėškē pasėdėrbė kesalės (nedėdėlius tinklelius) liuob i anū dogna kāp masala irėš nolopta varlė ė ont ėlgo šniūrelio ė kuoto nolēs tou keselė ont prūda vaguos dogna. Palaukē pėnkės mėnotas ė trauki laukuonās. Kėtōji karta keselė bus tošti, vo kėtōji – ėštrauksi ė pėnkis, ė dešims viežiū vėino ėškielėmo. Vo jog so vėino keselė viežautė nēs ni vėns, nešės ont sava petēs mažiausē deešimti. Ta par vėina vakara, jē viežē ēs, galiejē sogautė do ė tri šimtus. Viežavėmo daugiausē liuob ožsėjims paauglē, korėi rītmetie onkstėi ėšvėrė veš anus i latviu Priekolės a Lėipuojės torgo ė pardavuos. Ož sorinktus piningus parsėveš ne vėina kepala dounas ė kėtū miesta priekiu.
Viežavėma miega ne tik paauglē, bet ė soaugosėijē, bet anėi miega ne gaudītė, vo so paauglēs, po dėinuos darbū ė karštiu, pralēstė vėina kėta valonda. Anėi liuob ožsėkortė nedėdėlė ogni, sosies aple anou ė politikous, aptarėnies sava rēkalus. Vo ka nesošalto, pašildīs sava vėdo ė vėino kėto stėklo baltuosės. Bebūnont, ni nepajos, ka jau atejė naktės, sospinda žvaigždės, pakėla pluona mėglelė, ė iš ož mėška pasėruodė dėdžiulis rauduuonā gelsvos mienou. Ožkortāsis laužielis pamažo jau apsėtrauk plienims, ognelė nebšėldīs ė vīrā iškeliaus ont nomū. Keliuoms valonduoms ėlgiau bepasėlėks tik tėkrėijē viežautuojē. Anėi, atsėraitė kelniu rėitus, vėituom pažliogosė pėivo ė vaguos pakraštio brės no vėnuos keselės pri kėtuos, ištrauks ė viel ilēs anas, ė dies i maišieli čežontius viežius. Vo tou tarpo jau aukštā pakėlės mienou ēs paskou anus atsėšvėitės prūda vaguos ramem ondėnie, spindies žvaizdės, pėlkous mienolė apšvėistė paprūdies miediu kontūrā ė retkartēs pliumpteries atgal i ondėni, ka ėššuoks ėš anuo apsėmėiguojosi dėdėlie žovės.
Malūna prūds bova nepamainuoms dalīks ė žėimuos laikė. Toukart, atejos vakarou, ont pėrma blėzgontė ė pastuoriejosė prūda leda liuob pasėskleistė vėsė miestalie gīvenosėijē muoksleivē ė kėtė paauglē.

Leds bus parmatuoms kāp stėklos ė galiejē matītė vėsa prūda puoledini gīvenėma – žalius ė parodavosius augalū lapus, spalvinga dogna sosėkluostīma, lėngva ondėns plevenėma. Ni vėina gīvė nebmatīsi, anėi sliepies arba dumblė, arba neparmatuomuo vaguos gelmie. Vo kėtėijē, atejos rodėniou, gal ė ėšmėrė, noskėnda ė pavėrta dumblo.
Sosėrinkosėms miestelė patvaiskems ont prūda ledo bova vėsuokiu ožsėjiemėmu. Pėrmiausē, jē toriejē ledžingas, galiejē lakstītė kāp paukštis maž jodindams kuojės ė grētā vėn noliektė i prūdgalius, kor prūda vaga liuob pavėrstė i siaura, negėli, raitīta ė akmėninga, karklās ė alksnēs apžielosi, Aiškūna opalieli so baltās sausledēs ė biegontio neožšalosė puoledė ondėns polsavėmo. Ont ledo galiejē nardītė tarp draugū, korėi netoriejė ladžingū ė bova atejė pašliūkštėnietė so medėnēs klompēs. Kėtāsis ont leda liuob atvažioutė ė so dvėratio, bet ritins atsargē, ka nenosėsokto spronda. Ne vėns liuob atsėtėmps ė ragelės, vo tėi kor so ledžinguoms stums anas aplėposės korkuliem mergātiu.

Vėsos vakara linksmoms liuob prasėdies sotemos, ka sožėbs žvaizdės. Vākā kamė radė atsėtėmps dėdėliuos mašinas padanga, sopjaustīs i nedėdėlius gabalus, oždegs ė pamuovė ont lazdėkės, pasklis ont prūda ledo. Guma traškiedama degs, lēs smėrdonti jouda dūma, vo sosėrinkė, kas ont ledžinguoms, kas ė piests nešiuos tus žėborius, muojous so anās ė džiaugsės ugnėis švėiselė, bėndro šormolio, grīno uoro ė linksmās draugū veidās. Beėšsiskirstīs, ka jau naktės ibrės i pat sava vėdori arba netuol tuo.
Ka jau prūds gerā išals ė leds sostuories, vīrā pajiemė pjūklus liuob pjautė leda ė veš i klėbuona ledainė. Ėšpjaus nemaža pluota ė tievā vėn pargīvens, ka vākā noejė pašliūkštėnietė nepataikīto i tas išpjautas pruoperšas ė nenoskėisto. Vo šēp jau vākams, kol leds tebėbūs pluons, liuob pasėtaikīs ilūžtė, bet kėtė, bovė šalėp, liuob atbiegtė ė ėštrauktė, nelēs noskėistė.

Prūda vaga tėis valsčiaus pastato bova gėlesnė kāp trīs metrā, ondou šalts, nes če i anou isėlej daug puožemėniu šaltėniu. Vėinū metu Sekmėniu rīta, prīš pamaldas bažnīčiu, Ėndrikienės do vaikē, atlėkė ūkie rītmetė žīgius ė geruokā išėlė, tėis valsčio sošuoka i prūda nosėplautė prakaita. Ni nepajota, ka vėina, iplaukosi i vaguos vėdori, sotraukė miešlongis ė ons pradieję skėistė. Ontros, dā tebėbovės ont kronto, šuoka anuo gelbietė. Skėistontiesis smarkē apkabėna gelbietuoji ė tas nebgaliejė bepaplauktė ė abodo jaunė vīrā noskėnda. Berada anus Zūbė Augostis – gers ė stėpros nardītuos, tik po dvijū dėinū. Ėndrikienė atradiejou bova paskīrosi ė ožmuokiejė dvėdešims litu. Ėš ondėns ėštrauktė vīrā bova vėns ontra stėprē apkabėnė, reikiejė pavargtė kol anoudo vėina no ontra beatskīrė ė pagoldė i atskėrus grabus.

Dėdėliausis atmintėns īvīkis muosiedėškems liuob būtė prūda ėšleidėms. Tēp liuob atsėtėktė par pati vasarvėdi ė par 4 a 5 metus tik vėina karta. Žėnuomās, malūnėninks so miestelė galvuoms liuob sogalvuotė kuokė nuors „svarbė“ priežasti – taisītė stuovīlas, malūna ondėns sokamouji tekini, a dar kou kėta, ė sotarto laiko pakels vėsas tėlta stuovīlas. Ondou vėso tėlta platomo ė gėlomo pradies vėrstė i akmėningas ožtėltės dobori, grētā vėn išsėskleis ė ožtvėndīs malūna pėiva, pasėlēs i Bartovas raitīta vaga, bet netėlps ė lėisės par kraštus, ė par kuoki kėluometra ožtvindīs platius pėivu pluotus. Malūnininkou ė kėtėms maž rūpiejė kāp ė kor tas ondou bieg. Pats svarbiausis ėšleista prūda rēkals bova žovis. Reikiejė kāp galint daugtiau anuos sogrēbtė, parsėneštė, sosūdītė, ka nesogesto, patėnkintė miestelė puonus ė artėmus draugus. Tam dalīkou, ka žovės i Bartovas opė neėšbiegto so ondėnio, pri tėlta liuob nauduotė tinklėnės ožtvaras, vo ėš nosekosiu prūda doboriū anou liuobgraibītė so krītiem ė kėtuokēs tinklās.

Ka jau pradies švėstė rītmetis, pamatė, kas īr atsėtėkės, i ėšleista prūda pluotus soplūs muosiedėškiu vākā. Anėi netories nikuokė tinkla tik terbelė par pieti, basas kuojės ė dvė ronkas. Ė brės anėi par lėkosi doboriū ondėni, lig bombā klimps i tėršta dumbla, ė pamatė nosekosiuo vėituo besėblaškont dėdesnės žovis pols anū gaudītė ė kėštė i sava terėbas. Ni vėns, tou rīta atejės pabraidytė po prūda dumbla, neliuob grīžtė be žovėis. Tū mažiesniu žovieliu (gaudont so meškerė ė tuokės sogavės būtomi laimings) nieks neliuob jimtė, vėsė gaudīs tik dėdėlės raudės, līnus, šapalus, šamus, viegielės ė kėtas, koriuos karto so žvejēs morkdies po dumblėna doburiū ondėni. Žovis bova slīdės ė ruoduos jau sočiopta, ėšslīs ėš sospaustū delnū ė pabiegs. Anou jau sočiopa kėts vāks, vo po tava kuojuom jau etplaukė kėta ė viel poli i dumbla, čiumpi naujē pasėruodiosė. Vėsė žvejē no kuoju lig galvuos liuob būtė dumblo, beblėzgies tik anū laimingas akis, nes kuožnos terbelie nešies kelės stombesnės žovis.

Atēt jau prīšpėitis, jau ė dėdiesniu žovū neblėka, žvejē kamė kas radė švaresnė ondėns prausas, plaunas kuojės, nosėvėlkė skalau bėndės a marškėnius. I dumblėna doburi plėks līstė negaliejė, nes daugībė dumbla gīviu ipīkė ont sudrumsta gīvenėma īr be gala ipīkė ė kondžiuojės be juokė gailestė. Vo jē i tava skūra ikėbs solig ninkštio dėdoma stuors baltapėlvis vabals, ka ons solēs aštrius dontis, ta ėš doborė šuoksi laukuonās kāp kolka. Bėndė no tuokiū netėkietomu liuob apsauguotė. Jau apsėpluovė vākā būrelēs ēt nomėi, anėi mata, ka šimtās mažū žovieliu gol nosekosiuo pakrontie ė ont dumblėno dogno pėlvus išvertosės, spind saulie sėdabrėnio žvīnelio. Tās laikās niek nė i galva neliuob atētė, ka ėš mažū žovieliu paug dėdėlės, ka ėšlēdont prūda reikietom anas išgelbietė, parkeltė i opi, a kāp nuors sogražintė i prūda, ka ons viel bus ožtvėndīts ondėnio. Po keliū dėinū tuos negīvas žovelės liuob išnīktė – amas liuob sorītė šimtā iš kažkor atliekosiu varnu ė kėtū paukštiu. Kol naujē prileistam prūda ondėnie beatsėgaus bovės gīviu pasaulis, liuob praētė kelė metā.

(nuovelė)

Vo mona bruoleliou Jorgiou ta nosėdavė sunkos gīvenėms. Tarpās ė dėdlē sunkos. Ons ož moni bova pėnkēs metās augiesnis.  Onkstiau ož moni ons ė apsėžanėjė. Ni pavardies anuo muotręškas nebatmėno. Ana, kāp ė ons, abodo bova nuognė darbininkā. Anuos tievā toriejė dešimti aktaru žemės. No, ė anoudo, vīrieli, gīvena dėdėlē sunkē. Tuo anū gīvenėma nelaimiu ė vargū galietom ožtektė kuokėms trims – ketorėms kėtū žmuoniū gīvenėmams. 
Toriejė anoudo daug vākū, ė ėš tuo būrė do sodegė dā nepaugė. Rusou ožejos, ons pats tojau bova pajimts i ruskiu kariomenė. Nomėi belėka muotina ė vākā. Anā prisėējė kažkor ėšētė. Vėinė pasėlėkė sodegė ne tik do vākā, bet ė truoba. Kara metās nebova tėkra žibala. Žmuonis liuob pėltė i lėmpas kuoki tėn gazuoli a bėnzina – kuoki liuob pavīktė so kareivēs ėšmainītė i nomėnė šnapšė. Bepėlont tuoki gazuoli i lėmpa, ons ė spruoga. Ėšlakstė i šuonus ta vėsa lėmpa, vo artiau stuoviejosius vaikelius apėporškė so tou degontio gazuolio. Užsėdegė ė truoba. Tas vėns vaikielis sodegė tėn pat truobuo, vo ontros dar šuoka pro doris, blaškies po žardėin, kāp degous stolps. Nuoriejė ipoltė i prūda, bet nebspiejė, poskelie novėrta ė sodegė. Kā laiduojė, matiau, vėsa vāka morzelė bova jouda, kāp onglės. Ons pri pat lėmpas bova. Tas gazuolis, matītėis, isieda i drabuželius ė, ka ons novėrta, pasakuojė, dar ėlgā degė. Kol kas ėš kor beatbiega, kol kou, bova jau po vėsam.
Ėš tuo lėzda dabā begīven tik dvė – pati muotina ė anuos doktie Agnelė. Pas tou Agnelė muotinālė dabā ė karšėnas.
No, vo Jorgielis so tou savo patė baisiausē nesogīvena. Vėsā nesotėka anū karektuorē. Anoudo nieka ė nikomet ni par naga joudėmė negaliejė sosėtartė, nerada bėndruos ruodas. Nuors abodo ė bova dėdlė darbėninkā, bet anoudom darbā ejė vėsā be kuokiuos nauduos, Nesotėka ė anū rēkalā, kāp ka šeimuo tor sotėktė. Jau baisiausē nesotėka. Ontruos tuokiuos šeimuos nēso bematės.
Ana pati bova be pruota nervuota. Ana beveizont liuob ožsėdegtė ė čėrkštė, kāp ont dėdėlė ognė kpamė lašėnē. Al ni nesoprasi, vo jau ana verd, ka ė potas taškuos. Toukart jau nieks – ni vėns žmuogos, nē anuo žuodis nebgalieje anā beitėktė. Vėsks bova negearā ė negerā. No, jau ne tēp, kāp ka anā, rēk. Kėts bent bėškėlieli jau sostuotom, jau pagalvuotom ė patīlietom, pasėveizietom kas ė kāp ėšēt, vo ana – nē ė nē.
Dar tam anuos vīrou, Jorgeliou, tebdėrbont kolkuozė, dā žmuogou vėsā darba nebėngos, jau praded poltė anam i akis. Šuokst ont anuo be parstuojė, no, neleid dėrbtė, al neleid ont vėitā. Aš ė dabā dā, jau ėlgā, ilgā galvuojės, nikāp negalio soprastė kas tėn bova, ė kāp tėn bova. Vėn tik biedas ė biedas, nelaimės ė nelaimės... Kor tik ejė, vėsks ne tēp, vėsks ne tėn, vėsks negerā. Tou sava vīra be parstuojė dies ė dies i šonėis dėinas: to esi ištėžės, to benagis, tau nieka nier tuo praplėkosiuo galvuo, to velnė nešts ė pamests, to pasėtrauk, dorniau, vės tėik nieka nepadėrbsi, ēsio aš pati, ēsio ėiškuotė kėta žmuogaus... Vėn tatā: to šioks, to anuoks. Ė kėta nieka – no pat atsėbodėma, lig kol jau ožmėgs... Mon ruoduos, ka ana ė ožmėgusi neliuob notėltė - dībavuos tou sava vīra ė sapnie. Ana kėtēp, mosintās, ė nebgaliejė. Vėsa laika bova nepatėnkinta, nuo tuo betarint, lig kaulu smagėnū. Būto bovė garā, jē tik žuodēs vėsks būto pasėbėngės. Jorgielis toukart, rasintās, dar ė būto ėškėntiejės lig omžiaus gala. No, vo kou – jog jē jau žmuogos vėina karta apsėžanėjē, tā jau niekor ė nebdingsi. Rēk trauktė tou, kas tau īr paskėrta ė vėsam laikou prikabinta. Seniau jau tēp nebova, ka nesogīvendams galietumi jimtė ė pabiegtė. Tēp nebova. No, ė gīvena tēp kāp šou so katė užrėštė vėinamė maišė. Vo jog Jorgeliou bova palėkta tievėškė – jau, gal sakītė, šiuoks tuoks apsėstuojėms, šiuoks tuoks ūkielis. Kā aš apsėžanėjau, ėšejau vėsā i svetėma vėita. Bet jē mon kas būto žadiejės tuoki kāp Jorgiou gīvenėma ė būto veltou davės tou ūkieli, aš anuo nebūtiuo jiemės ni ož kuokius piningus.
Ons jau bova so patio velnio kontros, aš so tuokė patė ni dėinuos nebūtiuo ėšgīvenės. Ė nebūtiuo ni i kou veiziejės, būtiuo ėšejės, ė vėsks. Vėina karta ons mon īr goudėis, nuors ėš anuo žuodi ėšpeštė jau nebova tēp lėngvā, ka esous nekuoks, esous dėdlē sunkos gīvenėms...
Par tus ėlgus metus, kāp ė vėsė kėtė, mes kažėn kuo neožgīvenuom, bet mon nuorintās nomėi bova ramībė. Kā aš ėš kolkuozėnė darba parēsio nomėi, galiesio atsėpūstė, ramē pasėrokoutė, vo Jorgeliou parejos ė teprasėdies tėkruojė pekla. Žmuogos ne ėš dėdliuos laimės tejė i darba. Ejė kāp i kuoki laža, vo Jorgeliou ė ėš tėn parejos, reikiejė dar patem vėskou apsėtvarkītė, pasėtaisītė valgītė. Bet ė tėn, ta velnė buoba, anuo nepalėks ramībie. Ipols tatā i koknė, ka pradies alasavuotė, ka pradies šauktė: to šiuoks ė tuoks, to dar, matā, esi neprispruogės, dar, matā, mona medius kūrinsi. Vīrieli, tik sogrebs tou anuo katėla so vėso valgio, žībt po pečiaus abe i aslas vėdori. Vo kartās, ontvertusi dar posviedrė ondėns, išlakins i kūtalė ė sopėls kiauliems... „Vo šėtā tuokėi tava pėitā, vo tuokiū pėitu tau terēk...–ė trėnkusi dorėms šmaus laukuonās. No, a Jorgielis galiejė so tuokė dornė gīventė? Vo gīvena ė nogīvena mažnē vėsa sava omžio. Tik i senatvė jau bova nosėvarės ont paskotėniūju – nebėbova i žmuogo panašos. Vėsos pajoudavės, vėsos sorokės, vo mesuos ont anuo kūno, musintās, nebūtumi radės ni ni vėina kousnelė Nikāp nebgaliedams beiškėntietė, jau ont pat omžiaus gala, ons parsėdalėjė so tou ragano gīvolius ė gīventė parsėkielė i ontra truobuos gala.
Vėina sekmadėini Jorgielis parejė ėš bažnīčės ė tėik prastā pasėjota, ka ni lig luovas nebgaliejė benoētė – nokrėta kėima vėdorie ont žuolīno ė gol elsiedams, vuos begīvs... Vo ta anuo buoba, vīrieli, nimaž neklaus, kas anam īr, a nerēk šauktė daktara, bet tojau pat jem vėlktė žemīn žekieta, maun no kuoju bažnīčėnius batus, temp žemīn kelnės ė vėn baisiausē ipīkosi morm sau po nuosė: Jau nedouk, Viešpatie, torietė tuoki sotėžosi vīra, dar ons, velnė puosnaga, jims ė padvies so bažnīčėnēs drabužēs... Ė kor aš anus paskou bediesio, kas tau bepėrks tuokius jau novėlktus no nomirielė? Nedouk, Viešpatie, niekam pasaulie tuokė baisė ė dorna vīra... Ė sau nė kėik netrokos žaliam kėimelie Jorgielis jau vuoluojės po vėinū baltūju. Vo ana patruobie atsėstuojusi džiaugas, ka no benospruogstontė vīra sospiejė novėlktė ė išgelbietė no pražovėma bažnīčinius drabužius ė batus.
Vo po kėik laika tas Jorgielis, pasėvuoluojės kvepuntiuo kėma žuolelie, jiemė ė atsėgaiviejė, bet ni pats nebgal besoprastė, kas če so anou īr atsėtėkės, kā ons īr po baltūju ė atruoda, kāp aniuols dongou. A tik nebūs kas monės apvuogės?- mėslėi ons. Paskou, paskou, kā jau daugiau prašvėisiejė akīs ė ons pamatė, kā ta ragana atsėstuojosi pri truobuos ronkuos laika anuo kelnės ė kėtkou, ons atsėkielė ė koitėnioudams no bejiegėškoma ė lėguos noejė stsėjimtė sava drabužiu. Bet ana ni nemėslėjė Jorgieliou anū beatėdoutė: Ak, to velnė apsiestasis, vėsā jau pruota pametē... Kas īr prīš mirti darėis so gerās drabužes?.. Nederies, matā, anam, nuspruogā, vuoluotėis po kėima bolvakasės kelnės... No, a to būsi matės tuoki dorni, a to būsi matės? Ė pakol Jorgielis beatgava tus sava drabužius, toriejė so anou jimtėis cielas tris dėinas...
Jorgielis liuob pasakuos, ka vėina dėina parbiega ėš darba ė viel toriejė skobėnā biegtė atgal I brėgada – tėn a šėina anėi vežė, a kuo. Ons ė praša tuos sava patiuos: Ipėlk mon nuors rūgšta pėina, aš tujau pat torio liektė atgal. Vo ta atsakiusi: Isėmīžk i tou torielka ė toriesi rūgšta pėina. Jog paskustva ė neipīlusi anam tuo pėina ni laša. Matīdams, ka so anou nieka nesotars, pakrimta jouduos dounelės, ontsėgerė ondėnelė ė išbiegs atgal.
Paskou, kā jau atsėskīrė no anuos sava gīvolius, toukart jau anam bova lėngviau. Bet ė toukart niekor no tuokiuos velnė apsiestuos buobas nepabiega. Vīrieli, ons kėima vėdurie liuob bėjuotėis ė praustėis. Vėina sekmadėinė rīta ons jau če taisuos ētė ont somuos, jau pasėsiemė ėš šolėnės ondėns, isėpīlė i bliūdali, jau prausas, jau jims tatā abrūsa nosėšloustītė... Ė ons ni jostė nepajota, vīrieli, ka ana ėš kažkor atsėradusi anam ont galvuos sovertė ciela torielka kou tik ėš koknės pečiaus pasėmtū ė dā neatviesosiu pelėnū. Al so vėsuom onglim, so vėskou... Sau pasiemė ė, matā, kam to če saulie ė kėima vėdurie tēp gerā prausīs, tau švomt ont galvuos ciela posbliūdi, ė vėsks. No, a to būsi matės  tuokė maktinga ė velnė apsiesta buoba? Gerā, ka dā nepataikė i akis. Jog ėš anuos galiejē lauktė kuo tik nuori. Ė tēp vėn, ė tēp vėn. Dėina ėš dėinuos, dėina ėš dėinuos... Nedouk, Dėivė, kėik ons tėn so anou īr prisėkintiejės. Jau ta anuo muotrėška, nuo tuo betarint, īr bovusi velnė nešta ė pamesta, vo mūsa Jorgielis ne tiktā atrada anou, bet dā ė pasėjiemė, kāp kuokė brongėnībė... A regi, kuoki tatā nelaiminga bova anuo gīvenėma luoterėjė. Ka dabartėnē tēp apsėžanīto, jog anėi neišgīvento ni dėinuos. Ė aš pasakīsio, ka tēp būto daug geriau. Bet dabartėnē skėras vėsā ne diel tuo, vo daugiau diel vėsuokiū kaprīzu, diel nieku. Jē vėns kėtam, nuo tuo betarint, nuors biški nosėlėnkto, nerēkto tēp tonkē skėrtėis, nerēktom. No, vo dabar ožtenk, ka vėns ontram pasaka: to tēp, vo aš kėtēp – no, ė vėsks, nebier gīvenėma, skėravuos. Anėi dėdlē daug nieka ė nebtēraujės. Aš tuokiū skirību nepateisėno, bet jē jau īr tēp, kāp mūsa Jorgeliou, toukart kou jau bepadarīsi, nebier ėšeities.
No, žėnā, ka ė tuoks tebova tas anū sotarėms, anodom bova ne kas, bet ka kuožnos pradiejė gīventė atskėrā, vėsos tas anū gīvenėms pavėrta i dā dėdesniusus niekus. Jog ontā, jē esat pas anus bovė, baisiausē atruodė vėn pasėveiziejos: musintās, kuoki dešimti metu anoudo gīvena po vėdorie ilūžosio truobuos stuogo. Vėns stuoga gals pakėlės, ontros - irgi, vo par vėduri tas stuogs nosėleidės bemaž lig lobu. Vo ont galū gala par tėik metu papova ė vėsos stuogs sokrėta. Ėš lauka veiziedams nebgalieje bepasakītė, ka če, tam nomė, dar kuoks gīvs padars galieto būtė. Vo anoudo gīvena ė gīvena dar ėlgā – sodiejos vėskou, a neišēs dā kuokėi pėnkiuolėka metu. Ka jau vasara užēs lītos, ta par vėsor ēs kāp par rieti. Nebgaliejė nieks nieka tėn nē beėšsauguotė, nē kou kėta bedarītė. Tiktā luovas liuob apsėdėngs so kareivėškās brezėntās, kā lītuotuoms dėinuoms nuors i sausas luovas galietom atsėgoltė...
No, vo golies anodo apsėkluojė, no, tuokēs bemaž ėš zopariniu maišū pasiūtās dekēs. Jezusmarėjė, to moni pakark, aš nikāp neožmėgtiuo so tuokio apkluoto. Jog tuokėi aštrė tuos medžeguos ašatē tau i skūra dor kāp so adatuom! Aš lig pat šiuolē nesopronto, kāp anodo liuob mėiguos tuokem kinie, kāp tėn vėsks liuob būs... Aš nikāp negalio tuo soprastė. Vo anodo sau gol ė abodo īr kāp ė laimingė. Jezusmarėjė, ni pats vel's negalieto soprastė kāp tėn anodo gīvena, kāp tėn anodo bova. Vo jog anodo ė tuo uždarbė ė tuo torta toriejė kāp ė vėsė kėtė. Anodo laikė po dvė karvės, po pėnkės arba aštounės avis, toriejė kiauliu, vėsomet liuob užsėsies arus. Jog po biški liuob oždėrbs ė tamė kulkuozė, ėš darža ė bulviu prisėkas. No, vėsks bova kāp ė pas kėtus žmuonis. Bet ta anuo pati vėlnas no aviū kėrps, bet jau nikomet anū nepardous. Vėn dies ė dies i maišus. Pas anou vėlnu bova sodieta, musintās, no kuokiū dešimtėis metu. Kas tėn ėš tuos vėlnas begaliejė būtė - gers Dievs bežėna. Jog netoriejė nē kamė duorā laikītė, nē kor pasėdietė – stuogā kiaurė, vėsor laš ondou, vėsor šlapē. Jē ė išdžiūs komet pas anus, ta tiktā patem vasar godromelie ė jē nelītuotė metā... Vo vės tėik, aregi, nieka nepardavėnies, vo laikīs ė likīs... Mon ruoduos, ka ėš tuos vėlnas beišejė vėinas kondis, ė nē to anū kam bepardousi, nē kam nuors berēk tuokiuos tava mantas...
Vo jau kā tēp pasėveiziesi ėš šuona, ė tas mona bruolielis – ne po vėlko, ne po meško – bova, gal sakītė, kartās tuoks sotėžės, ka nedouk, Dėivė. Jē jau rēks kou pataisītė, soramontoutė, kėrviou a kūjātiou kuota idietė – no, īr jau, gal sakītė, bėigts. Anam nikāp nieks neėšēs. No, neėšēs, nuors to anou i mažiausius gabalelius sokapuok. Ėšēs a par stuors, a par pluons, a par trumps, a par ėlgs. Bet nikomet neėšēs tuoks, ka būtom kāp reikint ė derietom idietė. Aple zgrebnoma aš jau ni sakītė nieka nebsakau... Ė jē so anuo sotaisīto kėrvio kirsi miedi, tā tas kirvis po keliū pakielėmu garantoutā tau nokrės tėisē ont galvuos, vo jē kalsi so anuo kujātio, viel būs tas pats. Ons tuokiū darbū dėrbtė nemuokiejė ni tam kartou. Vo ana dėrbtė muokiejė irgi tik so lėižovio. No, vot anodom tēp ė ejė vėsa laika. Ė vėns ontram vėsa laika jiedė nervus ė bova, kāp paskotėne priešā. Ons žmuogos bova taikos, so mažoujo pėrštelio nieka nier ožgavės. Ka būto bovės kėtuoks, tuoks normaliesnis, ė so tou patė ons būto gīvenės kāp ė vėsė kėtė. Kėts tou muotrėška, vīrieli, grētā vėn būtom pastatės i vėita, ė toukart vėsks būto bovės gerā. Lai tū dėdliū gabomu būtom ė netoriejės, bet jau mūsa žemelie būtom galiejės šēp tēp verstėis. Nuors lėngvā nebūto bovė, ka to, vīrieli, negali nē arklė sosėtvarkītė, nē pakinktu sotompītė, jē to arkli pradedi kinkītė ne i ėinas, vo i ontrouji ratu gala. No, jau ne kas tebūto bovės, ė vėsks. Pas anou ta anuo muotrėška toriejė taisītė ė kiauliu gardus, ė vėskou. Žėnuomās, taisė ė ons. Bet jē jau ons kiaulē garda sotaisīs, tā, vīrieli, tik veiziek. Ons po tuo sotaisīma ėšejė kou nuors dėrbtė i laukus, vo paršelē so vėso kiaulė ėš tuo sotaisītuojė garda i laukus jau bieg pėrm anuo. Tas pats bova ė so arklio, ė so karvė, ė so kėto gīvolio. Tā, veiziek, būs ne tēp mazga sorėšės, tā mėita prastā ikalės, tad lėnciūgs notrūkės, tā viedros novėrtės, tā pėns išbiegės... Če vėsū anuo biedū ni par dėina neėšpasakuosi. Kor ēs – tėn būs kas nuors ne tēp ė ne tēp... Ė tēp vėn, ė tēp vėn. No, ė diel tuo anuo pati toriejė ētė ė dėrbtė vėsus vīrėškus darbus. No, vo muotrėška, žėnā, kėik ana gal ikabintė ė kėik tuo sopratėma gal torietė. Diel tuo anodom tas gīvenėms bova kāp ė ta ilūžosio stuogo truoba. Vėsor varviejė ont galvuos, vėsumet bova šalta, nikuokė jaukoma, nikuokė žmuonėškoma. Ons, tas Jorgielis gerā tėka tik kolkuozou. Ėš tėn ons īr gavės ne vėina garbies rašta...
Par laika anodo abodo pasėdarė vertė vėns ontra. Bet lig omžiaus gala ėštėmptė po tou solūžosio truobuos stuogo nebgaliejė. Vėns išejė gīventė pas vėna doktėri, vo ontros, pas ontra. Ta vėna doktie dabā pasakuo: No, pasiotėms īr, ė vėsks. Nikāp negalio sosėtvarkītė so sava mamo. Vėsor ēt, vėsor lend, vėskou gadėn ė vėn šauk ė šauk, kā ne tēp tereiki dėrbtė, ka aš vėskou leidonti par ronkas, par gerklė ė par kamėna... Ta doktie netor tėik kontrībės, kāp ka toriejė Jorgielis. Ė kā jau vėsė īr lig gīva kaula sosėrėjė, ta doktie kėima vėdorie pavert tou sava muotinalė ont žaliuos žuolėis, ožvert ont galvuos ėlga sijuona ė nošvatuo par plėkus rėitus so beržėnė rīkštelė. Kėimė kėlstous baisiausis šormulīs, dėdliausis alasos, bet po tuo vėsks apsėspakajėi ė atēt i sava vėita. Tiktā tėi vaistā ė bepaded vedvėm ėšgīventė. Po tuo mama viel korem laikou pavėrst i žmuogo. Gali so anou ė pasėrokoutė, ė diel kuo nuors pasėtartė, ė kuo nuorintās paprašītė..., – pasakuo doktie
Ons bova prasts darbininks. Vo ka tievā būto sogalvuojė ė būto galiejė anou i muokslus leistė!.. Anuo galvuo vėsomet liuob būs daug vėsuokiū gerū mintiū.
Kuokėj anoudo bova tuokėj, bet vėns be ontra būtė vės tėik negaliejė. Jē tik vėns kor nuors biški pasėtrauks, veiziek, ontrasis dejou ė dejou, kāp anam īr prastā, ka nomūs nebier ontroujė. Ė vėsomet vėns ontra gailiesės ėš vėsuos šėrdėis. Ė, veiziek, anodom luovuo ne tēp jau prastā ejė - vākā bėra vėns po kėta...
Aš sakau, ka jau par dėina nieka gera nier, tā kāp jodo, gėltėnės, vakarė bepalendatau po tū patiū patėlū, ė kāp jodo begalėtau dar ė kou daugiau tėn padėrbtė? Vo, pasėruoda, neveizont nieka, galiejė. Matītėis, tik tas vėns dalīks ė bova diel katruo anodom nereikiejė bartėis. Abodom tuo reikiejė, abodo diel tuo sotarė. Bet jē pas anus novažiavā dėina, vo ne nakti, so anou normalē, kāp so žmuogo, galiejē pasėrokoutė, no, ne daugiau, kāp pėnkės mėnotas. Vo jau po tuo ė prasėded. Ana jau vėso augomo golas ont tuo Jorgelė, tojau praded šauktė, ta to tuo nepadėrbā, ta anuo. Ēk tojau pat dėrbtė, ēk darba pabėngtė. To tojau pat mauk laukuonās ėš truobuos, nier tau kuo ronkas sodiejos če siedietė. Tās nēs, nuories so svetēs pabūtė ė pasėrokoutė, neklausīs anuos. No ė prasėdies tuoks ermīderis, ka ne anam, vo tėms atvažiavosėisėms rēks biegtė pro doris... Ė tēp, komet benovažioutomi –vėn tas ė tas. Be sostuojėma, kol tiktā būsi šalėp anū...  Tuoks tatā bova tas kuožnuos dėinuos gīvenėms...
Vo kā jau ons ėš tėkrūju sosėrga, jau išejė i pėnsėjė, ons so vėsās sava gīvolēs atsėkraustė gīventė pas doktėri. Padiejė doktėrē nosėpėrktė posė truobuos, vėns kėts lits dā ė pasėlaiduojėmou lėka. Mes kartās novažiousem anuo ė tėn aplonkītė. Jau toukart pas doktėri anam bova gerā. Golies a siedies sau luovelie, doktie atneš pavalgītė, aptvarkīs vėskou. Če pat toriejė radėjė, ka jau ožēs nuors – isėjungs ė klausīsės kuokiū dainū a žiniū. Kā nuories, sau atsėsiedės luovuo kalbies puotėrius, melsės, ka nomėrės pakliūto i dongo. No, ons toukart bova laimingiausis žmuogos pasaulie, anam nieka daugiau ė nebreikiejė. Ė luova jau toukart bova, kāp ė vėsū žmuoniū, apvėlkta baltās pėrktėnēs ožvalkalās, ė ont galvuos ondou nebvarviejė, ė pečios vėsomet bova šėlts. No vėrtovės anuo kertelė bova atpierīta lėntū sėinelė ė ons sau šėltā, kāp kuoks karalios, gīvena ė džiaugies. Ka matīsio anou siedint luovelie, ė ka ons, kāp švėntasis Petros pakels i tavi pruotingas akis ė garbanuota galva, mon ons vėn liuob primintė kerdžio ėš tuo Krievies kaima, kori sava šėrdie nešiuojės tik geroma ė bova pėlns vėsuokiū gerū patarėmu ė anū vėsomet liuob  ožteks kuožnam, korės atēs anuo aplonkītė. Tēp tatā ons ėšveiziejė, kā paskotėnės sava dėinelės karša pas doktėri. Tēp ons mon ė palėka akies: sied sau minkštuo baltuo luovelie, līguo saulieta dėina siedietom ont dongaus balto debesio, sokėnie radėjės ronkėnelė, klausuos žiniū arba mozėkas. Vo jau anuo švelnoms, vo geroms... Ta anuo puovīza īr tuoki, kāp kuokė švėntuojė: gerašėrdėška, maluoni, vėsa švėtonti, betrūkst aple galva tik tuo švėntuojė rinkelė. Akīs tik veiz, ka kėtam būtom gerā, ka vėsė būto laimingė. Tuoks laimings Jorgielis ė nomėrė. Ė kā grabė jau goliejė, tėik nedaug betrūka, ka lūpas būto sodietas līguo maluonem joukeliou. Ė aš, besėmelsdams ož anuo dūšelė, pamėslėjau: Vo kuoks to, Jorgieli, būtumi bovės laimings ė kėik žmuonėms tava gīvenėms gera būto atnešės, jē to būtumi bovės vienuolis a konėgielis. Bet viel sosėzgrimbo – kažėn a nepapėktinsio Dieva tēp mislīdams, a negadėno sava bruolė atmėnėma – jog kuožnam žmuogou īr skėrts neštė anuo krīželios ė nieks nieka nikomet nebgal ne bepridietė, ne beatimtė...

(nuovelė)

Puokarė metus, vīrieli, mes vėsė pargīvenuom dėdlē sunkē. Tēp kāp kuoks akmou būtom oždiets ont vėsa tuo laika. Sunkė laikā, sunkiausė ėš vėsū, korius pragīvenuom. Pas momis, nuo tuo betarint, ni vėns mėška bruolis nier bovės ožejės. Ni vėina karta, ni apsėrėkės. Aš toukart apsėžanėjės parsėkraustiau i naujoujė vėita, kor ė šėndėin tebgīveno. Kā aš če parejau, tėi sosėšaudīmu laikā kou tik bova prasėdiejė. Mėška vīrā monės gerā nepažėna ė diel tuo, mosintās, ė neliuob ožētė. Vo kā pas moni ė ožēsi, vo kou to, žmuogau, ėš monės patoksi? Bovau biednos, kāp žovėis ašaka. Tēp, matītėis, ė palėkau, kāp tam ka saka, vėsū ožmėršts. Vo vėsor če aplinkou tās metās žmuonis šaudies ė šaudies. Al tēp tratėna, vīrieli, ka no patėis velnė. No, vo aš kou tik bovau parejės, ė mona laimė, ka anėi monės neožtėka. Tėi mėškėnē jog matė, ka aš parsėdongėnau vėsa sava manta i vėinus vėnkinkius ratelius sosėkruovės. Toriejau, vadėnas, vėina karvelė ė parsėvediau anou prisėrėšės pri ratu gala. Sosiedā vėskou matė, vo anėi toriejė rīši so mėška vīrās. Če ne kuoks vėns, vo vėsė toriejė. Ė tėi mėškėnē, kāp vieliau paaiškiejė, če vėsā netuolėj mūsa bova apsėstuojė ė gīvena. No, toriejė tou sava lėzda. Ė, matītėis, ka nieks neitarto, niekam, kam nereikiejė, anėi neruodies. Kor mėškėnē bova, tuo noma žmuogielis katrou dėina vėn biegs ė biegs par mūsa kėima: tā šėn, tā tėn – anam bova vėsuokiausiu interesu. Toukart aš ni mislītė nebūtiuo pamėslėjės, ka pri anuo kas nuorintās galieto stuovietė. Ėš kor to, vīrieli, ožousi? Jog nebova nikuokė žėnkla, ni mėnkiausė itarėma. No, ė mon jau pasėtaikė tēp, ka so mėškiniu gespaduorio aš sogīvenau kuo poikiausē, kou žīčlīviausē. Tēp pasėtaikė, nuo tuo betarint, kāp aklā vėštā grūds. Aš negalietiuo pasakītė kėik če tū vīru bova. Mosintās, kuokėi ketorė a pėnkė. Če anėi ėštėsā neliuob stuovietė, užēs tik pruogā pasėtaikios. Če, skaituos, bova tik vėina pasėkavuojėma vėita. 
Ta truoba bova pri pat krūmalė pakraštė. Jē anėms būto pavuojos ėš vėinuos posės, anėi mauto i pėitus, jē ėš ontruos – i šiaurė. Vėsor īr neaukštė krūmalē ė biški paējps prasded mėšks. Nebieda bova ė žėima – auga daug egliu. Tatā tuokiuo prīdonguo bova isėkūrė. 
Tās metās mūsa suoduo nošava kuoki dešimti žmuoniū. Nošava, atsėmėno, mūsa apīlinkės pėrmininka, paskou ė kulkuoza pėrmininka. Tū mėškėnē nimaž negailiejuos, vėsā neveiziejė a ons gers, a ons prasts, a prasėkaltės, a nē. Esi pėrmininks ė akšėn šėn. Tuoks pat lėkėms ė dešimtininka, ė kulkuoza brėgadieriaus.
Vo strėbitelē pas mumis īr ožejė, mosintās, kuokius tris karto. Bet ė anėi ont monės nieka nesmarkavuojė. Aš bovau pri tū mažieliu ė bovau atpakūtavuojės rusu kariuomenie. Pajiemė moni dar tebētont karou. Anėi liuob užēs daugiau pasėrokoutė, paklausinietė. Išētont vėina karta mon ė saka: Kāp to, žaltī, če, beveik mėška vėdorie, gali ėšgīventė, kāp anėi tavės neožpol? Mes tuo negalem soprastė. A to kartās nesi anū pasobėnuots? Nieks neso ė mon nieks nieka nesaka,– liuobo atsakītė ė pasėteisintė. Vo anėi patraukīs petēs, patraukīs ė ēs, kor anėms jau rēk. Vo tuo mūsa noma, kor aš atsėkraustiau, gaspaduorios bova ėšbiegės i miestali. Ons če nikāp negaliejė tvertėis, anėi būtom anou nozorduojė. Matītėis, a ėlga lėižuvi toriejė, a kou. Diel tuo pas moni ožejė strėbitelē dīvuojuos ė dīvuojuos: Kāp to, velnė, gali če gīventė, ka to esi ė rauduonūju armėjuo bovės? Kāp gal tavės tėi mėškėnē nekošintė? Vo mon, vīrieli, mosintās, lėkėma paskėrta laimė bova. Netoriejau torta, gerā sogīvenau so žmuonims.
Nieka dabā nebėpadarīsi, kas bova – pražova. Bet bova bjaurė laikā ė reikiejė žmuonims vės tėik gīventė, ė toriejė kėntietė ė kalts, ė nekalts. Kartās mėslėjo, ka geriau bova tėms, korius ėšvežė. Vo kėik neėšvežtū žmuoniū če pat sožaudė? Ė ož patius grīniausius. Sopleškėna, ė vėsks. Liuob šaudītė ė dėinuom, ė naktim.
Če, i kaima pas žmuonis liuob atsėvėlks tuoks valsčiaus aktīvists. Ė vėina karta mėškėnē anou ožsėnuoriejė pajimtė i sava nagus. Vīrieli, ėš gretėma kaima anou če parsėgėnė. Ons no tū męškiniu bova jau kāp ė pabiegės, bet če, mūsa suoduo, anou viel ožklopa. Kā ons būtom biegės i mėška posė, būto anuo nieks nebėpavėjės, būtom pabiegės. Vo ons sau ožbiega če pas vėina žmuogo ė nuoriejė ont ontruobio pasėkavuotė. Mosintās, ka biedar, žmuogou ė tas pats pruots ėšgarou. Ons sau jims ė pasėkavuos ne mėškė, vo pas žmuogo ont ontruobio. Vo tėi mėškėnē anou genas ė šauda. Mosintās, ons tū kolku dėdlē pabūga. Ė ons sau pas tuoki Rėma ožbiega ė pašuoka ont ontruobė. Tēp, matā, ons besosėpruotiejė. Vo ož tā truobā bova poikiausė krūmalē, tuokės doubės, skardē, daubas ė ka ons būtom tėn biegėis, anuo nieks nebūtom sogavės. Ons mėslėjė, ka ta truobalė anou jims ė apsauguos. Vadėnas, ons pasėkavuos ont ontruobio ė vėsks būs gerā. Ė kā jau anam ont tou ontruobio bebova trumpā, ons tū mėškiniu ont tuo ontruobė vės tėik neontsėlēda – gīnies so plītuoms, ė, sakė, vėinam nejoukās ė galva praskielė. Vo tėi dar daugiau isiota. Ėš pradiū paršava, vo paskou palėpė tēp sopleškėna, ka bova sovarpīts kāp rietis. Gīnies, vadėnas, žmuogos – ardė no kamėna plītas ė davė tėms mėškėnems par kramaulės, nelēda ontlėptė ont tuo ontruobė. Bova našos žmuogos.
Tēp tatā liuob žūs žmuonis.

(nuovelė)

Toukart mes nieka nežėnuojuom ė nesopratuom, ka tēp īr. Vo sožėnuojuom, kā jau anus sojiemė, vadėnas, vežė i Sėbėra. Bova žmuoniū vežėms, ė tou Puocio, vīrieli, ėšvežė. Saugoms ėš kažkor sojiemė apie tus mėškinius, vo paskou siūla gals novedė ė pas tou mūsėški pamėškies žmuogo. Kažkamė anus vėsus sogava ė anėi tou žmuogieli ėšdavė – noruodė kamė ė kāp gīvena būdamė laisvie, pas kou liuob apsėstuotė. Ė tou žmuogo ož gera gaspada jiemė ė ėšvežindėna. Vo Tas Puosios tebova vėsā biednos žmuogielis, no čīstā biednos. Jezusmarėjė, ė tuos žemės tetoriejė vėinus niekus. A tris aktarelius. Tiktā tėik. Anou sojiemė ė šeima ėšvežė ož tū mėška bruoliu palaikīma. Ėš anuo pamėlėjės mėškė nieka nebova. Tėi mėškėnē bova tēp sau – vėsā svetėmė žmuonis. Kāp tėn jau anėi sosėpėrša, tuo jau nieks negalitom pasakītė, nežėnau ni aš. Matītėis, anėms dėdlē patėka tuoki gera vėita – noms bemaž mėškė, no, ė tas žmuogos nebova kuoks plioškis. Bova biednielis, maktings ė niekam nekėla nikuokiū itarėmu. Če anėi netoriejė nikuokė bunkerė. Ka ė ta truobelė tebova tuoki mėnka – kāp gers bunkeris. Anėi če toriejė tik ožejėmu vėita.

Kā jau atvažiava anou ėšvežtė, moni apīlinkės pėrmininks palėipė vėsor dalīvautė. Matītėis, jau bova ivesta tuoki mada. Ė aš anou toriejau ėšvežtė so sava pormanko. Pasakė, ka aš torio važioutė ė nemiegink atsėsakītė a nevažioutė. Tuoks esous isakīms, ė vėsks. Vo jē nevažiousi,– baugėna moni,– būsi itarams kāp anū ožtaries ė bėndrėninks. No, ė aš novažiavau. Vīrieli, ėš tuo vėsa anū gīvenėma nier kuo idietė i tus mona vėinkinkius ratelius. Nier nikuokė tuo torta, nier kuo vežtė. Vo sau rēk vežtė tuoki vargšieli biedniuokieli – tēp bova gailo, ka ni kėtam pasakītė nemuoko. No,- toukart atvažiavės, mėslėjo,– kou to, žmuogieli, gali būtė tėms rauduonėisėms ėšjiedės, ka ė tavi, vargšieli, jem ė vež? Anėi toriejė do vākus. Tas pėrms jau bova kuokiū ketoriuolėkas metieliu. Bet tuoks tatā sovargės, lėisos vargšielis, matuos, ka ė pavalgītė ne dėdlē kou tetoriejė. No, ė tas torts, kor jau vežies so savėm, tėi kreželē postoštē, nieka tėn nier idieta. Anėi ni karvės ni tuos netoriejė. No, ė ėšvežiem anus i tou sorinkėma vėita. Tas dėdliesis vaikielis, matītėis, jau monėm šėik tėik pasėtikiejė. Važioujint če pro tus krūmalius ons ė saka mon: Diedė, vo gal mon dabā rēk jimtė ė pabiegtė? Aš galietiuo pabiegtė, anėi monės neprigintom. Vo aš sakau: No, vākāli, kor to dabā pabiegsi, no kor? Kas tavės dabā če lauk? Esi jauns, važiouk tėn. Mon ruoduos, ka sava mamā to gali būtė dėdlē rēkalings. Vo tėn, Rusėjuo, jaunam žmuogou nimaž nebūs prastiau, kāp ka šėndėin īr če. Ė kā jau anėi grīža, kā jau anus, kāp nekaltus, palēda, tas vāks priejės mon diekavuojė: Gerā, ka to mon tēp patarē,– saka. Če, pasėlėkė Lietovuo, par tus metus daug kas daug daugiau varga, kāp anėi, korius toukart ėšvežė. Anus, tuokius jaunus vākus, ė tėn lēda i muokīkla, ė, pačėmiero ons pauga, tojau pat ė ont sava kuoju atsėstuojė. Vo anuo tievelē tēp ė nebsogrīža. Ėšmėrė tėn Rusėjuo. Kā anū šeima jau vežė, tievalė nebėbova. Ons bova sojimts onkstiau. Tojau pat, ka tėi mėškėnē anou ėšdavė. Vo jau šeima ėšvežė paskou. 

Tas paugės sūnos, kā dabar bova če tėi sojodėmā, bova novažiavės i Sėbėra ė i Litova parsėvežė sava mamas kaulelius. Vo tievalė nebi parsėvežė, nesožėnuojė kamė ons īr palaiduots...

Sava mamas palaikus paskou gražē če parlaiduojė. Ons vėina karta ožejės pas momis vėskou ė pasėpasakuojė. Daug varga keliuonie, bet tėn vėitėnē anou prijiemė dėdlē dailē, daug pagelbiejė. Rusā Sėbėrė nier prastė žmuonis, anėi, ė kāp tik šēs laikās, dėdlē gerā sopront, kėik lietovems rusu valdė īr pridėrbusi. Tėn, Sėbėra kapūs, īr solaiduotas kelės litoviu kartas, vo dabartėnē palėkuonis jau daug kas īr ožmėršė ė sava tievū žemė, ė sava tievū kalba...
Sėbėra platībiu kapā īr ožmėgdė daug lietovėšku lėkėmu, kapā prarėjė daug baisiū ėštrėmta žmuogaus gīvenėma istuoriju.
Ons mums pasakuo: Lietoviu kapā, kor bova palaiduota mama, īr tuokemė Sėbėra beržīnė. Atėtverts tuoks jau gers šmuotalis žemės. Ėš tuoliau veizont ė nepasakīsi, ka tėn gal būtė kapā. Vo tas beržīns, vakāli, īr vėsā ne tuoks, kāp Litovuo. Beržā stuorė, kāp mūsa oužoulā. Nešakuotė, tėsė ė kā veizīs i galūnė, ruoduos kāp kuokės aukštiausės palmės – tik tėn patemė vėršou īr ėšsėskleidosės anū šakas, vo ont lėimėnio – ni mažiausė brieželė, ni mažiausės šakelės. Ė tuos galūnės šakas īr jau žemīn nosvėrosės ė lingoujės no mėnkiausė viejelė. Vo kas duo tū beržu baltoms. To ni solīgės ont lėimėnio nerastomi ni mažiausės jouduos diemelės, no ni adatas dūrelė. Vėsos beržos kāp baltiausi kreida ė kā ronko par anou pabrauki, nosėdaža baltā. Ė kā ėš tuoliau veizīs i tū kapū baltus beržus, ė kā viejie siūbou anū šakas, ė kā apatiuo joudou tėi taisītė ė netaisītė žemės kaupā, ė kā žėnā, kā tuo žemelie gol tava arėmėijē žmuonis, tuoks keists skaudoms parver šėrdi, tėik baisē paveik ta Sėbėra mėškū ė erdviū platībė, kā pasėjonti tuo žemie tuoks mėnkiausis  šapielis, mėnka šiuos žemės skrozdelė, ė baisē nuorės kāp galint grētiau pabiegtė ėš tuos Rusėjės, sogrīžtė i Lietova, kori īr mūsa šėrde panaši i šėlta, gera ė jaukė kaima truoba. Tatā tuokės keistas mėslės sokuos mona galvuo, kā aš viel novažiavau i tus kapus parsėvežtė jau senē senē mėrosės mamas kaulieliu.

Paskou, par kuokės tris dėnas, sosėrėktavuojau jau atkastė tou kapa ė ėškeltė mamas palaikus. Rodėnėis dėna bova saulieta ė dar šėltuoka. Tū beržu šakū šešelē vėsa laika šliaužuojė ont žemė, vo viejielis gairėna no darba ėštrīškosi prakaita. Mas darbavuomuos trīs vīrā. Mon padiejė do vėitėnē, anus davė apīlinkės pėrmininks. Anėi bova gerė ė duorė vīrā. Mon tou kasėma dėina kažkāp keistā sokuos mintis, kažkuoks nenogalems graudolīs draskė šėrdi. Kā kėik, veiziek, tojau pat ė tvenkas mona akies ašaras, ė nieka negalio so savėm padarītė. Prīš akis vėn sokas mintės so gīvo mamo. Kāp mes vėsė karto liuobam rokoutė ėš kor beėštrauksem kousni dounas, kou beėšmainīsem, kā gautė dar kuokė bolvė. Ė jog šēp tēp vėsė sokėbė i vėina tus metus ė prasėstūmiem. Dėdlē sunkė bova pėrmėijē metā – nieks nežėnuoms, nieka nesopronti, nēsi dā prisėtaikės. Vėitėnē pribaugintė, ka mes esou kāp mėška žvieris. Paskou atēt mėslės, ka jau mama nebgaliejė beatsėkeltė ėš luovas kā jau žėnuojuom, ka i doris bėldėn laiduotovės... Ė viel kāp šėndėin matau – jau laiduojam mama, jau kasam doubė, jau  sosėrinkė i laiduotovės lietovē prisėžadam sava mėrosėms tievams, kā tiktā galiesem, parsėvešem anū kaulelius i Lietova... Toukart ni mes patis nežėnuojuom a gal mums komet nuors beėšētė išvažioutė ėš tuos lietoviu prakeiktuos ė anū ašaruoms aplaistītas žemės.

Ė dabā, va, īr atejosės tuos mėnotas, kā aš kasous i žemė ė ėiškau mamas kaulieliu. A berasio kou? Jog praejė ketorėsdešim metu, a nebūs par tėik laika ė kaulelē sodūliejė. No, mėslėjo, jē ė nieka nebrasio, tā ėš tuos vėitas rēks pasėjimtė nuorintās kelės rėiškotės žemės. Tik kā būtom matītė koriuo vėituo tā mama īr goliejusi. Jog tor tuo žemie, ka ė po daug metu, būtė kuoki nuors žīmelė, kā če īr bovės palaiduots žmuogos, jog tor... Ė kā tēp galvuojo, viel ė viel i akis plūst ašaras ė ne vėsomet lėngvos ė sausos rodėns viejielis bespie anas džiuovintė... Mona pagelbininkā sopront, ožjaut moni ė nieka nesaka, tik darboujės, paded atkastė. Tik čeksie i žemė doramas luopėtas, tik lek ėš doubies laukuonās žemė... Jau tėik isėkasiem, kā rēktom būtė grabou ė aš paprašiau, kā anodo pasėlsieto ė kā aš galietiuo dailībie, po bėškėlieli ė atsargē raustė tas žemės ė vėn veizietė... Žemie pasėruodė ne mamas kaulelē, bet tonkės stuoresnės ė pluonesnės berža šaknis. Daug, daug šaknū. Gavau pajimtė kirvi ė anas nokėrstė. So luopėto nieka nebgaliejau bepadarītė. Nokerto vėina, nokerto ontra šakni, nuorio išrautė, nēt. Paskou atejė anodo ė kėbuom vėsė trīs. Po biški, po biški ė berža šaknīs pasėdavė... Vo kā anas pakieliem ė patīs sava akimis nepatėkiejuom... Anuos tēp tonkē ė tēp stėprē bova apjiemosės vėsus mamas kaulelius, ka anėi ėš žemės išsėkielė karto so šaknimis... Nē graba, nē kuokiū drabužiu neblėkė ni aigaras, tik parodavė, apėrė kaulelē. Ka tamistas būtomėt matė, kāp tū šaknū siūlā bova apsėvėjė aple vėsus kaulus ė solindė i vėsas dar matuomus kaulu spruogelius, būtomėt netvierėi dīvas. Kā ė tėi rusā ė tėi veiziejuos išsėžiuojė, kā aš traukiau laukuonās ėš kaulu tas mediu šaknis. Nepasėdavė, matītėis ilinda ė sosėraitė, ė kā traukiau, vėn trūkiniejė ė trūkiniejė... Bovau pamėslėjės, vo rasintās rēk vežtė nomėi so vėskou, bet paskiau novuožuojau, kā nier če kuo vežtė i Lietova tuokės bjaurės šaknis, koriuos tēp inėkosės rėjė mamas kaulelius... Kėik begaliedams nučīstėjau, dailē vėskou, kou beradės, sosėdiejau i dieželė ė iškieliem ėš doubies... 

Neapsakuoms ė neaprašuoms gīvuojė žmuogaus sosėlietėms so artėmā kaulās. Kas tatā belėka ėš gerū ronku, ėš pruotingu pamuokīmu, ėš meilės, ėš Lietovuos ėlgesė, ėš nugīventa gīvenėma. Ė viel, ė viel sokas mėslės... Negalietomi ni pasakītė aple kou sokas, tiktā esi tuoks keistā nosėmėnės ė išdėdos, kā ė po daug metu padarē tou, kou bovā prisėžadiejės... No šėrdėis nokrėta tuoks akmėninis dongtis, bet tuo vėituo palėka skaudio liūdnomo, vėrponti. Ė tėi kapā, ė tėi do žmuonis, ė tėi beržā, ė tā Sėbėra žemė, nuors anėi dabā mon nieka bjaurė nepadarė, mon pasėdarė tuokėi žiaurē nerēkalingė, tuokėi aštrė ė moni kuožna sekondė jiedou, kā aš nebsopratau nē kou bedarītė, nē kou besakītė... Ė vėsks, ė vėsks aplinkou skombiejė liūdno, kapūs gėidamuos gėismės gaido, ė šėrdės bežėna, kāp aš ožsėkaliau skrīnelė, kāp ožkasiem doubė, kāp ėšejuom ėš pritemosiu ė pažemiejusiu kapū...

Ė dabā mon nerēk nikuokė isėjautėma, moni kuožnamė žingsnie līd tuos dėinuos pargīvenėmā ė mosintās tēp jau būs lig graba lėntuos...
Tēp tatā skaudē ožbėngė sava pasakuojėma bovosė mona sosieda sūnos...




#Article 320: Edvarda Rodė pasakuojėmā (3917 words)


Žemaitės ėšgīvenėmā

Nakti, nakti atejė ė pavuogė. Pėnkės senės vėštas ė vėina gaidi. Nakti, nakti. Sosieds. Kas tėn kėts?  Če tuokėi sosiedā īr, tuokėi jau neteisingė, kuokėi tėn...  Parejė īr nesenē. Parejūnā... Ė jiemė tas Muockaus sūnos ė užsėtvierė no anū tuora. Kāp kad īr aptverts vėsos mona kėims. Tas naujiēsis sosieds jau sosėraukė ė bomb: 

Matā, anėi saka – kam rēk? Anėi nuor, ka vėsor būtom tēp, kāp sava pakūtie. Ka jau ontēt nuors nolēstė kelnės, kam brėstė i žuolės ė šlaptė kuojės? Nobiegā i sosieda kėima ė patopiejē ont tako... Kuojės īr švarės, ė gali mautė viel tėisē po patėlu. No, a ne tēp īr? 
Rītmetie, ka šonėis netori, jau atėdarē lauka doris ė ėšspruogėnės akis veiziek, ka neilėptomi... Vo anėi, sosėstuojė pri longa, tik joukās, ka to, jerumarėjė, so šloutražio ė luopėto draskās ont tou tako... 
	No va, prīš pat Ruoka atlaidus ė neblėka pėnkiū vėštu. Rītmetie noēto paleistė ė palesintė, ėšlēdo anas ėš kūtelės, ė sau pėnkiū vėštu so gaidio nebier... Senės, dėdlės vėštas. Kuožna jau po kuokė postretė kīla svierė. Ka jem, ta jau jem kāp reikint. Vėina īr dėdlesnė, kėta mažesnė, bet ka jau jem, ta tik už dėdliôjė. Ė tomsie, matā, īr da laika apgrabaliuotė. Parsėnešė galiejė ė patis vėrtė, ė kėtam doutė. Jau svetėma prisėgruobės vėsēp gali soktėis...
Tėi mažesnėijē vėštītelē īr vėina omžiaus, bet anėi ne tėik smarkē teauga. Smarkiausē auga tėi broilerē. Vo kėik anėi šimeta tarp savės kapuojės, negalio veizietėis, zlastės ēt. Ligu apčerietė būtom. Al' ė tėi baltėijē, ė tėi, kert kėts kėtam, ė gan. Mosintās tėi karštē anėms galvas parkaitėna. Vo tēp jau tenogaiša tik vėns, kėtė vėsė pauga.
Bet jau brongē ėšēt augintė. Al' rėjėms īr nesbažnos. Nespieji, vākali, anėms dietė. Dabā rēks tas nodžiūvosiuosės bolvės pradietė kastė, paskou ė mažuosės atėdousio.
Vo tēp jau šī mēta vėsks pasiotosē nodžiūva, vėsks īr mėnks, nier kuo ni tėms paukštems doutė. Vo anus, kol galiesi dietė i katėla, dā rēk gerā augintė, dā mėnkė tebier. Par tus karštius jog ni galvuos ėš truobuos žmuogos negaliejē ėškėštė. Ė bolviu ravietė galiejē ėšētė tik ka saulė nokrimt. 
Gailo, ka dā slīvā nier ėšsėrpė... Nier, nier. Ė bolvelės tier tuokės mažas, sovītosės, šėltas. Matā, žemė īr parkaitosi, karšta. Saka, ka šī meta tēp jau bolviu ėnebūs. Dabā, ka laiks īr, augtė negal, vo ka ont rodėnėis beužlīs, palėks šlapē, nebėbūs komet beaugtė ė sopūs. 

	Vakar par atlaidus bova ė ta mona sesou Barbelė, ė posseserė Muonika. Bovuom vėsas trīs. Tad par tou līto ont kapās sopouliem vėsas ont tuo pāukštėnėma, kor vakar sakė  pamuokslus. Matā, īr šiuoks tuoks stuogielis ė nebėparmerkė. Ė sakuom, tėn atsėstuojosės: 

Tik aš vėina parasuodninka tebovau pasėjiemusi, no ė trims po vėino – nieks nebūtom bovės... Smarkē lėjė. Mes par tou līto ė parbovuom tėn. Pas jūsa tievū kapa nebatejau. Matā, ė če, ė če, ė dar če... Nebspiejau. Sosėtėkau Barbelė. Jė, jė sotėkau... Ė anuos doktie bova, ė pas tou mūsa doubė mes dėdlē ėlgā ožtrokuom... Anuos vīra, Petrė, nebova, saka esous tēp jau nebgalīs... Barbelė saka:

Vo anou dėina kažkor ējosi ė dar bėški a pasėsokusi, a pasprūdosi, a kou tėn... Ė par vėsa nakti tėik skaudiejė, ka ėšbova akiū nesodiejusi... Darbā dėdėlė, vo ons pats nieka nepaded – anam ė tas skaud, ė tas skaud, ė skausmams gala nier... Vėsa omžio ons biedavuojies ė biedavuojies. Vo dabā jouka tėn ė nebier. Ė i atlaidus jau nebvažiava, saka, tonkē rēk lauko ētė... No, vo če jog pamėslėjės, neėšsėlaukiniesi, vėsor žmuonis... Ė vedvė so Barbelė belėkuov tik dvė sesėris. Ta vėina jau īr mėrosi.
Ė, ka pamėslėjo, ta Barbelē vėsa laika bova sunkē ė sunkē. Ana saka:

Anā ons mėnkā kamė teliuob pridortė. Ana vėina ė vėina. Ė vėsa omžio dėrba, kāp arklīs. Ėš kor ana tėik sīluos galiejė torietė? Jog paveizietė tuoki mėnka tebova. Noj, kas tėn īr, kāp pėpėrtrėnelė... Ons kiaurā negalīs ė negalīs. Ė vėn tēp ė tēp, ė to, ka mondros esi, padarīk, ka būtom kėtēp.
Kėta karta anoudo liuob važioutė i pelkės kastė velienū. Ana no rīta atsėkels, vo ons palėks begolis. Atsėkels, ėšvažious ana so arklio i tou pelkė ė lig posrītės parsėveš po do vežėmo velienu. Iēs paveizietė i truoba, vo ons da tebgol. Ons kiaurā sergous ė sergous, Jezosmarėjė. Ė kāp rēk tā muotrėškā vėinā besoktėis, aš nebsopronto. Ė ons jog nebova ne pėjuoks, ne kuokė aiškē matuomo lėgo sergous, bet vėstėik pat ūkie vīra tēp ė nebova. 
Pasėveizietė ons nimaž neatruodė, ka būtom lėguons. Ka kartās tėn liuobo novažioutė, ons sied sau truobuo, kāp kuoks rauduonėkis – svēkiausis žmuogos. Ka jau žmuogos golietom luovuo atsėgolės, kuoks negalis, pavargės... Ne, tēp nebūs. Ta Barbelė jau sotaisa kiauliems, paded viedrus vėrtovie. Ons toukart atsėkel ėš luovas, pasėroužou, nosėžiuovau, noneš tou jiedala, ėšpėl, parēt i truoba ė viel bimpt ont šuona. Luova anam jau ni žėima, ni vasara neatšala. No, vo Barbelē atsėgoltė nikomet nier laika. Ė ana par vėsa omžio niekor negaliejė ėšētė. A veselė būs, a krėkštīnas, a kas kėts. Jog jē negali gertė, negerk. Vo vėstėik, ka jau kas pavadėn, to gali dalīvautė. Vo jē kartās ėšvažious ana vėina, ta ka parsėras, ons sau kelės dėinas so tou Barbelė nebrokousės... Kāp to vėina, aregi, gali karstītėis po kuokės veselės, kuoks jau dėdlis rēkals tau tėn jau īr būtė. Ajerau to mona, nebova tuokė rėktinga tuo sotarėma, ė vėsks. Vo ana tuoki jauna apsėžanėjė, ana tėik dā nuoriejė tū ėšeigu. No, vo matā, apsėžanėjos nieks nebėšejė, ė vėsks... Dabā jau ons īr sienis, bet, ka ė jauns bova, bova tas pats. Anoudom nieks nesopėrša, vėns ontra atraduos pačiodo. Prikėba kāp šlaps laps pėrtie pri ožpakalė... Bet diel tuo sava gīvenėma ta Barbelė, veiziek, kamė tīlē apsėašaruos ė apsėašaruos. Vo kas kėts muotrėškā ė belėikt?

Mes auguom Smetuonas laikās. Bet ė toukart mums bova liūdnā.
Vo, kāp ontā dabā so vākās īr? Nebžėna, kou rēk ontvėlktė. Nebžėna, kāp vākus rēk apdarītė. Kėik tū batu – malkuoms īr... Vo kėta karta so klumpelēs. Jė... I muokīkla ejuom so klumpelēs. Prisėsėms snėiga, šals tuos kuojės... Oi, oi... Aš tēso tik tris klasės bėngosi. Nedaug. Muokslā gerā ejė. 
Muokītėis pradiesem no spalė pėrmuos. Vo bėngsem jau gegožės mienesie. Klasie liuobam būtė po dvėdešims vākū, vo muokītuojė bova vėina. Ė ana muokīs vėsas ketorės klasės. Ė vės tėik pat liuob gerā ėšmuokīs. Ne kāp dabā, ka muokītuoju īr krūvuom, vo vākā muokīklas bėngė duorā ne rašītė, ne skaitītė nemuok. Bet muokītuojē muokītė vākus toukart bova kėts dalīks. Vākā liuob būtė dėdlē ramė. Ne kāp dabā ka īr...
	No, jog dabā vākā īr kāp... Ui, ui, kāp dabā vākā īr... So anās, pamėslėjės, nesosėrokousi. Vākā dabā īr mondresnė, kāp mes paugė kā esam. Jė.. Jog dabā vėskou mata, vėsas plėkas sobėnės jau apruoda no luopėšė, apruoda vėskou... No, a ne tēp īr? Mes pasenė tuo nežėnuom, vo anėi vėskou žėna.
	Kėta karta vėšta nuories dietė kiauši. Žėimuos laikė kūtie būs šalta. Bova šiaudū prikrautas luovas. Ont šiaudās liuobam ė golietė. Parneš mama vėšta i luovas gala ė padies i tus šiaudus. Pataisīs lėzdieli tuoki ė itopdīs vėšta i tou lėzdieli. No, ė ta vėšta topies. Klausem: 

Noj, ė tērausemuos tuos mamas.

No, vo dabā to anėms paaiškink, ka tēp īr...

Vo mes jau tėkiejuom, ka tēp jau ė īr. Ėš kor kėtor to žėnuosi. Arba veršieli karvė ka periejė – ėš kor? 

Matā, kāp bova. Vo dabā vėsks īr aiškē, vėsks īr, kāp tam žīdou ui, kāp ont delno. Vo a tėi televizuorē vėsuokiu nepriruoda, vėsuokiausiu?.. Baisė matīmā vākams... Tor atētė laiks tuokėms dalīkams. Dėdlē negero laiko ruoda. Jog anėms paruoda vėskou. Ė kāp muotrėška gimda vāka. A če īr žmuogėškoms? Če ne žmuogėškoms īr, vės tėik. Jė... Nē, dabā, veiziek, anū nebėpakamandavuosi, anėms nieka nebėpāiškinsi... Ui, ui ,ui... Baisē prėklė vākā dabā. 

Jauna būdama aš toriejau tuokė gera draugė Marelė, vo anuos bruolis bova tas tatā mona būsėms vīrs. Aš vėsā netuolėi anū tarnavau. Vėina švėnta dėina vedvė so Marelė parejuov ėš bažnīčes. Ana saka:

Vo aš pas tou Baltaki dvejus metus bovau bovusi ož mergė.
Tas mona būsėms vīrs toukart bova jau našlīs. Ons so pėrmoujė žmuono bova ėšgīvenės bent dešimti metu. Ons gīva betoriejė vėina vāka, vo trīs bova mėrė. Ka vedo apsėžanėjuov, tas anuo vaikielis bova vėinioulėkas metu. Ė ons toukart dā skaities pri mona vākū. Valdė ož vākus liuob biški muokietė. 
No ė vedvė noējuov i tou šuoki. Valondelė tėn pasėtrainiuojuom ė iejė ta Baltakienė, jau ta šeimininkė. Priejė pri monės ė saka:

No, iētam. Tėn bēsous pataisīts stals. Stuov vėdorie botelka, īr sokrauta ė vėsuokė maista. Vo ožstalie besiedīs vīrėšks. Tuoks Puocios, jau tū Baltakiū kaimīns. Ka aš tėn tarnavau, aš anou liobo matītė ė aiškē pažėnau. Moni pavadėna i ožstalė ė mes sosieduom. Karto ožstalie ėš kažkor ėšlinda ė mona draugėa bruolis Kazėmirs.Tėi šeimininkā saka:

Ded tuo valgė ė mon. Neožėlga tas Baltakis ė pradiejė: 

Vo aš dar nieka nesopronto, kas tuokė če īr. Anėi, matā, jau bova sorokavė, ka mon če pėrš tou Puocio. Vo aš toukart jau toriejau trīsdešims metu. 
Ė aš pasakīsio, ka žanuotas muotrėškas gīvenėma pīragu gali lig kakla prisijiestė, ka ė vieliausē apsėžanėji. Tuokiū pīragu gali parsėvalgītė, ka oho. 	Kāp dabā ka žanėjės šešiuolėkėnės, septīniuolėkėnės. A Jezau brongos! Gerā, jė pasėtaika apsėžanītė duorā. Vo jė kuokėi trantelē papol, kėik ėlgāanėi gīven ėš vėina? Tojau pat rēk skėistėis. 
Toukart tas Baltakis ė jiemė sakītė:

Mon ė akis praplata. Mėslėjo: No kuokės tuos pėršlības, kāp če dabĪ ėšēt? Vo Baltakis viel aiškėn:

Kuolėj moni, sosėrėisdams i bėti.

Vo aš mėslėjo: Jums gerā, bet vo kuoks geroms mon?
Baltakienė prided:

Vo tas Puocios jau nebova kuoks tortuolis. Kelis aktarus tuos žemės tetoriejė, ė tėik. Vo ons tou vakara kėta nieka, tiktā:

Tatā joukas.
Tēp ons žmuogos jau bova ė nebluogs, bet tuoks kriuokolīs. Matā, tik krėnkštiuo ė ni žuodė negal pasakītė. Lai ons pasiuntās,– mėslėjo. No, ė toukart pradiejė rokoutė Marelė:

Baltakis klaus:

Ana saka:

Ė Baltakis toukart pasėdavė:

	Aš tēp nieka ė nebsopronto: če, matā, tou žmuogo jau mon perš, če jau anou buočelio vadėn, peik... Tas Marelės bruolis jau glauniesnis, jau mon daugiau pri šėrdėis. Ons kou jiemė, dėrba, vėskou padėrba. Ons vėskou dėrba, ė tou truobelė, kor dabā ont omžiaus gala atsėkraustiev, veiziek, kāp sotėmpė, aptvarkė. Ons muokiejė ė meistravuotė, ė pečius dėrbtė, ė kou tik anam dousi, padėrbs. Baisē bova nagings, tiktā bova ė nervuots, ė ėšgerous. No, ė vedo so tou Kazimiero jiemiev ė apsėžanėjuov. 
	Va, kāp vėsks ėšējė. Ėš pradiuos, kāp ė vėsė, gerā sorokavuov, bet jau anuo nomėi nikāp negaliejē ėšlaikītė. Vėn atsėrond kuokiū rēkalū, ons ė ėšmaun.

Monāsis, omžėnatėlsi, liuob sakītė:

Vo muotrėškuoms tonkē vėn atruoda jau ontrēp. Aš jau anam liuobo sakītė, kas nekaitie muotrėškuoms, ka tėi vīrėškā nieka nebgal… Vo tas komet, komet – tik ont omžiaus gala, teatēt. Muotrėška lig tuo laika ė nospruogtė gal. Tonkē vėn tas vīru galiejėms ė par akis, ė par vėsor ėšlend. Jau monāsis ostaunē bova be pruota karšts. Jau vėsomet – ė dėina, ė nakti. A žėnā, ka mon bova prastā vėstėik. Dėina so vākās, vo nakti tori ožsėjimtė so anou… Ka ė trumpa ta naktės, vės tėik anam liuob reikietė puora kartu. Mon ė akis pabals… Po pėrmuojė karta jau atsėgauni, jau taisās mėgtė, vo ons sau viel grabal grabal, grabal. grabal… “Vo, Viešpatie Švėnčiausis,– mėslīsio,– svieta pabaiga…” Vės tėik tas īr negerā. Jog žmuogos palėikti tėik ėšvargės, ka ni ožmėgtė nebgali. Vo jog žmugos golas pasėlsietė, bet tam nebier laika. Atsėkielos lauk dėinuos darbs, vākā ė vėsks kėtkas…
	Ka vedo kou tik bovuov apsėžanėjosio, a žėna, ka ė dėinuos laikė ons mon nedous ramībės. Aš vėrtovie darbousious, vėrsio kou nuors, plausio drabužius. Vākāli ons tik priēs, apsėkabins, pasėsmaukiuos, jau, matā, anam ė vėrst ėš kielniu laukuonās… Ė tojau pat:

Noj… Jog neatsėkalbėniesi. Tojau pat palėks nekontėns ė sakīs:

	Vo, matā, kāp mon bova…
Ė toriejē, nuori, a nenuori, tuo luovuo raitītėis tēp, kāp jau anam ka rēk…
Aš ė sakau, ka tėms vīrams nikokė pruota nier… Ka jaunas panelės nomanīto, kas anū lauk po žanību, ni vėina neskobieto lėptė i tus pīragus. Nedouk, Dėivė… 

	Ė alėnė če pas momis tėms pėjuokams īr atsėdariousi. Kėik tik ēti pro šali, tėik tėn dainiou ė dainiou. Tēp, liguo miestalie būtom atėdarīta kuoki mozėkas muokīkla... A, Jezau mona! Baisos dalīks. Ė mona vīrou, omžėnatėlsis, geront nikomet toškelė nereikiejė. Nē, nē, nereikiejė. Ons mon vėn liuob sakītė:

Veiziek, ė tēp ons jau tonkē vėn:

Ė vėn ēs ė ēs, kou nuors neš ė neš – be skaitliaus, be gala... Vo parēs jau so malagīstiems. Jau kāp aš nenuoriejau, ka žanėjaus, ka mona vīrs būtom malagis, pėjuoks ė vagės. Tū trijū dalīku no maža nekėntiau. Bet, kāp reikint, gavau ė malagi, ė pijuoka. Ė ta alėnė dabā jau če būtom, kāp peilis po kaklo. Vo jog rēk anėms nemažū piningū ė pijuokā nieka neveiz, vėskou prager. Ka jau anėms pritrūkst, kou tik benotverdamė, jem, velk, ėš nomū.
Vo jog anuo ta poulamuojė lėga bova netėkra, vo ėš mondroma. Ėš mondroma, vākali! To padarīk tēp, žmuogau! Bet ka dabā tēp būtom, dabā bėški kėtuokėi ė tėi gīdītuojē īr. Nebėbūtom tatā tēp. Aš niekam nieka negaliejau aiškintė. Draudė. Tojau pat aš būtiuo gavusi no anuo i spronda. Mon jau toukart ne gīvenėms. Pasakīs:

Jau ka būtiuo pasakiusi, ka ons krimt nesėrgdams, jau be kuokiuos lėguos krimt, jau mon būto bovės pragars... Ė tuo veselie, ka nokrėta... Jau tėkros vel's ragoutasis. Vėsus baisiausē gondėna, no, ligu pruots tarpās būtom pasėmaišės. Jė... Vo jē aš būtiuo kam pasakiusi, tojau pat būto apšaukės: 

Jė... Vo ons liuob krėstė vėsā be rēkala, tīčiuom. Ė ons liuob sogebies, bova be gala mondros. Ons liuob ēs ė i tarnība. Ka jau kolkuoza aptvarė bova karvės, ons ēs vasaras nakti sauguotė tū karviu. Pasėjims no sėinā šautova, bova jog medžiuotuos. Muokiejė gerā šaudītė. Kartās ne mažā ė primedžiuos... Jė, jė. No ė bova tou pamainiavėma sosėtvarkės. Kamė jau būs nomėslėjės krėstė, no ė tories kėšenie botelkelie zoikė kraujū, tojau isėpėls i borna tū kraujū ė jau tatā anam īr dėdliausės biedas... Ka jau gol žmuogos, kas nuors jau priejės tojau anou praded tompītė ė toukart pamata, ka anam īr pėlna borna kraujė... No, ė to padarīk tēp, sovaidink. Ė tėi daktarā ėšsėgondė nebveiz kėinuo tas kraus īr, vo veiz ėš kor če žmuogou tas kraus bieg. Ons vėina karta mon ė saka: 

No, ė ons ėšejė jau tēp no rīta. Ejė, ejė ė netuolėi lėguonėnės pakrėta. No ė tojau atbiega seselės, daktars... Vākāli, anou kāp dėdliausi lėguona jau slauga, jau veiz anou, gīda. Vo ons vėsus tus vaistus palaika bornuo ė ėšspjaun pro longa a kor kėtor. Ons toukart kelės dėinas pagoliejė tuo lėguonėnie ė ėšejė. No, vo paskou parejės joukās:
	– Aš golio, atēt seselė, gīdītuos, dailībie moni nodara, paskou praded moni plustintė. Plostėn, plostėn anėi moni ė toukart aš palēdo ėš bornuos tus kraujus. Vo jei, ka tėi šuokėnie, ka lek, ka šlousta moni. No ė ka jau moni priplostėn, jau tēp aš pradedo ė pats po bėški jodietė.

Vo seselės:

Matā, anuos nuor jau žėnuotė kāp tou luova pataisītė, rasintās rēk anam po sobėnė pakėštė tou guma, ka apsėmīžės neparšlapinto vėsa šienika. Noj, ka neprilēsto vėsuos palatas. Jog paugės vīrs ka mīž, a tad joukā īr.
	Jog tuokem velniou, kāp ons ka bova, douk so medio i galva ė dā paklausk a nerēk pridietė... Jog to, velnė, ontrouji žmuogo, ka ė tou gīdītuoji, tēp konkėni, ka ė to pats jau nebēsi nieka verts. Tuo lėguonėnie jau davė anam tou pažīmiejėma, ka če jau tor tou krimtamoujė lėga. Ons, vuos nepasėjoukdams, pasakuo:

No, to pavaidink tēp, ka gers esi? Jog nikomet tau kāp reikint neėšēs, vo anam  ējė kāp ėš natū.
So anou īr bovė tēp ė mona bruolienės doktėrėis veselie, ė dā kamė. Ni mintė nebatmėno. Matā, ons vėsa laika nuoriejė, ka apie anou jau tuokėi gandā paētom. Ė ons jau bova pasėgarsėnės platē, ė anam gerā sekies. Bova dėdėlis miegies ėšgertė. Atēs i miesta, prisėgers ė ēdams nomėi kamė tėn ož kapams ė pakrės. Vėina karta mon Rainienė, kor netuolėi kapū gīvena, saka:

Vo ons, matā, gol parsėgierės ė nieks anam nekaitie. Ons par tas sava ėšmuonės bova gavės invalidoma, jau šiuokė tuokė ė valstībės pašalpa. Anam tereikies jau lėngviau dėrbtė, tories daugiau laisva laika. Ons liuob sakītė: 
	– Ė tau geriau būs, ka daugiau laika būsio nomėi, ka mon nerēks ētė i kolkuoza. Veiziek, dā ė pašalpuos gaunav šešėsdešims robliu. Vo, a negerā īr, ka ož mona pasėšpuosėjėmus dā ė piningus muok?

Anuo ėšdaigu netrūka nė nomėi. Pas mumis, tėn dā senuojie vėituo, aštounė vīra pavasari laukūs siejė grūdus. Vo monāsis ėšejė i užtruobi varpītė darža. Tėi vīrā sie tėn netuolėi ė anou aiškiausē mata. Anėi sosieda pasėlsietė. Ons mata, ka tėi vīrā i anou veizās ė veizās. Vo ons poikiausē sava daržė darboujės – kas so luopėto žemė. Ė ons sogalvuojė anū akivaizduo noalptė. Aš ėšejau kažkuo i lauka, vo ons, pamatės moni, ka šauk, ka šauk:

Pamėslīk, vīrā mata, ka ons gol, vo aš netompau anuo, ta jau anėms gal kėltė kuokiū abejuoniu. Ons vėskou liuob apmislītė. No, toukart jau priejau pri anuo ė tompau sojiemosi ož ronkas, už kuojės. Vo tėi vīrā veizās, ka aš če jau so anou darboujous. Ė vėsė soprata, ka ons tėkrā īr lėguons.
No, vo ka ons nokrėta veselie, baisiausē ėšsėgonda tėi veselninkā, vo aš sakītė jog nieka negalio. Jezusmarėjė, ė tėn ons sogalvuojė nokrėstė. Karounės ni mon nieka nebova pasakės. Tēp īr bovė ė pas bruoli Užpelkie. Tėn mes mėrosem kalnus gėiduojuom. No, ė ons tatā sied ožstalie, če vėsė gėid, gėid, vo ons sau tik kiukt, pašuoka ont soula, stuojės ētė ė novėrta. Tėi vīrā tojau anou sojiemė, par doris i lauka ėšdolkėna ė pagoldė ont žuolies. Vėsė žmuonės ėšsėgonda. No, vo kam reikiejė žmuonis gondintė, a to negaliejē atrastė kėta laika? Ne, vot anam rēk pasėruodītė ė ons nieka neveiziejė. Tēp jau ne dėdlē tonkē, bet jau dėrbsės ė dėrbsės. Anam jau tuo reikiejė, ė vėsks. 
	Ė veselie ka nokrėta, tojau vėsė sopoulė, novedė i kombari, pagoldė i luova. Ka jau pagoliejė, viel atejė pri stala ė viel ger borna. Bet jau sava lėga, matā, ons vėn liuob paruodītė ė vėsė anou matė. Nedouk Dėivė, sakau, kāp tatā īr pasaulie. 	
	Lai ons pasiuntās, bet mon dėdėlē nepatėka tėi anuo ėšmėslā. Bet toriejau tēp bjaurē gīventė ė nieka padarītė negaliejau. Ni vėinā muotrėškā nebova tēp prastā, kāp mon.
Ka i tuoki lėguona žmuogos gal pasėlerlėnės, aš lig pat šiuolē nesopronto. Kartās liuobo anam sakītė, ka aš nebtīliesio. Vo ons mon atšaus:
	– Ak to, kūtvala!Vo, kuoki tau bieda? Ė aš vėsomet nomėi eso, ė i kolkuoza nerēk ētė, ė tāu pri šuona īr vīrėšks. No, vo kuo to daugiau dā galietomi ėš monės nuorietė? A kartās pati niesi velniū prisijiedusi? 
	Ka i kolkuoza istuojom, toukart jau nebreikiejė pīliavu bedoutė, bet atiemė arkli, vėsus padargus, ratus. Mes žemės tetoriejuom tris aktarus ė kėtū gīvoliū neatiemė. Sunkē bova pargīventė tuokius dalīkus. Sunkē, sunkē... Ė vīrou šėrdie bova sunkē, bet ons jau nekriuokė. Je, vīrėšks tau kriuoks, he – he. Ons bova pruotingiesnis, ons galvuojė, kāp apsėgintė no tuo kolkuoza ė savės nenoskriaustė. Ė, matā, sogalvuojė sosėrgtė. Ė nuors ne vėsā tēp jau dailē bova, bet ons nemažā ė ėšluošė. Kolkuozūs nieks duorā nedėrba, vėsė a šēp, a tēp luošė. Bova ne darba, vo luošėmu laikā. Ėš tuo ė tuos vagīstės, ė tėi gierėmā, ė vėsks kėtks... Tiktā ėš tuo.

Kol vākā bova nedėdėlė, ne kėik ėš kuo tuo pėninga tebova pajimtė. Vo abodo vākā ejė i muokīkla. Vėskuo rēk. Ė ons vėina dėina  pasiokatėjė:

Ėšejė prīš pėitus. Jau vakars, vo ons neparēt. No vo, a regi, kap īr? Jau aiškē žėnā, ka jau pas tou pėjuoka Vėinaši īr palėkė vėsė tava pėningā... Anėi tėn liuob sosėrinks, no jau dėdlie kompanėjė ė grajīs kartuoms. Ė paskou vėsė perk šnapšė, ė ger. Matā, kāp bova. Karto gers ė tas šeimininks. Kāp tik toukart bova parvažiavės ėš Kauna tuo Vėinašė sūnos. Tēp jau prīš vakara, anuo nesolaukusi, aš ėšējau pasėrautė batvėniu. Jau bova rodou. Tėik teruoviem, kėik tam kartou reikiejė. Mon beraunont parejė ons. Atejė pas moni i darža ė, kāp niekor nieka, vompariuo:

	Matā, kāp jau ėšmuoka maloutė. No, jog ne sėina mal, vo žmuogos saka, kāp anam netėkiesi. Jog pruotings žmuogos kalb ė nomėškis, vākū tievs. No, kāp to netėkiesi?

Praejė vėina nedielė, praejė ontra, praejė mienou – ne tū piningū, ne tū batu. Neblėka nieka. Jau vėsė sopratuom, kāp če īr so tās batās. 
	Vo klaustė tuo Vėinašė?.. Ne, užvės, kor aš ēsio, a maduo būtom? Jog aš žėnau, anėi vėsė tėn tus piningus sonauduojė. Veiziek, kėik kartu ons pajims pėningus  ė no kuokiuos muotrėškas. Pasėskuolins, tatā. Ta muotrėška tojau pols pri monės:

Ni vėina karta nedaviau. Kam paskuolėnā, no tuo ė pasėjimk. Ne aš no tavės pajiemiau, ne aš tau atėdousio. Prašīk anuo, kāp ons ka tavės prašė. Vo ons dā pasakīs:

Nē aš tū muotrėšku pažīsto, ne aš anuoms dalinsio. Ė kuoks mona rēkals. Ajerau, to mona...
Jego mon kas negerā, šėtā, ka ė so sava vīro gīvenau, aš liuobo tojau kriuoksio, ė vėsks. Aš nebarsious. Aš sava vīrou prasta žuodė nepasakiau par vėsa omžio. Ne, ne, ne–e–e. Aš kriuokiau ė sava galva prakriuokiau, palėkau be galvuos, ė vėsks...
Liuob būtė baisiū dalīku. Parēs nomėi jau parsėgierės. Ė kāp to tuoks, biesė, nomėi beparēti, kāp kou? Doris adarīs i vėrtovė, ė ivėrs ont nuosės. Ivėrs ont nuosės ė pradies knarktė. Ronkas pasėdies po galvo ė knarks, ė knarks. Vo, paskou:

Ruoduos, ka anam jau paskotėniuojė dvasė ēt laukuonās. Jog aš bovau gėrdiejosi, ka prigierosėms tonkē vėn sodeg šnapšie. No, mon tuoki baisībė: vākā dā mažė, aš anuo pakeltė sīluos netorio, tuokė tatā prisėgierosė. Kāp aš anou pakelsio? No, padiesio kuoki drabuži po galvo, ka jau nespaustom, ė goliek sau. Ka jau pramėiguos, toukart liuob atsėkels. Vo kou kėta aš anam bepadarīsio? Ė aš liuobo toukart kriuoktė, kāp ėšpruotiejosi. Vo kou kėta aš begaliejau? Kėta muotrėška rītmetie anou keiktom, dėrbtom. Sakīto to šiuoks, to tuoks, ēk to po velnė, ė būto vėsks. Vo jė kas, da ė ont muštīniu ėšētom, no ė bėigts jau būto...
Dā pradiuo, po tuokė ėšgierėma aš anou apšaukiau, ė ons nieka nelaukės pagrēbė kėrvi ė palēda i moni, bet nepataikė. Kėrvis atsėtrėnkė i katėlātė ausi ė ana žvongiedama noliekė ont mūrė. Vo, kėik muotrėška tegali.
A, Jezau, kuokiū karštū nervu ons bova, dėdlē neramos bova. Pėkts bova baisiausē. Aš anam nieka neliuobo besakītė, par vėsa omžio, galio žegnuotėis, aš anam prasta žuodė nēso pasakiosi.
No, šėtā daug kas saka, ka sopīksti rēk ėšsėbartė. Ėšsėbarā, ėšsėbarā – daug lėngviau īr nervams. Vo jė tėi vėsė žuodē palėikt vėdou, če galvuo sosėlaika, tā jau žmuogou īr prastā. Aš tēp eso gėrdiejusi. Ons liuob džiaugtėis:

Paskiau aš ė Marelē eso sakiosi:

No va, ė vėsa ruoda. Vo toukart nimaž neatruodė, ka ons tuoks tatā būs. Vėsa laika ons jau tuoks nebova. Bet liuob ožētė tuokės ndielės, ka jau giers ė giers be kuokė rēkala. Vo tēp jau ons slinks nebova. Kiaurā dėrbs, meistravuos kou. Bet so piningās ta jau tvarkuos nebova. Če ož vėina darba pėningus gava, če už kėta tor gautė, vo jau anū ni senē nebier, jau pragertė. Vo, tēp tatā vėsa laika ė ejė.
Bet neveizont nieka, ačio Dievou, mon jau nikomet nereikiejė nē žalēs šlapēs medēs kūrintė, ne kuokio šėino rūpintėis. Tuo vėituo jau dėdlē gerā bova. Ons liuob jau vīrėškus dalīkus sotvarkīs pats. Medē vėsomet sausė, ognakora nier trūkė. Mon tās dalīkās nereikiejė rūpintėis. Veiziek, kėts vīrs a dėrva ars, a kou, tojau pat ė vadėn muotrėška, ka padieto. Vo monāsis tvarkies vėns pats, anam pri vīrėšku darbū muotrėškas nereikiejė. Ė sosėtvarkīs kāp vėn reikint. Ė tuo vėituo, kā pasėveiziesio i kėtas muotrėškas, mon bova daug geriau. 




#Article 321: Līdeka (445 words)


Līdeka (, , ) īr pliešrė līdekžoviu (Esociformes) būrė žovīs. Gīven 7-10 m. Žovienuo īr tėktās 2-3 % taukū, tudie ana tink dietėnėm jiediuo.

Gīven vėdėniūs vėsuos Euruopas ondenīs, ėšskīrus Pėrienu posiasalė, pėitėnė Italėjė, Kroatėjė, Hebrėdu ėr Šetlanda salas. Gėmėningu rūšiu īr Amerėkuo, Rosėjuo, kāp kor Azėjuo.

Lietovuo paplėtos opies ėr ežerūs. Nuognē tonkė. Paprastā sogaunama 30-60 cm ėlgoma, 0,3-2,5 kg sonkoma.

Anā patink stuovintis a lietā tekontis ondou ė gėlės tonkē apžielosės vėitas.

Patelės čiot dėdlesnės ož patėnus. Ėlgoms lėgė 1,5 m. Nogara žalsvā pilka, šuonā pilkšvā žalsvė. Skilvis švėisos. Šuonā diemietė, tonkē ont kūna esontės diemės padėrb skersas joustas. Ta kavuojama spalva pagelbie pasėkavuotė. Līdeka gal būt pilkā žalsva, pilkšvā roda, pilkā gelsva – tas prigol nu gīvenamas vėitas.

Galva ėlga ė pluoktė nu viršaus. Žvīnā paėlgė. Šuonėnė lėnėjė mažne tėisė, ėštėsėnė aba ponktīrėnė. Ištīsė̄s kūns ė tam tikrūs vėitūs esontės pelekā leid līdekā ūmē ožpoltė gruobi.

Žondā so aštrēs vairaus dėdloma dontėms, palinkosėms rīkliep. Dontū tēpuogi būn ont guomorė, lėižovė, žiaunėniu lonkū. Vėršotėnė žondėkaulė dontis pakrīpė atgaliuos, ka gruobės neėšslīstom. Apatėnė žondėkaulė dontīs dėdlesnė ė ėšaugė statmenā.

Pliešrūnės līdekas mažne vėsaduos īr alkanas. Tonkiausē jied karpėnės žoves. Dėdlės līdekas, kėtāp nego īr mėslėnėma, tonkiausē stver mizernas žoveles, tėktās čiesās smailaudamas gerū žovū mailiom. Čiesās pavīkst pačioptė nedėdlė paukštė aba ton paukšte jaunėkli. Īr žėnuoms notėkėms, kūmat līdeka bova pasėčiopos blezdinga. Dėdlė̄jė jiedė dalė sodara karšē, bronšės, rodakės. Neatsėmet nu varliū, mizernu ondens žėndouliu.

Līdeka tor poiku veiziejėma. Dielē īpatoma poikē poltė ėš pasala čiesās vadėnam „gielaondenio rīklio“. Namiegst mediuotė atvėrūs vėitūs. Anas nekostiedamas kiūta sōžalīnė, pakuol ūmē poul pru šali praplaukontė žovelė. Ėlgā ėšbūtė vėinuo vėituo anums pagelbie vėsad kostantės lielės pelekā, plaukionėma pūslie ė nepuorėnē pelekā. Patė līdeka prėišu mažne nator.

Līdekas nuognē jėdrės īr – suaugosės žovės tonkē poul sava jaunesnes gėmėnes. Virškėnėma soltīs, katruos ėšsėskėr skėlvī, gal ėštirpdītė net metala. Platē pražiuojosė nasrus līdeka gal prarītė net nuognē drūta žovė. Rījont anuos stemplie nuognē ėšsėtīst. Dėdli gruobi virškėn ėlgā, čiesās net 3-5 dėinas.

Līdekas paprastā gīven vėinas. Neršėms vīkst kuova-balondi. Ėšnerštū kiaušiu skaitlios prigol nu patelės dėdloma – 10 kg līdeka gal ėšnerštė lėgė 300 000 ėkru. Apvaisėntė ėkrā nusied ont dogna, a pu 2-3 nedieliu ėšsėrėden mailios.

Mažne 10 dėinū mailios jied tas jiedamas medegas, katruos īr trīnė maišelī, paskum mizerio. Mažiau kāp 2 cm mailios jau gal prarītė karpėniu žovū lerva. Aug spierē. Patelės soaug par 3 m., patinielē par 3-4 m.

Lietovuo metra ėlgoma, 10 ė daugiau kg sveriantės žovīs nie retoms, bat tonkiausē sogaunamas lėgė 2,5 kg sonkoma ė lėgė 60 cm ėlgoma līdekas.

Īr kelets būdu kāp megiejėškā žvejuotė līdekas: skrėtolē, spėningavėms, žvejuojėms so kelboko. Skrėtolēs tonkiausē žvejuojam ežerūs aba lietā tekantiuos opies. Skrėtoliō nauduojams jauks paprastā būn gīva žovelė, tonkiausē mažos ešerioks, bronšė, aruosos.




#Article 322: Šetlanda salas (108 words)


Šetlanda salas (škot. giel. Sealtainn;  aba Hjaltland) – salīns Britu salūsė, terp Nuorvegėjės jūras ė Šiaurės jūras, šiaurės rītūmp nū Orknė salū. Padėrb Škuotėjės srėti. Salas apjėm vēk 1,5 tūkst. km² pluotībė.

Salīnė prigul aple 100 salū, ėšo katrū giivenamas īr tėktās 15. Dėdlė̄jė salīna dali dėrb Meinlanda sala (899 km²). Anuo stuov ė valdėškos Šetlanda salū cėntros – Lerviks. Kėtas dėdlesnės salas: Jelos (212 km²), Anstos (120 km²), Fetlaros (120 km²), Bresiejos (28 km²), Volsajos (23 km²). Salū vėršoms īr kalvuotas līgomas ė plīnlaukē, katrėi pakīl lėgė 450 m. Krontā skardingė, nuognē grobūs. Pėrmaun pėivas, pelkės, viržīnā. Atkompesniesė salūsė īr paukštiu turgā. Augėnamas avīs, žvejuojama. Jūruo siorbama napta ė dujės.




#Article 323: Dontės (126 words)


Dontis () īr bornas ertmies narē. Padėrbtė ėšo bornuos ertmie ėšsėkėšosės veizėmas dalėis – dontėis vainėka, trompas terpėnės dalėis – dontėis kaklelė ė šaknėis, katra īr īsėbrokos vėršotėnė ėr apatėnė žondėkaulė dontū pūslėsė. Dontis padėrbtė ėš dentėn], dontėis vainėks padengts emalio, kaklelis ė šaknės – pluono cėmenta slouksnio. Žondėkaulė doubotiesė dontis drūtā laik jongiamuojė audėnė skaidolas, vadėnamas periodonto, aba periodontėnes raištēs. Dontėis vėdor īr dontėis minkštėms, katramė gausoms nervėniu skaidolu ė kraugysliu. 

Žmuogos īr vairiadontis. Anuo dontis īr nevėinuodas skvarmas ė skėrtinga dėdloma tēpuogi paskėrtėis. Skėriamas 4 dontū rūšis:

Teisings dontū valīms īr vėinėntelis vēkiantis būds patiam apsėsergietė nū svarbiausiu dontū lėgū - dontū jėdounėis ė periodontėta. Pu jiedė specēlio terpodontiu siūlo rēk ėšvalītė dontū tarpus ė ėšskalautė borna, pu tuo pamėklėntė dontenas ėr ėšsėvalītė dontis.




#Article 324: Lėižovis (123 words)


Lėižovis () īr blaškos, ėšo skersā roužītu moskolū padėrbts ė gleivėnės apdėngts stoborėniu gīvūnu narīs, katros īr bornuos ertmie.

Lėižovis īr nuognē slinkus narīs, katros gal keistė sava skvarma ė padėjėma. Ožčiaupos borna, ožpėlda vėsa anuos ertmė, prėikī ė šuonūs lėit vėršotėnios ėr apatėnios dontis, vėršō – velvė. Lėižovis īr pagelbėnis kromtīma narīs, katros draugom so žondās kėš jieda terp dontū, maiš ana so seilėmis, padėrb kōsni ė rījont kėš ana lėiliep. Lėižovis tēpuogi īr pajautėma narīs, ano gleivėnie īr gausoms bendra pajautėma – prisėlėitėma, karštoma, skaudoma – ė skanoma receptuoriu. Draugom so velvė ė žondās lėižovis bornuo gal padėrbtė neigiama sliegėma.  

Paukštiu lėižovis īr so apragiejosio galo. Žōsū ė pīliu lėižovis mēsings, vuo geniū – tēvs ė gal būtė nuognē tuoli ėškėšams.




#Article 325: Balžė ežers (118 words)


Balžis aba Bildžiu ežers īr ežers Lietovuo, Vėlniaus miesta šiaurės rītū posie, 2 km rītūp nū Antavėliū. Ėlgoms ėš šiaurės vakarū pietrītiūmp īr 0,8 km, a platoms lėgė 0,4 km. Patė gėliausė ežera vieta sėik 27,1 m. Ežers telioskou ledīna doubie. Krontā īr aukštė, sausė, apžielė medio (pošīnās). Šiaurės vakarūs ėšsrūn opalis ī Skarbelė ežera (ons prėgol Nerėis baseinō), pėitūs opelio jongias so Joudė ežero.

Pri Tarību valdiuos ont Balžė kronta dėrba pruopėlaktuoriomā, pėjuonėiriu stuovīklas. Ežers dėdlis nie, no prėgolnuoms, smėltėm ė pėivu apkluotās padengtuom paežeriem. Tudie Balžė ežers īr miegiama vėlnėškiu puoėlsė ė lėnksmībiu vėita, īpatėngā vasaras čieso. Lėgė ežera vež 39 maršrota autuobosos, pakronties stuov Šėla mėkrorajuona statėnē.

Koordėnatės:

Ežera vards mėslėjama ka radas nū žuodė balžos („skaistos, vaiskons, mielīns“).




#Article 326: Laumiepapis (179 words)


Laumiepapis (da Laumės paps, Perkūna kolėpka, Perkūna kėrvoks) senouobės baltu ė kėtū indoeuropėitiu vieruo īr magėškos kūlis, katros, kāp tonkiausē mėslėjama, īr nū griausma dieva Perkūna.

Tautuosakuo laumiepapė apsakėms būn vairos, bat tonkiausē tas īr dailos kūlis, katra vėins gals a abo galo īr smailo, ėšruod būktās pėrštos, tonkē so skīlotė, gelsvuos, roduos, mielynuos, pilkuos, jouduos spalvuos. Vagol tautuosaka, Perkūna kolėpkas Velnėn audras čieso miet dievs Perkūns. Anam nepataikios kolėpka sosmėng gėlē žemėn ė pakīl tėktās pu 7 a 9 metu. Perkūna ė kūlė rīšīs nuognē glodus indoeuropėitiu mėtuoluogėjuo, nes īr vierėjėma, ka Perkūns rėid ėš kūlė padėrbto dongaus dongtio, griausmos īr tū kūliu nūgriovis, žaibs – kėbėrkštis, truotīnamas kūlēs.

Vierėjama, ka aptėktė laumiepapi īr labs znuoks. Tautuosakuo ruokounama, ka laumiepapis, nešiuonams kaap pakaboks, glabuo nū velniū, raganu, kėtū nelabū dūšiu, naman, katramė īr laumiepapis netrenk žaibs, ons prėgol gīdont nū vairiū lėgū (kūlis glaudams prī lėguotas vėitas aba dedamė ana mėltelē).

Nie lėg gala aiško, kuokis kūlis palē geuologėjė īr laumiepapis. Tonkē tas īr belemnits – ī kūli pavėrtosės prīšistuorėniu čiesū muoliosku skvarmas. Vėinuok Perkūna kėrvelio tonkē pavadėnams ė tėtnags.




#Article 327: Mielīnė (120 words)


Mielīnė (, , ) īr ougakēsis, katros prėgol erikėniu augalū šeimā (Ericaceae). 

Stėibs statos, kompuots, šakuots. Lapā keušė svarmas, so smaila vėršūne, trompās kuotās, smolkē dontītās kraštās. Žalioun aple 30 metu. Apatėnė kuota dalės somediejos, šakū vėršūnės palėik žalės ė par žeima (nuors gal' apšaltė). Šaknēstėibis ėlgs, šliūžonts. 

Mielīnė praded žydietė gegožė pradiuo, vuo smarkiause žīd lėgė biržielė vėdorė, paskom lėg rodenė pasėtaik vėins-kėts kvietkos. Vaisē īr kamūlė skvarmas tomsē mielinas ougas. Anas antsėrpst lėipas pradiuo ė laikas lėgė siejės.

Aug vėdotėnšėkā šlapiūsė ė šlapiūsė, bat nelabā ūksmietūsė medies, sīkēs aug ė kėmėnuoja pelkies. Vėsos mielīnuos tor gīduomas galės, īpatingā anuos daug ougūs. Anas jiedamas žalės, vėrtas ė džiuovėntas.

Lietovuo mielīnė īr tonkė, bat daugiausē aug Aukštaitėjės ė Dzūkėjės medies.




#Article 328: Šlīžios (105 words)


Šlīžios da šlīžė, šlīžīs (, ) īr smolkė prieska ondenė žovės, katra prėgol pluokštiū vėjūnu (Balitoridae) šeimā.

Kūns rėdolėšks, nogara tomsē roda, šuonā tomsē geltuonė so tomsē rosvuom diemiem. Šuonos deng smolokos žvīnalē, katrėi prėgol padrėkā.

Pelekā pėlkšvā gelsvė, diemietė, apvalēs kraštās. 

Prī lielės īr trīs puoras ūsu.

Suaugė šlīžē būn 10–12 cm (retā lėgė 15 cm) ėlgoma ė 7–8 g (retā – lėgė 15–20 g) sonkoma.

Lietovuo gīven daugomuo opiu ėr opaliu, katrūs īr smielietos aba kūlietos dognos. Anėm napatėnk dombliets dognos.

Laikas terp kūliu, augalū, kėrnu. 

Šlīžē nie žvejuonamė jiediō bat anūs tonkē ronkūm prī kūliu gaud vākā. Tuos žovės būn kāp jauks žvejuonont. 




#Article 329: Martīna pošės (146 words)


Martīna pošės īr pošės Kelmės rajuonė, Ožvėntė gėrėninkėjuo, Plikšėlė medės 13 kvartalė, valstībės sauguoms gomtuos pavelda uobjekts. Pošės aug 3,2 km rītūsp nū Mėnopiu ė Žeberiū, aple 0,3 km pėitūsp nū ravo tekontės Ošnas, kelė Plikšėlė suodiūsna, atsėėšakuojontė ėš plėnta Ožvėntis–Loukė, šiaurėnie posie. Ana medie īr patė aukštausė, stuoriausė ė seniausė.

Prī medė ved žvīrkelis. Pošės aptverta medėnė tvuoralė, ont anuos stoubrė nū sena prėkabėnt vėsuokiu kuoplīčieliu, abruozdieliu, krīžaliu, rožončiu. Vėita keravuo Mėnopiu kaima žmuonis, čė vīkst muojavā.

Žmuonis skait, ka ta pošės īr švėnta. Ana garbėnama daugiau kāp trės šėmtos metu. Seni žmuonis atmen, ka prī pošėis žmuonis liuob atētė pasėmelstė kūmet sosėrg kuokis tā šeimėnīkštis, jaunėms liuob lokītėis prīš svuotba, liuob prašītė medė palaimėnėma. Puokarė metās medies bruolē prī tuos dīvnas pošėis liuob prėjėmtė prīsāka. Ont pošėis stuobrė prėkalta terp daugomuos kėtū ė kuoplīčielė so Šv. Martīna abruozdielio. Seniau čė bova ėr apieras diežalė.




#Article 330: Šams (113 words)


Šams () īr žovės, katra prėgol šamėniu žovū (Siluridae) šeimā.

Anuo makaulė īr dėdlė, ploukštė nū vėršous. Kūns prī kramės apskrėtos. Nū šėknuos kūns īr ėlgs. Nogara tomsē žalsva, šuonā žalē geltuonė, diemietė. Skėlvis īr balts, ėšrašīts joudā mielėnuom diemalėm. Skūra ba žvīnu īr, ana minkšta, glėtieta. Prī žabtu īr 3 puoras oustu. Apatėnis žonds ėlgesnis kāp vėršotėnis. Žiuodmenā baisē platūs, anūs īr gausoms mažū aštriū dontū. Pelekā tomsūs. 

Šamā būn lėgė 3 m ėlgoma ė 300 kg sonkoma, bat tonkiausē anū ėlgoms īr 50–60 cm, sonkoms 1–1,5 kg.

Lietovuo šams īr tonkė žovės, katra gīven prieskūs tēpuogi sūruokūs ondenūs (opies, ežerūs, Koršiu mariūs). Anėm patėnk ramės, gėlės vėitas, anėi tūn pasėkavuojė pu kūlēs, lūžtviem, griaumenās.




#Article 331: Stombros (119 words)


Stombros (, , ) īr žvieris, katros prėgol dīkaragiu gīvoliū būriō. Gīven Euruopuo.

Stombros īr magītėngiausis Euruopa laukėnis žvieris. Nuogniausē dėdlė patėnā. Stombra stoubris tromps, prėikėnė dalės īr so aukšto guogo. Makaulė īr dėdlė, sonkė, platė kakta. Akis menkas. Ousis trompas, platės, ėšruod kāp karvės. Šniuobės gals plėks.

Kālis tonkus ė šiorkštos, pėlkā rods. Plaukā garbėnioutė. Tor barza, ont krūtėnėis aug gourā. Ont kramės īr mažiokā ragalē. 

Stombra patėna kūna ėlgoms īr aple 3 m, aukštoms par petios lėgė 2 m, oudegas ėlgoms 0,85 m. Sonkoms gal būtė lėgė tuonas, bat paprastā būn ~500 kg.  

XX o. pradiuo svietė stombrā bova mažne pranīkė. Lietovuō anėi atvežtė 1969 m., a 1971 m. gėmė pirmė̄jė jaunėklē. Nūnā Lietovuo gīven vėršom 50 stombrū - daugoms gīven Paneviežė rajuonė.




#Article 332: Šešks (106 words)


Šešks da šeškos, šeška (, , ) īr smolkos jiedros žvieralis, katros prėgol kiaunėniu gīviu šeimā. Anėi gīven Euruopas medies. 

Šeška kūns īr 30–45 cm ėlgoma, oudega – 10–15 cm. Gīvolioks īr 1–1,5 kg sonkoma. Anuo kālis poros ė švelnos, tomsē rods aba jouds, so švėisiuom drūžiem. Pašėkėnie tor smėrdontė liauka.

Balondė–gegožė mienėsees ved 3–6 jaunėklios. 

Šešks gīven medies, pamedies, opiu ėr ežerū pakronties, kēsīnūs. Šniokštėnie prī suodu, prīmėistiu truobu, skladoku. Gīven patėis ėškastuo londuo, aba kėrnīsė, griaumenīsė, šakalīnūs.

Lietovuo ons īr tonkos, randams vėsuo šali.

Šešks tonkiausē jied žiorkės, peliuokos ė kėtos menkos graužėkos, paukštios, varlės, ruoplios. Anėi prėdar ėr ėškadas - ėšskerd vėštas (ė da daugiau nego sojied).




#Article 333: Barsoks (113 words)


Barsoks aba barsioks (sovalkėitėškā: opšrus, opšrys, , , vok. Dachs, rus. Барсук, ) īr medės žvieris, katros muokslėškā prėgol kiauniu šeimā.

Ons gīven mažne vėsuo Euruopuo, skīros tėktās patė šiaurė. Rītūs ėšplėtės lėgė Vuolgas opės. 

Anėi gīven vėsuo Lietovuo, bat nie nuognē tonkūs. 

Barsoka kālis īr ėšrašīts jouduom ė baltuom drūžiem. Ons sver 8-20 kg; anuo kūna ėlgoms īr 56-90 cm. Kuojės kresnas, kėitas so ėlgās, stėprēs, rausėmō tėnkamās nagās.

Barsokā gīven medies, atkalnie, sīkēs kēsūs, ganīklūs ė nat pėivūs, bat šalep medės. Anėm patėnk tīkoms, vākštiuo naktėis čieso. Žėima mėig žėimas mėigo. 

Barsoks jied peliuokos, vombuolės ėr anū kėrmios, kormios, varlės, bat tēpuogi jied ė daug augalū, ont pavaizdas: ougas, vaisios, sieklas, šaknis. 




#Article 334: Šėkšniesparnis (110 words)


Šėkšniesparnis, šėkšnuosparnis () īr skraidontiu žvieraliu gėmėnie. 

Anėi tor sparnos so pluona skūras plieve, katra jong prėikėnės kuojas so šėknėnėm. Tor pėrštos so aštrēs nagās. Anū žoumenīsie īr lėgė 38 dontū. Ėltės stombės.  

Šėkšniesparnē skraidėnie naktėis čieso, vuo dėina ėlsės kībōns žemīn makaulė. Anū akis tonkiausē mizernas, tudie, ka anėi tomsuo gaudas vagol klausėma: anū ousis īr dėdlės ė gaud atgarsa, katros pasėdėrb nū anū patiū leidama oltragarsa. Skrėsdomė šėkšniesparnē par borna aba šniuobė laid 30 000-70 000 hercu tonkoma oltragarsa.  

Daugoms šėšniesparniu jied vėsuokios skraidontios vabzdios, varmos. Mažoms anū jied vaisios, žovi, ė kelets rūšiū - krauji.

Anėi gīven vėsom svietė, skīros patės šaltiausės vėitas. Lietovuo īr aple 15 rūšiū. 




#Article 335: Romšėškės (105 words)


Romšėškės īr miestalis Kaišēduoriu rajuona vakarūs, prī Kauna mariu, Kauno mariu regėjuonėniam parkė. Seniūnėjės cėntros.

Romšėškės īr garsės sava Lietovuos liaudėis gīvenėma moziejom, katros dėrb nū 1974 m. Da īr medėnė Romšėškiu Šv. arkangela Mīkuola bažninčė (pabūdavuota 1860 m., parkelta 1959 m. so varpėnė), puoeta Juono Aistė moziejos, Antana Baranauska gėmnazėjė, bėbliuotėka, paštos (LT-56040), 

Prī miestalė yra senmedė, vakarūs Kauna mariūsna ītek Pravėina, īr puoėlseevėitės prī mariu kronta, nebderboms žvīra karjiers.  

Romšėškės mėnavuojamas nū 1382 metu, kūmet čiuonās bova svarbė tvėrtuovė. Nuo XVI o. žėnuoms dvars, vuo nū 1557 m. Romšėškės palėka miestalio. Nū XIX o. bova svarbė stuotės pri vėiškėlė terp Vėlnious ė Kauna. 




#Article 336: Lietovuos liaudėis gīvenėma moziejos (107 words)


Lietovuos liaudėis gīvenėma moziejos īr moziejos atvėruo vėituo, katos dėrb nū 1974 m. Romšėškiu miestali, prī Pravėinas opalė ėntakas, prī Kauna mariu kronta. Tas īr dėdliausis moziejos Lietovuo, ė vėins dėdliausiu vėsuo Euruopuo (pluotībė - 195 ha).

Moziejos pradiets bodavuotė 1967 m. Pėiveliu suoda vėituo vuo nū 1974 m. atsėdarė. Lietovuos liaudėis gīvenėma moziejos skobrē derbėnas tarībėnie gadynie, vuo pu 1990 m. ana lankėms ė pėnengavėms somenkiejė. 

Moziejō stuov XVIII–XX o. lietoviu suodu ė miestaliu arkėtektūra, vairausė rakondā, teknėka. Čiuonās stuov tradėcėnės arkėtektūras nomā, svėrnā, Kūtės, rejės, daržėnės, malūnā, tvuoras, šolėnē, ūkė rakondī, padargī. 

Moziejos īr padalėnts i 5 dalės:

Tēpuogi īr tremtėniū jorta, kelets truobesiū nū Mažuosės Lietovuos.




#Article 337: Kormis (100 words)


Kormis (, , ) īr nedėdlis pužemė žvieralis, katros muokslėškā prėgol kormėniu (Talpidae) šeimā. 

Gīvė kūns īr apvalos, 13-16 cm ėlgoma, 85-120 g sonkoma. Prėikėnės kuojės prėtenk rausėmō. Kaklos menks. Prī šniuobės tor ūsiokos. Akis menkas, vēk žabalas. Oudega īr trompa. Kālis mažne jouds. Dontū kormis tor 44.

Kormē gīven vėdotėnėškā šlapiūs dėrvūs, katrūs ėšdėrb vairiausios orvos. Kāp ėšdėrb tuoki orva vėršō, tāp palėik kormērausės. Orva praplatiejėmė padėrb gūžta vākam ougėntė. 

Lietovuo kormē īr nuognē tonkūs. Gīven pamedies, paopiūs, pėivūs, laukūs, daržūs. Mažne vėsa sava gīvenėma pratūn pu žemė. Ons sojied daug vėsuokiu kenkieju, bat ė prėdėrb ėškadas (ėšgriaun daržuoves, kēsos).




#Article 338: Udra (105 words)


Ūdra, aba udra (, , ) īr žvieralis, katros prėgol kiauniu šeimā. Prėgol i Lietovuos rauduonajė kninga. 

Ana kost cielos metos, gīven pu vėina. Smarkiausė īr ka būn tomso. Udram patėnk sriaunė mediu opalē, žuoliem apžielė ežerā so parparšuom. Tor sava noma ė da keleta orvū kėrnīs, pakrontiu šabakštīnūs. 

Udras poikē nard ė plaukiuo. Pu ondenio gal noplauktė lėgė 400 m neėkvėipos uora, sīkēs padėrb lėgė 11-14 km/val. mėtroma.

Udras kūna ėlgoms nū 50 cm lėgė 1 m, aukštoms – 30 cm. Sonkoms īr 6-10 kg. Oudeguo kaupias taukā. 

Udras tonkiausē jied žovis, anuom nuognē patėnk viežē ėr ongorē. Tēpuogi mediuon ondens paukštios, varmos, varlės.




#Article 339: Bimbals (107 words)


Bimbalā (, , ) ī dvėsparniu (Diptera) vabzdiū būriō prėgolōns varmā. 

Anėi tor dėdlės akis, katras poikē blėzg. Patėnū akis koktuo soėlėit, a pataliu ī parskėrtas. Skėvalis ī platos ė papluots, pėlkā roduos spalvuos. Patėnā jied kvietku nektara, vuo patalės solp gīvoliu krauji; tamē anas tor gėlėma rakondos sava bornuo.

Lervas gīven šlapiuo žemie, ondenī, drūnījontėm medi, poviesiūs. Anas jied šliožos, kėrmėlos. Soaugosė bimbalā būn šlapiūs, kēsās apžielosiūs vėitūs, a karštuom dėinuom skraidiuo ė poldėnie karvės, arklios.

Bimbalū īkondėms ī skausmings, tūdie karvės anū baidas, doud mažiau pėina. Kāp katras rūšis parneš kvarabū.

Lietovuo gīven par 30 bimbalū rūšiū. Prī bėmbalū prėgol aklis, panašos varms īr dvėlinkė.




#Article 340: Berža vombuolė (108 words)


Berža vombuolė, aba vombuolė, medė vombuolė, kleva vombuolė, roduojė vombuolė, ouslėnda () īr vombuolė, katra muokslėškā prėgol Melolonthidae šeimā. 

Anas kūns ī 20-31 mm ėlgoma, joudos, so pėlkās plaukelēs. Ontsparnē rodė. 

Berža vombuoliu lervas (trondės, trīnės) īr dėdlės, baltas ė gīven pu žemė (sīkēs daugiau kāp 1 m gėlomė). Tenās smarkē jied vėsuokiu augalu šaknis. Tāp pargīven 3-4 metos, paskum 1-1,5 mienesė da laikas kāp lieliokė.  

Ėšsėrėdenosės vombuolės skraidiuotė praded gegožė vakarās. Tumet lėgė vasaras vėdorė kuožna vakara skraidiuo prī mediu ė kēsu (klevū, ōžoulū, karklū, beržū ė kt.). Kāp uors atšal, anas kavuojas terp mediu lapu, ont žemės. Tas īr pėkts kenkies, katros jied vaismedius ėr ougakēsios. 




#Article 341: Bėtės (253 words)


Bėtės, aba bėtie () īr nuognē naudings vabzdis, katros muokslėškā prėgol bėtėniu (Apoidea) ontšeimiō. Tas īr patsā tonkiausē žmuoniu ougėnams vabzdis. 

Mėslījama, ka bėtis prėjonkė kažkor Pėitū Azėjuo, aba Afganėstanė. Bėtiu medu mėnavuo jau senuobės šomerā.

Bėtis gīven šeimuom, katrūsna prėgol tūkstontē vabzdiū. Šeimuo būn trejuopė gīvē: bėtalės darbėninkės, bėtėnā ė bėtis muotėnielės. Darbėnėnkės skraidiuo ė renk nektara, dėrb medo, dėrb aulios, keravuo bėtiu lervas. Bėtėnā gausėnas so muotėnielė, katra atved vėsas naujės bėtis. Muotėnielė par vėsa šeima īr vėina, a bėtėnā šeimuom neprėgol ė skraidiuo liuosā.

Bėitės darbėninkė gīven aple mienesi, bat tas, katras lėik žėimuotė, ta būn lėgė pavasarė. Vuo muotėnielė gīven keleta metu.

Bėtis nu sena liuob gīventė mediu drevies. No žmuogus anuom dėrb vėsuokius aulius. Anūs bėtis padėrb vaška kuorios, katrūs augėn lervas. Bėtis prėveiz auli ėr eš mediu sakū dėrb pėkė, katruo ožkaiša aulė skīlės.

Kumet bėtis jau nab'telp aulī aba drevie, anas ožsėaugėn naujū muotėnieliu vuo so senāja padėrb spėitiu ėr ėškrėdosės ėišk naujės vėitas.  

Vasara bėtis ėš žėidū nektara dėrbėn medo. Anas gal noskrėstė nu aulė nat kelis kėliuometros. Kāp rond naujė nektara, bėtės savuotėškā šuok ė tēp paruod kėtuom bėtim, kaap rastė naujė kvietka.

Medu bėtis renk ėš 40 augalū rūšiu. Tonkiausē ėš lėipu, vėržiu, rapsu, ōžoulū, duobėlū.

Bėtės, kumet īr prėspausta aba gėn auli, skaudē gel. Sīkio so sava gelounio bėtės sodraska sava skėlvė, tudie nomėra. Bėtėis gielėms tonkiausē nie pavuojings - īgelta vėita ėštėnst, pasuop ė praēn, no kāp īgel daug bėtiu aba jēgo žmuogus anuom īr alergėškos, tūmet gal būt ė smertės. 




#Article 342: Širšūns (145 words)


Širšūns aba širšouns, širšuons, širšūnė, širša () īr vapsoms gėmėnings dėdlis vabzdis. Ons muokslėškā prėgol Vespidae šeimā.

Šėršūnės-muotėnielės kūna ėlgoms ī 25–50 mm, darbėninkė ė šėršūns-patėns īr mažesnė. Kūns īr rods, makaulė geltuona, skėlvis joudā ė geltounā drīžouts.

Šėršūns lėzda dėrbėn eš nasrās somalta medė ė kabėn anon medie drievie, ont šakuos, sėinas skīlie, ont oukšta: šėltuo, tomsiuo, sausuo vėituo.

Šėršūnā jied nektara, medu, ougu, vaisiu soltis ė mėnkštėma. Anėi tēpuogi gaišen bėtis, kėtos vabzdius ė anūs neš sava lervam. Širšūnā daug bėtiu pagaun, anėi jied ju mēsa ė ju medu.

Šėršūnā īr smarkesnė kāp vapsas, no kond tėktās gindomėis. Īkondė anėi nemėr, tudie gal geltė kelėssīk. Kāp kond vėins šėršūns, tāp gal ožpoltė ciels polks. Rokounama, ka šėršūnā kāp dor, ta kāp so baisiausė īla – tas nie bėtėis kondis. No ons nie tāp tročings. Vierījama, ka žmoguo īspira dvīleka šėršūnu, ta ans nomiršta.




#Article 343: Žiuogs (107 words)


Žiuogs () īr tėisēsparniu (Orthoptera) būriō prėgolons vabzdis. 

Anėi īr ėšėlgė, žaliuos aba roduos spalvuos, ėlgās sparnās ė staibēs. Gīven pėivūs, ožskrend ont mediu. Trindamė vėina sparna kėton anėi svėrp. Kost smarkē šokoudamė. 

Žiuogs jied ė augalos, ė gīvios. Anėi nekāp daugoms vabzdiu nabūn kėrmėlās (lervuom) a nu pat gėmėma ėšruod tāp pat kāp ė ožaugė.

Terp vāku īr papratėms gaudėtė žiuogos ė paskom anėim tāp rokoutė: Žiuogė žiuogė, douk tabuoka, jė nedousi, soksio kramė, mesio ī karklīna aba Žiuogė žiuogė, douk medaus, jė nedousi, nodaušio. Vierėjama, ka anėi gal nogriaužtė karpas. Žiuogās īr žovaunama. Mažeikiūs ont dėdliuojė žiuoga liuob gaudītė šapalus.

 - Lietovuos tėisēsparniu rūšiū sārošos




#Article 344: Luoreta Songālienė (131 words)


Luoreta Mūkātė-Songālienė (g. 1977 m. siejės 10 d. Skoudė) īr televėzėjės laidū vediejė, liaudėis dainėninkė ė liaudėis mozėkas tēpuogi papruotiū žėnuovė, humanėtarėniu muokslu daktarė nug Žemaitėjės.

Luoreta gėmė ė sava vaikīstie gīvena Skoudė. Paskom so tievās parsėkielė gīventom Palonguō, kor pradiejė lonkītė vėitas fuolklorėni onsambli „Miegova“. Laimiejė vāku dainiu varžītovės Dainū dainalė.

Kāp bengė vėdorėnė muokīkla, Luoreta Mukaitė pradiejė Lietovuos mozėkas ė teatra akademėjuo stodėjoutė etnomozėkoluogėjė, ė palėka ton muoksla bakalaurė a paskom ė magėstrė. 2007 m. apgīė daktara disertacėjė ė palėka humanėtarėniu muokslu daktarė. Sava muokslu čieso dainiava Vėlniaus onėverstėteta onsambli Ratilio. 

Ana Vėlniuo sobūrė žemaitėškuos liaudėis mozėkas onsambli „Vėrvītė“. Bova Lietovuos televėzėjės laidū „Doukėm gara!, „Kolėnarėnės keliuonės“ „Gera ūpa! „Fuolkšuoks“ vediejė.

Luoreta Songālienė tēpuogi raša straipsnius vairiems koltūras, mozėkas žornalams, vadovaun žemaitiu jaunėma kuorporacėjē Samogitia, VRM fuolkluora onsambliō Šaltinis.




#Article 345: Genrėks Godavėčė (109 words)


Godavėčė Genrėks (gėmė̄s 1943 m. balondė 10 d.) īr nug Žemaitėjės kėlėma, bat Dzūkėjuo dėrbons gamtėninks, kraštuotīrėnīks, rašītuos, žornalėstos. Dzūkėjės nacēnalėnė parka darboutuos.

Gėmė Žemaitėjuo, Kelmės rajuonė, Kalnėškiu suoduo, ējė Varpotienu pagrėndėnėn muokīkluō, 1960 m. bengė Šaukienu vėdorėnė muokīkla. Pū ton ons muokies Žemės ūkė akademėjuo Kaunė, 1965 m. palėka agruonomo. Diestė pėliuosopėjė ė vuokītiū kalba LŽŪA, dėrba medenėnko, krūvuo so geuoluogās Šešouliūs, Baškėrėjuo, Kalnū Altajou, Biržu gėriuo. Pradiejė rašītė aple gomta žornalō „Nemons“. Paskum 10 metu pradėrba „Kuomjaunėma tėisuo“, kor bova atsakings ož gamtuosaugas skėrsni, tēpuogi „Valstėitiu laikraštė“ radakcėjuo, „Muoksleivi“.

Genrėks Godavėčė Lėškiavuo pasidėrbėna augalū suodna, katramė augėn vėsuokius retus, kieravuojamus augalus. 1998 m. Aplinkuos mėnėsterėjė G. Godavėčē skīrė Česlava Kodabas premėjė.




#Article 346: Rigvėda (177 words)


Rigvėda (skr. ऋग्वेद = ṛgveda) īr senuobės arėju švėntas dainės, prėgolōs prī Vėdu – švėntū tekstu rėnkėnė. Ana īr sokorta senuobėnio sanskrėta atmaino – vėdu kalba.

Tėkslē nie žėnuoma, kūmet Rigvėda galiejė būtom padėrbta – mėslījama, būktās XVI–X o. pr. Kr. m., a patės senuobėškuosės dainės mažo II tūkstontmetė pr. Kr. m. pradiuo. Tas galiejė būtė dā prīš ton, kāp arėjē atkaka Indėjuō.

Īr vierījama, ka Rigvėda ėš dievū nugirda septīnė ėšmintē (septīnė rišē), vuo Vėdas sogoldė konėgs Vjasa. Par omžiū omžius Rigvėda bova ėšmuokstama mintėnā ė paskuo ėšgoldama muokėniam. Anon klausītė ė muokītės liuob galietė tėktās pabažnūs žmuonis – brahmanā. Tėktās XIX o. Rigvėda ožrašė europėitē. Tas anėm bova dėdlis atradėms, nas tas īr vėins seniausiu tekstu indoeuropėitiu kalba.

Rigvėduo sogol 1028 alduojėmā, katrėi ėšdalītė pu 10 ratu (mandalu).

Tūs alduojėmūs tonkiausė kvėitamė vairūs dievā: Agnis, Indra, Soma, Mitra, Varuna, Ušasė, do Ašvėno, Savėtars, Višnos, Rudra, Pūšans, Brihaspatis, Djausos, Prithivī, Sūrja, Vajos, Apā, Pardžanjė, Vač, Marutā, Sarasvatė ė kėtė. Anū klūkiama torta, švėisoma, jieguos, gerū vīru, pėina ė medaus. Rokounama, kāp Indra nugalbėjė dėdli šlioža Vritra, katros bova oždaris ondenis.




#Article 347: Soupis (132 words)


Soupis  dā klīkis, peslīs (, , ) īr prī vanagū (Accipitridae) prėgolons paukštis. 

Vėršotėnė anon posė roda. Oudega pilka, sīkēs roda, so 8-12 skersū siaurū joustu ė vėina platesnė galė. Apatė gal' būtė tomsė, ėšrašīta švėisiuom diemaliem. Pastaibis ba plonksnu. Jaunėklē švėisē rodė.

Gīven Eurazėjės vėdotėniūs platomūs. Žėimuo Pėitū Euruopuo, Afrėkuo, pėitū ė pėitrītiu Azėjuo. 

Lietovuo tas īr tonkos paukštis. Dėdliausis anūm gausoms īr Aukštatėjuo, Vėdorė Lietovuo. Atskrend kuova, ėšskrend spali.

Soupis gīven vairiūs mediūs: eglīnūs, pošīnūs, beržīnūs, joudalksnīnūs, epošīnūs. Anam tink ė tonkomīnā, griaumenā ė peskėrė medē. Gīven ė guojūs. Gūžta dėrb ėš pošū, egliu, joudalksniu šakū. Ded 2-4 balsvus taškoutus kiaušius. Perėn 31-34 dėinas. 

Soupis medioun pamedies, pėivūs, erčiūs, laukūs. Skraidiuo ratās, ožveiziejis gruobi pakimb uorė vuo paskiou kāp kūlis krent apatiuō. Jied pelienus, kormius, vuoverės, kerstelius, paukštius, varlės, ruoplius. 




#Article 348: Veržova (100 words)


Veržova aba Varžovka īr opalė, katra tek Vėlniaus miesta savėvaldybės šiaurės rītūs. Prėgol prī Nerėis mažūju ėntaku (so Nerėm) basėinō, Nerėis kairīsā ėntaks, katros ītek anon ož 179,2 km nū anas žiotiū. 

Opė prasėded Kairienu medie, pelkīnūs, tek ėš rītū vakarūmp. Žemopī kert plėnta 102  Vėlnios–Švėnčiuonē–Zarasā#x20; (Nemenčėnės plėnta). Tor ėntaka, katros īr bavardis (V-1). Dėdliuojė opalės vaguos dalės keravuojama Veržovuos hėdruograpėniam draustėnī. Slienīs īr gėlos, medings. Vaga vingoriuota īr, anuo īr griaumenū; ondou īr šalts, sriaunos. Prī Žemuosės Veržovuos palėik medėnės ožtvankas lėikanas, brasta.

Prī Veržovuos īr: Aukštuojė Veržova, Vagova, Vismaliokā, Žemuojė Veržova, Vinciūnėškės, Veržova.

Opės vards kėlės nū žuodė vežtėis.




#Article 349: Blindės (157 words)


Blindės aba blėndkarklis (lot. Salix caprea) īr prī karklu prėgolōs krūms aba nedėdlis medelis.

Blindės aug Euruopuo, Vakarū ė Vėdorė Azėjuo. Savaimėškā aug ė Lietovuo. Ons krūms īr nuognē tonkos medies, ėškartūs, jaunoulīnūs, paopiūs, šlapiūs pėivūs. Sīkēs augėnam prī suodiu.

Blindės aug kāp neaukštos medis aba krūms, anon augoms lėgė 2-12 m, retsīkēs lėgė 22 m. Žėivie pėlkā žalė, līgė. Lapā smāluokė, 5-18 cm ėlgoma ė 3-8 cm platoma. Žėidā sogolė plaukoutās žirgėnēs, vīrėškė ė muotrėškė aug atskėro. 

Žīdia balondė mienesie, prīš ton, kap leid lapus. Platėnas par sieklas. Nugīven lėg 60 metu. Blindē patink švėisės vėitas, gerā atlaik šaltė ė sausmė.

Ėšo blindėis žėidū medu rankiuo bėtis. Žėivie īr raugū, ana prėtink joudū dažū gamėnėmō. Medėina ēn i šakalius, puoperi dėrbėntė.

Baltu mėtoluogėjuo Blindės ī nuognē našė, vaisė muotrėška. Ana gal gėmdītė ėš bikatruos sava kūna vėituos. Rokounama, ka Žemė ožpavīdiejė anā tuokė vaisoma ė pavertė medio.

Žuodis blindės vagol kėlėma sotink so rosėško kēksmo bliad.




#Article 350: Gervė (162 words)


Gervė () ī dėdlis paukštis, katros gīven bavēk vėsuo šiaurės Eurazėjuo, vuo žėima skrend i Afrėka, Artėmousius Rītus, Indėjė, Kėnėjė.

Gervė ī gerā dėdlesnė kāp gožos, tor ėlgielesnius staibius ė kakla. Kūns švėisē pilks. Kakta, snapa apatė, pagorklis, spronds ė sparnū galā joudė. Skroustā ė kakla šuonā baltė. Ont petiū aug garbėnioutas plonksnas. Pakaušie skūra rīškē rauduona. Snaps roduoks. Staibē joudė.

Gervės sonkoms ī 3,9-7 kg, kūna augoms 60-66 cm.

Gervės gīven tīrūs, lėiknūs, liūnūs, tonkiuos biržalies, alksnūs, šlapiūs pėivūs, turpīnies.

Tas ī nuognē gōslos paukštis, katros gīven nu žmuoniū atsto. Anas balsos žems ī, skomb panašē kāp trėmėts ė īr ėš tuola gerā girdams.

Gūžta kraun gervė ont žemės, ont sausesnė kēsa, anon pakavuo terp mindriu ė krūmaliu. Ded do keušio, katrė̄do būn pilkā žalio, so narīškiuom diemalėm. Perėn 30 dėinū. 

Gervės Lietovuō atskrend kuova pabenguo aba balondė pradiuo, vuo ėšskrend spalė galė. Skrend dėdlēs polkās.

Gerviu jiedis ī sieklas, varmā, molioskā, slėikā, varlės, pelės. Tepuogi les pelkiu ougas, nug laukū - grūdus.




#Article 351: Grėižielie (101 words)


Grėižielie, girgždielie, grėižie  (, , ) īr nedėdlis pėivu, krūmīniu paukštis, katros prėgol prī vėštelėniu (Rallidae) šeimuos.

Ana ī mažne posiau mažesnė kāp korapka, kūna ėlgoms 23 cm, sonkoma 130–190 gr. Ana īr roda, kāp žemės spalvuos, ešrašīta diemalėm, sparnā rīškē rodė. 

Grėižielie gīven pėivūs, lonkūs terp aukštū žuoliū, krūmu. Ana nuognē gerā biegiuo, gerā kavuojas, tudie skraid netonkē.

Atskrend gegožė pradiuo. Nug vakara lėgė pat rīta grėiž sava dainė „dre-dre, dre-dre“. Žmonis ton pamiegdiuo šėtāp: „kries, kries varškies, vuo kam, vākam, kuokėm, mažėm“. Anas tāp grėiž lėgė lėipas vėdorė.

Grėižielės les varmus, kėrmėnus, slinkius, slėikus. Retiau ožles sieklas, žuolės, vairius lapalius.




#Article 352: Īvs (124 words)


Īvs (, , ) ī dėdlis jiedros paukštis, prėgolons prī peliedėniu paukštiu (Strigidae) šeimuos.

Īvs ī dėdlis paukštis, anon kūns 58-75 cm ėlgoma, atstoms terp ėšsklēstū sparnū ī 138–200 cm. Īvū muotrėškas dėdlesnės kāp patėnā: patėnū sonkoms 1,5-3,2 kg, pataliū – 1,75-4,5 kg. 

Kūna vėršos pilkā rods, apatė ī švėisesnė, ėšrašīta diemėm. Ont makaulės ī plonksnu koukšto, katrodo ėšruod būtom ausis. Staibio ī apaugosio plonksnuom lėgė pat pirštu. Snaps ė nagā joudė.

Īvs gīven Eurazėjuo, tėktās skīros anuos patius pėitus ė šiaurė. Tas ī nuognē netonkos paukštis ė ī īrašīts Rauduonuojuō kninguō. Ons nīkst tudie, ka ī kertamas medės, anūs dėrbamė ūkė darbā.

Īvs gīven medies, dīkruos, tīrūs ė kalnūs. 

Īvs jied zōkius, bavēk vėsus paukštius (nat ė vanagus), peles. Sīkēs pačiomp ė mažus elniokus aba lapes.




#Article 353: Tūtlīs (126 words)


Tūtlīs, badpaukštis, bodotis, dodotis, popoks, popotis (lot. Upupa epops, angl. Hoopoe, vok. Wiedehopf) ī dėduoks, margos paukštis; ons ī vėinėntelis kokotėniu šėimuo.

Tūtlē gīven Euruopuo, Šiaurės Afrėkuo, Azėjuo. Lietovuo anėi nie tonkūs. Gīven pamedies, ganīklūs. Jied vėsuokius varmus, slinkius, liūlius, katrėi tik gīven ont žemės. Sojied daug ėškada darontiu trondiū. Par žėima būn Afrėkuo, Pėitū Euruopuo. Lietovuo būn nug balondė lėgė siejės.

Tūtlīs īr aple 70 g sonkoma. Skrend lietā, kreivā, kāp pleštekė. Kūns ī muolė spalvuos. Ont nogaras ī skersas joudas joustas, ontoudegis balts ī, oudega ī jouda. Ont makaulės ī jouduos spalvuos koudoks. Tūtlīs spierē vaikšt ė biegėnie. Snaps ėlgs, lenkts, īlėns.

Tūtlē perėn ouksvūs. Kėni dėrb ėš koukšta šiaudu, samanu, keleta plonksnu. Ded 5-6 (sīkēs nat 12) baltu kiaušiu, katrūs perėn daugiausee patalė.\




#Article 354: Kiekštos (132 words)


Kiekštos (, , ) ī paukštis, katros prėgol prī varnu šėimuos.

Kiekštos gīven dėdlie Eurazėjės dalie: nug Vakarū Euruopas lėgė šiaurės vakarū Afrėkas ė pėitrītiu Azėjės. Lietovuo tas ī tonkos mediu paukštis, katros čiuonās būn par žėima, bet kāp katrėi kiekštā ėšskrend tūliaus pėitūsump.

Kiekšta kūna ėlgoms 32-37 cm, ėšsklēstė sparnā 53-58 cm, anon sonkoms 150-195 g. Kūns rodā pilks, makaulės vėršos joudā drīžiouts. Ont sparnu ī mielinas diemės so joudās drīžēs. Oudega ė diemės pu akėms joudas.

Kiekštos skraidiuo nevikrē, kāptās šoukėniedams. Ont žemės šuokou dėdlēs šoulēs. Kiekšta balsos čaižos „reč-reč, sīkēs miegdiuo kėtus paukštius.

Kėni praded krautė kuova pabėnguo a balondė pradiuo jaunūs eglāties a pošāties. Ded 5-7 žalsvā mielinus kiaušius. Perėn abo paukštio. 

Kiekštos jied vėsuoki jiedi, žėima tonkiausē les gīlis. Rodeni kavuo jiedi pu samanuom, lapās, mediu skīlies.




#Article 355: Žagata (148 words)


Žagata aba šarka (, , ) ī baltā jouds paukštis so ėlga oudega, katros prėgol prī varnėniu (Corvidae) šeimuos.

Žagata nesonkē galam atpažėntė ėš anuos aprieda. Ė patėna ė patalės makaulė, kaklos, pagorklis, nogara, oudega ė sparnā joudė ī, žvilg būtom mielinā žalis metals. Skėlvis ė krūtėnė baltė ī. Žagatas kūna ėlgoms ī 40-51 cm, ėš katruo 20-30 cm prėgol ėlgā oudegā. Sonkoms ī 175–300 g.

Žagatas given paopiū, paežeriū krūmīnūs, anuom patink giventė krūmīnūs, katrėi aug vėdor pėivu ė laukū. Čaižē riek „šėk-šėk-šėk…  Kėni jau kuova dėrbėn beržūs, karklūs, pošīsė. Balondė pradiuo ded 7-8 kiaušius, katrus perėn 18-20 dėinū.

Žagatas paprastā given puoruo. Īr atsargės ė žmuogaus prī savėms neprėlaid. Ožveiziejosės kuoki tās žvieri aba žmuogu praded riekautė aba tīkē noskrend. Žagata ī ne tėktās vėins ėš pruotingiausiu svieta paukštiu, no ė vėins pruotingiausiu gīviu.

Žagatas jied vabzdius, kiaušius, jaunus paukštokus, pelės, ougas, vaisius, žėima les ė vėsuokės šiokšlės.




#Article 356: Kiaušis (114 words)


Kiaušis īr paukštiu ė ruopliū dedams gamals, ėš katruo ėšsėrėden jaunėklis. Kiauši deng kėits lokšts, pasėdarė̄s ėš kalcė karbuonata. Vėdou ī trīnīs, ėš katruo pasėgamėn gīvis, vuo aplėnkou trīni jous baltėms. Tas ī medegas jaunėkliou kiaušie jiestė.

Kiaušiu dėdloms skėras prėgolamā nug paukštė: patīs dėdliausė ī strotė kiaušē (1,2 kg), vuo mažiausė - kuolėbrė (0,5 g).

Ėš kiaušė jaunėklis ėšsėrėt tėktās esant tinkamā šėlomā, tūdie paukštē tor anon nūlatuos perėntė: tas gal tēstėis nug 14 lėgė 55 dėinu. Diel kiaušė kieravuojama paukštē padėrbėn kėni. Ruoplē tonkiausē ožkas kiaušius pu žemė ė anūm nebkeravuo.

Kiaušē ī gers, daug suotiū medegu torėns jiedis, tūdie žmuonis augėn paukštius kiaušiams dietom (paprastā vėštas, žōsis, daba ė potpalas, strotius).




#Article 357: Varnalė (112 words)


Varnalė, kousos, kuovoks (, , ) īr paukštis, prėgolons prī varnėniu (Corvidae) paukštiu šėimuos.

Varnalė ī 34-39 cm ėlgoma, anuos sonkoms ī 175–280 g. Nu varnu, kuovū skėras ka īr mažesnė, švėisesnė, trompesnio snapo, lengviau skraid. Makaulės vėršos, nogara, oudega ė abo sparno juodė, vuo kaklos pilks, anon šuonā balsvė.

Varnalės given miestūs, suoduos, pamedies, parkūs, suodnuos. Ī nuognē vikrė ėr alasa, tonkē laikas krūvuo so varnuom, kuovās, kronklēs. Rodeni ė žiema dėdli varneliu polkā nakvuo miestu mediūs.

Kėni kraun ouksvūs, pastuogies, paliepiūs, buokštūs. Perėn paprastā krūvuo ciels polks varnaliu. Ded 4-6  kiaušius, katrus perėn 17-18 dėinū. 

Varnalės jied vabzdius, ė anūm vikšrus, kiėrmėlus, pelės, kiaušius, les ougas, vaisius, miegst kapstītėis pu šiokšlės.




#Article 358: Šaltenis (106 words)


Šaltenis, šaltėnis, šaltenielis, versmie ī tuokė vėita, katruo pužemėnis ondou patsā trīkšt ėš pu žemės pavėršė. Tonkiausē šaltenē būn tenās, kor pužemėnė ondėnė takus kert kuokistā žemės pavėršė pažemiejėms (slienis, ragova, ežera īdoubs). Paprastā šalenė ondou būn šalts kāp leds, bet vėitūs, katrūs pavēk pužemiu karštoms, šalteniu ondou būn šilts, vuo sīkēs net verdons. Srūndamė šaltenē sīkēs tirpėn ė vėsuokės droskas – tāp pasėdėrb sūrē aba aštrē (mėnėralėnē) šaltenē.

Šaltenielē Žemaitėjuo nū sena liuob būtė nuognē kieravuojama ė pagarbuo laikuoma vėita. Vierīta, ka šalteniu ondou gal pagīdītė uopas, žlėboma, skaudamas vėitas, da vierīta, ka ons īr prėgolns švėntėnėmou. Krėkštiuonībės gadīnie prī tokiū švėntu šaltenieliu pabūdavuotas kuoplīčelės, bažninčės.




#Article 359: Kronkėns (103 words)


Kronkėns, kronkis, joudvarnis (, , , , ) īr dėdluoks, jouds paukštis, katros muokslėškā prėgol prī varnėniu (Corvidae) šeimuos. 

Kronkėns ī geruokā dėdlesnis kāp varna. Ciels anou kūns jouds ī. Snaps ė kuojės tēpuogi joudas. Kūna ėlgoms ī 54-69 cm, sonkoms 1100–1560 g.

Kronkėns Lietovuo given nūlatuos. Ėsėkor nedėdlies medies, ožvis labiausē miegst pošīnus. Given puoruo. Top ont mediu vėršūniu, vėsuokiu basliū.

Kėni praded krautė jau vasari. Tamė patiam kėnie perėn kelet metu ėš eilies. Ded paprastā 5 šmuotoutus kiaušius. Perėn patalė 20-23 dėinū. 

Kronkėnā paprastā given 10-15 metū (retsīkēs lėgė 40 m.).

Kronkėns jied kėtus paukštius, anūm jaunėkius, mažus žvieralius, jied dviesenėna.




#Article 360: Šnīpštielie (135 words)


Šnīpštielie aba kėrmėns (, , ) īr troča torintė gīvatė, katra given Lietouvuo.

Kūna vėršos palšos, tomsē rods, 75–80 cm ėlgoma. Ėšėlgā nogaras vingioun roda aba jouda jousta. Makaulė platė, trėkompė īr, ont anuos īr X skvarmas rašts. Gīvatokus ved jau gīvus.

Lietovuo šnīpštielie tonkė īr. Būn šlapiūs medies, medės ākštelies, ėškartūs, pamediūs, tīrūs, paežeries ė vėitūs, kor aug aukšta žuolie. Anou patink šiltas vėitas, tudie gol īsauliou. Par žėima būn krūvuo graužėku londūs, kormiu orvūs, pu kelmās. Žėimuo nug spalė lėgė balondė. Daba kāp daug liūnu īr ėšsausėnt, tāp šnīpštieliū pamažiejė̄ ī. Gīvatokus ved rogpjūti.

Šnypštielie medioun naktėis pradiuo - jied mažus graužėkus (pelės, pelienus), drėižus, varlės, kiaušius, vabzdius, kėrmėlus. Žmuogaus ana tīčiuom nepoul, bet jēgo ont anuos ožlėp aba ana pakostin ta ana skaudē kond. Šnīpštielės kondis ī tročīzna, bet nug anuo miršt netonkē. 




#Article 361: Apskards (105 words)


Apskards (kėtāp apskarda, apskrabs, apskraba, apkala, apkals) ī tuokis leds, atsėradė̄s pu tuo kāp sīkiom līn lītos ė šāl. Palėik pu tuo, kāp šėlts uors ūmā ožēn ont šaltuos vėituos. Šalta uora slouksnis tor būtė gana pluons, ka lītos nespietom ožšaltė prīš nokrisdams ont žemės. 

Apskards ī dėdlē pavuojings: ont žemės daras plikšala, ledā kaust vėskon – medius, truobesius, alektras laidus, štolpus, mašėnas. Leda stuoroms gal' būtė lėgė keliū cm, tūdie neėšlaikė̄ sonkoma gal' pradietė lūžtom ė griūtom medē, nomū stuogā. Par apskarda vėskos būn nuognē slėdo, tūdie baisē sonko īr ėr ētė, ėr važioutė. Par tuoki uora būn daug avarėju, žmuonis ūmā nogriovė̄ sosėžaluo.




#Article 362: Naujė̄jė metā (139 words)


Naujė̄jė metā īr švėntė, notinkantė kuožnū metu patė pėrma dėina, tas īr sausė 1. Anon dėina vagol Grėgalėjaus kalenduoriu prasėded naujė metā. So katalėkībė tuokė nauju metu dėina paplėta pu vėsa svieta. 

Ka naujė metā tor prasėdietė sausė 1 d. pariedė da Ruomas ciesorios Jolėjos Cezaris (46 m. pr. Kr.).

Lietovuo Naujė̄jė metā pradietė švestė sausė 1 d. ne onkstiau kāp XIX o.

Naujū metu pradė baltu kraštūs paprastā ruodė žėimuos sauliegrīža, katra vīkst par Kaliedas. Kāp daba Naujūju laukėms īr svarbiausė švėntės dalės, tāp onkstiau par Kūčės liuob lauktė Saulės pargrīžėma. Naujė̄jė metā žīm senuojė svieta smėrti, nogramzdėma i chauosa, tomsa ė naujė svieta, naujės švėisas ožgėmėma. Tāp čiesos ī atnaujėnams, žmuogos ī liuosos nug anon niešė. Da ė daba žmuonis so Naujēs metās briežas naujus siekėmus, darbus.

Daba Naujė̄jė metā ī švėntamė gausēs fėjerverkās, petarduom, ī vaišėnamasė. 




#Article 363: Auksūdė Velnė kūlis (111 words)


Auksūdė Velnė kūlis ī dīvnos kūlis Kretingas rajuonė, 0,84 km i šiaurės vakarus nug kelė Darbienā-Skouds, Maluoniškiu medės pėitėnie posie.

Kūlis 3,7 m ėlgoma, 3,1 m platoma, 20-60 cm augoma īr. Pavėršios plokštis, vėršou ī doubotiu, katras vadėnamas žmuogaus, arklė, kiaulės aba velnė piedom. Aplinkou kūlou aug ōžoulā.

Rokounama, ka prī kūlė nedielės dėina par suma liuob pasėruodytė vuokītoks-velnioks, so katrou žāsdamė pėimenā liuob praluoštė pėningus ė net gīvolius. Neapsėkėntė̄ žmuonis iejė pas konėga, katros pamuokė vuokītokou sodruožtė šermokšlė lazda. Kāp tėktās pėimenokā ton padėrba, tāp ons so baisio alaso paskavuotė pu kūlio ė daugiau nikūmet nebpasėdruodė, tik sīkēs par suma liuob apsėlonkītė suoduo ė šuokėniejėmo par tuoras liuob gōsdītė vākus.




#Article 364: Rašts (303 words)


Rašts ī tuokė, tam tīčiuom padėrbta znuoku sėstema sosėžėnuojėmou. Tas ī paprasts ė patuogos būds ruokoutėis so žmuonėmis, so katrās nagalat pasikalbietė. Ba tuo, tas ī tuobols rakonds pasižīmietė sava mėslės.

Rašts, katrou šindėin liousā galam užrašītė žmuogaus kalba, atsirada, tāp veizont, nasenē – maždaug prīš šešis tūkstončius metu. Bet anuo užoumazga pasiruodė žīmē onksčiau – prīš keliasdešimt tūkstončiu metu, tās žilās senuobės omžēs, kumet pruotingāsis žmuogos, muokslėninku luotīnėškā šaukams homo sapiens, sokūrė̄s garsū kalba, panuora sava mėslės sotartėnēs znuokās pardoutė kėtam. Žėnuomās, pradiuo sotartėnē žėnklā bova natūrali.

Pėišėniū rašts – tas jau tėkruojė rašta pradė. Tāp saka vėsi raštuotīrėninkā.

Senuovės žmuoniū pėišėnēs ė braižėnēs rimtā pradieta duomoutėis tiktās praējosė omžė vėdorie. Daug ginču sokielė 1864 metās Proncūzėjuo, Madlena orvė rasts mamota paišėnīs, ėšraižīts kaulėnie pluokštelie. Pažongi muokslėninkā tvėrtėna, ka mamota atvaizda sokūrė senuojė kūlė gadīnės žmuonis, mamota omžėninkā. Vuo bėblėjės šalėninkā itėkėniejė, ka tou meto, ka gīvena mamotā, Žemie dā nabova žmuogaus.

Raštuotīrėninkā pėišėniū rašta vadėn piktograpėjė. Žuodis piktograpėjė sodarīts īr ėš luotīnu kalbuos žodė pictus, katras znuočėj „pėišts, dažīts“, ė graiku kalbuos žodė grafos (γράφος), katras znuočėj „rašau, krapštau“. Atskėras piktograpėnė rašta žėnklos-pėišėnīs vadėnams piktograma. Graiku žuodis gramma (γραμμα) znuočėj „ruodbalsė“ (lėtera, radie). Jė atskėrs piktograpėnė rašta žėnklos-pėišėnīs ėškėrsts arba ėšriežts kūlie, ta ons vadėnams petroglifo. Žuodis petroglifs sodarīts ėš graiku kalbuos žuodžiu petra (πέτρα), katras znuočėj „kūlis“ (akmou), ė žuodė gliufo (γλυφό), katras znuočėj „riežo, raižau“. Piktograma ė petroglifs – tėi sosižėnuojėma žėnklā īr. Anėi kon nuors praneš, prīmen, aiškėn, leid arba draud.

Rašts gėmė na vėinuo vėituo. Rašta sėstemas napriklausuomā vėina nu kėtuos raduos Vėdorėniūsiūs Rītūs, Kėnėjuo ė Cėntrėnie Amerėkuo. Nieks tėkslē nagal pasakītė, kudie žmuonis pradiejė rašītė, bet pėrmūsius rašītėnius žėnklus tėkriausē nauduojė vadā, ka paruodītom sava galė, ė miesta uofėcėrē, sorašėniedami ė skėrstīdami jiedi bē kėtus dalīkus. Pavīzdžiou, Cėntrėnie Amerėkuo rašts bova nauduojams tik ont karalėškūju paminklu.




#Article 365: Širmės kalns (130 words)


Širmės kalns ī kalnalis Žemaitėjuo, Janapuolės suoduo, Varniū seniūnėjuo, Telšiū rajounė. Tas ī palygėnėmou mažos kalnalis, katros stūksa pėitrītėniam suodas pakraštie.  

Kalnė ėr i rinki nug anon ī rastas 4 kūlė omžė gyvenvėitės, I tūkst. ontruos posės itvirtindėntas gīvenvėitės piedsaku ė kėtū radėniu: tas ī poudu šokiu, gelžėniu kirviu, konėngākštė Aleksandra 1492–1506 m. denars. Vagol anūs radėnius dar ėšvada, ka čiuonās XII–XVI o. bova senūju Viržovienu pradė.

Janapuolės žmuonis renkas ont Širmės kalna pamėnavuojėmou Saulės kuovės, baltu vėinībės dėinuos, rodenė līgēdėinė. Sīkiom so Varniu regėjuonėnė parka direkcėjė anėi reng kalnū sosėšaukšma. Tou dākta tėkslos īr aplonkītė baltam mėnavuotėnas vėitas, oždėgtė ognis ont kalnū ė sojongtė baltu tautas ėr anūm žemės. Ont kalna īr ožkoriams dėdlis laužos, katros poikē veizams i vėsa rinki, kāp ė kėtė lėipsnuojontīs laužā ont šalėmū pėlēkalniu.




#Article 366: Kėims (109 words)


Kėims ī tuokė ākštalė suodībuo, pėlie aba paluociūs, aplinkou katrou ī sostatomi truobesē. Paprastā kėims būn nataisīklinga statiekompė skvarmas. Vagol sava rēkala kėims būn švarosis, gerāsis (padailints, apsiets vejė, so kvietku daržielio, takās) ė ūkėnis (anamė stuov ūkė truobesē, vėsuoki rakondā, laikuomi gīvolē).

XVIII o.–XIX o. pr. Lietovuos valstėitiu suodībūs liuob būtė 1–3 vairiuos paskirtėis ė platoma kėimā. Šalep geruojė kėima liuob būtė noms, klietė, daržielis, suods, šalep ūkėnė – kūtė, kiaulėninks, tonkē kūdra, prī žardīnės – stuogėnė, žardis (aplouks). Kėimus vėins nug kėta liuob robežioutė tuoras, vartalē, lėpīnės, mediu a krūmu koukštā. Žemaitėjuo kėimus liuob skėrtė dėdluoki atstomā (terp geruojė ėr ūkėnė 10–20 m, terp ūkėnė ė žardīnas 25–60 m).




#Article 367: Baltalksnis (116 words)


Baltalksnis (, šalėp Jorbarka da saka baltelksnis) ī vėina ėš dvījū alksniu (Alnus)  mediu rūšiū, katros aug Lietovuo.

Aug opiu, opaliu, ežerū pakronties, mišriūs medies, ėškartūs, anėm patink šlapės vėitas ale aug ė sausūs medies. Neaug ten, kor nūlatuos stuov ondou. Gerā ataug tīrūs, apleistūs sklīpūs. Miegst vėdotėnėškā derlingas, driegnuokas, kalkingas dirvas.

Baltalksnis kap būn jauns ta aug nuognē spierē, ale paskom augėms solietie. Ons žemesnis kap joudalksnis ī, vuo sīkēs ožaug ė kap krūms. Būdings augoms 10-15 m ī, sīkēs lėgė 20 m. Aug trompā, baltalksnė omžios sėik lėgė 50-70 metu. Žīda kor tās kuova pabonguo, balondė pradiuo.

Baltalksnė medėina rausva, minkšta, tvirta ondenie, ėlgā nepūn. Ka rāstā nie stuori, ta retā kūmet ėš baltalksnė pjaun lėntas.




#Article 368: Skirpstos (107 words)


Skirpstos aba šaltekšnis, medlėiva (, sin. Rhamnus frangula) ī tuokis augals – nedėdlis medelis aba krūms.

Aug mažne vėsuo Lietovuo, bet tonkiau vėdorė, šiaurės ė pėitvakariu līgomūs. Aug skirpstos medies, krūmīnūs, opiu ėr ežerū krontūs, pelkies, lieknūs. 

Ožaug lėgė 3–6 m, sīkēs lėgė 7 m augoma, tonkiausē ėšruod kap krūms. Žėivie anuo būn līgė, bavēk jouda. Ūglē būn rauduonā rodi, nadīgliouti, lūžtontīs. Lapā tomsē žali, kiaušė skvarmas, līgēs kraštās. Žėidā mizerni, balti, žīda gegožė-lėipas mienesēs. Rogpjūtė galė prisirpėn joudas, blizgontės ougas.

Skirpstos ī medings augals, bėtis anou gausē lonka. Žėivie ėr ougas tink dažīmou. Skirpsta žėivie žalė būn tročlīva, bet anou ėšdiuovinus ana tink kap liekvarstos (žėivės nūvirs liousoun vėdorius).




#Article 369: Žaltlonkis (100 words)


Žaltlonkis, kėtap žaltlongis, žalťialonkis, žaltplongė () ī tuokis krūms. Aug ons bavēk vėsuo Lietovuo. Anam tink ūksmitngas, driegnuokas lapoutiu ė mišrės medės, krūmās apaugė̄ opiu ėr ežerū krontā.

Žaltlonkis nie nuognē šakuots, ėšaug lėgė 40-150 cm augoma. Žėivie geltuonā pilka, šakas plikas, lapā rondas tiktās šakū galūs, anūm vėršos rīškē žalis, vuo apatė pikuoka. Žėidā rūžavi būn, gardē kvepa. Praded žīdietė onksti pavasarie, par ėlgus atdriekius net vasarė galė. Sosirpėn rauduonas, soltingas ougas.

Ciels augals baisė tročīzna ī. Tik pakromtius šakalė sotinst borna, gal ėškristė dontis. Ougas nuogniausē tročlīvas ī, sojiedus kuokės 10-12 ougu (vākam da mažiau) žmuogos ėš karta miršt. 




#Article 370: Avėža (132 words)


Avėža () ī tuokis javs, varpėniu (Poaceae) šeimuos augals. Ons ī kėlėma nug Euruopuo augontės laukėnės toštiuosės avėžuos (Avena fatua).

Avėža vėinametė žuolie ī. Anuos stombris pliks, līgos, toštavėdoris īr ėr ėšaug lėg 0,6-1,5 m augoma. Avėžas žėids ī sogolė̄s i varpa, katra būn dvėžėidė, sīkēs trėžėidė, nator akoutu. Vaisios nedėdlis grūds ī (varpuo būn 1-3 grūdā). Augals apsidoklėn nug viejė.

Avėžā tink viesos ė vilgšnos uors. Gerā aug tenās, kor gegoži temperatūra vėdotinškā laikas aple 15 lāpsniu šėlomuos, vuo lėipa 21 °C. Tink driegnuokas, lengvā rūgštes dėrvas.

Avėžas dėdlē gers šierals arkliam ī, da anuom lesėn paukštius (īpatingā žōsis), šera teliokus. Kiaulėm tink natap gerā.

Žmuonis ėš avėžū kroupu taisa zopės, kuošės, apkepus, dribsnius, sausānius, šostėni, kėsieliu, kuondėterėjės gamėnius. Žmuonis taisa ėš avėžu liekarstus nug kuosiejėma, namėigas, sānariū skausma, varītė mīžalou, prakātou.




#Article 371: Balonda (100 words)


Balonda, prī jūras da saka balondra, balondris () ī tuokis augals, pėktžuolė.

Tas vėinmetis, 10−100 (sīkēs lėg 150) cm aukštoma augals ī. Anou stombris statmens, briaunuots, ėšsišakuojė̄s. Lapā kiaušė skvarmas, dontīti, kap skiautės, minkšti. Žėidā mizerni, aug šmuotās, miltouti. Balonda ėšaugėn 3000-200 000 sieklu, katras parneš vies ė ondou. 

Žīda balonda birželė−siejės mienėsēs. Ta ī nuognē tonki žuolie vėsuo Lietovuo. Aug ana daržūs, laukūs, tīrūs, šiokšlīnūs. Ana nuognē ikīrė piktžuolė ī, ale tink jiedėmou: jaunas šakalės ė lapā ēn kap saluotas, sieklu miltu ded i douna. Tas tepuogė gers šierals ī. Balonda taisa ė kap liekarsta, katros gerėn virškėnėma, atsikuosiejėma. 




#Article 372: Brėidgauris (100 words)


Brėidgauris, kėtap brėidgaurė, vilkžuolė () ī tuokė sausū vėitu žuolie, katra muokslėškā prėgol varpėniu augalū (Poaceae) šeimā.

Tas daugiametis, 10-30 cm augoma augals ī, katros aug baisē tonkēs kēsās, būktās brėidė kailis. Brėidgaurė šaknis stuoras, kap virvė ī. Stombris ėlgesnis kap lapā, tiktās apatėnė dalės lapouta ī, vuo viršotėnė plika, šiorkštė. Lapā pilkšvā žali, paskom palėik balzgani, šiorkštūs kap šerē. Žėids tā paprasta, tēva, reta, lėg 10 cm ėgoma varpa ī. 

Žīdietė brėidgaurė praded gegožė mienesei. Tas tonkos augals Lietovuo ī, aug ont kalnū, sausūs pėivūs.

Brėidgauris bjauros augals pjautė ī: ons velias i draboži, bīr nū vežėma, anamė galė dalgi nūsoktė.




#Article 373: Česnags (109 words)


Česnags, kėtap šešnags, šešnaks, šašnags, česnaks (lot. Allium sativum) ī  tuokis augals, katros tor baisē aštru kvapa ė skuoni, tūdie dedams jiediou gardintė.

Česnags daugiametis augals ī. Anou stombris tėisos, 30-60 cm augoma ī. Lapā būn pluokšti, siauri. Žīdia ons mizernās žėidokās, katrėi būn sogolė̄ i tuokės galvotės. Sonuokėn kap šakni česnaga galvotė, katra sosided ėš 6-30 skiltaliu, apdengtu balto lokšto.

Česnagus žmuonis augėn suodnūs, daržūs kap daržuovės. Anūs raun tūsīk, kap sodžiūst lapā ė galvotės kaklalis.

Česnaga ded i raugėntus agorklus, vairius kuonsėrvus, marėnatus, kilbasus, vėsuokius mēsuos ė daržuoviu jiedius, i kuošelīna, žovi, mėrkalus.

Česnaga žmuonis laika maclīvo liekvarsto nug apsinoudėjėma, bėtiu, trūčlīvu vabzdiū ė gīvatiu ikondėmu, tėpuogė paršalus.




#Article 374: Žalmedis (133 words)


Žalmedis () ī tuokis nedėdlis krūmoks, muokslėškā prėgolons dailīžėidiu augalū (Asteraceae) šeimā.

Savāmėškā ons aug pėitrītiu Euruopuo – Kruoatėjuo, Buosnėjuo ė Herceguovėnuo, Albanėjuo, euruopėnės Rosėjės pėitvakarėnie dalie, Okraėnuo ė Mažuojuo Azėjuo, Kaukazė.

Lietovuo žalmedis ivēsts ī, augėnams šalėp nomū (žuolėninkūs), kapūs, suodnūs.

Anam tink saulietas vėitas, smiltinga, kalkinga dėrva.

Žalmedis tā daugiametis, 60-150 cm augoma augals ī, katros žalioun par vėsa vasara. Stombris anou šakuots ī, šaknės stuoruoka, somediejosi. Lapā sosėdalėnė̄ kap siūliokā. Žėidā žalmedė žalē geltuoni ī, žīdia nug rugpjūtė pabonguos lėg spalė. Ciels žalmedis gardē kvepa (panašē kap sėtrėna).

Tasā žuolīns liekartsos ī. Anou lapus, ūglius taisa, ka būtom geresnis virškėnėms, jiedroms, ons maclīvs nug oždegėmu, vara mīžala ė prakāta. Ėš žalmedė žmuonis dėrb  antas. Anou lapā gerā baida vabzdius, blosas, otės ė kėtuokius liūlius, tūdie anou lapās ėšded grindis, prided i līsvės.




#Article 375: Parškalnis (145 words)


Parškalnis ī vėins patiū garsiausiu ė dėdlingiausiu Žemaitėjės pėliekalniu. Ons stuov Šėlalės rajuonė, prī Borbiškiu suodas, Varniu regėjuonėniam parkė, prī šiaurės vakarėniu Paršežerė krontū.

Parškalnis sosided ėš 2 aba 3 kalnū.

Pradiuo stuov Pėlėis kalns, katros ī 15–20 m aukštoma ėš pėitū ė šiaurės sopams pelkīniu, vuo šiaurės vakarūs ī žemesnė aukštoma. Anamė arkeoluogā rada kūlėniu kėrvaitiu, vairiū metalėniu rakondu.

I pėitrītius nug Pėlėis kalna, ož Melnīčės opiesma ė prūda stuov Paršpėlė kalns. Tas ī žems kalns, ėš vėsū posiu apsopts liūnu. Anamė rasta kūlėnė glodė, žėistū poudu šokiu, apdegosė muolė tinka gabalū. 

Da ož 400 m ont vakarū stūksa aukštausis apīlinkiu kalns Sargakalnis. 

Ož 600 m i šiaurės rītus nug pėliekalnė ī V–XI o. senkapē, vuo da tūliaus, terp Pašežerė ė Loksta ežerū Sėitovas kūlėgrinda ī.

XIV o. krīžėninku keliū aprašīmūs (1385–1395 m.) mėnavuojama ī, ka Medėninku žemie stuoviejė tuokė pėlės Parsepil.
Tepuogė tenās mėnavuo ė Sėitovas kūlėgrinda.




#Article 376: Liūbīstra (117 words)


Liūbīstra aba liūbīsta (lot. Levisticum officinale) ī tuokis žuolīns, prigolons muokslėškā salėirėniu augalū (Apiaceae) šeimā.

Liūbīstra kėlėma ėš Vakarū Azėjės ī. Augėnama bavēk cieluo Euruopuo, Kaukazė, bovosiuo TSRS, Šiaurės Amerėkuo. Lietovuo nug sena anou žmuonis augėn šalėp nomū.

Liūbīstra daugiametis, 100–140 cm aukštoma žuolīns ī. Ans tora stuora, šakouta šakni. Stombris statmens, apvalos, tuštavėdoris. Žīdia liūbīstra tuokēs dėdlēs skėitēs, anuos žėidā smolkē, balkšvi ī. Žīdia lėipa-rogpjūti.

Ciels liūbīstras augals tora magītinga kvapa.

Augals ī liekvarstos ė paded varītė mīžala, taisa vėrškėnėma, gīda reumata, puodagra, alsavėma takū lėgas. Ka gīvuoliū napoltom bimbalā, rēk anūs ėštrintė liūbīstruom. Anas tink kiaulėms nu liauku.

Švėiži liūbīstras lapā ė šaknis ēn kap pagards i zopės, mēsuos, žovėis, paukštėinas, daržuoviu, rīžiu jiedius, mėrkalus, saluotas.




#Article 377: Gauris (107 words)


Gauris, kėtap da gaurīs, gaurios, gauruožos (lot. Spergula arvensis) ī tuokis augals, katros muokslėškā prigol gvazdėkėniu augalū (Carīophīllaceae) šeimā. Kėlėma ėš Vakarū Euruopas ī.

Tas augals vėinmetis, 10–50 cm aukštoma, daugiastombris, šakuots, briaunuots ī. Anou šaknis sėik 20–50 cm gėloma. Stombris statmens, nuognē šakuots, limpons. Lapā būn siauri, ale stuori, bakuotē.

Žīdia gauris ciela vasara. Žiėids žīdia naėlgā – tėktās vėina pupėitė.  

Augals ėšbarsta daug sieklu; anas dėrvuo palėik daigės lėg 20 metu.

Aug gauris laukūs, daržūs, dėrvonūs, pakelies, medies, nūardītūs šlātūs.

Tas ī ikīrė laukū ė daržū piktžuolė. Kor gaurē aug, ten šalta, rūgštė žemė ī. Ons tonkē isisok i lėnus. Gaurē bjaurėn karviu pėina – līgu dūmās atsidoud.




#Article 378: Joudšaknė (100 words)


Joudšaknė aba kiaulougė (lot. Actaea spicata) ī tuokis augals, muokslėškā prigolons viedrīnėniu augalū (Ranunculaceae) šeimā. Savāmėškā ons aug Euruopuo, Kaukazė, Vakarū Sėbėrė, aug ons ė Lietovuo.

Tink joudšaknē lapoutiu ė mišrės medės, paonksmis, retiau krūmā. Miegst ūksmė, poveningas, narūgštes, dėrvas.

Augals daugiametis ī, 30–70 cm aukštoma. Šaknis siekia ēn lėg 50 cm gėloma. Stombris stamontros, šakuots. Lapā kvapantis, labā dėdli, 20–30 cm ėlgoma.

Žėidā aug krūvuo kekies, balti aba geltuonuoki.

Žīdia joudšaknė bėrželė mienesi. Nug lėipas lėg siejės nuokėn joudas, soltingas, blizgontės ougas. 

Ciela joudšaknė, vuo īpatingā ougas truzīna ī. Augals ī liekvarstos, ė nauduonams gīdont ėšsigondėma. So anou daža joudā aba rauduonā.




#Article 379: Papartis (179 words)


Papartis aba papartīs (lot. Pteridophyta, Polypodiophyta) ī tuokis savuotėškos augals, katros muokslėškā prigol prī spuorėniu ėndoutiu ė palėik atskėro skīriom augalū karalīstie.

Tas ī daugiametis, par vasara žaliounons žuolėnis augals, so miesinga šaknėm, katra kuožnās metās ėšlaid stamontu stombri ė koukšta lapu (aba vėina dėdli lapa). Lapu apatiuo palėik tuokės braškotės, katrūs gamėnas spuoras. Anas ī tuokės baisē mizernas papartė sieklalės. Kap būn šėlta ė vilgšmo, tas spuoras jėm dīgtė ėr ėšaugėn tuokius pūlāškius. Pū žėimuos ėš tūm pūlaiškiu praded augtė naus papartis. Aug papartē nuognē spierē.  

Papartem patink ūksmietas, vilgšmės vėitas, tūdie anėi daugomuo aug driegnuos medies, paopiūs, paežeriūs, īpatingā tonkē prī medės šalteniu, opiekšliu, šolniū. Tonkē anėi aug krūvuo ė palėik cielus papartīnus.

Sausi papartē tink krākou, anūm šaknis gera kap liekvarsts nug gomba, pėlva suopiejėma, kėrmėnū, kraujou valītė.

Gerā žėnuoms vierėjėms ī, ka papartis būktās žīdia par Šv. Juonė naktė, ė ka radė̄s anou žėida būs nuognē čiestlībs. Prauda tuokė ī, ka papartis juokė žėida netoria, vuo sakīms „papartė žėids“ rēšk „čiestės radėms“. Senuobie tas galiejė butė kuokės tā īšvėntėnėma apēgas, katrūs nauduots ė papartis.




#Article 380: Kanapis (161 words)


Kanapis aba kanapė (lot. Cannabis) ī tuokėsā žėidėnis augals, katros prigol prī kanapėniu augalū (Cannabaceae) šeimuos. Tas ī vėins ėš seniausiu kultūrėniu augalū. Kanapis ī kėlė̄s nug Vėdorėnės Azėjės. Būn laukėnis kanapis, katros aug pakelies, šiokšlīnūs, patuoriūs, ė namėnis kanapis.

Augals dėdlis, aple 1,8 m augštoma, ale gal ožaugtė ė lėg 3,8 m. Lapā dėdli, karpīti, aug vėiniuodā nug stombrė. Aug kanapis spierē, nasibėjė kenkieju, pėktžuoliu.

Kanapis Lietovuo augėnama ī daugiau kap 5000 metu, ba anuos sieklu ė virviu rasta da Švėntuosės arkeoluogėnie gīvenvėitie.

Sieklas jiedis ī, anūs gausoms baltīmū ėr amėnarūgštiū ī, tūdie ėš kanapė sieklu dėrb alieju, ded i douna, alu, taisa šierala gīvuoliams (īpatingā Žemaitėjuo).

Kanapė plaušos nuognē kėits īr, ė nabėjė ondens. Nug senuobės gadīnės ėš kanapiu liuob vītė virvės, dėrbtė laivu borės, apriedus. Tėktās XX o. vėdorie kanapiu ploušta pamainė lėnā ė dėrbtėnē audėnē. Tepuogė ėš kanapė plauša nug sena liuob dėrbtė puopīriu.

Kanapē daba retā augėnami prī nomū ī, ba ėš anūm tepuogė dėrbams draudiams narkuotėks marėhuana.




#Article 381: Kėitis (136 words)


Kėitis kėtap dėdlė̄jis kėitelis, aukštajis kėitis, kėitžuolė () ī tuokis astrėniu augalū (Asteraceae) šeimā prigolons augals. Onsā aug Euruopuo, Vakarū ė Vėdorė Azėjuo, Šiaurės Afrėkuo, ožvēsts Šiaurės Amerėkuo.

Tasā augals daugiametis ī, 0,5-2 m augoma. Stombris šakuots ė lapuots par vėsa ėlgi, tomsē rods aba vėjuoletėnis. Lapā minkšti, 2-3 sīkius skaldīti, 5-20 cm ėlgoma, tomsē žali, apatiuo plaukouti. Žėidā kėitė būn smulkūs, gausūs, naėšruodni, sogolė̄ i tuokės šloutalės. Žīdia kėitē nug lėipas lėg siejės. Sieklas nuokėn vasaras pabonguo ė rodeni.

Kėitis aug bavēk vėsor – šalėp keliū, aplēstūs laukūs, dīkrūs, ganīklūs, patuoriūs, ont ežerū, prūdu, opaliu krontū. Aug daržūs ė laukūs kap pėktžolė.

Kėitis smarkē kvepa, tūdie anou lapus žmonis sīkēs ded kap jiedė pagarda, ont anou sausėn grībus. Kėitius barsta, ka atbaidītom koisius, blosas. Ėš anou taisa liekvarstus nug virškėnėma lėgū, škropola. Ėš kėitė dėrb šluotalės pečiou šloutė.




#Article 382: Kiaulougė (102 words)


Kiaulougė aba šonougė () tas ī tuokis augals, muokslėškā prigolons bolbėniu augalū (Solanaceae) šeimā.

Aug daržūs, patuoriūs, pakelies, šiokšlīnūs, opiu krontūs. Kiaulougē tink muolė dėrvas, šėltas, atvėras vėitas, naparneš ėlgū sausmetiu.

Augals vėinmetis ī, lėg 70 cm augoma, smėrda. Stombris statmens, šakuots. Lapā 2,5-7 cm ėlgoma, 2-4,5 cm platoma, apaugė̄ plaukalēs.

Žėidā balti, ėšruod kap bolbės, ale mažesni, žīdia nug lėipas lėg spalė. Ved žėrnė dėdloma ougas, katras pradiuo būn žalės, vuo paskom pajuodoun.

Ciels kiaulougės kēsos trocīzna ī, ale ougas kap prisėrpst, tap jau tink jiestė. Ėš anūm taisa ougėinės, ded i pīragus. Ī liekvarstos nug drogė, karštė, vara mīžala. Tink dažīmou jouda spalva.




#Article 383: Varūna (177 words)


Varūna (skr. वरुण = váruṇa) ī senuobėnis indu dievs, katrou riedīstė ondenā ī. Ons tepuogė dėdlīsis praudas ė svieta rieda kieravuotuos ī. Varūna būktās tora panšomu so senuobės lietoviu Dievu, ale anou vards mosietās tou patėis kėlėma kap ė Velnė.

Vėdūs Varūnā ī 10 gīsmiu, ale ons da garbėnams sīkiom so Indra aba Mitra. Prauda, Mitra ī dėinėnis Varūnas veids, katros kap saulė veiza, ka žmuonis ont Žemės priveizietom īstatīma. Vuo čīsts Varūnas veids pakavuots naktie. Varūna Rigvėduo gīrams, ka ons ī sokūrė̄s vėsa svieta, ons ēn par ciela uora, ons ėšdėdlėn žemė, ons laika saulė aba saulė Varūnas akės ī. Varūns priveiza, ka tekietom opis, ons jūriu ciesorios, ons patsā gīven ondenū gėlomuo. Da ī tuokis abruozdielis, ka naktėis dongos ī apsivertė̄ tomsūs svieta pradiuos ondenis. Žvaizdės Varūnas špėjuonā ī, ė veiza, ka žmuonis dėrb par nakti.

Varūns zlastings dievs ī. Ons baisē koruoj ož griekus, neprauda. Ons tuoli nug žmuoniu ī, ale gers gīduoriam. Varūns dėdlis muonītuos ī: ka saulė ēn par dangu anou muons ī.

Pu Vėdu gadīnės Varūna palėka mažā svarbos ondenū dievoks.




#Article 384: Svėklis (103 words)


Svėklis, cviklis ī tuokė daržuovė, batvėnis (baruoks), platē augėnams daržūs. Ons kėlėma nug Vėdoržemė jūras kraštū ī.

Svėklė šaknū gombā apvalūs, tomsē rauduoni ī. Lapkuotē stamontrūs, rīškē rauduoni. Lapā dėdli (5–20 cm), mēsingi, žaliuos spalvuos. Svėklis dvėmetis augals ī – jēb anou palėiki par žėima, ta ontrās metās ons ėšleidastombri so smolkēs žėidokās.

Ėš svėkliu žmuonis taisa vairius jiedius: ėš jaunū lapu verd batvėnius, ėš šaknū taisa zopės (svėklīnė, šaltėbarštius), mėšrainės, sonkas, oždara žėimā. Svėklē gerā tink kap rīškē rauduons dažos. Seniau panas sau lūpas liuob dažītė svėklė soltėm.

Geriausē svėklē aug sonkuokūs, povėningūs, gerā ėšartūs dėrvūs. Anūs paprastā siej kap praded žīdietė ėivas.




#Article 385: Batvėnis (105 words)


Batvėnis, kėtap barkštis, boruoks, baruoks, ronkelis, ronkolis () ī tuokė Lietovuo platē augėnama daržuovė.

Tas būn vėinmetis aba dvėmetis, sīkēs ė daugiametis augals. Anou stombrē stamontri ī, 40-100 cm augoma. Šaknės būn stuora, paėlga, mēsinga, nug baltuos lėg tomsē rauduonuos spalvuos. Lapā batvėnė stombi, dėdli ī. Žėidā smolki, soiejė̄ i žėidīnus, žīdia nug lėipas lėg siejės.

Žmuonis daržūs ė laukūs augėn vairiū rūšiu batvėnius, ale tonkiausē: svėklius (rauduonus baruokus), pašarėnius ronkolius, sokrėnius ronkolius.

Batvėniu šaknis ė lapā ī poikos šierals kiaulėm. Žmuonis ėš batvėniu lapu ė šaknū taisa zopės: batvėnius, batvėnīnė (svėklėinė), šaltėbarštius. Tepuogė taisa rūgštuoka batvėniu rasala. Batvėnėinuo (laukė, katram auga batvėnē) gerā aug mėižē.




#Article 386: Pastarnuoks (104 words)


Pastarnuoks aba pasternuoks () ī tuokė daržuovė, žuolīns, muokslėškā ons prigol prī skietėniu augalū (Apiaceae) šeimuos.

Tasā augals pragīven do aba ė daugiau metu. Pastarnuoka šaknės stuora, panašė kap muorka, ale dėdlesnė, balta. Žėidā būn geltuoni, sokrauti i skietius. Stombris būn briaunuots, aukštiau vėdorė šakuots, stamontros, apaugė̄s trompās, šiorkštēs plaukalēs. Lapā kap plonksnas, tora savuotėška smuoka.

Žīdia pastarnuoks nug lėipas lėg siejės pabonguos. Aug pakelies, pagriuoviūs, pīlėmu šlātūs, pėivūs, patuoriūs, tīrūs, augėnams daržūs. Anam tink prīmuolė dėrvas, katras apstingas azuoto.

Pastarnuoks ī senuobėnė daržuovė, ė prīš ivežont bolbės liuob būtė tonkē jiedams. Anou šaknis ė jauni lapā tink saluotuom, kap pagards. Tink gīvuoliam šertė.




#Article 387: Peletrūns (108 words)


Peletrūns, kėtap palatrūns, peletrūna () ī tuokis žuolīns, katros muokslėškā prigol grāžažėidiu augalū (Asteraceae) šeimā, ėr ī gėmėnings kėitiou ė žalmediou.

Tuojė žuolie daugiametė ī, ožaug 60-150 cm aukštoma. Stombris tėisas ī, lapā ėlgi, ėštėsi, so trompās dīglalēs. Žėidā peletrūnā smolki, balti ī, aug krūvuo žėidīnė. Žīdia lėipas–rogpjūtė mienėsēs.

Peletrūns toria gera smuoka, tūdie žal’s aba sosausints tink kap pagards. Anou ded i daržuoviu ė mēsuos jiedius, zopės, žovi, kiaušiu jiedius. Peletrūnus tepuogė ded i sūri, rūgpėini, saluotas, raugtus agorkus, tuomatus, grības, marėnatus.

Peletrūns dėdlė liekarsta ī: so anuo vara mīžala, gerėn jiedroma, gīda skrondė lėgas, padėdliejosė rūgšti, epelepsėjė, traukolius. Peletrūna ded i antas, ka perenie doutom gera smuoka.




#Article 388: Apīnīs (135 words)


Apīnīs () ī tuokis augals, muokslėškā prigolons kanapėnėm augalam (Cannabaceae).

Ta ī daugiametė vėjuoklė, katra ėšaug lėg 8 m aukštoma. Šaknės apīnė būn daugiametė, vuo strombrē (vėrkštis) kuožnās metās žela naujės. Ont stombrė būn tuoki kėbokā, katrās apīnīs keberuojas par medius, tuoras, krūmus. Lapā 8-15 cm ėlgoma, skiautieti (ėš 3-5 daliū), dontītās kraštās. Apīnē žīdia nug bėrželė lėg rogpjūtė narīškēs žėidokās, katrūs apdolkėn vies. Muoterški žėidā būn ont vėina augala, vuo vīrėški ont kėta, tūdie ka sonuoktom sporgā, rēk ka abījū gėmėniū apīnio augtom šalėmās. Vaisios apīnė ī tuokis žalis sporgs, katros ešruod kap minkštos kankuoriežis (ba so žvīnalēs). Nūnuokst tėi sporgā par rogpjūti-siejė.

Apīnē aug lapoutiu ė skojoutiu medies, īpatingā medies opiu krontūs. Tonkē augėnams šalėp nomū, gīvenėmūs.

Ėš apīnė sporgu taisa alu, kartė erbata, katra vēk kap ospakajuoncā, paded ožmigtė. Apīnė vėrkštis tink vėrvėm pintė.




#Article 389: Vėrkštė (110 words)


Vėrkštė kėtap da vėrkštie, vėrkštis, vėrkštės ī tuokis kap katrū žuolėniu augalū stombris, katros pagelbie augalou keberuotėis ė laikītėis ont kėtū augalū aba pavėršiu. Vėrkštės toria daugoms vėjuokliu (vīnougės, apīnē, viesorkē, soskē ė kt.), ale tepuogė vėrkštėm šauka ė vairiū kėtū augalū stombrius, katrėi aug šliauždami, sokdamėisi. Sakuoma, ka vėrkštės toria ė žėrnē, agorklā, bolbės, lēšē, popas ė popalės, ruopotės. Vėrkštiū galā paprastā būn so ūselēs, katrėi palaika vėršktė ožsikabėnosė ont kou tās. Kā augalā so vėrkštėm (agorklā, žėrnē, popalės) geriau augtom, soktous i vėršo, žmuonis paprastā anėm ītaisa lazdas, virvės, kuopetielės, parėša.

Daugoma augalū vėrkštės tink gīvuoliam šertė, medius apraišiuotė, goltou īkluotė, kap krāks, švėižės žėrniu vėrkštės tink jiediou.




#Article 390: Poplaiškė (102 words)


Poplaiškė () ī tuokis ondens augals, katruo lapā ėšruod panašē kap popas. Poplaiškė prigol prī poplaiškiniu augalū (Menīanthaceae) šeimuos.

Tasā augals daugiametis ī, būn 15-33 cm aukštoma. Toria ėlga, šliaužonti stombri. Lapā so ėlgās kuotās, sosided ėš trėjū daliū, toria kartoma. Žėidā sogolė̄ i tuokė poukštė, balti ė rožavi.

Žīdia poplaiškė nug gegožė lėg lėipas. Aug ana stuovintiam ondenī, balūs, liūnūs, griuoviūs. Tasā augals nie rets.

Sausinti poplaiškė lapā, katrėi nuognē karti ī, ēn kap liekvarsts. Anās gīda drogi, kuosoli, oždegėmus, ruonas, nėižus, šėrdėis sonkoma. Poplaiškė doud ka pagerietom jiedroms. Seniau anou lapus liuob rūkītė kap tabuoka. Poplaiškė laiškūs ė onkšties dara rodā.




#Article 391: Popa (158 words)


Popa () ī tuokis augals, daržuovė, katra muokslėškā prigol prī brondėniu augalū (Fabaceae) šeimuos.

Tasā augals vėinmetis ī, ožaug nug 40 lėg 120 cm aukštoma. Toria popa ėlga šakni ė statmena stombri. Lapā aug groties, vėins prīšās kėta. Žėidā baltuos spalvuos, kap laivelē, aug pu 5-8 kekies. Popa ožaugėn lėg 20 cm ėlgoma brondis, katras pradiuo būn žalės ė mēsingas, ale paskom paroduo. Tūsė brondīsė  būn pu 3-5 dėdlės, stambės sieklas.
Žīdia popas par vasara – nug bėrželė lėg rogpjūtė.

Popas ī sena daržuovė, katra žmuonis gausē liuob taisītė jiediou. Popas liuob koltė, ėš anūm dėrbtė mėltus, vuo ėš anūm keptė pīragus, maišītė i douna. Tepuogė popas jied vėrtas, ded i zopė (popīnė). Da popas, anūm vėrkštis, žalės brondis gers šierals gīvuoliam ī.

Čiesos, kap žīda popas ī popžīstis (aba popžīdis) – tap seniau vadėna ton čiesa, kap žėimuos atsargas jau bėngės, vuo naujė derliaus da nie. Ton čieso žmuonis tora valgītė kūdiau ė lauktė, kap ožderies popas ė būs švėižė jiedė.




#Article 392: Kartenas pėliekalnis (123 words)


Kartenas pėliekalnis ī pėliekalnis vakarū Žemaitėjuo, Kretingas rajuonė, 0,8 km i pėitus nug Kartenas, ont Mėnėjės kairė kronta. Da šaukiams Pėlėm, Pėlalė, Švedu kalno, Lūžtėis kalno.

Kalna šlātā stati, lėg 30 m aukštoma. Vėršou ī 48×40 m dėgloma ākštė. Palėkė̄s pėliekalnė pīlėms ė do griuovio.

Žmuonis rokoun, ka ont kalna liuob būtė dėdlė pėlės, katra valdė žemaitiu karalios. Ta pėli nesīk poulė rosā ė švedā. Būktās sīki ė rosā, ė švedā sīkiom ožiejė tuos pėlėis poltė. Ale anėi jiemė ginčītėis, katrėi pūls pėrmi, tūdie pradiejė vajavuotė. Ton dākta nug pėlėis buokšta veiziedams valduons būktās sošaukė̄s: „Veiziekiet, karė tenā!” Tūdie daba ta vėita Kartena ī.

Mīslėjama, ka IX–XII o. Kartena bova dėdlē svarbos koršiu žemės Ceklė puosts. Pėlės nesīk ats’gīnė nug ožpolieju, bet 1263 m. ana sopleškėna krīžioutē. 




#Article 393: Kaliedātis (178 words)


Kaliedātis kėtap da kaliedielis, pluotka, pluotkelė, apluotka ī tuokis švėnts papluotis, katra jied par Kūčiu vakarienė. Ana kep ėš kvėitėniu mėltu ėr ondens metala skvarmuo, da ėšpaiša švėntās abruozdielēs, katrėi vaizdoun Jiezaus gėmėma. Sīkēs da liuob ėšrašīs džiuovintās lapās aba rūtu šakalėm.

Kaliedātius kep ė švėntin vėinuolē aba bažninčės. Anūs seniau liuob ėšvežiuotė pu žmuonis zakristėjuons aba vargamistra. Kuokis kaima žmuogos paėms arkli ė pasisodinė̄s bažninčės žmuogu vėsor ėšvežiuos. Pluotkelius laikīs tuokiam koparali. Kaliedātius liuob dalintė ė konings kalieduodams. Žmuonis ož kaliedaiti pėningās aba grūdu saika liuob doutė. Daba kaliedātius žmuonis gaun bažninčiuo.

Kaliedātis īr kap ė bažninčiuo apieruojamas uostėjės atėtėkėms. Anuo dalėnėmasės rēšk meilė, tīroma, skalsa. Ba katalėku tradėcėjės, tas īr ė sena baltu tradėcėjė apieruotė ė dalintėis douna.

Lėg Kūčiu dėinuose kaliedātis nuognē kieravuojams, isokams i švaru abrūsa. Par Kūčiu vakarienė, kap pradiuo vėsi pasimelda, šeimuos tievs jėm kaliedāti ė doud laužtė žmuonā, vuo paskum ė kėtiem, dalindams da palabėn, kū tās gerā pasaka. Paskum kuožnos da terposavi pasilauža kaliedātius. Paprastā kaliedātė paskum da ided ėr i jiedius, īpatingā i grūdus, kas jiedis taipuogė būtom pašvėntints.




#Article 394: Advėnts (128 words)


Advėnts īr čiesos posketvirtuos nedielės pėrm Kaliedu. Tas ī čiesos sositoriejėmou, Kaliedu laukėmou. Advents prasided Švėnta Andriejaus dėina – ana nie vėinuoda kuožnās metās, ale ėšpoul kor tās lapkristė pabonguo aba groudė pradiuo. Tou čiesou jau ožsibeng vėsi ūkė darbā, pamažo žmuonis jėm taisītėis Kalieduom. Par Advėnta žmuonis dėrb tap, ka nakeltom alasa, ba tap kėtās metās gal visuokės nelaimės nutiktė. Tūdie žmuonis liuob nekirs medės, nekirps aviū, nepils pagalviu ė kt. Pondielēs būtėn laikītėis pasninka – nejiestė mēsuos, vuo vėituo anuos tonkiausē jied žovi.

Par advėnta vierīta, ka vaikšta dūšės, vieliuokā, ė jēb anūs kap tas sotrikdīsi, ta anėi pridarīs ėškadas aba gausi numėrtė. Tou čiesou nagalam šuoktė, garsē dainiuotė, ožtatās dainiuo spakainas advėnta dainės, min mīslės, ēn ratalius.

So Kaliedu rīto advėnts bengias ė prasided jau linksmībės čiesos.




#Article 395: Žėrnis (158 words)


Žėrnis () ī tuokis platē jiediou nauduonams augals, muokslėškā ons prigol prī brondėniu augalū (Fabaceae) šeimuos.

Žėrnis vėinmetis augals ī. Anou stombrē tēvi, vīniuojas, šliaužiuon ė šaukiami vėrkštim ī, tūdie ka žėrnē geriau augtom anėm stata vītės. Lapā sosided ėš mažioku lapoku ėr ėšruod kap plonksnalės. Ont lapu galioku ī tuoki ūselē, katrās augals vīniuojas. Žeidalē balti. Žėrnis sonuokėn brondis, katrūs sugolosės žaliuos spalvuos (kap vėsā sonuokst, ta parodou) sieklas, tas ī žėrnē.

Senuobie žėrnius liuob pjaus pjautovās, paskom kūls (mašėnuom, špragėlās). Vėrkštis sausėns ont balkiu žardie.

Žėrnē nug sena bova nuognē svarbos jiedis. Anėi tink jiedėmou žali, vėrti, ėš anūm taisa kuonservus. Seniau tonkē liuob mals žėrniu mėltus, ėš katrū keps blīnus, dies i douna ė kt. Ėš žėrniu da taisa zopė – žėrnīnė, trin so bolbėm (kionkė). Žėrniu jiedē īpatingā jiedami par pasninka.

Žėrnē gers šierals ī. Anās pena kiaulės, šera gīvuolius vėrkštėm. Ėš žėrniu liuob darė ė vėsuokius tarškalus, barškalus (pvz., i kiaulės pūslė pridies žėrniu).




#Article 396: Pasninks (137 words)


Pasninks ī tuokis čiesos, par katruo žmuonis nejied mēsuos, pėina, sīkēs ė da kėtuokė rėiba, gīvuolėnė jiedė. Palē katalėku papratima pasninks būn do sīkio i metus: vėins par Advėnta, kėts par Gavienė (tas ī, prīš Kaliedas ė prīš Velīkas).

Pasninks sositoriejėma čiesos ī. Žmuonis nekel alasa, našuok, skardē nadainiuoj, apmīslėn sava griekus. Sosilaikīms rēškias ė jiedėmė. Seno papratėmo žmuonis mēsuos nejied ciela pasninka (ons liuob tēstėis lėg 7 nedieliu, paskom tas pasimainė, ka nejied tėktās pondielēs). Gal būt niejiedama ė pėina, svėista, sūrė, kiaušiu, nageriams alkaguolis. Par pasninka žmuonis liuob jies daugomuo žovi, kroupas, žėrnius, bolbės, grības, douna. Kap katruom dėinuom (Kūčiu dėina, Dėdlīji pondieli) ėšpoul „sausos pasninks“ – tūmet jied tėktās douna, droska, cėbolius, gera tėktās ondeni.

Pasninkautė liuob klius ė kap klebuons doud ož griekus, tepuogė tenk svēkstont pu lėgū.

Dabartėnēs čiesās pasninka papruotīs beng ėšnīktė.




#Article 397: Švėnta Petra raktā (111 words)


Švėnta Petra raktā, da kėtap Švėnta Jorgė raktā, Švėnta Petra raktelē, raktelē, rakta žuolie, dongaus raktelē () ī tuokis pavasarėnis augals, katros muokslėškā prigol prī raktažuolėniu augalū (Primulaceae) šeimuos.

Tasā augalioks daugiametis ī, ožaug 15-30 cm auktoma. Lapā anou ėšėlgi, švėisē žali, raukšlieti, rėistās kraštās. Švėnta Petra raktu žėidelē ėšruod kap pondelis raktu (tūdie ė tuokis vards). Tėi žėidā gardē kvepa, sogolė̄ krūvuo pu 5-20, švėisē geltuoni.

Žīdia raktelē pavasari, balondė–gegožė mienėsēs. Aug sausuokūs pėivūs, dėrvuonūs, šalėp keliū, atšlāties, mediu ākštelies ė pruogomielės. Tink skalsės dėrvas. Sīkēs raktelius augėn šalėp nomū, daržieliūs.

Švėnta Petra raktā liekarsta ī. Gīdėmou tink ciels augals. Pritink gīdont kuosoli ė kėtas alsavėma lėgas – koklėša, dūsoli, tepuogė poudagra.




#Article 398: Rīžā (123 words)


Rīžā, rīžē, da vns. rīžis () ī tuokis javs, muokslėškā prigolons prī varpėniu augalū (Poaceae) šeimuos.

Rīžā ī kėlėma nug Pėitrītiu ė Rītū Azėjės, bet paskom pasklida pu daugel šėltū kraštū – daba anūs augėn vėituom Afrėkuo, Pėitū ė Vėdorė Amerėkuo, Pėitū Azėjuo, Artėmuosiūs Rītūs, Vėdoržemė jūras kraštūs. Daugiausē svietė rīžiu ėšaugėn Kėnėjė, Indėjė, Induonezėjė, Bangladešos, Vietnams, Tailands.

Rīžā ī tuoki javā, katrūs suodėn i skalsė lonkū, opiu krontū žemė, katra tīčiuom ožpil ondenio. Tamė ondienie rīžā aug, paskom ondou nūlaidams ė būn rīžu pjovėms.

Dėdlie svieta dalie (īpatingā Rītū, Pėitū, Pėitrītiu Azėjuo) rīžā patsā svarbiausis jiedis ī (kap douna). Lietovuo anėi daugiau radas pu ī svieta vainas. Čiuonās ėš rīžu taisa kuošė, rīžīnė (rīžu zopė), anūs verd kap garnīra, ded i balondielius, kep podingus.




#Article 399: Ruožė (103 words)


Ruožė ī tuokė dėdlē miegiama kvietka, katra atmains dīka eršketė (Rosa) ī.

Ruožė paprastā laika, ka ana ī patė dailiausė, patė poikiausė kvietka. Daba ruožės skīriom aba bokietās duovenuo par vairės švėntės.

Ruožės ėšveisė senuobės kėnā. Euruopuo anas pradiejė augintė vėdoromžēs, vuo tėktās XVI–XIX o. anas tapa kuožna kvietīna gruožībė. Ruožės ožvis tonkiausē liuob augintė vėinoulīnūs. Lietovuo seniau ruožėm liuob šauktė vėsā kėtas kvietkas – pėlaruožės (da anas šauk senuobėnėm ruožėm).

Ruožiu stombris kap ėr eršketė so dīglēs, bet tėi aug retiau, nie tuokėi dīgē. Žėidā dėdli, poikē, nuognē gardē ė švelnē kvepa. Ruožiu žėidā vairiū spalvū būn: rauduoni, rūžavi, geltuoni, balti, joudi, margi.




#Article 400: Ruopė (138 words)


Ruopė () ī tuokė daržuovė, katra muokslėškā prigol prī krīžmažėidiu augalū (Brassicaceae) šeimuos.

Ruopė dvėmetis augals ī – pėrmās metās augėn sava šakni, vuo jēb ana palėik par žėima, ta kėtās metās ožaugėn stombri so žėidās. Ruopės aug spierē, sklasės ī. Anūm šaknis (gombā) svera 150–300 gramu, būn geltuonuokas aba baltas, vairiū skvarmū (apvalės, ėšėlgas),

Ruopės geriausē aug lėngvūs prīsmėltė aba prīmuolė dėrvūs. Ta daržuovė siej onkstīva pavasari, kas 50 cm atstomo vėina nug kėtuos. Ruopės rēk gerā laistītė, ba jēb trūkst vilgšmies, anūm gombā daras kartē ė kėiti. Ožaug par 65-75 dėinas, tūdie par metus galėma sietė kelis sīkius. Aug lėg pat šalnū, tink laikītė par žėima.

Senuobie ruopės liuob būs vėins svarbiausiū šitū kraštū jiediu. Anas jies žalės, vėrtas, keptas, ėš ruopiu taisa ruopiu zopė (ruopīnė). Jiedėmou tink jauni aba sausinti ruopiu lapā, anėi ēn ė kap šierals.




#Article 401: Marcelios Martėnātis (147 words)


Martėnātis Marcelios, krėkšta vards Teuoduors (gėmė̄s 1936 m. balondė 1 d. Paserbėntie, Raseiniu rajuons, mėrė̄s 2013 m. balondė 5 d. Vėlniou) ī ėš Žemaitėjės kėlė̄s Lietovuos puoets, rašītuos, verties.

Gėmė ėr auga Martėnātis Marcelios Kalnoju kraštė, Paserbėntė suoduo. Muokės ons Gervėniu septīnmetie muokīkluo, 1956 m. bengė Kauna puolėteknėkoma, bova pajėmts i armėjė, kor bova rīšėninko. 1957–1958 m. ons dėrba Raseiniu gazietuo „Stalėnėitis“. Paskom ėškeliava i Vėlnio ėr 1964 m. bengė Vėlniaus onėversėtetė literatūras stodėjės. 1964–1966 m. Martėnaitis dėrba žornalūs „Komjaunėma tėisa“ ė. „Jaunėma gretas“. 1980 m. tamė patiam onėversėtetė diestė literatūra. 1989 m. prisijongė prī Sājodė, bova vėins anuo vaduovu.

Nug 1955 m. Marcelios Martėnātis jiemės skelbtė gazietūs sava eilės, vuo 1962 m. ėšlaida pėrma sava eiliū kninga „Balondė snėigs“. Sava eiliesė, kningūs Martėnaitis apdainiuo senuobėška suoda, gīvenėma, kap ons spierē mainas ė nīkst, kap ožlaida keli dabartėniam žmuogou, dabartėniam mīslėjėmou. 1984 m. so režėsieriom Gītio Lokšo padėrba fėlma „Vakar ė vėsaduos“.

Pakasts Martėnātis Marcelios Ontakalnė kapūs Vėlniuo.




#Article 402: Kartenas Laumės kūlis (122 words)


Kartenas kūlis, da šaukiams Laumės kūlio so Karvės (kėtap – Velnė) pieda tas ī mėtuoluogėnis kūlis, katros riuogsa Kretingas rajuona pėitrītiūs, Kartenuo (Kartenas seniūnėjė), tūjaus ont vakarū nug Kartenas pėliekalnė, 30 m į pėitus nug Mėnėjės, anuos ėntaka Kūlupė dešėniam krontė.

Kūlis sosided ėš granėta, ī 2,95 m ėlgoma, lėg 1,98 m platoma, 25–85 cm aukštoma. Ont kūlė ī tuokės doubalės, katras žmuonis šauka piedom – dėdliausė ta pieda ī „Karvės pieda“ aba „Velnė pieda“, vuo mažesnės – „Laumės piedas“ aba „Vāka piedas“.

Žmuonis ruokoun, ka naktėis čieso vuo sīkēs ė dėina prī ton kūlė galam paveizetė laumės, katras veliej žlogta. Vėsā šalėmās kūlė ī tap šaukiams „lords“, katros rasietās palėkė̄s senuobėnės alkas vėituo.

Da rokounama, ka pieda ont kūlė palėka karvė, aba ton kūli nešė̄s ale pametė̄s veln's.




#Article 403: Slavā (156 words)


Slavā ī tuokės tautas, katras rokunas slavu kalbuom. Kap ė daugoms Euruopas tautū, anėi prigol prī indėeuropėitiu. Slavā gīven daugomuo Rītū ė Vėdorė Euruopuo – nug Elbės opėis vakarūs senuobie lėg Vuolgas, daba lėgė pat Ramiojė ondenīna rītūs.

Slavā skėrstas šėtap:

Senuobie slavā gīvena, bet paskom ėšnīkā Dakėjuo (daba Romonėjė), Grākėjuo, aplinkou Elbės (Labės) žemopi (daba šiaurėis rītū Vuokītėjė).

Vards „slavā“ senuobės raštūs mėnavuojams kap Slovene, Soubenoi, Sklabenoi, Sklauenoi, Sklabinoi, Sklauinoi, Sclaueni, Sclauini ė kėtap. Tasā žuodis rasietās radas nug „slovo“ kas ė rēšk „žuodis, ruoda“, da gal būtė, ka ons ī nu žuodė „slava“ (tas ī, „šluovie“).

Slavā galėmā radas aba kap pėitū baltu atsišakuojėms, aba kap senuobėnės baltu-slavu tautuos šaka. Terp baltu ė slavu kalbū ė dėdlis šmuots ne tėktās bendrū žuodiu, bet ė gramatėkas skvarmu. No slavā, prīšėngā kap baltā, smarkē mėša so aplinkėniem tautuom (germanās, dakās, skėtās, grākās ė kt.), tūdie anūm kalbas ė koltūra geruokā pasimainė nug indėeuropėitiu pruokalbės, prīšėngā nego baltu.




#Article 404: Rūts (149 words)


Rūts da kėtap rūta () ī tuokis daugiametis žuolīns, kėlėma nug Vėdoržemė jūras kraštū, bet dėdlē svarbos baltu koltūruo.

Rūta stombris statmens, šakuots, ožaug lėg 60 cm aukštoma. Lapā aug pražongē, garbanuoti. Žėidokā nie dėdli, tuoki žalsvā geltuoni, sogolė̄ kekies. Žīdia rūtā nug birželė lėg siejės, vuo sieklas sonuokėn kor tās siejės galė-spalė pradiuo. Ciels augals skaudē kvepa, tora tuoki savėška smuoka. Čiopėniejont rūtus ont ronku gal ėškiltė pūslės, ba rūtūs ī tuokiu medegu (fuotuokomarėnu), katras dėdėn skūras dirgloma saulės švėisā.

Rūtu žuolie ė dėdlė liekarsta nug šėrdėis lėgū, kramės suopolė, nervu lėgū ī, nug sena rūtā taisuomi neštomou nutrauktė.

Rūtā nug sena dėdlē svarbos žuolīns žemaitiu ė lietoviu liaudėis koltūruo: anėi tonkē mėnavuojami dainiūs, anūm siejėms, priveiziejėms liuob būs naženuotu panū dėdlis rūpestis, par svuotba jaunuojė pėnas rūtu vānėka, dedas ont galvuos, vuo paskom ons sonaikėnams. Rūtā ī panuos čīsta, viežlīboma znuoks, tūdie anūm „ėšlaužīms“ rēšk parėjėma i muoterīstė.




#Article 405: Eglīns (100 words)


Eglīns ī tuokė medė, katruo aug daugomuo eglės.

Lietovuos eglīnūs aug paprasuosės eglės. Eglīnā ožėm ~19 % vėsū Lietovuos mediu. Anėm geriausē link driegnuoki prīsmėltė ė prīmuolė dėrvas. Šlapiūs vėitūs egliu šaknis grauža povėnīs, tūdie tokie eglīnā par oudras tonkē ėšlūžt. Eglīnū pakluotie daugomuo aug mielīnės, zoikė kuopūstā, samanas.

Dėdliausi Lietovuos eglīnā ī Žemaitiu aukštomuo, prī Šošvės, Bėržu gėriuo, i rinki nug Truoškūnu, Balbėirėškė, Ragovuos, Daugu, prī Šešopės. Dėdliū eglīnu napalėka, ba anėi diel medegas bova ėškirsti, pasimainė i apošruotus, biržtvīnus.

Eglīns – tamsė medė ī. Anuo laikas smalka, pu eglėm mažā kas aug, tėktās samanas, kēsā, bet eglīnus miegst vairės grības.




#Article 406: Sauliegrōžos (145 words)


Sauliegrōžos, kėtap sauliegrōža, sauliegrōžis () ī tuokis augals, katros muokslėškā prigol prī grėižžėidiu augalū (Asteraceae) šeimuos. Tasā augals kėlėma nug Šiaurės Amerėkas ī, bet daba augėnams cielam šmuotė kraštū, tepuogė ė Žemaitėjuo. 

Tas ī vėinmetis augals, katrou stombris ožaug lėg 0,6-3 m aukštoma, ėr ī statmens, kėits, stamontros, apaugė̄s šiorkštēs plaukalēs. Lapā nuognē dėdli, lėg 40 cm ėlgoma, tepuogė šiorkštē. Žėidā aug ont stombriu vėršaus – anėi dėdli, 30-50 cm skersā, ėš kraštū ēn rīškē geltuoni žėidlapē. Sauliegrōža žėidā nūlatuos grēžas paskom saulė, tiktās kap nūnuokst, tap nūsvėrst žemīn. Žīdia nug lėipas lėgė siejės. Ont rodenė žėida vėdorie nūnuokst tuokės sieklas, so joudo aba joudā-baltā drīžouto lokšto.

Sauliegrōžā dėdlē naudings augals ī. Ėš anūm spauda alėjo, anūm sieklas tink jiestė žalės aba paspirgintas, tepuogė tink dietė i douna, sausainius, pīragus. Sieklu ėšspaudas tink gīvuoliū šieralou. Tepuogė sauliegrōža žėids dailė kvietka ī. Sauliegrōžu alėju tink teptė ont ruonu, nūdegėmu, vuotiu.




#Article 407: Sūra (111 words)


Sūra, kėtap suora aba pruosā () ī tuokis grūdėnis augals, katros muokslėškā prigol prī varpėniu augalū (Poaceae) šeimuos. Tas ī nug onkstības žmuoniu senuobės augėnams augals, katrou kor tās prīš 7000 metu pradiejė augintė Rītū Azėjuo ė Kaukazė. Lietouvuo sūras liuob augintė senuobie, bet paskom anas ėšmainė ont kėtū javū, vuo palėka daugomuo kap šierals.

Sūra ta vėinmetis augals ī. Anou stombris šakuots nug pat šaknū. Lapā siauri, ėlgi, kap lendrės. Žėidā sogolė̄ i tuokės šloutas, katrūs paskom sonuokst grūdā. Žīdia sūras lėipas-siejės mienėsēs.

Sūru kroupas gera skuonė, spierē soverd. Ėš anūm taisa kuošės ė zopės, tink kepėmou. Tepuogė sūru grūdā gers šierals paukštiam ė kiaulėm ī, vuo šiaudus jied karvės.




#Article 408: Rags (108 words)


Rags ī tuokis kap katrū gīviu kėits ėšaugs ont kramės, katros leid tam gīviou apsigintė nug kėitū aba savuos gėmėnies žvieriu. Ragus žvierē nauduon ė kap kaunas aba poikounas par rojė.

Rogus toria daugomuo žuoliedē žvierē, kap apsigintom nug pliešrūnu. So ragās ī elnē, brėidē, stėrnas, karvės ė jautē, uožē, avis. Būn ė vombuoliu, drėižū so tuokēs ragelēs. Gīvuolis ragoutis, katros nabtora ragū šaukiams šmolio.

Rags sosided ėš tuokės pat medegas kap ė nagā. Ėš raga senuobie liuob dėrbs vairius rakandus, ciels karvės rags tink gierėmou, gruojėmou.

Daugoms gīviu nešiuon ragus ciela gīvenėma, no pavīzdiuo brėidē, elnē anūs met kuožnās metās. Anūm ragā ė patis dailiusi ī, šakuoti.




#Article 409: Kalnojē (106 words)


Kalnojē ī suoda rītū Žemaitėjuo, Raseiniu rajuonė, šalėp autuostradas    Vėlnios–Kauns–Klaipieda  ė plėnta  146  Raseinē–Šėlėnė , 6 km i pėitus nug Raseiniu. Seniūnėjės ė parapėjės cėntros.

Par suoda tek Šaltounas ėntaks Kalnopis. Ī paštos.

Suoduo stūksa Kalnoju aba Palėndrė pėliekalnis. Kalnojus raštūs mėnavuoj nug XIV o. XVīI o. anėi bova karalėška suoda. 1711 m. praiejė mars ė vėsi žmuonis pasimėrė, ė nieks čiuonās negīvena lėg pat 1738 m. 1818 m. pabūdavuota bažninčė, katra 1944 m., par vaina, sogriuovė. 1946 m. pabūdavuota naujė, Šv. Viktuora bažninčė. Par pėrma ė ontra svieta vainas Kalnojē bova sodegintė.

Prī pėliekalnė ī žīdu, 1941 metās čiuonās sošaudītu, kapā. Prī Kalnoju, Žėiveliškies, bova M. Davainė-Silvestrātė gīvenėms. 1995 m. tenās pabūdavuots kuoplītštolpis. 




#Article 410: Kauna marės (116 words)


Kauna marės ī dėdlis tvenkėnis (dėdliausis Lietovuo) šalėis vėdorie, šalėp Kauna, ont Nemona opėis, 223,4 km nug anuos žiuotiū. Marės pakliūn i Kauna mariu regėjuonėni parka.

Prī mariu, šalėp Romšėškiu, stuov Lietovuos liaudėis gīvenėma moziejos. 

Mariu pluotībė ī 63,5 km², ėlgoms – 80 km, krontū ėlgoms – 200 km, pluotībė – 3,3 km, gėloms – 24,6 m. I tvenkėni parēn aple 460 mln. m³ ondenė.

Mariūs 5 salas ī: dvė Dabintas (39,2 ėr 2,1 ha), dvė Paukštiu (4,6 ėr 4,5 ha) ė sala prī Arlaviškiu. I Kauna marės sotek: ėš dešėnė šmuota – Verknė, Suobova, Astraga, Lapainė, Strieva, Pravėina, Karčiopis, Krona; ėš kairė – Švėntopė, Žaisa.

Kauna marės sositvenkė 1959 m., pu ton, kap 1955 m. pradiejė būdavuotė Kauna hidroelektrėnė. Diel mariu bova ėškraustītas 45 suodas ė ciels Romšėškiu miestalis.




#Article 411: Šalposnė (107 words)


Šalposnė aba šalposnis () ī tuokis onkstībs augals, katros muokslėškā prigol prī grėižžėidiu augalū (Asteraceae) šeimuos.

Tasā augals daugiametis ī. Stombris būn kap so kuokio pūko. Lapā 10-20 cm skersmenė, apskrėtuoki, pūkouti, aug palē žemė. Žėidā rīškē geltuoni, dėina kap žīdia, tap pakėlė̄s i vėršo, vuo nakti ė nūžīdiejus nūlinkst žemīn. Kap šalposnė nūžīdia, palėik sieklas so tuokēs „parašiotās“, kap kiaulpėinės.

Žīdia šalposnis onksti pavasarie, balondė-gegožė mienėsēs.

Šalposnē patink muolinga dėrva. Šalposnīnės ruod, katruo vėituo ī daug ondenė dėrvuo. Aug prī šalteniu, pagriuoviūs, opiu ėr opiekšliu krontūs, muolinguos atšlāties. Piktžuolė.

Šalposnės žėidā ė lapā liekarsta ī. Gausėn prakātavėma, lengvėn atsikuosėjėma, trauka karšti, tūdie tink sergont oždegėmās, alsavėma lėguom.




#Article 412: Kaukazos (107 words)


Kaukazos () ī dėdli kalnā ė krašts, katros rondas terp Euruopas ėr Azėjės, sopams Jouduosės, Azuova ė Kaspėjės jūriu. I šiaurė nug Kaukaza ēn Rosėjės stepės, nuo i pėitus prasided Mažuojė Azėjė ėr Irans.

Pagrindėnė Kaukaza kalnū dalės Dėdlīsis Kaukazos ī. Ons ēn nug Suočė lėgo pat Bakū. Anamė kīln patīs dėdliausi Euruopas kalnā: Elbrosos (5642 m) ė Kazbeks (5033 m). Tūliaus i pėitus drėikias Koras-Araksa žemoma, vuo paskom ėškīlė̄ Mažuojė Kaukaza kalnā.

Šiaurėnė Kaukaza dalės prigol Rosėjē, tenās gīven daug variū vėitas žmuoniū, dalės anūm sėik naprigolnībės (pvz., kap katrėi čečienā, ingošā). ī tuokės Rosėjės respoblėkas: Dagestans, Čečienėjė, Ingošėjė, Kabarda-Balkarėjė, Karačiaju Čerkesėjė, Adīgiejė). Ožkaukazie īr Armienėjė, Grozėjė, Azerbaidžans.




#Article 413: Viktuorėjė Daujuotė (112 words)


Daujuotītė-Pakerienė Viktuorėjė, žemaitėškā pasiraša kap Viktuorėjė Daujuotė (gėmus 1944 m. groudė 23 d. Keinėškie, Varniū valstiou, Telšiū apskrėtie) ī nug Žemaitėjės kėlėma Lietovuos literatūras tīrėnietuojė, habėlėtouta humanėtarėniu muokslu daktarė, rašītuojė, puoėtė.

Daujuotė Viktuorėjė daugomuo tīrėnie lietoviu puoezėjė, i ana veiza par egzėstencėniu pruoblemu kompa. Daug diemėsė skīrė muotrėšku kūrībā. Parašė lietoviu literatūras vaduovieliu muokīkluom (1992, 1994 m., so Bokelienė Elėna, 1989, 1990, 1995 m.), kningu stodėntam.

Daujuotė Viktuorėjė dėdlē daug raša aple tradėcėnė lietoviu koltūra, pasaulieveiza, aple ton tonkē raša žornalė „Liaudėis koltūra“. 2010 m. ėšleida kninga „Balsā ūkūs`“, katruo sorašė vairius vākīstės atmėnėmus, eilės žemaitėškā (dūnėninku varnėškiu ruoda). Paskom da parašė žemaitėšku eiliū „Gīvenu vīna“ (2010 m.), „Tatā pariejau“ (2015 m.)

Anuos vīrs kalbėninks Ontuons Pakerīs ī.




#Article 414: Jorgis Pabrieža (149 words)


Pabrieža Jorgis Ombruozėjos (gėmė 1771 m. sausė 15 d. Vetiūs, Skouda raj., mėrė 1849 m. spalė 30 d. Kretinguo) bova dėdlē žīmos žemaitiu konėgs proncėškuons, gīdītuos, buotanėks, švėities.

Bengė Pabrieža muokīkla Kretinguo, 1791–1794 metās stodėjava Vėlniaus onėversėtetė, katramė muokies istuorėjės, medėcėnas, buotanėkas, kemėjės, teisės ė teuoluogėjės. Dalīvava Tada Kuoscioškas sokėlėmė prīš Rosėjės ėmperėjės valdė. 1794 m. palėka Varniu konėgū semėnarėjės klierėko. 1796 m. bova ėšvėntints i konėgus. 1816 m. istuojė i Kretingas prancėškuonu vėiniuolīna, kamė gava Ombruozėjė varda.

Pabrieža konėgava vairiūs Žemaitėjės parapėjūs: Šėlovuo, Raudienūs, Tverūs, Kretinguo, Kartenuo, Plongie. Ons garsiejė kap gers pamuokslėninks. Tepuogė daug keliava pu Žemaitėjė – ožrašėniejė istuorėjės, tausuosaka, tīriniejė augalus.

Palaiduots Pabrieža Jorgis senūsiūs Kretingas kapūs, prīšās bažninčė.

Pabrieža rašė sava fėluosupėnius pamīslėjėmus kninguo „Rīžtā“. Bet patsā dėdliausis anuo darbs ī dėdlė buotanėkas encikluopedėjė Taislius augūminis“, katruo ons aprašė 643 augalus, daugomā somīslėjė vardus. Sorinka augalū herbarioma. Da Pabrieža gīdė žmuonis, tūdie rašė raštus aple vairės lėgas ėr anūm gīdīma.




#Article 415: Trams (140 words)


Trams , kėtap trama žuolie, tramažuolė, tramžuolė () ī tuokė žuolie, katra muokslėškā prigol prī lūpažėidiu augalū (Lamiaceae) šeimuos.

Tasā augals daugiametis ī. Anou stombris aug golstē, šliauža aba kīln i vėršo, ėr ī  20-40 cm ėlgoma. Trama žuoliū apvali lapokā, bėški ėšrontīti, bieg ont tuokė siūla. Žėidā mažiokā, švėisē mielini, aug lapū pažastīsė.

Žīdia trams nug balondė lėgo bėržielė, sīkēs ėr vieliau. Tas nuognē tonkē vėsor augons augals ī – trams venšt medies, krūmūs, opiū ėr ežerū krontūs, pakelies, patuoriūs, panomiūs; patink šlapė dėrva.

Trama žuolie kap liekarsta ī. Tramažuolės sugrūstas dietė ont žaizdū skausmou nuramintė. Kad praded augtė skaudolīs, tramus so rūgšto pėino rēk somoštė ė dietė. So tramās gīda inkstus ė kepenas. Tramā sokrioštė so rėibomo – galvuos gīlā. Trama žuolės tramėn skausma, tink nū kaulu skaudiejėma. Trama žuoliems tepa aulius, ė parleka spėitlē. Žuolie tink jiedėmou, dietė i saluotas.




#Article 416: Gavienė (104 words)


Gavienė ī čiesos pasninkou, katros ėšpoul 7 nedielės lėgo Velīku.

Gavienė ēn tūjaus pu Ožgavienu, ė prasided par Pelenėjė. Par vėsa Gavienė seniau liuob nejiestė mēsuos, pėina, svėista, smetuonas, kiaušiu. īpatingas Gavienės dėinas ī Pelenėjė, Dėdlīsis pondielis – tūsīk žmuonis jied tik sīki par dėina. Paskom draudėms jiestė mēsa palėka tik tuom dėinuom ė vėsiem pondielėm. Par Gavienė tepuogė žmuonis našuok, garsē neriekaun, tas ī maldā skėrtos čiesos.

Rokounama, ka Gaviens (Kanapinskos) par Gavienė gīven jaujuo, ė būktās gal' ėšneštė tūs, katrėi tou čiesou jied mēsa.

Nuor Gavienė palėka kap krėkštiuonėškos papruotīs, tuoks sositromdīma čiesos prīš pavasarė švėntė bova žėnuoms ė Egėptė, Grākėjuo, Mažuojuo Azėjuo.




#Article 417: Fūra (100 words)


Fūra aba vilkėks ī tuokis sonkvežėmis, katros paskom sau da tempas prīkaba (gal būtė so sava važiouklė aba tonkiau būn posprīkabė, katra vėino galo ožēn ont sonkvežėmė važiouklės).

Fūras ī svarbiausis dākts, katrou naėlgās nūtuolēs vež kruovėnius – fūruom ėšvežiuo kruovėnius terp miestu, atvež prekės ėš ožrobežė. Kap katruos, retā gīvenamuos šalīsė (pvz., Australėjuo, vakarū JAV, Kanaduo), fūras būn nuognē ėlgas (ėš keleta prīkabu), ė važioun dėdlius nūtuolius.

Lietovuo fūras daugiau važinietė pradiejė XX o. pabonguo, šalėis palėika ont svarbiu teptautėniu fūru keliū.

Daugoms fūru Lietovo ī traukiamas Mercedes-Benz, Iveco, MAN, Volvo sonkvežėmiu. Tarībėnie gadīnie fūras liuob trauktė „Kamazā“ ė „Mazā“.




#Article 418: Vaivuors (108 words)


Vaivuors () ī tuokis augals, katros muokslėškā prigol prī erėkėniu augalū (Ericaceae) šeimuos.

Vaivuors padabnos melīnē. Aukštoms sėik lėgo 100 cm. Stombris statmens, šakuots ī. Lapā ėšėlgi, trompās kuotās, apatė palėik žalė cielus metus.

Žėidokā balti, ėšruod kap kuokės tauralės. Vaivuorā pražīst gegožė pabonguo, ė žīdia lėgo bėrželė vėdorė. Sonuokėn tuokės kamūlėnės, bėškioka paėlgas mielenas ougas, katras nūnuokst lėipas pabonguo ė laikas lėg spalė.

Vaivuorā aug driegnuos, švėisiuos medies, kėmėnuojīnūs.

Vaivuora ougas jiedamas ī, bet žmuonis rokoun, ka nug anūm būktās apsvaigst svāmie, rondas kuokis tā gėrtoms. Patiūs ougūs juokė svāgala nie, gal' būtė, ka tas ī diel gailė, katros tonkē aug sīkiom so vaivuorās ė skleida svaigėnonti smuoka.




#Article 419: Žvāzdiū Sėits (107 words)


Žvāzdiū Sėits (Sėitīns, Dongaus Sėits, Sėits, Sėitėnis) tas ī vėins rīškiausiu dongaus žvāzdīnu. Astruonuomėškā ons ī Taura žvāzdīnė. Tas ī  6-9 žvāzdės, katros sogolė̄ padabnē Grīžuoratou. Žvāzdiū Sėits ī 370–420 švėismetiu nug Saulės.

Žvāzdiū Sėits ī kap dongaus dzieguorios. Palē anou žmuonis liuob gaudītėis, kūmet kuoki ūkė darba rēk dėrbtė: kap Žvāzdiū Sėits matuoms vakara žaruo, tap čiesos siejē (žemaitē rokoun: „Žvāzdiū Sėits žaruo – komelė vaguo“ aba „pakuol Žvāzdiū Sėits naleidiasi i žara, naleisi žėrga i bala“). Vuo „ka Sėits prapoul, gegožė praded kūkoutė“. Paskom ons pasiruod aplė lėipas 10, kap ožēn „Septīni bruolē mėigontīs“, tas ī, lītaus čiesos. Rodeni kap pasiruod Žvāzdiū Sėits, čiesos sietė žėimkėntius.




#Article 420: Marcelė Kobėliūtė (117 words)


Marcelė Kobėliūtė (, 1898 m. lėipas 28 d. Tėndžiolē, Panemunielė valstios – 1963 m. bėrželė 13 d. Vėlnios)  bova Lietovuos karėnė, liaudėis ė spauduos vēkiejė. 1918–1925 m. dėrba Lietovuos žvalgībuo.

Matcelė pagelbiejė Petrou Vrobliauskou ėšjimt ėš P.O.W. štaba sėifa slaptos lėnku duokomėntos, terp anū ė P.O.W. uorganėzacėjės nariū uorganėzounama sokėlėma Lietovuo organėzoutoriu šėfros, perdavė ton šėfros i Kauna. Tas pagelbiejė lėkvėdout ton sokėlieliu uorganėzacėjė. 

Krūvuo so sava bendramėntēs liob parduot i Kauna infuormacėjė aple Lėnkėjės ėnvazėnės kariaunas kuošėna, anuos darbos. Uokopantā Marcele sekė, anuos ėiškuojė. Ana pakėitė sava varda ė pavarde, palėka Elžbieta Banevičiūte ė dar 2 metus ėšgīveno Vėlniau. 1922 m. spalė 27 d., gresiont suėmėmou, pasitraukė ėš Lėnkėjės uokopouta Vėlniaus, slaptā tėis Salako parēje demarkacėne lėnėhė ė novīka i Kauna.

Vėinātėnė Lietovuos muotrėška, apduovenuota vėsās glabniausēs Lietovuos uordėnās:




#Article 421: Vītoulė (108 words)


Vītoulė (da kėtap: vītoulis, vītorie, vītorė, vītoris, vėjuoklė, vėjuoklis, vėjūns, vėjorks, ruoželė, ruožėkė, ) ī tuokis augals, žuolie vėjorkė.

Vītoulė ī vėins tonkiausiu Lietovuos vėjorkiu. Tasā augals daugiametis ī, anou stiombris so šešiuom briaunuom, ožaug lėgo 170 cm ėlgoma, vīniuojas ont kėtū augalū, štolpū, aug pažemiou, ont takū. Lapā ėšėlgi, šuoblės skvarmas, 2–5 cm ėlgoma. Žiedā būn balti, rūžavi, margi, gardē kvepa, 1,9–2,5 cm skersmenė. 

Vītoulė ikīrė piktžuolė ī. Aug laukūs, daržūs, tīrūs, suodnūs, smėltīsė, ont saulietu šlātū. Vejas ont rogiū, agrastu, lėnū, agounu, avėžū ė kėtū augalū, anūs sotrauk, golda. Vītoulės sonkē ravietė, ba nēn atpintė nū kėtū žuoliū.

Vītoulės jied kiaulės, avis, bet dėdlis šmuots gal' būtė kap trocīzna.




#Article 422: Vuortinklė (143 words)


Vuortinklė, kėtap vuortinklis, vuortinglis, vuortinglė, vuortinklīs ī tuokis vuorū rezgams tinklos. Vuora pėlvali ī tuokės vuortinklėnės liaukas, katruos ėšleid uorė stingstontė baltīmėnė medega, tas ī, vuortinklėni sėlka, ėš katruo pėn vuortinklė. Ont galėniu staibiu vuorā tora tuokius kap šokas šepetokus, katrās tikslē nurezg sava tinkla.

Vuorā truobesiūs ožvuortinklioun vairės kertės, ožkabarius, palobės, pabalkius, uorė anūs rezg terp mediu, terp žuoliū, krūmūs. Maži vuorā rezg mažotės vuortinklės žuolies, augalūs, ont žemės. Vuortinklės pavėršios lėpnos ī, ta prī anou prilimp vairūs skaraidontis ė ruopėniejontis varmā: mosis, erkės, koisē, mosolā, pleštekės, kondis, skrozdės ė kėti. Pajotė̄s vuortinklė vėrpteliejėma, vuors sava siūlās sosok nabaga, anou nūtročėj ė sojied. Vuortinklė spierē apdolk, nūdrīkst, tūdie vuors kuožna dėina tora regztė naujė.

Vasaras pabonguo, pagadnuom rodenė dėinuom (par „buobu vasara“) vuorā vuortinklėm kraustas i naujės vėitas, tūdie tou čiesou galėma ožveiziet daug sklandontiu vuortinkliu.

Žmuonis liuob dietė vuortinklės ont ruonu.




#Article 423: Šėlā (125 words)


Šėlā sīkēs da vėržė () ī tuoki augalā, katrėi muokslėškā prigol prī erėkėniu augalū (Ericaceae) šeimuos.

Tėi ī nadėdli krūmalē, katrėi ožaug lėg 0,2-0,7 m aukštoma. Lapokā smolkē, kap žvīnā, ba kuotū. Žėidā maži, švėisē rūžavi, tonkē sogolė̄ i statmena kekė. Žīdia vasaras pabonguo (nug lėipas) lėg rodenė pradiuos (siejės). Stombris somediejė̄s, šakuots, vėsas šakalės statmenas.

Aug šėlā sausuos medies, īpatingā pošīnūs (šėlūs). Anėm nuogniausē tink šėlžemis (tuokis rūgštuoks, naderlings smėltīns) – anūs tėi aug ėštėsās šėlīnās. 

Seniau šėlū liuob maišītė i muoli, ėš katrou driebs noma. Da anūs liuob kratītė kap kraika gīvuoliam. Šėlūs bėtis ronkiuo medu – ans gaunas tuokis tomsos, gaižuoka skuonė, kert i gerklė. Tink kou nūdarītė pilkā. Šėlū erbata taisa nug ėnkstu, ėšgōstė, vėlga ont nūplinkīma.

Siejės mienou žemaitiūs da šaukiams šėlū mienesio.




#Article 424: Žliūgis (104 words)


Žliūgis aba žliūgė () ī tuokė žuolie, katra muokslėškā prigol gvazdėkėniu augalū (Caryophyllaceae) šeimā.

Žiedā žliūgė smolkē ī, balti. ėšruod padabnē mažuom žvāzdotiem. Ciels augmens gležnos, trapos ī. Kuotalē tēvi, pluoni, keruojas pažemiou. Lapā platē, kiaušė skvarmas, ėlguokās kuotalēs. Žliūgis vėinmetis augals ī, bet gerā paržėimuojė̄s gal augtė ėr ontrus metus.

Žliūgē auga daržūs, laukūs, pakelies, patuoriūs, šėltnomiūs. īpatingā miegst vėlgšnas, šlapės vėitas, smalka. Ta ī dėdlė piktžuolė, ana ravietė sonkē ī, ba žliūgė šaknis spierē ataug ėš maža dėrvuo palėkosė galioka. Naravėms žliūgis spierē pletas.

Žliūgius karvės, kiaulės gerā jied. Nū paraugu šaltenė žliūgē gerā īr, nū kraujė spaudėma. Anūm plaun žlabanuojontės akis.




#Article 425: Žvagėnē (101 words)


Žvagėnē, kėtap žvagėnė, žvagėlis, žvagėnīs () ī tuokė žuolie, muokslėškā prigol katra prī krīžmažėidiu augalū (Brassicaceae) šeimuos.

Žvagėniū žėidā smolkē, balti aug krūvuo kekies. Stombris būn statmens, aple 30 cm aukštoma, negausē šakuots. Lapā vairiū skvarmū, prī žemės ėlgesni, vuo ont stombrė mažiokā. Augals vėinmetis ī, sonuokėn daugībė sieklu, anas ėlgam palėik daigės.

Žvagėnē piktžuolė ī. Aug laukūs, dėrvuonūs, daržūs, pakelies, griuoviūs. Žīdia nug balondė lėgo pat rodenė šalnū.

Žvagėniu sieklas sogol i tuokės brondelės, katras vasaras ontruo posie jėm žvongietė. Rokoun jēb žvagėnē šnabzd, čiesos pėivas pjautė.

Tink kap šierals paukštem ė triošem. Tink dietė i saluotas. Ī liekvarsta nug kraujavėma.




#Article 426: Esėls (106 words)


Esėls () ī tuokis gīvuolis, katros muokslėškā prigol prī arkliū (Equidae) šeimuos.

ī kėlėma nug Šiaurės Afrėkas, vuo daba kap dīks gīvis rondams tiktās palē Rauduonuojė jūra, ožtatās gausē augėnams kap gīvuolis cieluo Šiaurės ė Rītū Afrėkuo, Artėmūsiūs Rītūs, Iranė, Indėjuo, Luotīnu Amerėkuo, Pėitū Euruopuo.

Aukštoms būn 79–160 cm, vuo svera nug 80 lėgo 480 kg. Ėšgīven nug 12–15 lėgo 30–50 metu. Kailis būn vairiū barvu, tonkiausē pilks, rods, šėrms, sīkēs garbiniouts, gaurouts.

Nauduon žmuonis esėlus kuokėm dāktam, montuom gabentė, gal' neštė ė vėina žmuogu, tink kinkītė i ratus, žombi. Kap katrūs svieta vėitūs (pvz., Italėjuo) žmuonis gera esėlės pėina, tepuogė jied esėlīna. Ėš esėla skūras dėrb pergamėnta.




#Article 427: Laumšloustė (101 words)


Laumšloustė da žemaitiūs vairē šaukiama: laumės šlouta, lamšloutė, laumiešloutis, laumašloustis, laumašloutė, laumiešloutė, velnašloutė ī tuokės grības () padėrbts kuokė medė šakū sosirezgėms.

Ta ī tuokė parazėtėnė grība, katra isiveis augalū lāstalies. Grībīna ėm žeistė augalū šakas, lapus, vaisius.

Tonkiausē laumšloustės isimet i beržus – anas ėšruod būktās medie piln varnalėzdiu, bet ėš tikra tenās ī grības pažēstas ė nuognē sosiraizgiosės medė šakas. Da laumšluostės isimet ėr i eglės, pošis, vīšnės, trešnės. Tuokis medis, katramė gausoms laumšloustiu, šaukiams laumšloutėnio, laumšloustėnio. Roukoun, būktās tuokiūs mediūs sopas laumės.

Narēk laumšloustės painiuotė so amalo, katros ī tuokis augals, augons mediu šakūs (Žemaitėjuo ons neaug, tėktās dzūkūs).




#Article 428: Kempė (106 words)


Kempė, kėtap pintės, pintėnė, kempėnė, kempėnis () ī tuokė grība, katra aug ont mediu.

Kempė būn nuognē kėita, sausa, tomprė, pilkuos barvas, ėšrontīta tuokēs ravās, lėgo 30 cm ėšėlgā mieroujont.

Aug kempės ėr ont da augontiu, ėr ont nabgīvū mediu (īpatingā beržū), kelmū, griaumenū. Būn prilėposės ont medė stombrė, sīkēs pu kelės krūvuo. Augontius medius spierē sotrešėn.

Kempės žmuonis liuob nauduotė ognē skeltė – kap spruogėla nūspruogst ont sausuos kempės, ta ėm smilktė, ė nū anuos galėm prīdegtė kėtus dāktus. Da kempės nuognē lietā smilkst, tūdie tink rūkītė ėš auliū bėtis.

Aplė kuoki baisē sausa, sositraukosi dākta aba pikta, nūsososi žmuogu saka, ka tas kap kempė (pintės) ī.




#Article 429: Nerštva (109 words)


Nerštva (kėtap nerša, neršėms) ī tuokis čiesos kap ondenė gīvē (īpatingā žovis, nuor gal būtė ė varlės) leida sava ėkrus.

Žovis nerša pavasari, bet skėrtingo čieso ė skėrtingūs vėitūs: līdekas nerša vuo nūtėrpus snėigou, sava ėkrus lėi ont ondenė augalū, paskom žuolies, balondė pabonguo nerša brōšės ė rodakės. Šamā nerša opiū atkolūs puoruom ė sava ėkrus kieravuoj. Karšē ėr ešerē nerša dėdlēs tontās prī krontū, terp žuoliū. Vuo aruosā nerša tīkē, pavasarė pabonguo aba net vasaras pradiuo.

Nerštvā rēkalings ondenė šėltoms prīgolnā palē žovi: skersnokiou – 10-12 laipsniu, meknē – 5-13, karpiou – 18-20, aruosou – 14-19, rodakē – 14-18, ešeriou – 9-12, salatiou – 6-10, šamou – 16-28, līdekā – 4-13, vuožkā – 15-20, brōšē – 8-12, sterkou – 7-8.




#Article 430: Varluožis (101 words)


Varluožis (kėtap boužgalvis, varluožgalvis, varluogalvis, varluozos, varluožė) ī tėktās ėš korkolū ėšsirėtė̄s tuokis gīvis, būsėma varlie. Ons da ī kap ė žovės – toria ėlga oudega ė trompa bet stuora kap boužalė, kap božons galva. Ėš šuonu toria kap ė pelekus, kap ė kuojės.

Varluožē da toria žiaunas, ėr alsou tėktās ondenio (ondenie ėštėrposio uoro), jied vairės žuolės, gal prīlėptė prī augalū.

Paskom varluožē spierē parsimaina i varlės – anėm nūkrėnt oudega, ėšaug kuojės, padėdliej ciels kūns, anėi praded alsoutė uoro, gīventė ont kronta.

Varluožē laikas tūs vėitūs, katrūs varlie sokorkė korkolus, tas ī balūs, kūdrūs, griuoviūs, pelkies, ežerū ėr opaliu žuolies, šolnies.




#Article 431: Gaidīs (151 words)


Gaidīs ī vėštas (Gallus gallus domesticus) vīrėšks. Nug anuos skėras ka ī dėdlesnis, paprastā rīškesnės barvas plonksnuom, so dėdlė oudega, ont galvuos toria dėdlė rauduona skiautarė ė pu snapo tuokė pat „barzda“. Ont staibiu ī tuoki pentėnā, katrās gaidē pešas.

Gaidē skardē gėid sīkis nū sīkė par ciela dėina, ė tas nug sena liuob būtė žmuoniem kap ė kuoks dzieguorios. Gaidē praded gėiduotė zars tik ėm auštė, ė tasā čiesos šaukiams gaidīstė aba tėisiuog gaidēs. Tūmet žmuonis liuob keltėis ėr ėmtėis sava darbū.

Gaidīs priveiza vėštu polka, gėn anas nug katėnū. Sositekė̄ keli gaidē tūjaus poul peštėis, tūdie žmuonis ė bikuoki peštėis spieru žmuogo liuob šauktė gaidio. Pėitrītiu Azėjuo, vėituom Centrėnie Amerėkuo gaidiū peštīnės ī dėdlē vīru miegiama zabuova.

Palē senuobėnė žmuoniū viera, kap ožgied gaidē, tap velnē ė kėtuoki muonā met sava bluogus ožmīslus ėr ėšsislapsta. Gaidīs da nug sena mieruojams so ognėm, ta ožtatās gaistros da šaukiams „rauduono gaidio“.




#Article 432: Plonksna (109 words)


Plonksna ī tuokis paukštiu aprieds. Tas ī ragėnis vėršotėnė skūras slouksnė (epidermė) padars. Plonksnas ne tėktās leid paukštiou skristė, bet ė dabuo kūna šėloma, napraleid ondenė ė doud paukštiou rēkalinga barva.

Kap tėktās ėšsirėt paukštokā, tap anėi pradiuo būn tėktās so pūkās. Kažkūmet pu dvījū nedieliu anėi ėm mainītėis i plonksnas. Anas ėšaug ėš tuokiū skūruo esontiu gomborieliu.

Plonksnas būn trėjū rūšiu: vėinas („kuontūrėnės“) īr ėlgas, so drūta ašėm ė dėnga paukštiu sparnus, oudega, šuonus; kėtas („pūkėnės“) ī pūkā (anas daug mažesnės, slabnesnės, geruokā pūkoutās); tuokės plonksnas sauga šėloma; vuo „siūlėnės“ plonksnas aug „kuontūrėniu“ plīšiūs.

Paukštē kas 1-3 metā šerias, tas ī, met sava plonksnas, katrūm vėituo ožaug naujės.




#Article 433: Jiedėms (132 words)


Jiedėms ī jiedė diejėms i borna, ka tas būtom sokromtīts, sovėrškėnts i doutom žmuogou jieguos. Jiedėms ī bikuokė žīvata znuoks, ba vėsi padarā toria jiestė, ka gautom augėmou, kostiejėmou, gīvībės ėšlaikėmuo rēkalingu galiu.

Jēb augalā solp mineralėnės medegas, žvierē jied žali jiedi, ta žmuogos daugomuo savėi jiedi taisa anou parmainīdams – verd, kep, šotėn, rūka, sausėn, slega. Par ėlgas gadīnės palėika šmuotā skėringu jiediu ėr anūm jiedėma būdu.

Žmuonis paprastā jied 3 sīkius i dėina, vuo jēb smarkē dėrb, ta da ė tonkiau ožkond. Žemaitē skėra tūs jiedėma čiesus:

 
Jiedėmou paprastā rēk rakondu – šaukštu, šakotiu, peiliu, tuorielku, bliūdu – tūdie žmuonis jied tonkiausē nomūs aba tamtīč pabūdavuotūs vėitūs (kavėnies, valgīklūs, restaranūs), bet sīkēs prīsirēk jiestė ė gomtuo: tam paprastā taisuoms jiedis ėš onkstiau (pavėržis) aba taisuoms vėituo, ont lauža.

Natoriejėms kon jiestė bads ī.




#Article 434: Jautiena (103 words)


Jautiena ī mēsa, katra palėikt paskerdos karvė aba jauti. Ta ī vėina labiausē jiedamu mēsu Lietovuo ė vėsam Svietė. Daugis jautė kūna šmuotu tink jiestė – anas jied vėrtas, keptas, rūkītas, dėrb kelbasus, sasīskas. Jautiena ī sunkesnė, kėitesnė mēsa nekāp kiauliena. Kap atskėra mēsa ī jaunū jautoku ė telītiu mēsa – veršiena. Lietovuo karvės nug sena laikė daugiau pėinou, tūdie jautiena liōb būtė rets ė brongos jiedis.

Jautienas nejied indoėstā ė laika, ka karvė ė jautis dėdlē šėnavuojamo gīvio īr, ė laika karvės tiktās pėinou.

Daugiausē jautiena svietė skerd Australėjė, Brazilėjė, Argentėna, Kanada, Meksėka, Amerėka, Rosėjė. Dėdlē daug jautienas žmuonis jied Šiaurės ė Pėitū Amerėkūs.




#Article 435: Kindžioks (101 words)


Kindžioks aba skėlondis ī tuokis rūkīts mēsuos jiedis, vėins ėš tautėniu lietoviu jiediu ī. Taisuoms ons ėš kiaulė̄nas. Nug sena kindžioks liuob būs vasaras darbīmetė jiedis (jiedams par šėinpjūtė, rogpjūtė), tepuogė anou vāšėns svetius aba patīs vāšinsėis par švėntės.

Kindžioks taisuoms ėš šmuotās sopjaustītas mēsuos, i katra da prided lašėnoku. Paskom imaiša pagardū (pėpėru, česnaga, kvīnu) ė palėik kelės adīnas pastuovietė. Paskom mēsa sokemš i kiaulės pūslė ėr ožrėš vėrvalė. Da kelės dėinas palėik kindžioka kabietė ka isisūrietom, vuo paskom rūka kamėnė alksnė ėr ieglė dūmās nug 2 lėgo 15 dėinu. Paskom da mienesi kindžioks tora pakabietė, ka būt tinkams jiestė.




#Article 436: Taukā (110 words)


Taukā ī bikuokė gīvuolė stuors, balts mēsuos šmuots, katros gol pu skūra ėr ont žarnū; da kėtap lašėnē, rėibalā. Žuodio taukā tonkiausē šauk ta rėibė mēsa kap medega jiediou aba kėtėm rēkalam. Ėš nomėniu gīvuoliū gausiausē taukū toria kiaulė, da tonkē nauduo žōsėis, avėis taukus. Da gal būtė žovū taukā, laukėniu gīvuoliu (pvz., zoikė) taukā.

Taukā ēn kap jiedis – rūkīti ė ėšsūdīti taukā lašėnē ī. Ėš petelniuo pakeptū taukū šmuotu ėšēn kresnas. Pu skerstoviu taukus laika kap ožkola. Ont taukū tonkē ī kepams vairos jiedis aba taukās oždaruoms (daba vėituo gīvuolė taukū tonkiau pil alėjo aba ded svėista).

Ėš avėis, karvės taukū liuob lėitė žvakės, taukus liuob nauduotė tekėniam teptė.




#Article 437: Borna (107 words)


Borna ī žmuogaus kūna dalės – toštoms terp lūpu ė lielės. Ta ī galvuo esontė vėita, katra naudonama daugomuo jiedėmou, alsavėmou, rokavėmous. Borna pasidara terp apatėnė ė vėršotėnė žondėkauliu, ėš prėikė ožsidėnga lūpuom, dontenuom ė dontēs. Vėršou toria tuoki dongti – guomori, vuo bornuos apatiuo lėižovis ī. Tūliau borna parēn i lielė.

I borna dedams jiedis pradiuo dontēs sokromtuoms ī, sovilguoms seilėm, lėižovio nūstomiams tūlīn i lielė. Par borna tepuogė vīkst alsavėms. Vuo ėšalsoujont vuora par balsa stīgas ė lėitont lėižovi prī skėrtingu bornuos vėitu gaunas balsos.

Sīkēs borna vadėn ciela veida (daug vairiū svieta tautū nauduon ton pati žuodi bornā ė veidou).

Žvieriū, gīvuoliū bornas paprastā šauka nasrās.




#Article 438: Gīvībė (103 words)


Gīvībė ī kuokė gīvata bovėms palaikont pati savė, augėms, gausėnėmāsis, gīvata lāsteliu svēkoms. Gīvībė terp žmuoniū ė žvieriū pasirēšk kap kostiejėms, alsavėms, šėrdėis mošėms (platiau – kap kraujė, kėtū skīstėmu kostiejėms, tekiejėms), svāmingoms (svāmies toriejėms), jiedėms. Smolkesniu gīviu, grību, augalū gīvībė rēškias par anūm augėma, jiedė mediagu siorbėma, vešloma (augalū). Gīvībės pabonga smertės ī – tūmet sostuoj vėsi gīvībėnē vīksmā, gīvats vėrst i nabvēkiantė uorganėnė mediaga, praded ėrtė, pūtė.

Bėndrā ruoduo gīvībė rēšk bikuo kostiejėma, jodroma, svēkoma, žvaloma, tūdie gal būt rokounama ėr aple mėsliu, kuokės vėituos, ondėnė gīvībė. Gīvo šaukiams tuokis žmuogos aba gīvis, katros ne tėktās nie mėrė̄s, bet katros svēks, žvalos, kostos.




#Article 439: Karalios (196 words)


Karalios (aba ciesorios) ī aukštāusis šalėis valduovs, katros paprastā ožėm valdė palē sava gėmėnė. Tradėcėškā ons ī sava šalėis gaspaduorios ė karaliaun vėsa sava omžiu. Daba tuokis valdėms, kap karalios vald vėskon ė nie nikap apžabuots, šaukiama „absoliotėnė muonarchėjė“. Bet jau nug XIII–XV omžė Euruopuo pradiejė rastėis šalis, katrūs karaliaus valdė ėmė mažintė parlamėnts – tuoki kraštā ī „parlamėntėnės muonarchėjės“. Daba svietė sava karalius tabtora Jongtėnė Karalīstė, Švedėjė, Belgėjė, Olandėjė, Ispanėjė, Maruoks, Nuorvegėjė, Sauda Arabėjė, Tuonga, Tailands, Kambuodža ė da kelės šalis, tepuogė šmuots vairiū karalīstiu, katras pakliūn i kėtuos šalėis valdė.

Skėrtingūs kraštūs žuodis karaliou būn skėrtings – ons da vadėnams caro, ėmperatuorio, radža (aba maharadža), šeicho, kaisuoriom, kalėfo, chano, farauono, šacho, ė kėtap. Tonkē būn, ka kap rondas naus vards karaliou, onktesni vardā palėik mažesnēs ož anou. Tap pvz., notėka Lietovuo, katruo senuobėnis žuodis valduovuo konėgs (ėš germanu konung) pajiemus žuodi karalios (par lėnkus, nug Karuolė Dėdliuojė), palėka konėgākštio – tas ī, valduovo, katros mažesnis ož karalio.

Senuobėniūs šaltėniūs vėsi Lietovuos valduovā šaukti karalēs (), bet paskom nūstuojė tuokis papratėms karalēs šauktė tėktās tūs, katrūs pašvėntėna puopīžios. Tap vėins tėktos Lietovuos karalios bova Mindaugs, ba Vītauts Dėdlīsis napaspiejė būtė karounouts, vuo terpokarie Mindauga II-ojė puoslaugė bova atsisakīta.




#Article 440: Trīs Karalē (113 words)


Trīs Karalē ī žėimas švėntė, katra kuožnās metās švėnta sausė 6 dėina. Tas ī čiesis, kūmet ožsibėng Šv. Kaliedu (saulės pagrīžėma) švėntės, ėr ėš Trījū Karaliu žvāzdiū žvāzdīna ėm veizietėis, ka dėina jau daras ėlgesnė (žmuonis rokoun, ka ont Trījū Karaliu dėina paėlgie par gaidė žingsni).

Par Tris Karalius liuob būs papruotīs parsirėngtė ė vākštiuotė par žmuonis, prašītė duovenū, ūliavuotė (tas daugomuo vāku zabuova). Ont nomū doru žmuonis ožrašīs tris krīžalius, katrėi senuobie rēškė, ka vieliu čiesis bėngės ė vieliū nabožpraša daug i nomus.

Krėkštiuonībie Trīs Karalē (aba Trīs Magā) ī ėš Persėjės atkakė̄ Kaspars, Merkelis ė Baltazars, katrėi pėrmė̄jė antlonkė tėktās gėmosi kūdėki Jiezo, ėr anam atnešė duovenū – auksa, smilkalū ė mėras.




#Article 441: 1863 metu sokėlėms (117 words)


Sokėlėms kėla diel vairiū prīžastiū: žmuonis nenuoriejė ētė i rekrūtus (25 metam i carėnė karioumenė), vėsuo Euruopuo prasidiejė kuovės diel liousībės, tūdie ė lėnkā nuorėjė atkortė sava šali, Rosėjė kariava Krīma karė, vuo Onglėjė pradiejė kostintė sokėlėma Rosėjės vėdou, tep nuoriedama laimietė vaina.

I sokėlėma iejė daugomuo puonā, lėnku karėninkā, konėgā. Sokėlielē kostėna ė paprastus žmuonis dietėis i sokėlėmā ė žadiejė, ka jēgo laimies, palėks „valnās lėnkās“. Sokėlelē („klausotē“) ožiemėniejė miestalius, ginklu skladus, žandarėjės, poldėniejė carėnė karioumenė. Sokėlėmā vadā bova Kuostos Kalėnauskis, Zėgmos Sierakauskis, Ontuons Mackevėčė.

Sokėlelē pralaimiejė – bova pakartė aba ėšvežtė i katuorga, anūm žemės nūsavėntas. Bova oždarīta daugoms katalėku bažninčiu ė vėinoulīnu, oždrausts rašīms luotīnėškuom raidėm, i Lietova ė Lėnkėjė atkrausīta daug rosu, īpatingā staravieru.




#Article 442: Mars (209 words)


Mars ī dėdlē ožkretama lėga (kvaraba), katra sokel tuokė bakterėjė īersinia pestis. Senuobie mars sīkēs liuob nuognē ėšplės ė nūsineš daug žmuoniū gīvībiu. Dielē sava smertėlnoma ė kėla tuos lėgas pavadėnėms (nug žuodiu „mėrtė, mėrtės“). Tou žuodio žmuonis liuob vadėns bikuokė nuognē smertėlna lėga, ne tėktās sokelta bakterėjės īersinia pestis.

Mara platėn graužėkā, daugomuo pacā, katrėi ta lėga pasigaun ėš blosu. Žmuonis ton lėga gaun nug pacū aba blosu, vuo paskom skleida patis – par uora ėr jiedi. Tonkiausē lėga prasided par 3-6 dėinas, nuor gal ė par kelės adīnas. Prasided koitėnīs, viemėms, kīln karštis, ont lėižovė rondas apnašos, skūra papilkie. Jēb lėga parēn nug ikondėma – ožsikemš ėr ėšpūst limfmazgē, praded sravietė pūlē, jēb nug jiedė – kīln viemėms, trīda so kraujo, jēb par uora – žmuogos kuosiej, skrapliuoj so kraujo. Nagīduoms spierē bėngas smertėm.

Sergontius maro rēk spierē atskėrti nug kėtū žmuoniū, gīdont nauduotė kaukės. Ožsikrietosiu maro nabašnėnkus laiduo atskėruo vėituo (žemaitiūs tuokės vėitas šauktas „mara kapelēs“).

Senuobie Lietovuo mars tonkē liuob siautietė. Nug XIII o. nūlatuos vėinuo ė kėtuo vėituo liuob kils mara epedemėjės. īpatingā dėdlis mars praiejė 1710–1711 metās, par katron žmuoniū napaspiejė net kavuotė. Paskotėnė dėdlė mara epedėmėjė bova Indėjuo 1907 metās.

Daba mars tap nabplint, ba žmuonis gīven švariau, geresnė medėcėna ī, žmuonis gava atsparoma nug bakterėju.




#Article 443: Sīlvarta (154 words)


Sīlvarta (aba sīlvarts) ī tuokis jausmos, katramė sosipin griaudoms, skausmos, kentiejėms, bajiegėškoms, baviltėškoms. Sīlvarta tonkiausē kīln kap mėršt kuokis dėdlē brongos ėr artėms žmuogos, tepuogė palėkus ba gīvenėma (nomū), ba darba, ba juokė torta, vuo nūtėkus kuokē kėtā negondā. Sīlvarta ī atsakīms i kon tās natekėma.

Žmuogos, katros ėšgīven sīlvarta, būn tonkiausē pasimetė̄s sava jausmūs – ta būn pėkts, ta vėsėška bajiegis, sīkēs būn, ka labā ožsidara savei ė so niekon nasirokoun, vuo būn, ka kap tik ėiška so kon nug dūšės pasirokoutė. Ėšgīvenons sīlvarta tonkē nabnuor jiestė, ožsiėmtė kuokėm zabuovom, vuo daug čiesa pralaida mīslėdams, kriuokdams, atmindams ton, kon prarada.

Sīlvartas ėšgīvenėms nuognē prīgol nug žmuogaus būda, praradėma svarboma, aplinkībiu, kėtū žmuoniū pagelbas – kap katrėi žmuonis sīlvarta pargīven spierē ė paskom gīven kap papratė̄, kėti gal ėlgā so savei nešioutės griaudoma ė nīkūmet nababūtė tuokėi, kap bova onkstiau. Īpatingā sonkēs atvejēs žmuonis nagal ėšgīventė sīlvartas – praded pėjuokautė, baisē apsileida, sīkēs tuokė sīlvarta bėngas savėžodībė.




#Article 444: Švėnts Ziduorios (152 words)


Švėnts Ziduorios ī katalėku švėntāsis, katros, palē raštus, gīvenė̄s 1050–1130 metās. Rokounama, ka ons bovė̄s dievabaimings ispanu valstėitis, ciela sava gīvenėma slūžījė̄s pas ūkėninkus. Kap Ziduorios meldas, tap aniuols ož anon ė liuob arė̄s, ė siejė̄s. Vuo kad Ziduorios dėrb, tap aniuols ož anon meldas.

I Lietova Švėnta Ziduorė abruzdielis pakliova par jiezoėtus. 1636 metās Žemaitiu vīskopīstės sinuods nūtarė, ka rēk vėsūs parapėjūs isteigtė artuoju ožtariejė Švėnta Ziduorė draugėjės. 1854 metās bova ėšleista kninga „Švėnts Ziduorios Artuos“ (Swentas Izidorius Artojas), katrā nuognē miega skaitītė žemaitē.

Abruozdieliūs Švėnts Ziduorios ėšruod kap paprasts valstėitis – so jautēs, rakondās (šakė, plūgo, dalgė, kastovo, retiau so špragėlo), ronkuo tora ruožontio ė krīžio. Švėntam Ziduoriou žmuonis kuoplīčielė būdavuoj tūliaus nug nomū, šalėp laukū, ba ons jogis laukus prīveiza. Žmuonis vierīj, ka Švėnts Ziduorios kieravuoj laukus nug sausmės, amara, nug par dėdlė lītingoma. Švėnts Ziduorios ara, vuo aniuolā siej, ėr ėšvėrkštē. Aniuolā, aplinkou anon švaistīdamėisi, anam teika vėsuokė pagelba.




#Article 445: Švėnts Kazėmieros (165 words)


Švėnts Kazėmieros ī lietoviu ė lėnkū konėgākštis bēgė katalėku švėntāsis. Bova karaliaus Kazėmiera sūnos ė Juogailas anūks. Gėmė 1458 metās spalė 3 dėina Vavelė pėlie Kruokovuo. Ana ėšmuokslėna žėnuoms lėnkū istuorėks Juons Dlūguošos. Rokounama, ka Kazėmieros bova dėdlē ėšsimuokslėnuosė ėr ėškilna asaba. Ons pagelbiejė tievou valdītė šali, bova nuognē dievuots, gīvena koklē. Ons atsisakė anam peršamū žmuonū ė gīvenā skaistē. Būdams 25 metu, 1484 metās Kazėmieros pasimėrė nug lėguos (rasėt, nū džiuovas) Gardėnė, ė bova palaidots Vėlniaus katedruo.

Tūjaus pu anou smertėis, Švėnts Kazėmieros pradiets dėdlē garbintė. Anam priskėrti vėsuoki čiūdā pavīzdiou, ka ons 1518 metās pasiruodė kuovie prīš rosus prī Daugovas, ė tep pagelbiejė anon laimietė. 1602 metās puopīžios Klemėnsos ėškielė Kazėmiera i švėntūju stuona. Ons dėdliausē garbėnts Vėlniaus kraštė ė Lėnkėjuo, bet anuo varda bažninčiu, anuon abruozdieliu ė kuoplīčieliu īr ė kėtor Lietovuo.

Švėnts Kazėmieros abruozdieliūs ėšruod kap karalātis, vėinuo ronkuo laika krīžio (aba ruožontio), kėtuo – lelėjė (aba palmė).

Švėnts Kazėmieros ī Lietovuos gluobies, ont anon garbies Vėlniou kas metā vīkst Kazioka juomarks.




#Article 446: Švėnts Jorgis (223 words)


Švėnts Jorgis ī katalėku švėntāsis. Anuo vards grākėškā ī Γεώργιος ė rēšk „žemdėrbīs“. Aplė anon gīvenėma mažā kas žėnuoma ī. Gėmė Jorgis Mažuojuo Azėjuo, Kapaduokėjuo, slūžėjė imperatuorė Diakletėjana vaiskė. Rokounama, ka patsā imperatuorios miegėna atkalbietė Jorgi nug krėkštiuonībės, bet ons anam pasakė̄s: „ēnam i švėntīkla ė paveiziesam, a tava dievā prījėms ėš monis apiera“. Tūmet ons švėntīkluo prī Apuoluona abruozdielė pasakė̄s: A prījėmsi ėš monis apiera, katra tėktās čīstajam Dievou tink doutė? , ė paržegnuojė abruozdieli. Tūsīk vėsi dievātiu abruozdielē nūkrėtė̄ nug altuoriu ė sobīriejė̄, vuo Jorgis bova ėškonkėnts ė nūkėrsdints 303 metās. Vierėjama, ka Švėnta Jorgė kaps ī Diaspuolie, Palestėnuo – ta vėita ī dėdlē lonkuoma maldėninku.

Švėnts Jorgis spierē palėka dėdlio švėntuojo. Ons ī Onglėjės, Grozėjės, Puortogalėjės, Kataluonėjės, Lėgūrėjės kieravuotuos. Ons glabuo vėsus žalnierius, ricielius, strielčius, keliautuojus, ginkladėrbius, vuo tepuogė ūkėninkus, žemdėrbius ėr anūm gīvuolius. Anuon švėntė (Švėnta Jorgė dėina, Juorė) ī balondė 23 dėina.

Abruozdieliūs Švėnts Jorgis vaizduonams tonkē – ons ėšruod kap siedėns žalnierios ont žėrga ė so ėitėm aba kardo galabėjans smaka. Da šalėmās anon stuov panalė, katra Jorgis gelbiej. Ta panalė ī karalātė, katra smaks pagruobė̄s ī.

Žemaitē Švėntam Jorgiou būdavuo kuoplīčielė prīvarties, ba anūs kuožna dėina praēn gīvuolē. Vuo Švėnts Jorgis narsos ī, geruos šėrdėis, tūdie gīvuolius glabuo. Ka ons ont žėrga, ta vierīj, ka ė žmuogou talkėn so žėrgās. Da anuo abruozdielius kabėn klietės, ont skrīniu dongtiu.




#Article 447: Švėnts Martīns (108 words)


Švėnts Martīns ī katalėku švėntāsis, gėmė̄s 316 metās Vengrėjo. Ons gėmė žalnieriaus šeimuo, patsā būdams pėnkiuolekas istuojė i vaiska, vuo 337 metās pasikrėkštėjė. Ons miegėna atverstė i krėkštiuonībė ė sava šeima, bet atvertė tiktās muotīna. Ėšiejė̄s ėš vaiska, Martīns gīvena Liguga vėniuolīnė, vuo paskom bova parkelts i Tūra, palėka Tūra vīskopo. Mėrė 397 metās.

Švėnts Martīns garsiejė sava čiūdās. Ons bova dėdlē gerbiams Prancūzėjuo, Olandėjuo, Vuokītėjuo.

Žėnuomiausis Švėnta Martīna darbs, katros atvaizduonams ė lietoviu menė, ī tuokis: kap Martīns da slūžėjė vaiskė, ons sīki sotėka bavēk plėka, nug šaltė tėrtonti ūbaga, tā ons atpjuovė kardo sava apsiausta šmuota ėr atėdavė ūbagou.

Švėnta Martīna dėina ī rodeni, lapkristė 11.




#Article 448: Spaviednė (110 words)


Spaviednė ī vėins ėš krėkštiuonėšku sakramėntu – sava grieku spavieduojėmasis konėgou. Palē katalėku viera, žmuogos gal prījėmtė kuomonėjė tėktās tūmet, kap anou dūšė nie ožgolė̄s kuokis dėdlesnis grieks. Tūdie jēb žmuogos ī sogriešījė̄s, tepuogė prīš dėdliāsės metu švėntės (Kaliedas, Velīkas) ons tora nūvētė i bažninčė ė prīš pamaldas ešsispavieduotė konėgou spaviednīčiuo. Tepuogė dėdlē svarbė spaviednė ī kap žmuogos sonkē serg, vuo jau gola smertėis patalė – ons tora ėšsakītė sava ciela gīvenėma griekus ka nabsliegtom dūšės i galietom spakainē ētė i Dieva sūda.

Spaviednė ėšklausė̄s konėgs paprastā doud ėšrėšėma – atleida vėsus griekus, prīsaka daugiaus anūm nabdarītė ėr oždoud kuokė malda rēk sokalbietė. Spaviednė dėdlė paslaptės ī, ė konėgs anuos nagal kam ėšdoutė.




#Article 449: Svēkata (133 words)


Svēkata ī žmuogaus tuokė būklie, kap ana kūns, anuo ciels gīvats, dūšė vēk kap rēk, kap žmuogos jautas ciels, stipros, drūts, tora sīlas, nie liguons, netora lėgū. Gera svēkata prigol nug daugelė prīžastiū – jaunoma vuo senoma, gīvenėma būda, prīgėmėma, aplinkuos, katruo gīven, laimės. Dėdlė dalėm žmuogos sava svēkata gal prīveizėtė ė gerintė – jiedont svēka jiedi, nakūrėjont, nageront alkaguolė, namūčėjont sava dūšė dėdlēs rūpesnēs, gīvenont svēkuo, čīstuo, tīkiuo vėituo, gerā ėšmiegont, gerā sotariant so kėtās žmuonim, ė panašē. Bet dėdlė dalės svēkatās parēn ė nug žmuogaus laimės – anuo prīgėmėma (a gėmė drūts, napasilėguojė̄s, naparsinešė šeimuos lėgū), a napasigava ožkretamū lėgū, a nepakliova i kuokė nelaimė (naparkrėta, nabova kuo tās ožpolts, nasosiruonėjė). Gera kūna svēkata prīgol ė nug geras dūšės svēkatas – ramė, čīsta dūšė tonkē paded ėšsilėnktė so senatvė atēnontiu lėgū, vuo sosirgus – spieriau pasvēktė.




#Article 450: Šėinpjūtė (101 words)


Šėinpjūtė ī vėins dėdliūju vasaras ūkė darbū – šėina sopjuovėms, sogriebėms, sodžiuovėnėms ė sovežėms. Būn daugomuo vasaras vėdorie, kap žuolie gerā sovėnšta. Šėina liuob pjaus pjautovās aba dalgėm. Ton darba žmuonis liuob dėrbs krūvuo, sava bėndrūs pėivūs, bet kap kaimā ėšiejė suoduom (vėinkėimēs) tap kuožna šeimīna dėrbs skīriom. Vīrā liuob šėina pjaus, vuo muoterėškas – vartīs pradalgės, griebs ė kraus i stėrtas.

Nūpjauta šėina, jēb pėiva atstē nug gīvenėma, palėks džiūtė laukūs. Tam rēkalou, ka šėina nasolītom, pabūdavuos braga. Sodžiūvė̄s šėins vežams i kluojėma, stuogėnė.

Liuob būs dėdlē svarbo, ka par šėinpjūtė būtom pagada, ba solīts šėins sopūn ė nalėik gīvuoliam jiedė žėimā.




#Article 451: Vėsi Švėnti (106 words)


Vėsi Švėnti (dūnėninkūs: Vėsi Švėntā) ī katalėkiška (ė daugėlė kėtū krėkštiuonībės šakū) švėntė, katra kuožnās metās nūtink lapkristė 1 dėina. Ta dėina ī skėrta pamėnavuotė vėsus katalėku švėntus žmuonis – ė žėnuomus, ė nažėnuomus. Ta dėina sopoul so senuobėnė lietoviu švėntė mėrosiem pamėnavuotė – Vielėnėm. Ta par Vėsus Švėntus žmuonis ēn i kapus oždegti žvakiu aba laužū prī sava gėmėnies nabašnėnku.

Vėsi Švėnti nug sena bova rodėnė pabonguos znuoks – par ta dėina paprastā liuob paleis pėimenis, bėngs ganītė gīvuolius, bėngs grūdus koltė. Palē Vėsū Švėntū uorus spies aplė Švėnta Jorgė dėinuos uorus: vėsi švėnti so lapo – švėnts Jorgis so ledo; vėsi švėnti so ledo – švėnts Jorgis so lapo.




#Article 452: Taks (117 words)


Taks ī tuokė vėita, par katra nūlatuos vākšta žmuonis; kel's. Tako paprastā šauka tiktās žmuoniū ėšvākštiuota trasa, vuo vėita mašėnuom, ratam važioutė ī kel’s aba plėnts. Paprastausis taks ī ont žemės ėšmindīta vėita, katruo nug tonkaus mindīma nabaug aba silpnā aug žuolės. Taks palėik tiktās kap anou ėlgā ī nūlatuos vākštiuon i ta patė vėita. Geresnis taks būs pabarstīts smiltėm, skalda, šlapesniūs vėitūs ėšdiets kūlēs, šakuom.

Takā palėik vėsamė, kamė gīen žmuonis – kėimė, suoduo, takā ved terp nomū, prī opiu, ežerū, i ganīklas, pėivas. Kap katrūs vėitūs (medies, kalnūs, pelkies) tonkē kėtuokiu keliū ė nie, tėktās takā. Miestūs takā tonkiausē būn ėškluoti plintalėm, aspalto ė palėik šalėgatvēs, bet terp nomū, žaliūsiūs pluotūs ėšlėik ė žmuoniū ėšminti takā.




#Article 453: Teisībė (135 words)


Teisībė (aba prauda) – tas, kas ėš tikra ī, kas nie mels. Boitėnė puovīza teisībė ī tuokis dalīks, katros rondas ba mela, apgavīstės, muonu, katros ī prītinkams (pvz., kuokė razbaininka nūbaudėms, rokoun, teisībės atstatėms ī, ba teisībė tuokė, ka kuožnos gaun ėš gīvenėma ton, kon ī pelnė̄s). Vuo palē pėluosupėjės, vieras puovīza teisībė ėšaiškėn vairē. Vieras puovīza teisībė tonkiausē ī tas, kas ēn tėisē nug Dieva ė patsā Pondievs ī teisībė. Pavīzdiou, indu vedantas mīslėjėmo, čīsta teisībė tiktās Dievs ī, vuo kas anon ožstuoj, kavuoj, tas tėktās muonā ī.

Pėluosupėjuo sopratėms, kas ī tėisībė nuognē keitas – onktībuojuo pėluosuopėjuo tonkiausē liuob būs mīslėnama, ka teisībė parēn nug Dieva, ka ana žmuogou rēškas par dākta pažėnėma. Šiūlaikėnie puostmodernestėnie pėluosuopėjuo tonkiausē īr isivaizdavėms, ka juokės galotėnės teisībės nie, ė kuožnos tora sava teisībė, katra laik, ka ī patė tikriausė.




#Article 454: Tešla (111 words)


Tešla ī miltā somaišītė so ondenio (aba pėino, kuokio kėto skīstėmo) ė palėkė̄ tuokio minkšto, tāsio gniotolo. Tešla patė jiedis nie, bet rēkalinga taisont vairiausius miltėnius jiedius: douna, sklindius, zacėrka, vėrtėnius, kuoldūnus, pīragus, sausainius ė kėtuokius. Tešlas būds nuognē prīgol nug ton, kuoki miltā ī, ėr kėik ondens īpilta. Rogėnē miltā sonkē, dėdlē lipnē ī, vuo kvėitėnē – tāsē, minkštē, gerā tink kuočiuojėmou. I dounas tešla ondens ēn nedaug, ana būn lipnė, minkas ronkuom, vuo pvz., sklindiu tešla paprastā būn skīsta, ka ana ētom kabintė somtio. Ba miltu ėr ondenė i tešla, prīgol kuokis jiedis taisuoms, da ded kiaušiu, svėista, droskas aba sokraus, medaus ė kėtū žaliavū.

Rakonds tešlā minkītė minkītovis ī.




#Article 455: Verbū nedielė (131 words)


Verbū nedielė (dar Verbū sekmadėinis, Verbas) ī katalėkiška švėntė, katra ėšpoul kuožnās metās lėkus vėinā nedielē lėgo Velīku. Tas ī gavienės čiesos, vuo čiesos terp Verbū nedielės ė Velīku nedielės dėdliausė gavienė ī – Dėdliuojė nedielė. Verbū nedielė palē krėkštiuoniu viera ī skėrta pamėnavuotė Kristaus ižėngėma i Jerozalė.

Par Verbū nedielė žmuonis i bažninčė nešas kuokiū medė a krūma šakaliu – verbū. Žemaitiūs tas tonkiausē būs žilvītē, karklā, kėtor Lietovuo – ieglē, vuo Vėlniaus kraštė – tuokės mondras ėš sausū kvietku ė iegliu ėšsoktas „šloutas“. Konėgs tas verbas pašvėntėn, vuo paskom tėi, katrėi parnešė švėntintas verbas tora anuom ėšvanuotė sava nomiškius, ka anėi laimingā solauktom Vielīku. Paskom tas verbas paded i kuokė pagarbė vėita (pvz., ož švėnta abruozdielė), ka ana kieravuotom nomūs nug perkūnėjės. Verbuom žmuonis apsmilk ė sergontius gīvuolius, anūm ded ont skaudamu vėitu.




#Article 456: Šuokis (110 words)


Šuokis (da sīkēs toncios) ī tuokis tamtīčis kostiejėms, tonkiausē palē kuokė mozėka. Šuokis ī dėdlē sens mens, katros atēn nug patiuos žėluosės žmuonėjės senuobės. Dėdlē ėlga čiesi šuokis liuob būs kuokės apeiguos dalės, tūdie žmuonis šuoks tonkiausē par veselė, metu švėntės. Seniau lietovē liuob šuoks ė par pagraba.

Šuokis ī ritmėšks kostiejėms keliū vuo daugėlė žmuoniū (nuor daba šuok i pu vėina). Patsā paprastausis ė senuobėškiausis šuokis ī ējėms dainiojuont rato. Mondresni šuokē parsipėn so žaidėmo. Šuokiejē šuokdami ēn, šuokėnie, prītopa, pasilėnka, strīksa ė kėtap vėiniuodā kostėn ronkas, kuojės, galva, kūna.

Bėndrā, šuokē dedlē svarbė jaunėma linksmībiu dalės būs. Daba šuokis palėkė̄s daugiausē kap zabuova aba kap meistrėška mena rūšės.




#Article 457: Mingielas ōžouls (141 words)


Mingielas ōžouls ī dėdlē sens ōžouls, katros aug Vėištuovienu kaimė (Nausuodė sen.), Plongės rajuonė, 8 km ont pėitvakariu nug Plongės, šalėmās plėnta  166  Plongė–Viežātē . Ōžouls aug šalėlekie, prī īsokė i suoda, netuol Vėištuovės opalė žiuotiū. Medis aptverts medėnė tuorelė ī, šalėmās stuov medėnis krīžios.

Medis keravuojams valstībės nug 1960 metu.

Senuolis ōžouls šaukiams Mingialas ōžoulo, ba šalėmās anon tebegīven žmuonis pavardė Mingiela. Pėnkės anūm kartas ton medi kieravuoj. Rasietās, ōžoulou būs 600–700 metu. Anon aukštoms 15,7 m ī, apjėmėms – 7,7 m. Vėršūnės neblėkė̄. Rokoun, ka kap krikštėjė žemaitius, tuoki senuobėnē švėnti medē liuob bova ėškėrstė. Tam ōžoulou ėrgė nūkėrta vėršūnė ė vėituo anuos ikielė medėnė kuoplīčielė. Ale ana būktās sopova, vuo ōžouls ėšleida atžalas ė tebežalioun lėgė daba.

Kap rokoun Stasīs Mingėla, „anam koningā vėršūnė nūrėntė… Vuo mon buočios ėšjėmė anam šėrdi… Nu tuo mediou pasidarė geriau… Bergs lonka oždiejė… Peri vuoksoj pelieda…“.




#Article 458: Tvarka (153 words)


Tvarka (kėtap rieds, rieda) ī tuokis bovėms, kap vėsi dāktā ėšsidietė̄ kap prīgol, vėins so kėtom nasimaiša, nasijauka. Prīšingībė tvarkā arda (chaosos) ī. Gomtuo tvarka rēškas par tikslu kuokiū rēškėniū pasikartuojėma – pavīzdžiou, par vėiniuoda Saulės ožtekiejėma ė laiduos čiesa kuožnās metās, par metū laikū parsimainīmus; tepuogė par naėšvėngiamus fėzėkas diesnius, tuokius kap Žemės traukėms.

Žmuonėjuo tvarka gal rēkštė švaroma laikėmasi, apsikoupėma aplė nomus, truobesius, gīvuolius, naleidėma anėm nīktė, žūtė, griūtė, sėrgtė. Platesnė tvarkuos rēkšmie ī sositarėms, kap kas tora vīktė terp žmoniū. Tap tvarka nūstatuoma īr īstatīmās ė papruotēs. Tvarka tūmet būn, kap kuožnos žmuogos elgas tap, kap prījėmtėn ī, kap kėti lauka, ka ons elgtūs. Ka vėsi veizietom tvarkuos, tam rēk ka būtom anuos prīvaizdos – tas ī, kuokė valdė. Nug senuobės tvarkuos prīvaizdā liuob būs karalē, konėgā, katrėi vėiza, ka žmuoguo natarptom apsileidėms, guobšoms, sragībė.

Palē daugeli vieru tvarka parēn ėš Dieva – ons ī tuojė jiega, katra naleid svietou sosijauktė ė pražūtė.




#Article 459: Ubagīstė (164 words)


Ubgaīstė ī tuokis gīvenėms, kap žmuogos netora ožtektėnā torta, ka galietom liuosā prasimaitintė, apsiriedītė, ka torietom kamė nūlatuos gīvėntė, ka tortietom svēkas gīvenėma sālīgas. Ubagīstie gīvenons žmuogos ubags ī. Ka galietom ėšgīvėntė, ubags ubagaun, dėrb mizernus darbus, sīkēs būn, ka vuog, apiplėšėniej, soktiaun.

Ubgaīstė nūtink dielē vairiū prīžastiu: pavīzdiou, prapoulus tortou gaistrė aba kėtuokiuoj nalaimie, jēb žmuogos nagava juokė palėkėma, jēb natora nūlatėnė darba, jēb tora nuognē daug vāku, jēb ėšleid pėningus alkaguoliou ė kt. Seniau žmuogos bene tonkiausē ubago palėks, jēb ons lėguots, loušos, sens ī. Bėndrā, ubagīstė rondas tenās, kamė gīven par daug žmoniū, ka žemė anūs ėšmaitintom, aba jēb kuokė aukštesnė jiega (valdė, ožkariautuojē) atėm nūlatuos ėš žmoniū anūm torta.

Ubgaīstė sopratėms keitas prīgolamā nug aplinkuos – kap krašts gerā gīven, tap ėr ubagīstė anamė būs laikuoms daug geresnis gīvenėms nekap būn kraštė, katramė daugoms ubagā ī. Skaituoma ī, ka dėdlė dalės Afrėkas, Azėjės, Luotīnu Amerėkas žmuoniū gīven ubagīstie, vuo anuos mažiausē ī Vakarū ė Šiaurės Euruopuo, JAV, Kanaduo, Australėjuo ė Japuonėjuo.




#Article 460: Ūkis (136 words)


Ūkis ī kam tās prīgolontė ė nauduojama žemė, tepuogė anuo esontīs truobesē, rakondā, mašėnas ė kėtuokė teknėka, rēkalinga darbam dėrbtė. Pėrmiausē ūkis rēšk suoda kaimė, katruo ūkininks dėrb žemė aba laika gīvuolius, tepuogė ciels anuo gīvenėms – truoba, kėti truobesē ė padargā. Bet ūkio gal būtė šaukiams ne tėktās vėina žmuogaus sklīps no ė kuokis bėndrā prīveizėms aba valstībėnis ūkis: pavīzdžiou, miškū ūkis, katros kert medė, žovėninkīstės ūkis, katros laik tvėnkėniūs žovis, dvara ūkis palėvarks, katra prīveiz puona valstėitē. Tarībėnie gadīnie nuognē ėšplėta valstībėnē ūkē – kalkuozā, anūs žmuonis lioub būs prīverstė dėrbtė krūvuo. Prī kalkuozū tonkē liub būs dėdli gīvuoliū ūkē – fermas. Vielībesnēs laikās kalkuozā parsimainė i žemės ūkė bendruovės.

Platesnė rēkšmė ūkis ī vėskos, ka žmuogos dara, ka gautom kuokė medžiagėnė nauda (īpatingā jiedi, apriedus, nomus) savėi ė sava šeimā. Tuokė prasmė ūkis līgos akanuomėkā ī.




#Article 461: Oždarbie (141 words)


Oždarbie (aba oždarbė, darba ožmuokesis) ī pėnėngā aba kuokis kėts torts, katra gaun žmuogos ož kuoki tās nūdėrbta darba. Tas īr atmuokiejėms ož kėtam žmuogou atlėkta nauda. Seniau paprastā žmuonis liuob dėrbs sava ūkie ėr ėš anuo gaus gīvenėmou rēkalingas medegas, bet īpatingā nug XX o. vėdorie pradiej plistė darbs ož oždarbė – tas būs darbs pabrėkūs, dėdliū ūkėninku laukūs, muokīklūs, lėguonėnies, kėtūs vėišūs vėitūs, valdiuo.

Oždarbie gal būtė muokama aba ož darbė praleista čiesi, aba ož kuoki apskaitliouta darba. Paprastā oždarbie būs tuokė, ka žmuogos ož anon galietom ėšgīvėntė ė neliktom ubagīstie. Mažiausė oždarbė paprastā gaun ūkiškus darbus dėrbontīs žmuonis, dėdlesnius – muoksla žmuonis, maži valdėninkā, vėršėninkā, dėdliausius – īpatingi specēlėstā, dėdli vaduovā. Oždarbė dėdloms kapėtalėzma sālīgūs dėdlē prėgol nug kuokė darba rēkalingoma liaudėis puovīzuo, tūdie sīkēs ė dėdlė ėšmanīma nerēkalingi, bet nuognē pageidaunami darbā atneš dėdlesnė oždarbė nekap kuokė muokslėninka, menėninka darbs.




#Article 462: Valė (129 words)


Valė ī žmuogaus apsisprėnėma galė. Tas ī kėitoms, tvėrtoms, nūsiteikėms padarītė kon nuors, tas ī, nuors so ožsispīrėmo anon pasėiktė. Valė ī žmuogaus liousoms pasirinktė ė vēktė nuorama krīptėm. Valė kīln ėš apmīslėjėma, rīžta, galės sokaupėma, ketėnėma. Valė bėndrā īr ė valdė, valnoms kon darītė. Aplė kuoki rēkala žmuonis rokoun: „tas ī mona valiuo“ aba „tas nie muona valiuo / nug mona valės naprėgol“. Tas rēšk, ka žmuogos īvertėn, ar ons jiegtom kažka nūvēktė, a natorietom ožtektėnā rīžta ė jiegū ont tou. Tas ī, a žmuogos ī valns ton nūvēktė, a navalns.

Pėliuosuopėjuo dėdlis klausėms ī, a žmuogos tora liousa valė, a netora. Tas ī, a žmuogos ėš tikra vēk patsā apmīslėjė̄s, a mīslėn, ka īr apmīslėjė̄s patsā, vuo ėš tikrā anon pasirinkėmā prėgol nug ėš onkstiau nūlemtū sālīgu.




#Article 463: Smūtkelis (137 words)


Smūtkelis ī tuokis Jiezaus Kristaus abruozdielis, katramė ons ėšruoda dėdlē smūtnos, kamė atsisiedė̄s (ont kūlė, kriesla), dešėnė ronka pariemė̄s sava galva vuo kairė padiejė̄s ont kelė, so eršketiu vainėko ont galvuos. Žemaitiūs smūtkelius liuob dėdlē tonkē ėšbūdavuos kuoplīteliūs – pakeliū, prī nomū, kapūs, mediūs.

Rasietas, smūtkelis i Lietova pakliova ėš Vuokītėjės vuo Lėnkėjės, ons da dėrbams ė kėtūs Rītū Euruopas kraštūs, bet labiausē prīgėjė̄s žemaitiūs ī. Būktās, ons ruod kap Kristos, pu nūkrīžiavėma ė prīsikėlėma pargrīžė̄s i žemė ė dėdlē sosigriaudėnė̄s, ka ont žmuoniū ožleidė̄s tvana. Kėti rokoun, ka Kristos iejė̄s iejė̄s ė dėdlē pavargė̄s, prīsiedė̄s ont kūlė ėr iemė̄s kriuoktė. Ož anon ašaras, žmuonis pradiejė Kristu vaizdoutė ne kap pikta, bet kap smūtna ė gera Dieva.

Kap rokoun lietoviu liaudėis mena žėnuovs Galaunė Paulios, Smūtkelis dėdlē prītėka Lietovuo, ba ešrēšk kuontempliatīvė (dūmuojontė, smūtna) lietovė puovīza ė dūšė.




#Article 464: Pana Marėjė (199 words)


Pana Marėjė, kėtap Švėnta Marėjė, Dieva Muotīna ī, palē krėkštiuoniu viera, Dieva sūnaus Jiezaus Kristaus muotīna. Ana dėdliausē garbėnama katalėkībie, vuo pravaslavu, īpatingā pruotestantu vieruo anuos rēkšmie mažesnė ī. Kap pranaša Isas (Jiezaus) muotīna, Marėjė tepuogė pagarbuo laika mosolmuonā.

Rasietas, palē Bėblėjė, Pana Marėjė pagimdė Jiezu Kristu pastuojosė nug Švėntuos Dūšės, ė paskom ėšaugėnosė so Švėnto Jūzapo.

Nuor Pana Marėjė, palē Bėblėjė, bova prasta muotrėška (ne dievėškas kiltėis), ana spierē paplėta so krėkštiuonībė pu ciela svieta kap dėdlė žmuoniū gluobiejė, ožtarītuojė. Anā ī vėina glabnūju puoteriu maldū – „Svēka, Marėjė“. Maldūs ėšaukštėnama anuos maluonībė, švelnoms, dievabaimingoms, duorībė, čīstoms. Rokounama, ka Marėjė geriausē ėšklausa žmuoniū maldas ė perdoud Dievou.

Pana Marėjė tonkē vaizduonama abruozdieliūs, „dievokūs“, palē sava skėringa ėšruoda tora daug vardū: „Marėjė Suopolinguojė“, „Marėjė, Jūras Žvāzdie“, „Marėjė Maluoninguojė“, „Marėjė, Pamīnus žalti“ ė kėtuoki. Ont Marėjės garbies bažničės rėng atlaidus – žemaitiūs patīs dėdlė̄jė Žemaitiu Kalvarėjės atlaidā ī. Tepuogė, katalėkū kraštūs ī viera, ka kap katrėm žmuonim Pana Marėjė gal pasiruodītė gīvā. Lietovuo žėnuoma keliasdešimt tuokiū pasiruodėmu, bet tėktās Šėlovuos Marėjės pasiruodėms Katalėku Bažninčės laikuoms čīsts. Marėjės abtuozdielē, skolptūras tonkē žmuoniu laikuomas ka tora gīdėma, dīvna galė.

Panas Marėjės garbėnims būs kėlė̄s ėš vairiū senuobėniu („paguonėšku“) deiviu garbėnėma kuožnuo kėtuokiuo svieta vėituo.




#Article 465: Vaškos (107 words)


Vaškos ī tuokė medega, katra kuoriūs sokraun bėtis. Tepuogė būn ė augalėnis vaškos. Ta ī tuokė tāsė, minkšta, vilgšmies napralaidontė medega. Vaškos lėngvā līduos kap šilduoms, natėrpst ondenie. Čīsts vaškos balts ī, bet kap kuoriūs sosimaiša so žėidadolkėm ė pėkio, tūdie palėik geltuons ėr gaun medaus smuoka. Kū geresnis medonešis ī, tū daugiau bėtis dėrb kuoriū ė prīgamėn vaška. Vaška žmuonis nug sena nauduoj dėrbtė žvakėm, anuo ded i dažus, lakus, ons tink skīliem komšītė. Bėtiu vašks prīded svēkatas dontėm ė vėrškėnėmou. Ba bėtiū dėrbama vaška da būn augalėnis – tas ī kėituoks, blėzgons šmuots ont kap katrū augalū lapu aba vāsiu, ka anūs sergietom nug vilgšmies, parazėtu.




#Article 466: Vīdūns (159 words)


Vīdūns (gėmė̄s kap Vilgelms Stuoruosta, ; 1868 m. kuova 22 d. Juonātiūs, Šėlotės kraštė – 1953 m. vasarė 20 d. Detmoldė, Vuokītėjuo) bova nug Mažuosės Lietovuos kėlėma fėliuosops, rašītuos, koltūrėninks.

Gėmė Vīdūns evangelėku pastuorė šėimuo. Muokės Vuokītėjuo, Greifsvalda, Halės, Leipcėga, Berlīna onėversėtetūs, ėšsimuokslėna fėliuosopėjuo, vieras, koltūras, mena, gomtuos muokslūs, pramuoka onglu, proncūzu, sanskrėta kalbas. Pargrīžė̄s i tievīnė, Vīdūns dėrba muokītuojo Kintūs, vuo 1892 m. ėsikielė muokītuojautė i Tilžė. Vīdūns tou sīkio dėdlē uokatėjė lietovius gėiduotė lietovėškas gėismės, ons rėngė dainiu švėntės, vaidėnėmus, leida žornalus, skaitė paskaitas aplė svēka gīvenėma, dūšės rēkalus. Liuob lonkīstėis ė Dėdliuojuo Lietovuo, 1923 m. dėrba Telšiu muokītuoju semėnarėjuo. Ožiejus naciams, Vīdūns bova soėmts. Paskom palēsts, bet ēnont vainā, torėjė 1944 m. trauktėis i Vuokītėjė. Anuo ė pasimėrė. Vīdūns bova pavēkts antroposuopėjės idieju Vokītėjuo, ė palē anas kūrė sava gīvenėma fėliuosopėjė. Ons māstė aplė svieta, žmuogaus dūšės sāronga, nuorėjė atgaivintė senuobės baltu viera, dėdlē duomėjės indu māstīmo ė goldė „Bhagavadgīta“. Agėtava žmuonis ož svēka gīvenėma būda (vegetarėzma, absitinencėjė, asketizma), ragėna koltūras pakėlėmou.




#Article 467: Plongės jūra (119 words)


Plongės jūra, vuo oficēlē Gondingas HE tvenkėnis (kėtė pavadėnėmā - Plongės marės, Babronga ožtvanka) īr dėrbtėnā padėrbts telkėnīs Pluogės miestė. Soskvarmouta, kumet glabna miestalė opė Babrongs 15,5 km nu sava žiuotiu palėka ožtvėnkts būdavuojont 850 kW galėngoma Gondingas hidroelektrėnē. Tudie Plongės jūra ožgėmė 1961 m., pabūdavuojos ton elektrėnė. 

Tvenkėnė ėlgoms – 4,5 km, pluotis – ligė 0,47 km. Krontā statūs īr, šlaitā apaugė medēs, krūmās. Pri šiaurėnė šmuota īr Plongės ė Kaušienu kuolektīvėniu suodnu bėndrėjės, pėitūs - Nuorėškiu gīvenvėitė, rītūs - Bėrotės, Paprūdė gatvės.

Mariuos īr 3 mažolėkės salas, katrū dėdliausė - Luobiu sala (0,16 ha).

Onkstenēs Plongės tvenkėnė egzėstavėma metās pakrontie bova pležā. Arkitekta prof. Algėrda Žebrauskė 2014 m. pruojektė mėslėjama ateitie pabūdavuotė prīplauka, padėrbtė mariu pakrontės rekreacėjē.




#Article 468: Plongės Šv. Juona Krėkštītuojė bažninčė (104 words)


Plongės Šv. Juona Krėkštītuojė bažninčė īr glabna katalėku bažninčė Plongie. Vėina dėdliausiu Lietvoas bažninčiu, arkitektūras pamėnklos. Parapėjuo tēpuogė īr Staneliu šv. Kazėmiera bažninčė, Plongės Vėsū Švėntū kuoplīčė.

Na vėina sīki nusariuojė gaisrā. Vėins anū bova 1812 m. Konėgs Apuolėnars Kolakauskis Plongės bažninčiuo 1863 m. perskaitė sokėlėliu atšaukėma, diukuo gava 100 robliu bauda ėr ėškelts i Saluotios. 1797-1934 m. stuoviejė medėnė bažninčė, ligė kuolē bova bėngta būdavuotė dabartėnė neoruomanėnė bažninčė.

Naują bažninčė 1933 m. siejės 24 d. konsekrava vīskops Jostėns Staugaitis, ale vėdo švītrava ligė 1940 m. Bažninčiuo tēpuogė īr varguonā, anās varguonava varguonėninks ė kompozėtuorios Ontans Puocios.

Bažninčės švėntuoriuo īr tuokėtās pamėnklā ė znuokā:




#Article 469: Klimats (104 words)


Klimats (ėš gr. κλίμα) – apibriežtam regijuonė vīraujontis uorā; vėdotėnė daugelė metu (paprastā 30 metu) meteoroluogėniu rēškėniu ė ruodėkliu vėsoma, karaktuorėnga katrai nuorintās vėitā. Klimata, anuo kėtėma ė prīžastis tėr klimatuologėjė.

Klimatą faktuoriu gal būtė dėdlē daug ė anėi terp savėi vėsāp sāvēkautė, tudie dėdesniu regijuonu vuo svieta klimata prognozoutė truopnē sodietėnga īr. Daugiau pastuovūs īr tuokėtās vēksnē:

Kėtė vēksnē daugiau kėntontis īr:

Tonkiausē klimatou nusakītė nauduojama Kiopena klimata klasifikacėjė.

Klimata tendencėjė svieta masto nu industrėjės revoliucėjės - šėltiejėms. So tou sotėnk api 99,9％ muokslėninku darbū, vuo daugiau kāp 97％ tēpuogė sotėnk, ka pri šėlėma daug prisided žmuogaus vēkla, vīks tēp vadėnama klimata kaita.




#Article 470: Vīma (102 words)


Vīma ī sojiesta jiedė atrījėms ėr ėšspjuovėms par borna. I vīma sok naprījemnos jiedis, apsigierėms. Par vīma gīvats pašalėn tročnas so jiedio aba gieralo patekosės medegas ė tap apsisauga nug apsitročėnėma. Vīmiont ėšēn šmuots ondenė ė mėneralėniu medegu, tūdie būtėnā rēk par vīma gausē gertė. Vīma gal parētė ė dielē kėtū prīžastiū: kap ėm soptė vėdorius (liektovė, laivė, važiounont par kalnus, sūpīnies), padaugėnus sonkaus jiedė, macna gierala, kap sojėm bjauroms (veizont krauji, vemalus, šūdūs, dėdlē nemiegama aba sošvinkosi jiedi ė panašē). Sīkēs vīma sokelt tīčiuom – kap napraēn pėlva sokėms, pīkėnėms tink sokėštė do pėršto i lielė, ka parētom vīma ė praētom sonkoms.




#Article 471: Luodzė (134 words)


Luodzė - (, ) – Lėnkėjės miests-apskriėts, lėgė 2007 m. bova ontrs palē gīventuoju skaitlio Lėnkėjės miests, Luodzės vaivadėjės suostėnė. Luodzie 2018 m. gīvena 687 702 žmuonis. Luodzė ī glabnos Lėnkėjės akanuomėkas centrs.

Pėrma lėika rašītėniūa šalteniūs miests pamėnavuots 1332 m.  Miesta tėises gava nū Juogailas. Grētā auga XIX omžiou, grētā magtīngienont tekstėlės pramuonē.

Luodzė ī glabnos Lėnkėjės akanuomėkas centrs.
Lėgė 1990 m. Luodzė bova glabnos tekstėlės pramuonės centrs. Diel ton prīžastėis miesta liōbvadīnt Lėnkėjės Mančestėrio. Nūg 1990 m. somėnka tekstėkės pramuonės glabnoms. Atsėrada šmuots ožėinė ėnvestoutuoju. Indėjės kuompanėjė Infosys tor vėina ėš sava cėntū miestė. Dell tor fabrėka Luodzie.

Luodzie liob gīvent šmuots lietoviu darbėninkū ė entelėgentū.

Nug 1959 m. Luodzės uoperas teatrė daineva J. Petraškevičiūtė. 1966-67 m. trompā dėrba Lenkėjės lietoviu vėsoumanėnės draugėjės Luodzės skīrios. Miestė gīvena ė mėrė advuokats ė puolėtės Jonas Bucevičius.




#Article 472: Senuojė kūlė gadīnė (224 words)


Senuojė kūlė gadīnė aba paleolėts (gr. παλαιός ė λίθος) ī patė seniausiuojė kūlė omžiaus gadīnė, katra prasidiejė kap pėrmīkštē žmuonis ėšmuoka pasidėrbtė kūlė rakondus. Tas toriejė nūtiktė prīš kortās 2,6 mėlėjuonu metu. Vuo bėngės ta gadīnė kap žmuonis ėšmuoka dėrbtė žemė – kažkor 10 tūkst. metu prīš mūsu era. Senasis kūlė omžios ožjėm zars ciela žmuonėjės istuorėjė.

Tuo gadīnie ė Žemės uorā, ė anuos gomta dėdlē skėrės nug dabartėnės. Žmuonis gīvena mažās būrēs ė muokėjė nauduotėis tėktās grobē skaldītās kūlēs, kaulās, skūra, medio ė augalās. Anėi ėšgīvena mediuodami žvieris ė ronkioudami augalus. Paskom radas ė žovavėms.

Senuojė kūlė gadīnė prasided Afrėkuo, katruo senuobėnē padarā australopitekā pradiejė nauduotė kūli ė pavėrta i Homo habilis „godra žmuogu“. Tuo čieso bova na vėina žmuoniū rūšės, anas mainės ė varžės terpuosavie.

Aple 400 tūkst. metu pr. m. e. žmuonis ėšmuoka apsētė so ognėm, vuo da pu 100 tūkst. metu ėšmuoka rimtā mediuotė.

Dabartėnis „ėšmintingasā žmuogos“ radas aplė 100 tūkst. m. pr. m. e. Ons jau muokiejė dėrbtė so kūlio, medio, titnago, nabašninkus šarvuojė. Ons nūgaliejė panašiūs vėitūs gīvenosė kėta žmuoniū rūši – neandartalėitius.

Senuojė kūlė omžiaus pabonguo, nug 40 (a 35) tūkst. lėgė 10 tūkst. m. pr. m. e., žmuonis jau muokėjė būdavuotė nomus ėš kūlė ė medė, pradietė paišītė orvūs, gausē mediuojė, igoda lėpdītė muoli. Tou čiesou ont dėdlės svieta dalėis ožiejė ledīnā, katrėi smarkē pakeitė žmuoniū gīvenėma būda.




#Article 473: Gelžkėlis (154 words)


Gelžkėlis aba gelžinkelis ī rūšės transpuorta, katros važioun tiktās tamtīčiuom ėšdėrbtās gelžėnēs (plėina) biegēs. Gelžkėlio rėid traukėnē – polks vaguonu kruovėniam aba žmuonim vežtė, katrūs trauk lokomuotīvs (vairio koro varuoma mašėna). Tas ī dėdlē patuogė sistema vežtė sonkiem kruovėniam ėlgus atstomus, tepuogė žmuoniū vežėmou (nuors daba tuokė anuo rēkšmie somažiejė).

Ba biegiu ė traukėniū i gelžkelė tinkla da pakliūn gelžkėlė stuotis, parvažas, tonelē ė pnš.

Nuors jau nug senū gadīniu bova traukėnokā, traukiami arklēs, dabartėnis gelžkėlis sokorts XVIII o. pab. – XIX o. pr. Onglėjuo. Par XIX o. ons dėdlē ėšplietuots par vėsa svieta, vuo lėg XX o. vėdorė gelžkelē padėrbti daugomuo svieta šaliū. Tuo gadīnie gelžkėlis bova grētiausė ė svarbiausė transpuorta rūšės, šalėp gelžkėlė stuotiū ėšauga daugībė miestu ė miestaliu. Paskotėnēs 50 metu gelžkėlė rēkšmie dėdlē somažiejė kap ėšplietuots autuomobėliu ė liektovu transpuorts.

Žemaitėjuo 1871 metās nūtėists Lėipuojės-Ruomnu gelžkelis (par Mažeikius, Šiaulius), 1875 m. pabūdavuots gelžkelis Klaipiedas kraštė, vuo svarbiausė Žemaitėjės lėnėjė Šiaulē–Klaipieda atsirada 1931 metās.




#Article 474: Algis Oždavėnīs (192 words)


Algis Oždavėnīs (gėmė̄s 1962 m. balondė 26 d. Vėlniou, mėrė̄s 2010 m. lėipas 25 d. Kabeliūs) bova lietoviu pėliuosops, menuotīrėninks, koltūruoluogs, līgėnamu cėvėlėzacėju stodėju, Rītū koltūru žėnuovs. Ons bova vėins dėdliausiu Lietovuo antėkas, neoplatuonėzma, islama žėnuovu šalie.

Gėmė Algis Oždavėnīs 1962 m. balondė 26 d. Vėlniou. Vākīstė praleida Droskėninkūs. Kap muokės muokīkluo, tap rašė istuorėjės aplė indienus.

Pradiuo ons tīrėniejė XX o. ontruos posės Lietovuos dailė, ale paskom sosiduomėjė „dūšės literatūra“: Gurdžėjėvo, Kastaneda, H. Giunterio, Tarthango Tulku. Paskom periejė prī tradėciuonalėzma, dėdlē sava tīrėniejėmus grindė sūfėzma pasaulieveiza (riemės F. Šuono, T. Borkharto, M. Lingso, S. H. Nasro, A. Kumarasvamio, R. Genono. Sosisėikė̄s so Martīno Lingso, katros terpovainie bova VDU senuosės onglu literatūras pruopiesoriom, sosipažėna so Londuona neoplatuonėkās. Miegindams sovėinītė „Atienu luogėkas“ ė „Jerozalės vieras“ diskursus A. Oždavėnīs grēžies i islamėška tradėcėjė, senāsės Vėduržemė jūras kraštū vieras.

A. Oždavėnīs daugomuo tīrėniejė Platuona, pėtaguorėitiu, stuojėku ė neoplatuonėku pėliuosuopėje, islama (īpatingā sūfėzma) koltūra, senuobės Egėpta, Mesopuotamėjės tradėcėjės, šiūlaikėnė koltūra ė pėliuosuopėjė. Diestė vairiūs Euruopas, Azėjės, Australėjės onėversėtetūs.

A. Oždavėniou prīgol daugībė muokslėniu straipsniu, pargoldīmu, recenzėju aplė koltūra ė dailė, puoezėjės ė pruozas kūrėniū autuorīstė. Pėliuosops parašė, sodarė ėr ėšleida daug muokslėniu monuograpėju, antoluogėju stodėju, straipsniu lietoviu ėr onglu kalbuom.




#Article 475: Urdū (148 words)


Urdū kalba (اُردُو = Urdū) īr indoeuropėitėška kalba, katra žmuonis rokounas daugomuo Pakistanė (tenās ana pagrindėnė šalėis kalba ī) ėr Indėjuo (kap vėina ėš 23 uofėcēliū kalbū. Ana gėmta ruoda 66 mln. žmoniū ī, vuo krūvuo ana rokounas par 105 mln. žmoniū. Urdū kalba ī dėdlē gėmėninga hindi kalbā – faktėškā hindi ė urdū vėina kalba ī (hindostani), skėras tėktās raštos (urdū ožraša arabėškās znuokās, hindi – devanagari) ė skuolėnē (urdū kalbuo ī dėdlis šmuots arabėšku ė persėšku žuodžiu, vuo hindi kalbuo daugiau žuodiu ėš sanskrėta). Tasā skėrtoms da mažesnis boitėnie ruodou, katruo gausoms arabėšku, persėšku ėr onglėšku skuolėniū ī, vuo skėras daugiau vėdvė rašta kalbou.

Indėjuo urdū kalba rokounas daugomuo šalėis mosolmuonā.

Žuodis urdū parēn ėš tiorku ordū , kas rēšk „kara stuovīkla, uorda“. Kap X–XIII omžēs mosolmuonā ožjiemė šiaurės Indėjė, tap jiemė rotolioutėis tuokė ruoda, katra ožkariautuojē galietom rokoutėis so vėitėnēs. Tūdie anuo dėdlė ivairuovė vėsū kalbū žuodiu ī.




#Article 476: Īkapės (125 words)


Īkapės ī dāktā, katrūs ded sīkiom so nabašnėnko i anou graba. Daba īkapėm šauka nabašnėnka pusmertėni apsirėngėma, ale seniau tas būs ė vėsuoki papoušėma ė kėti dāktā – ginklā, darba rakondā (pjautovs, verpstelė, īla, adeta). Tas parēn ėš vieras, ka žmuogou pu smertėis tėi dāktā vėināp vuo kėtap būs rēkalingi – nabašnėnks dausūs tūliaus dėrbs sava darbus aba tories kuovuotė so smakās.

īpatingās atvejēs senuobie (kap laiduoj dėdžiūnus, dėdlius konėgus) i kapa liuob dies ne tėktās īpatingā brongius, poušnius dāktus, bet ė gīvuolius (īpatingā žėrgus), žmuonis (tarnus).

Lietovuo senuobėniūs kapūs rond titnaga vilītiu, žvieriū dontū, gintara pakabotiu, kūlė kėrvātiu, kaula jėtėgaliu. Kap radas metals, kap īkapės pradiejė dietė gelžėnės šuoblės, kėrvius, kaplius, dalgės, darba rokondus. Nug XV omžious īkapės jau dies retā, tonkiausē tas būs pėnėgā (muonetās).




#Article 477: Īkorės (114 words)


Īkorės ī švėntė, katra žmuonis švēs kap īsikraustīs i naujė truoba. Palē Daukonta, īkorėmis vadėnas, ka i naujē pastrūnīta truobesi pirmāji karta ogni so dėdlė guoda īnešosīs asluo sokūrė. Par īkorės ožkorta pėrmuojė ognės būs dėdlė svarbė, ba ana rēšk nomū dūšė, īr kap nomū šėrdės; naujė ognės pašvėntėn ciela truoba, ūki. Par īkores būtėnā būs vaišės – anas ī na tėktās paprastos švėntėms, ale ė apieravuojėms nomū dūšėm, ka anas kieravuotom nomus, nadarītom ėškadas.

Senuobie žemaitē nakti prīš įkorės liuob īleis i nomus katė aba šoni. Rītė nešėni šv. Aguotas douna apēs truoba, anuos kertės aprūkīs švėntās žuolīnās, apšlakstīs švēsto ondenio, ėškilmingā ikūrs žėdėni so senū nomū ognėm. I īkorės kvies sosiedus, artėmājė gėmėnė.




#Article 478: Vītauts Andziolis (109 words)


Vītauts Andziolis ( g. 1930 - m. 2018 m. kuova 16 d.) - Lietovuos puogrīnde spaustovėninks, katrs Suovėitėnės uokopacėjės gadīnie slaptā sava suoda nama sklepė, šalėp Kauna, ėšbūdavuojė ė palēda vēkt slaptā spaustovē. Ėšspauzdėna šmuota Sovėitu valdiuos draustu ėstuorėjės ė relėgėjės knīngu. Suovėitėnė KGB tēp ė nasogebiejė atrast anou spaustuvė. Tėktās Lietuvā palėkos lousā ons pasėsakė aple slapta lēdīkla. Ons bova apduovenuots Lietovuos valstībėnēs apduovėnuojėmăs.

Bova žanuots ė susilaukė dviju vāku, bat pėrmuojė žmuona mėrė ė Vītauts palėka našlīs. Ontra lėika apsėžanėjė ė sosėlaukė da 4 vāku. Dėdlē bova darbštos žmuogos. Truopnē ė nuognē magtīnga dėrba. Zars natoriedams liousa laika. Ontruojė žmona anou vēkla palaikė, vėskon aple lēdība žėnuojė. 




#Article 479: Kalnā (149 words)


Žemaitiu Kalvarėjės kalnā ī žemaitėškas gīsmės, katras gėid par būdīnės aba kap ēn krīžiaus kelius Žemaitiu Kalvarėjuo. Kalnā ī nuog sena būtėnas gīsmės kap būdavuoj prī nabašnėnka.

Kalnā ī šimtmtēs tuobolinta, puosieta maldingoma tradėcėjė, katra palėka būtėna ė svarbė šermenū dalėm. Tuos gīsmės bova gėidamas kelis šimtmetius, palīdint mėrosius prabuotius ė pramuotės. Tepuogė žmuonis Žemaitiu Kalvarėjės kalnus liuob gīduos ė par Gavienė, tap ėšrēkšdami bei stėprindami sava maldingoma. Žemaitiu Kalvarėjės kalnū gīsmės bei anūm gīduojėja tradėcėjė būdinga visā Vakarū Žemaitėjē.

Žemaitiu Kalvarėjės Krīžiaus keli 1637 m. ikūrė vīskops Jorgis Tiškevėčė. Sīkiom ėšplita ė Kristaus mūkas keli apgīdontės gīsmės. Spierē anas palėka neatsėijama šermenū, mėrosiūju mėnavuojėma, Gavienės dalėm. Net ė dabartėnio čieso sosirinkė̄ pamaldē žmuonis tas gīsmės tebegėid ne tik par pakasīnas, bet ė mėnavuodami artėmūju smertėis metėnės, kėtas sokaktis.

Jau toulėmuo senuobie sosikluostė ė „Kalnū“ gėidoujėma meluodėjės. Dvėdešimt dvė „Kalnū“ gīsmės gėidamas trīlėka skėrtingu meluodėju, tradėcėjė palėka kelis gėiduojėma būdus.




#Article 480: Dėdlīsės mars (117 words)


Dėdlīsės mars - mars katrs ėšžodė dėdlē daug žmuoniu Žemaitėjuo, krūvuo ė vėsuo Lietovuo, Latvėjuo, Estėjuo, Prūsėjuo, Suomėjuo, Švedėjuo ė Lėnkėjuo Dėdliuos Šiaurės vainuos gadīnie. Mėslėnama, ka ton epėdemėjė bova šmuots mara panedemėjės ėšplėtosės nūg Centrėnės Azėjės lėgė pat Vėdoržemė jūras.

Dėdliausės mėrosiu žmuoniu skaitlios bova terp 1709 ė 1711 m. Dėdlis skaitlios žmuoniu ėšmėrė Rītū Prūsėjuo, katruo ėšmėrė aple kuožnuos trets žmuogos, bova ė tēp, ka šmuotė suodu ėšmėrė zars vėsė, aba vėsė anū gīventuojē. Daugomė suodu aba miestaliu nū Rītū Prūsėjės lėgė pat Estėjės ėšmėrė nū 2/3 lėgė 3/4 vėsū žmuoniū. Bova tēp daug mėrosio nabašnīku, ka gīvė palėkė nabspiedava lāduot mėrosiu nabašnīku, lioub būt ka ė vėina kapa liuob goldītė dėdlė šmuota nabašnīku krūvuo. 




#Article 481: Aušra Maldeikienė (314 words)


Āušra Seibutytė-Maldeikienė (g. 1958 m. birželė 4 d. Palunguo) – Lietuvuos i Euruopas politikė, politekonuomė, diestytuoja, muokytuoja, publicistė, ekonuomikas vadovieliu, knyngu autuorė.

Mažuoji Āušra auga ont Ronžės kronta Palunguo. Anuos patiuos žuodes - tumet Palonga bova idealna vėita vakou augtė: nedėdelė, jauki, vo pakielus akis i dongu visumet galiedava pasiveizietė i nesuskaituoma daugybė žvaigždiūm. Nuors iš prigimtėis yra palongėškė, ne vėina karta y sakiusi, ka nekėnt jūras, vo ypatynga - smieliaus, tudie kėkvėins vojažus i pliaža ana būdavės konkynė. Nuo pat vaikystės Āušra patėkdava skaitytė knyngas. Sava atsėmėnėmūs y rašiusi, ka ciuocė Stasytė kažkumet sakė: „Ek dėrbtė, vo iš skaityma dounas nejiesi.“ I vis dėltuo - ciuocė klyda.  

Nuo 1987 m. Lietuvuos veterinarijės akademijas diestytuoja. Nuo 1990 m. „Lietuvuos ryta“ apveiziejinynkė. 1993–1997 m. Vėlniaus banka atstuovė spauda, ryšium su visuomenė skyriaus vėršinynkė. 1997–2000 m. BNS versla skyriaus vyr. redaktuorė. 1999–2003 m. VU Tarptautėnė bizniaus mokyklas diestytuoja. 1999–2000 m. Uoksfuorda universiteta Green Templeton kuoledžė studijava žiniasklaidas (skėltiu rašyma) kūrsa. 2001–2013 m. Vėlniaus jėzuitu gimnazijas ekonuomikas muokytuoja. Nuo 2004 m. VU Matematikas i informatikas fakulteta Ekonometrinės analizės katedras duocentė. 2007 m. baigė Vėlniaus universiteta Religijas studiju cėntra magistrantūra, suteikts religijas muokslu magistrės laipsnis.

Y parašiusi ekonuomikas vadovieliu mokykluom, kėtu knyngu ekonuomikas, finansu, versla tematika, i lietoviu kalba išvertė užsėiniaus rašytuoju kūriniu. „Žiniu radijė“ robrikas „Ekonomista komentars“ dalyvė, ekonuomikas ivykiu komentatuorė, portala DELFI publicistė, tinklaraštinynkė. Skelb publikacijės api ekonuomika, socialinė atskėrti, muokestius – PVM, gyventuoju pajamu muokestius, torta muokestius, institucijas (kap „Suodra“), muokestiu vengėma i kt.

Prištaraudama dėl perdaug agresyvaus oponėntu elgesiaus priš Rolanda Paksa anuo apkaltuos metu, simbuoliška vėina dėina bova istuojusi i Liberalu demokratu partija. 2009 m. Pilietinės demokratijas partijas kandidatė rinkimūs i Euruopas Parlamėnta.  2015 m. savivaldybiu i 2016 m. Seima rėnkėmūs dalyvava  kartu su partija „Lietuvuos Sarašus“, nebūdama anuos narė.

Vyrs Eugenijus Maldeikis (g. 1958 m.), ekonomists, politiks (išsiskyrė 2017 m.). Sūna Mats Maldeikis (g. 1980) ė Mykuols Maldeikis (g. 1987). Bruolis – verties, filoluogs Kazimiers Seibutis.

Be gimtuosės lietoviu, Aušra Maldeikienė muok anglu, rusu, prancūzu kalbas. Greta mokies i žemaitiu.




#Article 482: Durbanas (103 words)


Durbanas yra trečias pagal gyventojų skaičių Pietų Afrikos miestas po Johanesburgo ir Keiptauno bei didžiausias miestas Pietų Afrikos Kvazulu-Natalo provincijoje. Durbanas yra „eThekwini Metropolitan“ savivaldybės teritorija, kuriai priklauso kaimyniniai miestai ir kurioje gyvena apie 3,44 mln. Gyventojų, todėl bendra savivaldybė yra vienas didžiausių miestų Indijos vandenyno pakrantėje Afrikos žemyne.

Durbano miestas yra buvusi kolonijos ir Natalio provincijos sostinė, anksčiau žinoma kaip Port-Natal. Indijos ir kolonijinės įtakos ji šiandien yra garsi turistų ir pajūrio kryptis. Keliautojai gali atvykti į Durbaną mėgautis nuostabiais paplūdimiais ir laukinėmis pakrantėmis. Tai taip pat sujungia didžiulę architektūros ir kultūros įvairovę su kolonijinės epochos liekanomis, įdomiais muziejais ir vaizdingais rajonais.




#Article 483: Johanesburgo (154 words)


Johanesburgas, neoficialiai žinomas kaip Jozi, Joburgas arba „Aukso miestas“, yra didžiausias Pietų Afrikos miestas ir vienas iš 50 didžiausių miesto rajonų pasaulyje. Tai provincijos sostinė ir didžiausias Gautengo miestas, kuris yra turtingiausia Pietų Afrikos provincija. Johanesburgas yra Konstitucinio Teismo, aukščiausio teismo Pietų Afrikoje, būstinė. Daugumos pagrindinių Pietų Afrikos bendrovių ir bankų pagrindinė buveinė yra Johanesburge. Miestas yra daug mineralų turinčiame Witwatersrand kalvų diapazone ir yra didelio masto aukso ir deimantų prekybos centras. Tai buvo vienas iš 2010 m. FIFA pasaulio taurės oficialaus turnyro šeimininkų.

Miestas greitai virsta nuo nervingo safario sustojimo iki gyvybingo meno ir kultūros centro. Pažangiausios šiuolaikinės galerijos ir naujoji „Maboneng Precinct“ su savo įspūdingais restoranais, kavinėmis ir meno studijomis dabar yra viena iš populiariausių lankytinų miesto vietų, taip pat jaudinantis Apartheido muziejus ir Konstitucijos kalnas. Ryškūs skirtumai - nykūs Soweto miestai, tautos kovos už demokratiją gimtinė - vis dar smarkiai kontrastuoja su sienomis apjuostomis turtingų anklavų vilomis ir blizgančiais miesto dangoraižiais.




#Total Article count: 483
#Total Word count: 110649